Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorui Mindaugui Stonkui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini)Šilalės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. T. V. kaltinamas tuo, kad 2021 m. rugsėjo 26 d. apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), V. K. namuose, virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą V. K. į galvą, po to, viena ranka apsikabino V. K. per kaklą, o kitos rankos delnu trenkė vieną kartą per veidą ir pirštu sužalojo jam dešinę akį, po to, jis - T. V. , ištempė V. K. į koridorių ir kumščiu sudavė 4-5 smūgius, tikslesnis smūgių skaičius nenustatytas, V. K. į galvą, veidą, taip padarydamas V. K. poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kiauryminį dešinės akies sužalojimą, pasireiškusį dešinės akies ragenos ir odenos durtine kiaurymine žaizda su lęšiuko, rainelės, stiklakūnio, tinklainės ir gyslainės iškritimu, kraujo išsiliejimu dešinės akies kameroje, kraujosruvą po kairės akies jungine, nosies kaulų lūžį, taip padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokie T. V. veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 1 dalį.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog tai įvyko pernai, rugsėjo mėnesį, su V. K. buvo kartu. V. K. buvo išėjęs parnešti vyno. Jis nuėjo pas V. K., pasibeldė į duris, pastarasis pradėjo keiktis, paskui pradėjo „varyti“ ant jo mamos. Tada susinervino, išspyrė laukines duris. Kai įėjo, V. K. puolė ant jo su kirviu. Jis atėmė kirvį ir viduje sudavė smūgius. Vieną kartą sudavė į galvą, apsikabino per kaklą ir delnu trenkė į veidą, tada ir sužalojo akį, po to dar sudavė 4-5 smūgius. Sužalojo V. K. akį. Jis buvo susitikęs su nukentėjusiuoju, kalbėjosi, sakė, kad jam atleidžia. Ligonių kasos ieškinį pripažįsta, bet dar neatlygino. Su V. K. ieškiniu sutinka iš dalies, nes per didelė suma. Mano, kad 10 000 eurų civilinio ieškinio suma būtų protinga suma.

3. Nukentėjusysis V. K. teisiamojo posėdžio metu apklaustas dėl civilinio ieškinio, pastarąjį patvirtino ir prašė tenkinti. Nurodė, jog prarado regėjimą, antra akis irgi gadinasi, todėl padarytą sveikatai žalą vertina 20 000 eurų. Viena akimi nebemato, neįgalumo neturi. Jis negali dirbti, nes nemato, niekas nepriima į darbą. T. V. jo prašė atleisti, jis supranta, ką padarė, atsiprašė. Atleido T. V., bet prašo priteisti neturtinę žalą. Pragyvena iš pensijos ir kartais padeda žmonėms ūkyje.

4. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis bei prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

5. Nukentėjusysis V. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė, jog 2021-09-26 ryte jis su T. V. tvarkė jam duotą seniūnijos būstą. Jie tvarkė krosnį. Dirbdami jie su T. V. gėrė alų ir nuo išgerto alkoholio kiekio jie abu buvo apgirtę. Po to, jis išėjo į savo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), parnešti smėlio. Neradęs smėlio jis į naują būstą nebėjo, o atsigulė į lovą. Gulėdamas lovoje išgirdo daužant į jo laukines duris ir šaukiant: „duok bonkę ir smėlį parnešk“. Jis suprato, kad čia šaukia T. V. Jis T. V. nieko nesakė, neprisimena, kad jis T. V. būtų pasakęs, kad jis dingtų, kažką negražiai apie jo mamą. Kai išgirdo, kad išspyrė laukines duris, jis atsikėlė. Jis į rankas jokio kirvio nebuvo pasiėmęs, nes jo virtuvėje net nebuvo, jis buvo padėtas koridoriuje prie kopėčių. Jis tuo metu buvo virtuvėje, kai į jo namus įėjo T. V. T. V. iš jo rankų jokio kirvio neatėmė, nes jis rankose jokio kirvio neturėjo. T. V. jam kumščiu sudavė vieną kartą į galvą, smūgis buvo stiprus. Po to, jis viena ranka apsikabino jį per kaklą, o kitos rankos delnu jam davė per veidą ir sukišo vieną pirštą jam į akį ir jam kažkaip tą akį padraskė. Iškart pajuto labai stiprų skausmą akyje ir nieko nebematė. Jam atrodė, kad net išlupo jam akį, nes jam iš akies bėgo kraujas, vėliau sužinojo, kad jam dešinė akis iškrito Kauno klinikose apžiūros metu. Po to, T. V. jį ištempė į koridorių. Koridoriuje jam T. V. vėl sudavė smūgius kumščiu į veidą, į galvą, kiek tiksliai sudavė smūgių negali nurodyti, nes neprisimena, T. V. jam sudavė 4-5 smūgius. Ir tada jis prarado sąmonę. Nuo suduotų smūgių jis nugriuvo koridoriuje ant grindų. Kaip T. V. pasiėmęs kirvį jam grasino nukirsti rankas ir galvą, pats negirdėjo, nes buvo praradęs sąmonę. Tai jam papasakojo kaimynas P. B. Kai jis atsipeikėjo, jis gulėjo lovoje, kas jį ten paguldė - nežino. Praėjus kažkuriam laikui, į jo namus atėjo K. P. ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Greitosios pagalbos automobiliu jis buvo nuvežtas į Tauragės ligoninę, vėliau į Kauno klinikas. Dėl padarytų sužalojimų liko invalidas visam gyvenimui, patyrė labai stiprius fizinius skausmus. Praradus regėjimą dešine akimi, pradėjo silpsti ir kairė akis. Negali susirasti darbo, niekas nenori priimti invalido su viena akimi. Negali lankstytis, negali sunkiai kelti. Patyrė ne tik fizinius skausmus, bet ir psichologinius. Psichologiškai jaučiasi sugniuždytas, pažemintas, jaučiasi nevisavertis asmuo. T. V. jo atsiprašė žodžiu, bet žalos kurią patyrė neatlygino. Jis jam davė virš penkiasdešimt eurų, kad jis nusipirktų vaistų, bet jis neatlygino, tiek kiek padarė žalos. Kadangi jam padaryta neturtinė žala nėra atlyginta, jis šioje byloje reiškia civilinį ieškinį neturtinei žalai 20 000 eurų sumai (t. 1, b. l. 58-61, 63-64).

6. Specialisto išvada Nr. G 1481/2021(04) nustatyta, kad V. K. buvo padaryti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, kiauryminis dešinės akies sužalojimas, pasireiškęs dešinės akies ragenos ir odenos durtine kiaurymine žaizda su lęšiuko, rainelės, stiklakūnio, tinklainės ir gyslainės iškritimu, kraujo išsiliejimu dešinės akies kameroje, kraujosruva po kairės akies jungine, nosies kaulų lūžis. V. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 78-79).

7. Liudytoja N. R. apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūno nurodė, kad 2021-09-26 dieną, po pietų, ji buvo išėjusi į kapines. Prie kapinių pristojo K. P. ir jos paklausė, ar nematė V. K.. V. K. gyvena tame pačiame kaime, tai yra (duomenys neskelbtini) priešais ją. Ji jam pasakė, kad jis greičiausiai yra taip vadinamojoje (duomenys neskelbtini) pastate. Žinojo, kad ten V. K., T. V. tvarkė krosnį. K. P. jai pasakė, kad jo ten nerado. Ji nuėjo į namus, o K. P. nuvažiavo ir toliau važinėjosi po (duomenys neskelbtini) Apie 17.00 val., į jos namus atėjo K. P. ir pasakė, kad jos kaimynas V. K. savo namuose guli lovoje visas kraujuotas, sumuštas ir pasakė, kad kviečia greitąją medicinos pagalbą. Tuomet ji kartu su K. P. nuėjo į V. K. namus, bet į kambarį, kur gulėjo V. K., nėjo. Ji pasiliko kieme prie namo durų, visos durys buvo praviros ir pro jas ji matė, kaip K. P. nuėjo prie jo. K. P. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Po to, K. P. išėjo į kiemą ir laukė, kol atvyks greitoji medicinos pagalba, o ji išėjo į namus. Matė, kad atvyko greitoji medicinos pagalba ir matė, kaip K. P. su greitosios pagalbos vairuotoju išvedė iš namo V. K. ir jį nuvedė į greitosios pagalbos automobilį. Dar prieš ateinant pas ją K. P., ji būdama savo namuose, kambaryje, matė, kaip kažkas išbėgo iš V. K. kiemo ir į jos kiemą, iš gatvės pusės įmetė kirvį. Kas tai padarė, ji nespėjo pamatyti. Vėliau 2021-09-30 atvykus policijai ji parodė kirvį policijos pareigūnams, ir jie jį paėmė. Vėliau iš žmonių kalbų girdėjo, kad T. V. girtas vaikščiodamas po (duomenys neskelbtini) šūkavo, kad sumušė V. K.. Ji to įvykio nematė, todėl kas sumušė V. K. ji negali nurodyti (t. 1, b. l. 89-90).

8. Liudytojas P. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė, kad jis (duomenys neskelbtini), šalia jo gyvena V. K. 2021-09-26 ryte apie 10.00 val. pas jį į namus atėjo V. K. ir T. V. . Jie abu jau buvo išgėrę. Jie jo paprašė, kad jis išgręžtų krosnies durelėse skyles, prašė paskolinti mentelę bei kibirą, klausė iš kur gauti smėlio. Jis jiems išgręžė skyles į metalines dureles, davė mentelę ir kibirą. Jie dar pas jį buvo atsinešę alaus, jį gėrė. Paskui jie susirinko daiktus ir iš jo kiemo išėjo. Vėliau apie 14.00 val., gal dar vėliau, tikslaus laiko negali nurodyti, išgirdo triukšmą V. K. namuose. Jis ten nėjo, nekreipė į tai dėmesio. Po to, į jo kiemą atėjo T. V. , į garažą, jis ten taip pat buvo. T. V. griebė kirvį ir pasakė, kad eina V. K. nukapoti rankas. Jis atėmė iš jo rankų kirvį ir pasakė, kad T. V. mautų iš jo kiemo. T. V. išėjo iš jo kiemo į gatvę, kur jis nuėjo, nematė. Jis į V. K. namus nėjo. Muštynių metu jis į V. K. namus nebuvo nuėjęs ir jis T. V. nesakė, kad jis nebemuštų, S. T. nematė. Dar vėliau jis žiūrėjo televizorių, kiek tuo metu buvo valandų negali nurodyti, į jos namus atėjo K. P. ir jį pakvietė ateiti pažiūrėti į V. K. namus. Jis nuėjo į V. K. namus į kambarį. V. K. gulėjo lovoje. K. P. pratempė kaldrą, V. K. miegojo. Tada jis pamatė sumuštą V. K. veidą, jis buvo kruvinas. K. P. jau buvo iškvietęs greitąją medicinos pagalbą. Atvykus greitajai medicinos pagalbai, V. K. išėjo į kiemą ir tuomet jis pamatė, kad yra labai sužalota V. K. akis, ji buvo labai užtinusi, kruvina. V. K. greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežtas į ligoninę. Kadangi tos pačios dienos rytą matė kartu V. K. su T. V., tai ir suprato, kad V. K. sumušė T. V. Jis pats tų muštynių nematė, todėl jų aplinkybių negali nurodyti (t. 1, b. l. 95-96).

9. Liudytojas S. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno nurodė, kad 2021-09-26 jis ėjo pagrindiniu keliu (duomenys neskelbtini), maždaug po pietų, tai galėjo būti apie 14 val. ir beeinant išgirdo triukšmą iš K. (duomenys neskelbtini) esančio namo, kuriame gyvena V. K., pravarde M., išgirdęs šauksmus, užėjo pas jį į kiemą ir įėjęs į namo prieangį pamatė, kaip T. V. muša V. K., tuo metu V. gulėjo ant žemės, o T. V. priklaupęs ant kelėnų jį su kumščiais muša į veido sritį. Iš V. K. veido jau bėgo kraujas. Kai priėjo prie V. K. namo, T. V. į rankas paėmė kirvį ir su juo duodamas į laukinių durų slenkstį, kažką gąsdindamas kalbėjo, minėjo žodį „mama“, ką konkrečiai sakė, neprisimena ir negali nurodyti. Kai T. V. mušė kumščiais V. K., taip pat sakė už mamą. Jis iš T. V. rankų atėmė kirvį ir jį numetė kažkur kieme. P. B. tuo metu pas V. K. nebuvo. T. dar bandė pulti ant jo, tačiau jo jis nemušė, tik murmėjo ir pyko ant V. už senus jų asmeninius reikalus. Kai atskyrė juos, tada V. K. atsikėlė ir nuėjo į namo vidų, gal į kažkurį kambarį, o T. V. išėjo į kitą kelio pusę pas N. R., tik nematė ar ji jį įsileido į vidų. Kai jie išsiskirstė, jis nebėjo žiūrėti, kaip laikosi V. K. ir nuėjo į miestelio centrą. Eidamas keliu pamatė važiuojantį su automobiliu K. P., kuris pristojo prie jo ir jis jam pasakė, kad T. V. sumušė V., ir jis nuvyko pas jį į namus pažiūrėti, o jis išėjo į namus ir liko namuose iki vakaro. Kas iškvietė greitąją pagalbą, jis nežino (t. 1, b. l. 99-101, 103-104).

10. Liudytojas K. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 26 d., apie 13.30 val., jis savo automobiliu važiavo pro (duomenys neskelbtini) ir prie stotelės pamatė stovintį S. T. Jis sustojo prie jo. S. T. buvo blaivus ir paprašė jo vieną eurą ant alaus. S. T. jam papasakojo, kad jis matė, kaip T. V. sumušė V. K. jo namuose, išlaužė namų duris, jį sumušė, išplėšė jam akį. Taip pat S. T. jam sakė, kad iš T. V. atėmęs kirvį, kad T. V. norėjo nukapoti V. K. rankas. Kad T. V. mušdamas kartojo žodžius už mamikę. S. T. stotelėje buvo su vaiku, maždaug 10-11 metų amžiaus, bet jo nei vardo, nei pavardės žino, todėl negali nurodyti. Jis su mama neseniai parsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), gyvena sekančioje gatvėje, už V. K. Šis vaikas taip pat sakė, kaip matė, kad T. V. užsigulęs mušė V. K. kumščiais. Ir parodė, kaip S. T. pasakė, kad tą įvykį matė nepažįstami, nevietiniai žmonės, tuo metu buvę kapinėse ir juokėsi. Jis jų paklausė, kur dabar yra V. K., jie jam pasakė, kad kažkur dingo, kažkur pasislėpė. Jis nelabai patikėjo tomis kalbomis ir nuvažiavo namo. Apie 15.30 val. jis nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Prie parduotuvės buvo T. V. ir tas berniukas, kuris buvo su S. T. T. V. buvo neblaivus, jis buvo atsitūpęs prie parduotuvės, šalia jo stovėjo tas berniukas. Jis pamatė, kad T. V. lūpos kruvinos ir ištinusios. Jis iš mašinos nelipo, atsidaręs langą jo paklausė: „kas atsitiko T. , bene nuo K. gavai“. Jis jam atsakė, kad jam į lūpą įkando bitė, sudaužė pyderą už mamikę. Iš tokių jo žodžių suprato, kad jis sumušė V. K.. T. V. jam apie jokią akį nekalbėjo. T. V. atsistojo ir ėjo link jo automobilio. Jis, nenorėdamas, kad jis liptų į jo automobilį, nuvažiavo, parvažiavo į savo namus. Apie 16.00 val. į jo telefoną pradėjo skambinėti T. V., jis jam skambino du kartus, jis jam neatsiliepė, numesdavo jo skambutį. Kai jis paskambino dar kartą, jis atsiliepė ir paklausė, ko jis nori. Jis toliau jam pradėjo pasakoti, kad sudaužė pyderą. Jis T. V. paklausė, kur dabar yra V. K., jis jam atsakė, kad jis yra namuose. Jis T. V. paklausė, kur jis pats yra, jis jam pasakė, kad yra prie jo namų vartų, jis tiksliai neprisimena, ką jis pasakė T. V., bet jam nesakė, kad yra namuose, jis T. V. pasakė, kad važiuoja pažiūrėti V. K., išjungė telefoną. Jis tuo metu su T. V. gyvai nebendravo, nebuvo išėjęs į kiemą, ir jis jam nesakė, kad jis užmušė K. ir turi jo akį. Tai yra tik žmonių kalbos. Dar praėjus maždaug 30 minučių, kažkaip pagalvojo apie V. K., iš pradžių nelabai tikėjo tomis kalbomis, bet pagalvojo, gal iš tikrųjų žmogus guli kur sudaužytas, todėl nusprendė nuvažiuoti pažiūrėti. Jis nuvažiavo prie V. K. namų. Tačiau į jo namus nėjo, o nuėjo priešais gyvenančią N. R.. Ir pasakė, kad girdėjo kalbas, kad sumušė V. K. ir pasakė: einam pažiūrėti. Ji jam atsakė, kad bijo eiti, gal yra nebegyvas. Jis nuėjo pirmas link V. K. namų, o ji ėjo paskui. Įėjus į V. K. namus, jo namo laukinės durys buvo per pusę perlaužtos ir įverstos į vidų. Įjungė telefone prožektorių, nes jo name buvo tamsu, ir ėjo į kambarį, paskui jį ėjo N. V. K. gulėjo lovoje. Jis jį pašaukė „A.“, jį taip vadina, ar tu gyvas. Jis jam neatsiliepė. Atklojo nuo jo kaldrą ir pamatė jo veidą. Jo veidas buvo sutinęs, kruvinas, akis užtinusi. Atgal jį užklojo ir paklausė, ar jam iškviesti greitąją, jis kažką suburbuliavo, ką - nesuprato. Jis su N. išėjo į lauką ir atsisėdęs į savo automobilį paskambino 112 bei pasakė, kad žmogui reikalinga pagalba, kad jis yra sumuštas. Pranešus apie šį įvykį, operatoriui pasakė, kad palauks, kol atvyks greitoji. Kol jis laukė, prie jo automobilio ant kelio atėjo P. B.. Jis apie tą įvykį nieko nenorėjo kalbėti, jis jam pasakė, kad nieko nežino, kas čia įvyko. Jis P. B. pasakė, kad iškvietė greitąją medicinos pagalba. N. nuėjo į savo namus. Prieš pat atvažiuojant greitajai medicinos pagalbai, iš savo namo išėjo V. K.. Ir tuo metu atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Greitosios pagalbos vairuotojas palydėjo V. K. iki greitosios ir jį pasodino. V. K. greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežtas į Tauragės ligoninę (t. 1, b. l.107-109).

11. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) gyvenamasis namas. Namo viduje, kambaryje ant lovos matyti antklodė, ant kurios rastos raudonos spalvos galimai kraujo pėdsakai. Apžiūrint virtuvės kambarį, drabužių krūvoje, prie krosnies rasta juodos spalvos medžiaginė vyriška striukė, kurią apžiūrint rasti raudonos spalvos galimai kraujo pėdsakai. Toliau, drabužių krūvoje rastas mėlynos spalvos vyriškas sportinis džemperis, ant kurio rastos raudonos spalvos dėmės galimai kraujo pėdsakai. Apžiūrėta teritorija, esanti kitoje kelio pusėje, gyvenamojo namo kieme, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Nuo gatvės pusės einant į kiemą 22 metrų atstumu žolėje rastas kirvis. Nuo kirvio iki artimiausio gyvenamo namo (duomenys neskelbtini) kampo yra 6 metrų atstumas. Iš įvykio vietos paimta: antklodė, vyriška medžiaginė striukė, vyriškas sportinis džemperis, vyriškos džinsinės kelnės, kirvis (t. 1, b. l. 22-24, 25-41, 42-43).

12. 2021 m. spalio 12 d. daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėti iš įvykio vietos paimti daiktai: antklodė, vyriškas sportinis džemperis, vyriška medžiaginė striukė, vyriškos kelnės, kirvis. Ant antklodės ir rūbų rastos rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują. Šie daiktai prijungti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (t. 1, b. l. 44-46, 47-52, 53-54, 55).

13. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių – regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo netekimo ar kito sunkaus suluošinimo, susirgimo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba didelės dalies profesinio ar bendro darbingumo praradimo, arba nepataisomai subjauroto nukentėjusio asmens kūno.

14. Išdėstyti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad T. V. nesunkiai sužalojo V. K., o būtent 2021 m. rugsėjo 26 d. apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), V. K. namuose, virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą V. K. į galvą, po to, viena ranka apsikabino V. K. per kaklą, o kitos rankos delnu trenkė vieną kartą per veidą ir pirštu sužalojo jam dešinę akį, po to, ištempė V. K. į koridorių ir kumščiu sudavė 4-5 smūgius, tikslesnis smūgių skaičius nenustatytas, V. K. į galvą, veidą, taip padarydamas V. K. poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kiauryminį dešinės akies sužalojimą, pasireiškusį dešinės akies ragenos ir odenos durtine kiaurymine žaizda su lęšiuko, rainelės, stiklakūnio, tinklainės ir gyslainės iškritimu, kraujo išsiliejimu dešinės akies kameroje, kraujosruvą po kairės akies jungine, nosies kaulų lūžį, kas sukėlė nukentėjusiajam V. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama kaltinamojo T. V. padarytai nusikalstamai veikai įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Nukentėjusiojo, liudytojų parodymai ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga įrodo, kad sveikata sužalota nukentėjusiajam dėl kaltinamojo veiksmų. Kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo T. V. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

III. Bausmės skyrimo motyvai

15. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, bausmės paskirtimi, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei sunkinančias aplinkybes.

16. Kaltinamojo T. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio.

17. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, atsižvelgęs i atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis anksčiau neteistas, tačiau 2005 m. gruodžio 22 d. ir 2018 m. rugsėjo 24 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindais, baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 175-179), todėl manytina, kad jam būtina skirti laisvę iš dalies suvaržančią bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus – per visą bausmės laiką tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje. Būtent tokia bausmė, teismo vertinimu, leis įgyvendinti bausmės tikslus ir turės teigiamą poveikį kaltinamajam T. V.

18. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino savo kaltę, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

19. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. 19 val. 20 min. iki 2021 m. spalio 1 d. 15 val. 05 min. (t. 1, b. l. 133, 151).

20. Iki nuosprendžio vykdymo pradžios kaltinamajam T. V. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu taikyta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 148-149).

21. Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - antklodė, vyriškas sportinis džemperis, vyriška medžiaginė striukė, vyriškos kelnės, kirvis, saugomi Tauragės apskrities VPK (kvitas B serija BBB 067662, t. 1, b. l. 55), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini nukentėjusiajam V. K.

Dėl civilinių ieškinių

22. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

23. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šio kodekso 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

24. Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 150,97 Eur žalos atlyginimo – nukentėjusiojo V. K. gydymo išlaidų, priteisimo (t. 1, b. l. 115-116). Šis civilinis ieškinys yra pagrįstas dokumentais, žala atsirado dėl neteisėtų T. V. veiksmų ir iki šiol nėra atlyginta, kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino, todėl šis civilinis ieškinys tenkinamas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis).

25. Nukentėjusysis V. K. byloje pareiškė 20 000 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 84-85). Ieškinyje nurodoma, kad po patirto fizinio smurto, nukentėjusysis prarado akį, regėjimą viena akimi, liko invalidas visam gyvenimui, patyrė protu nesuvokiamą skausmą, ko pasėkoje silpsta kita akis, kadangi didelė apkrova tenka vienai akiai. Negali susirasti darbo, niekas nenori priimti invalido su viena akimi. Negali lankstytis, sunkiai kelti, patyrė tiek fizinius, tiek psichologinius skausmus. Psichologiškai jaučiasi sugniuždytas, pažemintas, nevisavertis asmuo. Visi šie neigiami padariniai ir sveikatos būklė yra tiesiogiai susiję su kalto asmens – T. V. neteisėtais smurtiniais veiksmais jo atžvilgiu, padaryta neturtinė žala, todėl už patirtą baimę, nerimą ir skausmą turi būti atlyginta iš nusikaltimą padariusio asmens. Nukentėjusysis teisme palaikė civilinį ieškinį analogiškais motyvais. Patirtą neturtinę žalą įvertina 20000 Eur, kurią prašo priteisti iš kalto ir nusikaltimą padariusio asmens – T. V. .

26. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. LAT yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT nutartys Nr. 3K-3-604/2005, Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, jog sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau pagal formuojamą teismų praktiką, šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

27. Nagrinėjamoje byloje jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusysis V. K. dėl kaltinamojo T. V. jam padarytų sveikatos sužalojimų patyrė neturtinę žalą, nekyla. Nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai: poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, kiauryminis dešinės akies sužalojimas, pasireiškęs dešinės akies ragenos ir odenos durtine kiaurymine žaizda su lęšiuko, rainelės, stiklakūnio, tinklainės ir gyslainės iškritimu, kraujo išsiliejimu dešinės akies kameroje, kraujosruva po kairės akies jungine, nosies kaulų lūžis. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Nukentėjusysis gydėsi ligoninėse, dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis nurodė, kad jautė fizinį skausmą, teko vartoti vaistus, jaučia psichologinę baimę. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė fizinius ir dvasinius nepatogumus, dėl kurių gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo pablogėjusi dėl skausmų bei gydymo šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius. Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, kad po įvykio V. K. būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis, kad nukentėjusiajam būtų nustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas, nėra duomenų, kad dėl patirto sužalojimo būtų esmingai ribotos jo judėjimo ar bendravimo galimybės, padaryta kitokia ilgalaikė žala nukentėjusios fizinei ar psichinei sveikatai.

28. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdama į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo atliktų veiksmų intensyvumą, įvykio aplinkybes, skirtingų nukentėjusiosios ir kaltinamojo interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, teismų praktiką bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkaus sveikatos sutrikdymo) (priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019)), sprendžia, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, liekamuosius reiškinius, nukentėjusysis nusikaltimo metu neteko vienos akies, šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra 8000 eurų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir mažintinas iki 8000 eurų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302–308 straipsniais, 312, 313 straipsniais,

nusprendžia:

T. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės laiką tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės laiką tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu ir 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. iki 2021 m. spalio 1 d. ir laikyti, kad kaltinamasis T. V. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Priteisti iš T. V. civiliniam ieškovui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 1 150,97 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, AB „Swedbank“.

V. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo T. V. priteisti 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti V. K. naudai.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - antklodę, vyrišką sportinį džemperį, vyrišką medžiaginę striukę, vyriškas kelnes, kirvį, saugomus Tauragės apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti teisėtam savininkui V. K.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.