Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-209-606/2022

Teisėja Daina Dyburienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34009-2021-4

2022 m. spalio 6 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. V. gynėjo advokato A. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2022 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo T. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas vienerių metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės laiką tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės laiką tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. iki 2021 m. spalio 1 d., ir laikoma, kad T. V. yra atlikęs dvi laisvės apribojimo dienas.

Iš T. V. priteista civiliniam ieškovui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 1 150,97 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. K. priteista 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. V. nuteistas už tai, kad 2021 m. rugsėjo 26 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), V. K. namuose, virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą V. K. į galvą, po to viena ranka apsikabino V. K. per kaklą, o kitos rankos delnu trenkė vieną kartą per veidą ir pirštu sužalojo jam dešinę akį, po to ištempė V. K. į koridorių ir kumščiu sudavė 4-5 smūgius, tikslesnis smūgių skaičius nenustatytas, V. K. į galvą, veidą, taip padarydamas V. K. poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kiauryminį dešinės akies sužalojimą, pasireiškusį dešinės akies ragenos ir odenos durtine kiaurymine žaizda su lęšiuko, rainelės, stiklakūnio, tinklainės ir gyslainės iškritimu, kraujo išsiliejimu dešinės akies kameroje, kraujosruvą po kairės akies jungine, nosies kaulų lūžį, taip padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2.2. Be to, gynėjas nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu, nes, jo teigimu, teismas nukrypo nuo teismo praktikos dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo analogiškose bylose. Nurodo, kad kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur (500 Lt) iki 7 240,50 Eur (25 000 Lt), tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (10 000 Lt) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497 /2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012). Pavyzdžiui, bylose, kai nesunkus sveikatos sužalojimas, be kita ko, reiškiasi nosies kaulų lūžiu, priteisiamos įvairios, tačiau panašios kaip ir nagrinėjamos bylos atveju sumos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015 – 579,24 Eur (2 000 Lt), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136/2008 – 1 158,48 Eur (4 000 Lt), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012 – 2 027,34 Eur (7 000 Lt), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-497/2011 – 2 896,20 Eur (10 000 Lt). Be to, teismų praktikoje didesnis neturtinės žalos dydis nustatomas tik tokiais atvejais, kai nusikaltimo pasekmės būna tokios, kaip potrauminis sindromas, sumažėjęs darbingumas, nustatyta invalidumo grupė (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-313-519/2016). Tačiau šiuo atveju tokių požymių nustatyta nebuvo, todėl teismas nepagrįstai priteisė 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.3. Apelianto manymu, įvertinus sužalojimo pobūdį, nepatogumus, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, teismas nenukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos neturtinės žalos atlyginimo klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-140/2012, 2K-497/2011), nukentėjusiajam galėjo priteisti ne didesnį nei 2 000 – 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kaip buvo tenkinti civiliniai ieškiniai analogiškose bylose (dėl nosies kaulų lūžių) (Kauno apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-253-813/2017; Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Apeliaciniu skundu nuteistojo T. V. gynėjas advokatas A. B. prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria iš dalies buvo patenkintas V. K. ieškinys ir iš T. V. priteista 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, bei patvirtinti taikos sutartį ir šioje dalyje bylą nutraukti. Teismui netenkinus pirmojo reikalavimo, prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria iš dalies buvo patenkintas V. K. ieškinys, ir iš T. V. priteistą 8 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 2 000 Eur.

7. Vadovaujantis BPK 113 straipsnio 1 dalimi, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas. Antrojoje minėto straipsnio dalyje yra nurodyta, jog, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

8. Šioje byloje po to, kai buvo priimtas skundžiamas nuosprendis, pirmosios instancijos teisme buvo gauta nuteistojo T. V. ir nukentėjusiojo V. K. pasirašyta taikos sutartis bei prašymas dėl šios taikos sutarties patvirtinimo (t. 2, b. l. 42, 43), šią taikos sutartį apeliaciniu skundu prašoma patvirtinti apeliacinės instancijos teismo.

9. Iš taikos sutarties nustatyta, kad nuteistasis T. V. ir nukentėjusysis V. K. pasirašė taikos sutartį dėl šioje baudžiamojoje byloje neturtinės žalos atlyginimo, ja nuteistasis T. V. įsipareigoja per 3 kalendorines dienas nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos sumokėti nukentėjusiajam V. K. 1 000 Eur už nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą. V. K. pareiškia ir patvirtina, kad taikos sutartyje nurodyta 1 000 Eur kompensacija bei jos sumokėjimo tvarka ir terminai visa apimtimi atlygina jo patirtą žalą. Šalys susitaria, kad T. V. nesilaikant taikos sutartyje numatyto kompensacijos sumokėjimo termino, V. K. suteikta teisė bendra tvarka kreiptis į antstolį dėl nesumokėtos kompensacijos sumos išieškojimo priverstine tvarka. Šalys pareiškia ir patvirtina, kad ši taikos sutartis yra šalių susitaikymo rezultatas, V. K. pareiškia ir patvirtina, kad daugiau jokių pretenzijų T. V. neturi. Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos ir suprantamos visos taikos sutarties baudžiamajame procese sudarymo pasekmės (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Šalims yra žinoma, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, jos šalims turintis galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Pasirašydamos šią taikos sutartį šalys patvirtina, kad yra atidžiai susipažinusios su jos sąlygomis ir reikalavimais, pilnai supranta šios taikos sutarties turinį bei įsipareigoja taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus sąžiningai vykdyti (t. 2, b. l. 43).

10. Pažymėtina, kad CPK 42 straipsnis numato šalių procesines teises ir pareigas. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį, šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Rašytinis šalių taikos sutarties tekstas yra prijungtas prie bylos. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja tarp jų kilusį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Teismas, spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimą, privalo patikrinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajam interesui. Teismas, nustatęs tokius prieštaravimus, šalių sudarytos taikos sutarties netvirtina (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Nesant prieštaravimų įstatymui, teismas taikos sutartį patvirtina ir bylą nutraukia.

11. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis V. K. taikos sutartyje atsisako visų savo reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo iš nuteistojo T. V. ir sutinka, kad nuteistasis T. V. jam atlygintų 1 000 Eur nusikaltimu padarytos neturtinės žalos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. K., nors patvirtino, jog nuteistajam T. V. atleido, nes jis prašė atleidimo, bet padarytą neturtinę žalą dėl akies netekimo įvertino 20 000 Eur ir jos nemažino. Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje nuteistasis T. V. ir pats pripažino, kad dėl sužalotos akies protingas neturtinės žalos dydis būtų 10 000 Eur (t. 2, b. l. 26). Nagrinėjamu atveju nekelia abejonių tai, kad taikos sutarties sudarymo iniciatorius buvo nuteistasis T. V. bei jo gynėjas. Taikos sutartyje nurodyta, kad nukentėjusiajam žinomos tokios sutarties patvirtinimo pasekmės (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš taikos sutarties nematyti, kad nukentėjusįjį V. K. būtų atstovavęs teisininkas. Pažymėtina, kad taikos sutartyje šalys pareiškia, kad joms yra žinomos ir suprantamos visos taikos sutarties baudžiamajame procese sudarymo pasekmės (CPK 294 straipsnio 2 dalis), kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, jos šalims turintis galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, tačiau taikos sutartyje nenurodyta, ką reglamentuoja CPK 294 straipsnio 2 dalis, t. y. kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Ir šiuo atveju teismui pateikta tvirtinti taikos sutartis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kelia pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusysis išreiškė valią, aiškiai žinodamas apie visas taikos sutarties patvirtinimo pasekmes, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios nukentėjusiojo išreikštos valios, kad nukentėjusiajam taikos sutarties sąlygos nebus traktuojamos kaip netikėtos (siurprizinės). Šiuo atveju vėlgi, atsižvelgiant į tai, kad teisiamajame posėdyje nukentėjusysis palaikė pareikštą civilinį ieškinį dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o nuteistasis ir pats pripažino, kad neturtinės žalos dydis būtų protingas 10 000 Eur, netgi apeliaciniame skunde neturtinės žalos dydį prašoma sumažinti iki 2 000 Eur, tačiau taikos sutartyje numatytas tik 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tokios nustatytos aplinkybės pagrįstai suteikia pagrindo manyti, kad taikos sutarties sąlygos visiškai neatitinka nukentėjusiojo interesų, t. y. kad taikos sutartyje nurodyta 1 000 Eur kompensacija visa apimtimi atlygina jo patirtą žalą, nes tokia sąlyga yra pranašesnė būtent nuteistojo interesams ir parodo, kad nukentėjusysis veikia neapdairiai ir neturi reikiamos derybų patirties, kuri taip pat yra svarbi, sudarant taikos sutartį. Be to, yra visiškas pagrindas abejoti ir tuo, kad nuteistasis T. V. dės maksimalias pastangas taikos sutarčiai visiškai įvykdyti, kadangi jis nukentėjusiajam neatlygino net dalies neturtinės žalos. Todėl šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikta tvirtinti taikos sutartis tinkamai neišreiškia nukentėjusiojo valios taikiai išspręsti šioje byloje kilusį ginčą bei prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, todėl ji netvirtintina.

12. Nukentėjusysis V. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau skundžiamu nuosprendžiu jos dydis buvo sumažintas iki 8 000 Eur, o apeliaciniu skundu prašoma sumažinti skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydį iki 2 000 Eur.

13. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

14. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.

15. Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai (BK 138 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiojo V. K. sveikata sutrikdyta nesunkiai. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, vertina visas aplinkybes, susijusias su visais asmens išgyvenimais ir nepatogumais, tiesiogiai susijusiais su padarytu nusikaltimu.

16. Specialisto išvadoje Nr. G 1481/2021(04) V. K. nustatyti sužalojimai: poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose; kiauryminis dešinės akies sužalojimas, pasireiškęs dešinės akies ragenos ir odenos durtine kiaurymine žaizda su lęšiuko, rainelės, stiklakūnio, tinklainės ir gyslainės iškritimu, kraujo išsiliejimu dešinės priekinėje akies kameroje; kraujosruva po kairės akies jungine; nosies kaulų lūžis. V. K. nustatyti sužalojimai, remiantis SSMNT „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės“ III punkto („regos organai“) 1-a lentelė, visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 78–79).

17. Apeliaciniame skunde, vadovaujantis ne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, bet pirmosios instancijos teismų praktika teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam galėjo priteisti ne didesnį nei 2 000 – 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kaip buvo tenkinti civiliniai ieškiniai analogiškose bylose dėl nosies kaulų lūžių (Kauno apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-253-813/2017, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje). Tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad nukentėjusiajam V. K. dėl nuteistojo T. V. nusikalstamų veiksmų buvo padarytas ne tik nosies kaulų lūžis, bet dėl padarytų sužalojimų, operacijos metu jam buvo pašalinta viena (dešinė) akis.

18. Pagal teismų praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019 ir kitos), tačiau priteistinos neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į sužalojimo padarymo pobūdį, liekamuosius reiškinius, gali būti ir didesnis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai tyčia padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai įvairi. Pažymėtina, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, nesunkus ar kt.), bet ir nuo jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., prarandamas darbingumas, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiriamas fizinis skausmas, kitokie sveikatos sutrikimai, atsiradę po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-125-697/2018 ir kt.).

19. Civiliame ieškinyje nukentėjusysis V. K. nurodo, kad jis patyrė fizinį skausmą, taip pat patyrė ir vis dar patiria dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus dėl jam padaryto sužalojimo, t. y. kad jis po patirto fizinio smurto prarado akį ir regėjimą viena akimi, liko invalidas visam gyvenimui, patyrė protu nesuvokiamą skausmą, o dėl to, kad mato tik viena akimi, silpsta ir kita akis, invalido su viena akimi niekas nenori priimti į darbą, jis negali lankstytis, sunkiai kelti, psichologiškai jaučiasi sugniuždytas, pažemintas, nevisavertis asmuo. Šiuos patirtus ir vis dar patiriamus išgyvenimus nukentėjusysis patvirtino ir teisiamajame posėdyje, pažymėjo, kad jam akies niekas neįdės ir už milijoną (t. 2, b. l. 26).

20. Atsižvelgiant į nukentėjusiajam V. K. padarytus sužalojimus, kad jam buvo sulaužyta nosis bei dėl nuteistojo T. V. nusikalstamų veiksmų jis neteko vienos akies, akivaizdu, kad jis patyrė didelius fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir emocinį stresą, neabejotinai dėl netektos akies atsirado liekamieji reiškiniai visam gyvenimui, be jau patirto fizinio skausmo, jis išgyvena emociškai ir dėl iš esmės pasikeitusios jo gyvenimo kokybės, kai gali matyti tik viena akimi, kuri taip pat silpsta, jam vienareikšmiškai apribotos galimybės susirasti ir darbą, jis jaučiasi nepilnavertis žmogus. Visos šios aplinkybės neabejotinai rodo, kad nukentėjusiojo patirti išties dideli ir neigiami sveikatos padariniai yra akivaizdžiai ilgalaikiai.

21. Šiuo konkrečiu atveju atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl padaryto akies sužalojimo, kai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nusikalstama veika padaryta tyčine kaltės forma, dėl patirtų fizinių skausmų ir dvasinių išgyvenimų, dėl to, kad akies gydymas užtruko ilgą laiką, o nukentėjusysis negalėjo tik ilgą laiką šia akimi apskritai matyti, tačiau jos neprarado, atsižvelgus į liekamuosius reiškinius, gyvenimo kokybę dėl padaryto sužalojimo, nustatytas 7 000 Eur neturtinės žalos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-697/2018).

22. Šioje byloje, atsižvelgiant į nukentėjusiajam V. K. padaryto kūno sužalojimo pobūdį ir dėl to patirtus nepatogumus, išgyvenimus bei fizines kančias, kad dėl padaryto sužalojimo nukentėjusysis apskritai neteko vienos akies, į žalą padariusio asmens kaltę ir asmenybę, jo turtinę padėtį, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, siekiant kiek įmanoma teisingiau nustatyti neturtinės žalos dydį, siekiant protingos skirtingų interesų pusiausvyros, remiantis formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose dėl padaryto panašaus (akies) sužalojimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusiajam V. K. nustatytas neturtinės žalos dydis – 8 000 Eur – nėra per didelis, todėl nemažintinas. Toks neturtinės žalos dydis visiškai neprieštarauja ir kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmeniui buvo padaryti panašūs kūno sužalojimai.

23. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2022 m. balandžio 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo T. V. gynėjo advokato A. B. apeliacinį skundą atmesti.