Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. K. ir A. T. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis 2013-11-15 ir 2014-02-25 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiais, galutinė bausmė T. K. paskirta – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams ir 20 MGL dydžio (753,20 EUR) bauda.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas T. K. atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 5.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į atliktos bausmės laiką T. K. įskaityta visa bausmė, atlikta pagal 2013-11-15 ir 2014-02-25 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžius.

pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 1 p., šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais, galutinė bausmė A. T. skirta laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

Pritaikius BK 75 str. 1 d., 2 d. 7, 8 p., A. T. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 5.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 65 str. 1 d., 66 str., A. T. į atliktą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2012-11-04 00.03 val. iki 2012-11-04 13.00 val.

Nukentėjusiojo V. C. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista nukentėjusiajam V. C. iš kaltinamųjų E. L., E. Č., H. K., M. U., L. P., M. K., T. K., A. T. solidariai 800 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš kaltinamojo A. T. nukentėjusiajam V. C. priteista 792,47 Eur turtinei žalai atlyginti ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo A. A. civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš kaltinamųjų E. L., E. Č., H. K., M. U., L. P., M. K., T. K., A. T. solidariai 95,35 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo D. A. civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš kaltinamųjų E. L., E. Č., H. K., M. U., L. P., M. K., T. K., A. T. solidariai 43,44 Eur turtinei žalai atlyginti.

Šiaulių Teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš kaltinamųjų E. L., E. Č., H. K., M. U., L. P., M. K., T. K., A. T. po 58,89 Eur iš kiekvieno Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos patirtoms privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidoms dėl nukentėjusiųjų V. C. ir A. A. gydymo atlyginti.

Tuo pačiu Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nuosprendžiu nuteisti E. L., E. Č., H. K., M. U., L. P., M. K., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. lapkričio 3 d., apie 23.45 val., (duomenys neskelbtini) mieste, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), 2-oje laiptinėje, ketvirtame aukšte esančiame koridoriuje, veikdamas kartu su Ž. D., bendrais tyčiniais veiksmais, įžūliu elgesiu, tai yra tyčia suduodami 2 smūgius galva L. T. į galvos sritį, bei suduodami ne mažiau 10 smūgių kojomis gulinčiam ant grindų nukentėjusiajam A. Š. į įvairias kūno vietas, taip sukėlė jam fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, A. T. nuteistas už tai, kad jis 2013-06-14, apie 22.50 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) kaime, prie (duomenys neskelbtini) ežero, dėl chuliganiškų paskatų, kilusių muštynių metu, kumščiu suduodamas vieną smūgį į nosį V. C., taip padarė nosies kaulų ir nosies pertvaros lūžius, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes nosies kaulų lūžis sutrikdė sveikatą ilgiau nei 10 dienų.

T. K. nuteistas už tai, kad jis, E. L., E. Č., H. K., M. U., A. T., M. K., L. P., veikdami bendrininkų grupėje, bendrais tyčiniais veiksmais, pažeidė viešąją tvarką, o būtent, 2013-06-14, apie 22.50 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) kaime, prie (duomenys neskelbtini) ežero, negerbdami elementarių padoraus elgesio normų, įžūliu elgesiu ir grasinimais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra (duomenys neskelbtini) kaime, prie (duomenys neskelbtini) ežero T. K. laikydamas kirvį ir juo grasindamas nukentėjusiajam V. C., bei sakydamas „nori prakirsiu tau galvą, nori tave užmušiu“, tuo tarpu V. C. nusisukant ir nueinant, T. K. ir H. K., bendrais tyčiniais veiksmais suduodami ne mažiau vieno smūgio į nugarą, V. C. atsisukus, T. K. kumščiu suduodamas vieną smūgį V. C. į dešinę veido pusę, bei H. K. kumščiu suduodamas vieną smūgį į kairę veido pusę, po to L. P., E. Č., H. K., M. U., A. T., M. K., T. K. ir E. L., veikdami bendrais tyčiniais veiksmais, V. C. kumščiais suduodami ne mažiau dviejų smūgių į įvairias kūno vietas, bei taip jį pargriaudami ant žemės, po to visi kartu bendrai tyčiniais veiksmais jį spardydami, ir taip suduodami ne mažiau 7 smūgių į įvairias kūno vietas, po to E. Č. kumščiu suduodamas ne mažiau tris smūgius nukentėjusiajam A. A. į veidą, bei vieną smūgį į dešinį šoną, ir taip jį pargriaudamas ant žemės, E. Č. toliau jį spardant, bendrais tyčiniais veiksmais, kartu su H. K. ir M. K., taip bendrai įspirdami ne mažiau kaip 5 smūgių į įvairias kūno vietas, padarė A. A. muštinę žaizdą dešiniame paakyje, kraujosruvas dešinės akies obuolio odenoje, abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje ir kairiame momenyje, nubrozdinimą kairiame skruoste, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo tarpu V. C. pavykus atsistoti ir jam pamačius, kad A. A. yra mušamas ir jam norint jį apginti, L. P., E. Č., H. K., M. U., A. T., M. K., T. K., tęsdami nusikalstamą veiką, bendrais tyčiniais veiksmais, suduodami smūgius V. C. į veido sritį, taip bendrai padarydami kraujosruvas dešinės akies obuolio odenoje, dešinės akies vokuose, kairės akies apatiniame voke, nosies nugarėlėje, kaktoje, dešiniame skruoste ir dešiniame žaste, A. T. kumščiu suduodamas vieną smūgį į nosį, taip padarydamas nosies kaulų ir nosies pertvaros lūžius, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, H. K. spirdamas vieną smūgį nukentėjusiajam G. Š. į galvos dešinę pusę, dėl ko G. Š. prarado sąmonę, po to E. L. ir M. K. veikdami bendrais tyčiniais veiksmais, G. Š. nunešdami į ežerą ir jį tyčia įmesdami į vandenį, taip sukeldami G. Š. fizinį skausmą, toliau tęsdami nusikalstamą veiką, veikdami vieninga tyčia, L. P., E. Č., H. K., M. U., A. T., M. K., T. K. ir E. L. bendrais tyčiniais veiksmais, pagaliu suduodami nukentėjusiam D. T. ne mažiau keturių smūgių į kairį šoną, taip padarydami D. T. nubrozdinimus nugaros kairėje ir dešinėje pusėje, kraujosruvas nugaros dešinėje pusėje ir dešiniame žaste, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, H. K. muštynių metu, pribėgdamas ir tyčia ranka išdauždamas automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės, priklausančio nukentėjusiajam D. A. dešinės pusės galinį lango stiklą, bei peiliu vaikydamasis ir grasindamas nukentėjusiajai A. S. ir jai sakydamas „ateik aš tave papjausiu“, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenėse rimtį ir tvarką.

Taip pat mano, kad visiškai nepagrįstas ir neįrodytas neturtinės žalos dydis. Mano, kad priteistos žalos dydis neatitinka byloje pateiktų įrodymų ir prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams, neatitinka padarytos veikos sunkumo ir yra akivaizdžiai per didelis. Teismas iš jo priteisdamas žalos atlyginimą nukentėjusiajam, neatsižvelgė į tai, kad jis neturi jokio turto, o jo gaunamos pajamos yra minimalios. Pažymi, kad pagal teismų praktiką, už nesunkų kūno sužalojimą, kai sulaužomi nosies kaulai, paprastai priteistinos neturtinės žalos dydis siekia nuo 300 iki 1500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-106/2008, 2K-136/2008). Iš jo priteista neturtinė žala viršija šiuos dydžius daugiau kaip 2 kartus.

Teismo posėdyje nuteistieji T. K., A. T. ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė, nukentėjusiojo atstovė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. K. apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo A. T. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingą išvadą, kad T. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str., 1 d., A. T. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. Su tokiu sprendimu aiškiai nesutinka apeliacinį skundą pateikę apeliantai, prašydami juos išteisinti. Kolegija patikrino skundžiamą nuosprendį teisėtumo bei pagrįstumo aspektais (įrodymų vertinimas, pakankamumas, liečiamumas ir kt.), nepritaria apeliaciniuose skunduose suformuluotoms išvadoms, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus duomenis, ignoravo faktines aplinkybes, nustatytas šioje byloje.

Dėl nuteistojo T. K. apeliacinio skundo

Nuteistasis T. K. nesutinka su teismo išvada, kad jis ir H. K. be jokios priežasties prikibo prie nukentėjusiųjų A. S. ir V. C. ir pradėjo mušti V. C.. Taip pat kritikuoja nukentėjusiųjų parodymus, teigia, kad teismas nepašalino prieštaravimų nukentėjusiųjų parodymuose.

Taigi, nuteistojo apeliaciniu skundu bandoma įtikinti, kad nukentėjusiųjų A. S. ir V. C. parodymai dėl konflikto pradžios, užpuolusių asmenų skaičiaus, smurto panaudojimo pradžios, dėl asmens turėjusio kirvį naudojimo pradžios, apie kirvį rankose turėjusį bei juo grasinusį asmenį yra prieštaringi ir nenuoseklūs ir todėl turėjo būti vertinami kritiškai. Taip pat apeliantas kritikuoja ir nukentėjusiųjų A. A., D. T., D. Š. parodymus. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo su tuo sutikti. Jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, patvirtina: esminėse detalėse nuoseklūs ir tapatūs viso proceso metu duoti ir apylinkės teismo posėdžio metu perskaityti nukentėjusiųjų A. S., V. C., A. A., G. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, A. S., V. C., A. A., D. T. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus, tiek ir juos patvirtindama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jai nuėjus su V. C. ant tiltelio prie ežero, po kiek laiko priėjo du vaikinai – T. K. ir H. K. ir dvi merginos. T. K. rankoje laikė kirvį, juo grasino V. C.. Jog jai ir V. C. einant nuo tiltelio, kažkuris iš tų vaikinų sudavė V. C.. Matė tą momentą, kai T. K. ir H. K. sudavė nemažiau 10 smūgių kumščiais V. C. į galvą, šonus. Atbėgo kiti jų draugai, pradėjo muštis, jog atbėgusiam A. A. taip pat buvo suduotas smūgis. Matė, kaip D. T. šokinėjo nuo tiltelio į vandenį ir bėgiojo. Matė, kaip iš vandens buvo ištrauktas G. Š., kaip H. K. išdaužė A. A. automobilio stiklą ir spardė D. T. automobilį. Šias nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtino ir nukentėjusysis V. C.. Jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir duodamas parodymus teisme nuosekliai paaiškino visas įvykio aplinkybes. Parodė, kad su A. S. nuėjo ant tiltelio. Tuo metu ant tiltelio atėjo H. K. su T. K. ir dviem panelėmis. Praeidamas H. K. kažką pasakė A. S.. T. K. turėjo kirvį, pakėlęs kirvį pasakė „nori, praskelsiu galvą“. A. S. pasiūlė jam eiti nuo tiltelio. Jie apsisuko eiti ir eidamas jis pajuto smūgį į nugarą, atsisukęs gavo dar porą smūgių, kažkas dar sudavė į nugarą ir jis pargriuvo. Vėliau iš A. A. sužinojo, jog jis buvo spardomas. Kai atsistojo pamatė, kad muša gulintį A. A., bandė mušančiuosius nustumti, bet vėl gavo pats ir nugriuvo. Matė kaip D. T. bėgo, o jį kažkas vijosi. Atsistojęs priėjo prie vieno iš kaltinamųjų kompanijos vaikino, sakė nusiraminti, kad užteks muštis, tačiau šis supyko ir smogė jam į nosį, nuo smūgio nugriuvo ir prarado sąmonę. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiamas apylinkės teisme, A. A. parodė, kad A. S. su V. C. nuėjo prie ežero. Po kurio laiko išgirdo šauksmus, riksmus, nubėgo prie tiltelio ir pamatė, kad 4–5 vaikinų kompanija rankomis ir kojomis muša V. C.. Matė, kad vienas iš vaikinų rankose laikė kirvį. Su D. T. bėgo skirti. Vieną iš mušančiųjų kompanijos pastūmė, tada du ar trys vaikinai puolė ant jo, gavo vieną smūgį į veidą, po to gavo dar kelis smūgius. Jis nukrito ant žemės, bandė rankomis dengtis veidą, po to kažkas juos atitraukė. Matė kaip D. T. vijosi du vaikinai. D. T. nuo jų pabėgo, šoko į vandenį ir nuplaukė. Pamatė prie ežero gulintį G. Š.. Priešingai nei teigia apeliantas, nukentėjusysis D. T. duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad T. K. nuspyrė šašlykinę po to, kai jau buvo sumuštas V. C.. D. T. taip pat patvirtino, jog A. S. su V. C. nuėjo ant tiltelio. Nuo tiltelio pusės išgirdo riksmus. Kažkas pasakė, kad prie A. S. ir V. C. kažkas prisikabino iš kitos kompanijos. Nuėjęs pamatė ant tiltelio du vaikinus, kurių vienas rankoje turėjo kirvuką, isteriškai kažką šaukė ant A. S. ir V. C.. Priėjęs bandė aiškintis, iš karto atsirado daugiau vaikinų. Vienas vaikinas trenkė jam į veidą. Matė, kaip G. Š. vaikinai numetė į vandenį, kad V. C. keliese mušė. A. A. bandė V. C. padėti, bet ir pats gavo, vienas aukštesnis vaikinas jam spyrė į galvą. V. C. mušė mažiausiai trys vaikinai. Visi vaikinai iš kitos stovyklavietės buvo agresyviai nusiteikę. Pamatęs kad link jo bėga 7–8 žmonės, nubėgo ant tilto ir nušoko į vandenį. Tai, kad konfliktas prasidėjo prie ežero ant tiltelio, jog buvo naudojamas smurtas, nurodė ir liudytojai G. K., G. S., A. V.. Liudytojas G. K. parodė, jog jis matė kaip V. C. mušė rankomis ir spardė du ar trys vaikinai. Liudytoja G. S. duodama parodymus teisme paaiškino, kad ji matė, jog vyksta muštynės. Mušėsi 6–7 žmonės. Iš jų kompanijos mušėsi T. K., H. K., M. K., o kiti kaip ir gynėsi. Matė, kaip T. K. trenkė kitam žmogui, trenkė ranka ne vieną kartą. Nukentėjusiųjų nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiųjų parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuotos aplinkybės (1 t. 79–84, 151–159 b. l., 2 t. 19–26, 62–70 b. l.), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuotos aplinkybės, jog nukentėjusieji A. S. ir V. C. atpažino T. K., kaip asmenį, kuris atėjo ant tiltelio kartu su H. K., turėjo rankoje kirvį, juo grasino V. C., po to panaudojo smurtą V. C. atžvilgiu (1 t. 162–164 b. l., 2 t 71–73 b. l.). Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad nukentėjusieji ar nurodyti liudytojai galėjo apkalbėti apeliantą nepagrįstai apkaltindami jį sukėlusį konfliktą ir smurto panaudojimu. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad A. S. bendrauja su V. C., jog jie yra pora, kritiško šių asmenų parodymų vertinimo savaime nesuponuoja ir tai nėra pagrindas jų parodymus laikyti neturinčiais įrodomosios vertės.

Taigi, pirmiau išdėstytais duomenimis, o ne prielaidomis ar nukentėjusiųjų prieštaringais parodymais, kaip teigiama nuteistojo T. K. skunde, jo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą įrodyta. Ir nors apeliantas skunde nurodo, kad teismas grįsdamas jo kaltę taip pat vadovavosi liudytojų A. V., A. J., T. S., R. S., A. J., M. M., R. L., M. K. parodymais, kurie apie kaltinime nurodytas muštynes negalėjo pasakyti nieko konkretaus ar reikšmingo, jog iš jų nei vienas nenurodė ir neįvardijo, kad jis kam nors suduotų smūgius, teisėjų kolegija pastebi, jog teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi ta aptariamų liudytojų parodymų dalimi, kuri patvirtina nukentėjusiųjų parodymus. Tuo tarpu, liudytojos J. R. parodymai, kad T. K. gynė savo draugę I., kurios atžvilgiu buvo panaudotas smurtas, juos vertinant kitų objektyvių bylos duomenų kontekste, negali būti laikomi patikimais.

Visuma bylos aplinkybių patvirtina, jog nuteistojo T. K. veiksmuose nustatyti ir įrodymais pagrįsti visi būtinieji viešosios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai. Apelianto veiksmai skundžiamu teismo nuosprendžiu pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d. ir išteisinti apeliantą dėl šios nusikalstamos veikos nėra pagrindo.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad asmens parodymo atpažinti procedūra atlikta pažeidžiant proceso reikalavimus, nes parodymas atpažinti buvo atliktas pagal nuotraukas, nors egzistavo galimybė vykdyti atpažinimus stebint tikrus žmones. Kolegija sutinka, kad byloje nėra duomenų, jog egzistavo objektyvios aplinkybės, trukdžiusios parodyti atpažinti T. K. gyvai, o ne pagal jo nuotraukas, tačiau vien tai nepaneigia šio procesinio veiksmo teisėtumo. Juo labiau, kad jo metu gauti duomenys nėra vieninteliai nuteistojo kaltės įrodymai.

Apeliaciniame skunde T. K. teigia, kad A. S. negalėjo būti suteiktas nukentėjusiosios statusas, nes jos atžvilgiu nebuvo panaudotas smurtas. Pažymima, kad nukentėjusiojo asmens sąvoka ir teisės yra apibrėžtos BPK 28 str. Nukentėjusiojo asmens statusą fizinis asmuo įgyja esant faktiniam ir juridiniam pagrindams. Faktinis pagrindas – nusikalstama veika asmeniui padaryta fizinė, turtinė ar moralinė žala. Juridinis pagrindas – ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis dėl pripažinimo nukentėjusiuoju. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. patyrė moralinę žalą, dėl kilusio konflikto ji labai išsigando, jai buvo grasinama peiliu, todėl pagrįstai ikiteisminio tyrimo pareigūno 2014 m. gegužės 15 d. nutarimu ji buvo pripažinta nukentėjusiąja.

Nuteistasis T. K. nesutinka su jam skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, teigdamas, kad jam skirta bausmė yra per griežta, nes skirtos piniginės baudos dydis nėra adekvatus jo gaunamų pajamų bei turimų išlaidų santykiui.

Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, paskyręs T. K. 1 metų laisvės apribojimo bausmę už jo padarytą nusikalstamą veika, numatytą BK 284 str. 1 d., šią bausmę, vadovaudamasis BK 63 str. 1, 4, 9 d., dalinio sudėjimo būdu subendrino su bausmėmis, T. K. paskirtomis Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendžiu, ir galutinę bausmę T. K. paskyrė laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams ir 20 MGL (753,20 Eur) baudą. BK 65 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, subendrindamas bausmes šio kodekso 63 ir 64 str. numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam T. K. skundžiamu nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. bei 2014 m. vasario 25 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes, pagrįstai vadovavosi BK 65 str. 2 d. nuostata, pagal kurią bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme, ir Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendžiu T. K. paskirtą 20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudą pridėjo prie nustatytos 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Be to, vadovaudamasis BK 63 str. 9 d., pirmosios instancijos teismas į nustatytos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitė T. K. pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. ir 2014 m. vasario 25 d. nuosprendžius atliktą bausmę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bausmių bendrinimo taisyklės pažeistos nebuvo. Todėl atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai taikė BK 63 str. 1, 4, 9 d., 65 str. 2 d. numatytas nuostatas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistajam T. K. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams ir 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda nėra per griežta, todėl jos švelninti nėra pagrindo. Nors nuteistojo T. K. nuomone, jam skirtos piniginės baudos dydis nėra adekvatus jo gaunamų pajamų bei turimų išlaidų santykiui, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendis, kuriuo T. K. paskirta 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda, yra įsiteisėjęs ir nekvestionuojamas, todėl teismas, bendrindamas nuteistajam pagal kelis nuosprendžius paskirtas bausmes, nerevizuoja įsiteisėjusių nuosprendžių, nepasisako dėl šiais nuosprendžiais nuteistajam paskirtų bausmių teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl nuteistojo A. T. apeliacinio skundo

Nuteistasis A. T. savo apeliaciniu skundu ginčija nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 str. 1 d. (dėl 2013-06-14 veikos) ir 138 str. 2 d. 8 p., padarymą, o ginčydamas savo kaltę dėl šių jam inkriminuotų veikų apeliantas iš esmės skundžia apylinkės teismo atliktą bylos įrodymų vertinimą. Tačiau kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad, sprendžiant A. T. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį, padaryta nebuvo. A. T. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie kaip įrodymų šaltinis gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu.

Kolegija, pritardama apylinkės teismo išvadai konstatuoja, kad teismas teisingai nustatė, jog A. T. kartu su kitais asmenimis, bendrais tyčiniais veiksmais, viešoje vietoje elgdamasis įžūliai, rodydamas aiškią nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, panaudojo fizinį smurtą. Taip pat teismas teisingai nustatė, jog A. T. tuo pačiu metu, iš chuliganiškų paskatų, rodydamas aiškią nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, suduodamas kumščiu smūgį nukentėjusiajam V. C. į nosį, padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokias šioje byloje nustatytas aplinkybes, t. y. tai, kad A. T. padarė ginčijamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., patvirtina teisme duoti nukentėjusiojo V. C. parodymai ir jo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kurie perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kai jis patvirtino, jog smūgį į nosį jam sudavė A. T., jis suprato, jog nuo to smūgio jam lūžo nosis, nes labai skaudėjo, bėgo kraujas ir visiškai nebegalėjo kvėpuoti. Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis V. C. atpažino vaikiną, kuris pasivadino A. T., jog būtent A. T. įvykio metu jam suduodamas vieną smūgį į veidą, sulaužė nosį, nes po jo smūgio pajuto, kad pasisuko nosis ir nebegalėjo kvėpuoti. Šias nurodytas aplinkybes nukentėjusysis patvirtino ir 2013-11-21 parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t. 151–159 b. l.) bei 2014-05-29 akistatos, atliktos tarp jo ir A. T., metu (5 t. 197–198 b. l.). Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis V. C. turėtų pagrindą apkalbėti nuteistąjį ar būtų suinteresuotas jį nepagrįstai apkaltinti, tokių duomenų nenurodo ir pats nuteistasis, todėl kolegija neturi jokio pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiojo V. C. parodymais apie nusikaltimo padarymo aplinkybes bei jį padariusį asmenį. Juo labiau, kad nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir nukentėjusioji A. S.. Ji parodė, kad įvykio metu buvo ir A. T., jog matė kaip A. T. kažkuriuo metu spardė gulintį V. C., A. A.. Savo nurodytas aplinkybes ji patvirtino 2013-11-20 parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t. 62–70 b. l.) bei 2013-12-27 atliktos akistatos metu (2 t. 74–75 b. l.). Liudytoja G. S. taip pat patvirtino, kad ji matė kaip V. C. ir dar vieną vaikiną su akiniais, kurio ji nepažįsta, mušė M., H, A. T., T., E.. Matė kaip jie kumščiais puolė vaikinus ir jiems spyrė. Tai, kad suduodant vieną smūgį į nosį galėjo būti padarytas V. C. nosies kaulų ir nosies pertvaros lūžiai, kraujosruvos nosies nugarėlėje, jog šis sužalojimas atitiko nesunkų sveikatos sutrikdymą, teisiamajame posėdyje, patvirtinęs savo išvadas, paaiškino ekspertas J. S.. Taigi, nors nuteistasis A. T. ir teigia, kad muštynėse jis nedalyvavo ir nesudavė V. C. kumščiu smūgio į nosį, visi anksčiau aptarti ir išanalizuoti duomenys apelianto deklaruojamą nekaltumą paneigia.

Apelianto nurodoma aplinkybė, kad V. C. tuoj po įvykio nenurodė jo, kaip asmens sulaužusio jam nosį, o praėjus metams po įvykio, 2014-­05-29 asmens parodymo atpažinti protokole, V. C. atpažino jį kaip asmenį, sulaužiusį jam nosį, įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, nesudaro pagrindo abejoti, jog nukentėjusysis atpažino būtent A. T.. Be to, pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė ne tik asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuotais duomenimis, bet ir kitais byloje esančiais ir anksčiau aptartais įrodymais.

Apeliantas mano, kad nėra įrodytos jo chuliganiškos paskatos, jog jo veiksmai buvo gynybinio pobūdžio ir šiuos veiksmus išprovokavo nukentėjusiojo neteisėtas elgesys. Pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas tada, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių, arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinės nutartys Nr. 2K-142/2008, 2K-417/2008, 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011). Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos (nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos (LAT nutartis Nr. 2K-454/2011).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad konfliktą sukėlė T. K. ir H. K., be jokios priežasties prikibę prie nukentėjusiųjų A. S. ir V. C. ir pradėjo mušti V. C.. Duomenų, kad nukentėjusysis V. C. būtų A. T. būtų provokavęs, jam grasinęs ar jo atžvilgiu pavartojęs smurtą, byloje nėra. Pats apeliantas prisijungdamas prie kitų nuteistųjų naudojamo smurto nukentėjusiųjų atžvilgiu, jokių priekaištų dėl netinkamo nukentėjusiojo elgesio neišsakė, t. y. nebandė išsiaiškinti pačios situacijos, o iš karto panaudojo smurtą ne tik nukentėjusiojo V. C., bet ir A. A. atžvilgiu, kas nustatyta byloje. Kadangi A. T. jokios realios grėsmės dėl nukentėjusiojo V. C. veiksmų nebuvo, tai apeliantui nebuvo pagrindo prieš jį smurtauti. O tai, kad nukentėjusysis V. C. priėjęs prie A. T. prašė jo nusiraminti, nebesimušti, nebuvo pagrindas A. T. smurtauti nukentėjusiojo atžvilgiu. Apelianto versija, jog jis buvo pargriautas nukentėjusiojo V. C. ir jis, bandydamas išsivaduoti, sudavė smūgį nukentėjusiajam, nepagrįsta bylos duomenimis, todėl atmestina. Įvertinus tai, kad apeliantas nusikalstamus veiksmus atliko viešoje vietoje, kad jokių asmeninio pobūdžio konfliktų tarp nukentėjusiojo ir apelianto prieš įvykį nėra buvę, daroma išvada, jog apeliantas prieš nukentėjusįjį V. C. smurtavo iš chuliganiškų paskatų, todėl apelianto nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. T. nesutinka su priteista turtinės ir neturtinės žalos dydžiu nukentėjusiajam V. C..

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 str. 2 d.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis V. C. pareiškė 15372,12 Eur (53076,87 Lt) civilinį ieškinį dėl padarytos žalos prašydamas jam priteisti 891,12 Eur (3076,87 Lt) turtinei ir 14481 Eur (50000 Lt) neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo V. C. ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš A. T. 792,47 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Turtine žala pirmosios instancijos teismas pripažino nukentėjusiojo V. C. turėtas gydimosi išlaidas, vaistų pirkimo, vykimo į gydymo įstaigas išlaidas bei dėl gydymosi netektą darbo užmokestį. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nukentėjusiojo pateiktus dokumentus dėl patirtų išlaidų nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiojo V. C. visos patirtos išlaidos įrodomos pateiktais dokumentais. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į nukentėjusiojo V. C. nurodytas išlaidas dėl dantų gydymo, dantų rentgeno nuotraukos, gydytojo odontologo konsultacijos, kurias pirmosios instancijos teismas pripažino išlaidomis, patirtomis dėl nosies traumos gydymo. Vertindama šių nukentėjusiojo išlaidų pagrįstumą bei specialisto išvadą Nr. G 831/13(04), eksperto J. S. paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, A. T. inkriminuotus veiksmus pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., teisėjų kolegija sprendžia, kad šios atliktos procedūros nėra susijusios su nukentėjusiajam nustatytu sveikatos sužalojimo gydymu. Todėl laikoma, kad šios išlaidos – 162,04 Eur (5,65 Eur už dantų rentgeno nuotrauką, 5,79 Eur, gydytojo odontologo konsultaciją, 150,60 Eur už dantų gydymą), nėra susijusios tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nusikalstamos veikos padarinių šalinimu ir jos pirmosios instancijos teismo nepagrįstai priteistos iš nuteistojo A. T..

Įvertinus nukentėjusiojo pateiktus išrašus iš medicininių dokumentų, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad išlaidos vaistams – 111,26 Eur (384,15 Lt), susidarė būtent gydantis nagrinėjamo įvykio metu A. T. kaltais veiksmais nukentėjusiajam padarytą nosies kaulų ir nosies pertvaros lūžius, todėl šios išlaidos priteistos pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai priteisė išlaidas kurui – 173,77 (600 Lt). Kaip matyti iš V. C. pateiktų dokumentų, jis tris kartus vyko iš Šiaulių į Vilniaus Universitetinę ligoninę, kur buvo konsultuotas gydytojų dėl patirto sužalojimo kilusių pasekmių, jam atlikta nosies operacija. Priteistos išlaidos vaistams ir kurui pagrįstos pateiktais įrodymais.

Nukentėjusysis teismui pateikė reikalavimą priteisti netektą darbo užmokestį už 21 darbo dieną, iš viso 345,58 Eur (1193,22 Lt) ir pateikė paskaičiavimą, kad pilnas darbo užmokestis iki traumos buvo 362 Eur (1250 Lt): 22 mėnesio darbo dienos = 16,46 Eur (56,82 Lt) (vienos darbo dienos užmokestis) x 21 d. (dėl traumos praleistos dienos) ir pažymą apie darbo užmokestį. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog šios išlaidos pagrįstos pateiktais dokumentais ir jas priteisė iš A. T..

CK 6.283 str., nustatančiame deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą sužalojant fizinio asmens sveikatą, atskleidžiama nuostata, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų, jei jis nebūtų sužalotas. Pagal šią normą nukentėjusiajam turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu sveikata nebūtų sužalota. Tokias negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjusysis dėl sveikatos sužalojimo, tapęs visiškai ar iš dalies nedarbingas. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Tačiau negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012; 2011-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011, kt.). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą.

Nukentėjusysis V. C. pateikė pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėta darbo užmokestį, medicininę pažymą, iš kurios matyti, jog jis buvo nedarbingas nuo 2013-06-26 iki 2013-07-12. Teisėjų kolegija įvertinusi pateiktus duomenis bei nukentėjusiojo paskaičiuotą sumą dėl prarasto darbo užmokesčio, nurodytas nedarbingumo dienas, pažymi, kad šių duomenų nepakanka teisingai paskaičiuoti nukentėjusiojo negautų pajamų tuo laikotarpiu, kai dėl nuteistojo A. T. padaryto sužalojimo buvo nedarbingas. Be to, nukentėjusysis nepateikė duomenų, ar jam buvo skirta ir išmokėta ligos pašalpa ir kokia suma. Taigi, nukentėjusysis nepateikė išsamių duomenų apie savo negautas pajamas, todėl tiksliai apskaičiuoti negautų pajamų dydžio nėra galimybės, todėl toje dalyje pripažintina nukentėjusiajam teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d).

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, jog V. C. dėl nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, ilgai gydėsi, jam buvo atliekamos operacijos, jog jaučiamos iki šiol sužalojimo pasekmės, priteisė iš nuteistojo A. T. 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nuteistasis A. T. nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu, mano, kad priteista suma neatitinka teismų formuojamos praktikos analogiško pobūdžio bylose.

CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos turinį apibrėžia CK 6.250 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 str. 2 d. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. T. nesunkiai sutrikdė V. C. sveikatą, nukentėjusiajam buvo padaryti šie sužalojimai – nosies kaulų ir nosies pertvaros lūžiai, kraujosruvos nosies nugarėlėje (3 t. 19–20 b. l.).

Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 str., priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur (500 Lt) iki 7240,50 Eur (25 000 Lt), tačiau įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur (10 000 Lt) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012). Pavyzdžiui, bylose, kai nesunkus sveikatos sužalojimas, be kita ko, reiškiasi nosies kaulų lūžiu, priteisiamos įvairios, tačiau panašios kaip ir nagrinėjamos bylos atveju sumos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015 – 579,24 Eur (2000 Lt), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136/2008 – 1158,48 Eur (4000 Lt), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012 – 2027,34 Eur (7000 Lt), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-497/2011 – 2896,20 Eur (10 000 Lt). Kolegija taip pat pažymi, kad teismų praktikoje didesnis neturtinės žalos dydis nustatomas tik tokiais atvejais, kai nusikaltimo pasekmės būna tokios, kaip potrauminis sindromas, sumažėjęs darbingumas, nustatyta invalidumo grupė.

Kolegijai nekyla abejonių, kad dėl A. T. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis V. C. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Įvertinusi medicininiuose dokumentuose užfiksuotas aplinkybes, kurias nurodė pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas J. S., kad nukentėjusysis dažnai sirgo nosiaryklės uždegimais, jog iki įvykio nukentėjusysis yra turėjęs ne vieną kartą nosies traumą, kad nukentėjusysis serga hipertrofiniu ritinitu, jog uoslės funkcijos praradimas yra centrinės nervų sistemos kilmės, o ne periferinės, A. T. turtinę padėtį, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sunkumą bei nusikalstamais veiksmais padarytos žalos pasekmes, atsižvelgdama į sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, o taip pat į susiklosčiusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo priteista 3000 Eur suma nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti yra neadekvati padarytai veikai ir yra per didelė. Taigi remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajam V. C. priteista suma padarytai neturtinei žalai atlyginti mažintina iki 1500 Eur. Kolegijos nuomone, toks (1500 Eur) nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos dydis užtikrina nuteistojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, taip pat atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką. Taigi Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).

Dėl nukentėjusiajam padarytų kitų sužalojimų, kurie sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pirmosios instancijos teismas įvertinęs šioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą, taip pat ir aplinkybę, kad nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas visų nuteistųjų neteisėtais veiksmais, pagrįstai priteisė 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš visų nuteistųjų solidariai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. K. apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo A. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nuosprendį pakeisti:

iš nuteistojo A. T. nukentėjusiajam V. C. priteistos turtinės žalos dydį sumažinti iki 284,85 Eur;

iš nuteistojo A. T. nukentėjusiajam V. C. priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 1500 Eur.

V. C. pripažinti teisę į civilinio ieškinio dalies dėl negautų pajamų (darbo užmokesčio) atlyginimo patenkinimą ir klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.