- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-02
- Bylos Nr.
- e2S-3087-925/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08088-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jorūnė Pukinskienė
- Ieškovas
- D. A.
- Atsakovas
- I. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jorūnė Pukinskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) I. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. A. ieškinį atsakovei I. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. A. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pakeisti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-268-807/2011 nustatytą nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą - nustatyti nepilnametės K. A. gyvenamąją vietą su ieškovu – tėvu D. A.; 2) pakeisti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-268-807/2011 nustatytą nepilnamečio vaiko išlaikymą - priteisti iš atsakovės I. P. iki nepilnamečio vaiko K. A. pilnametystės išlaikymui po 960 Eur nuo 2025 m. vasario 4 d. dienos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis į vaiko tėvo D. A. nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 d., indeksuojamomis teisės aktų nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskiriant nepilnamečio vaiko tėvą D. A.; 3) priteisti ieškovui iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikiną nepilnametės dukros K. A. gyvenamąją vietą su ieškovu D. A.; priteisti iš atsakovės I. P. iki nepilnamečio vaiko K. A. pilnametystės išlaikymui po 960 Eur nuo 2025 m. vasario 4 d. dienos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis į vaiko tėvo D. A. nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 d., indeksuojamomis teisės aktų nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskiriant nepilnamečio vaiko tėvą D. A..
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 24 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies – nustatė nepilnametės K. A. laikiną gyvenamąją vietą su tėvu D. A. bei priteisė iš atsakovės I. P. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai po 400 Eur kas mėnesį nuo šios nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo. Taip pat paskyrė ieškovą D. A. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.
Šalies argumentai
3. Atsakovė I. P. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. nutarties. Apeliacinės instancijos teismas atsakovės atskirąjį skundą atmetė.
Atsiliepimas
4. Atsakovė I. P. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovės naudai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos pagal ieškovo pateiktą prašymą nurodžius aplinkybę, kad šalių nepilnametė dukra sudarė santuoką.
6. Teisme gautas ieškovo prašymas civilinę bylą Nr. e2-15705-545/2025 nutraukti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu bei priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas 2000 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Nurodė, kad šalių nepilnametei dukrai 2025 m. birželio 13 d. sudarius santuoką ir įgijus visišką civilinį veiksnumą nuo santuokos sudarymo momento (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.5 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis CK 3.160 straipsnio 1 dalimi, tėvų teisės ir pareigos pasibaigė. Nepilnametė šalių dukra, būdama visiškai veiksni, gali savarankiškai pasirinkti savo gyvenamąją vietą bei gali savarankiškai įgyvendinti savo teisę reikalaujant iš tėvų išlaikymo bei jo įsiskolinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 18 d. nutartimi nutarė nutraukti civilinės bylos Nr. e2-15705-545/2025, iškeltos pagal ieškovo D. A. ieškinį atsakovei I. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo pakeitimo, nagrinėjimą; priteisė ieškovui 2 000 Eur atstovavimo išlaidų iš atsakovės; grąžino ieškovui sumokėtą 111 Eur žyminį mokestį.
8. Teismas nurodė, kad šalių nepilnametei dukrai K. S. (iki santuokos A.) sudarius santuoką ji įgijo visišką civilinį ir civilinį procesinį veiksnumą ir gali laisvai disponuoti procesinėmis teisėmis. Ieškinį pateikė ieškovas (tėvas), kuris buvo įstatyminis dukros atstovas iki jai įgyjant visišką civilinį ir civilinį procesinį veiksnumą, prašydamas nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ieškovu bei priteisti dukrai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis. Kadangi šalių nepilnametė dukra įgijo visišką civilinį ir civilinį procesinį veiksnumą, išnyko tėvų pareiga teikti išlaikymą, taip pat teisinis pagrindas nustatyti dukros gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, todėl sprendė, jog civilinės bylos Nr. e2-15705-545/2025 nagrinėjimas nutrauktinas.
9. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pabrėžė, jog bylą baigiant nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, bylinėjimosi išlaidas paskirstomos atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
10. Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė ieškinį iš esmės siekdamas apsaugoti šalių nepilnametės dukros interesus bei nutartyje gausiai pacitavo 2025 m. vasario 11 d. ir 2025 m. vasario 26 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimuose Nr. 1VSV-861, Nr. 1VSV-1191 nurodytas aplinkybes dėl nepilnamečio vaiko emocijų, išsakytų pageidavimų, situacijos šeimoje ir pan.
11. Teismas pažymėjo, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą dėl ieškinio, kurioje nurodė, kad vadovaudamasi minėtomis teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika, atsižvelgdama į tai, kad, Tarnybos nuomone, K. gyvenamoji vieta keistina ir nustatytina su tėvu, vertindama, kad vaiko kasdieniams būtiniesiems poreikiams ir interesams užtikrinti būtinas nuolatinis abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, darė išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti iš atsakovės išlaikymą dukrai iki pilnametystės.
12. Teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės suponuoja, jog ieškovo ieškinys, ieškinio reikalavimai dėl dukros gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo iš skyriumi gyvenančios motinos buvo tikėtinai pagrįsti. Taip pat teismas vertino, jog nurodytos aplinkybės suponuoja, kad ieškinys buvo pateiktas teismui dėl atitinkamų atsakovės veiksmų, elgesio, todėl ieškovo patirtos atstovavimo išlaidos šioje byloje priežastiniu ryšiu susijusios su atitinkamu atsakovės elgesiu. Teismas taip pat nurodė, jog ieškovas pateikė 2025 m. kovo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. KU.00421 1 200 Eur sumai už ieškinio surašymą; 2025 m. balandžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. KU.00434 400 Eur sumai už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą; 2025 m. liepos 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. KU.00421 400 Eur sumai už prašymą dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo parengimo. Laikinosios apsaugos priemonės buvo tenkintos iš dalies - sumažintas tik priteistino laikino išlaikymo dydis, todėl, teismo vertinimu, proporcingai sumažinti paskirstytinų atstovavimo išlaidų proporcingai patenkintai prašymo daliai nebuvo pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovė I. P. pateikė atskirąjį skundą prašydama: 1) priimti į civilinę bylą kartu su šiuo procesiniu kreipimusi teikiamus 2025 m birželio 9 d. PVM sąskaitą – faktūrą ir 2025 m. liepos 8 d. atsiskaitomosios sąskaitos išrašą, patvirtinančius atsakovės byloje patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti; 2) panaikinti nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 2 435,13 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą, o iš atsakovės ieškovo naudai išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo nepriteisti arba palikti ieškovą ir atsakovę prie jų turėtų išlaidų advokatų pagalbai apmokėti ir tokių išlaidų atlyginimo nepriteisti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas, nepradėjęs bylos nagrinėjimo, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nepagrįstai konstatavo ieškinio tikėtiną pagrįstumą ir jo pateikimą dėl atsakovės elgesio, remdamasis vien Tarnybos dokumentais. Atsakovės pozicija skundžiamoje nutartyje apsiribota vienu sakiniu, kad atsakovė prašė ieškinį atmesti. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą byloje, teismas privalėjo vertinti: (i) ar objektyviai egzistavo būtinybė ieškovui reikšti ieškinį bei prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje; (ii) ar ieškinio reikalavimai ir (ar) prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir (ar) atsiliepimas į atsakovės atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria teismas iš dalies tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra akivaizdžiai nepagrįsti; (iii) ar atsakovės atsikirtimai į ieškinio reikalavimus ir (ar) atskirasis skundas dėl nutarties, kuria teismas iš dalies tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra akivaizdžiai nepagrįsti; (iv) ar bet kuri iš šalių nereiškė teismui perteklinių procesinių prašymų ir sąmoningai neveikė prieš teisingą ir greitą bylos nagrinėjimą ir išsprendimą bei apdairiai ir rūpestingai atliko procesinius veiksmus. Aptariamos aplinkybes teismo liko neįvertintos ir šiuo požiūriu nutartis dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, viena vertus, laikytinai netinkamai motyvuota ir, kita vertus, akivaizdžiai nepagrįsta ir neteisėta.
13.2. Ieškovas, pasitelkęs profesionalų teisininką, ieškinį pateikė: (i) žinodamas apie dukters pareiškimą, pateiktą Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2YT-8356-1195/2025 dėl santuokinio amžiaus sumažinimo, gyvenamosios vietos ir išlaikymo iš atsakovės priteisimo; (ii) Tarnybai priėmus sprendimą ir priverstinai perdavus dukrą ieškovui; (iii) nesant atsakovės reikalavimo vykdyti ankstesnį Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-268-807/2011, kuriuo dukros gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove ir priteistas išlaikymas iš ieškovo. Ieškinio pateikimo metu dukrai buvo beveik 17 metų. Ieškovas suvokė, kad byla iki dukters pilnametystės nebus išnagrinėta. Ieškinys ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo pateikti formaliai, siekiant kitų, nei deklaruojama, tikslų. Grėsmės dukros interesams realiai neegzistavo, o reikalavimai neatitiko dukros valios, nes ji buvo pareiškusi norą tuoktis, gyventi su vaiko tėvu (tokiai dukros valiai raštu pritarė ir pats ieškovas) ir gauti mažesnį išlaikymą nei ieškovas ieškiniu reikalavo priteisti iš atsakovės. Ieškovas, žinodamas dukros valią ir jai neprieštaraudamas, privalėjo reikšti ne atskirą ieškinį, o padėti dukrai teisiškai tinkamai suformuluoti ir pagal ginčo teisenos taisykles pareikšti teismui dukros civilinėje byloje pateiktame pareiškime išdėstytus reikalavimus dėl nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo iš atsakovės dukrai priteisimo, suteikimo teisės dukrai pačiai disponuoti išlaikymui skirtomis pinigų sumomis bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tokio pobūdžio byloje. Įvykių seka rodo galimai nesąžiningą ieškovo elgesį: iškart po dukros pareiškimo, ieškovas anonimiškai pranešė Tarnybai apie nesaugias sąlygas, netrukus dukra buvo priverstinai perduota ieškovui. Tuo pat metu jis vengė mokėti išlaikymą ir atsakovė buvo pateikusi vykdomąjį raštą. Laikinosios apsaugos priemonės sudarė galimybę jam nutraukti priverstinį skolos išieškojimą. Todėl labiau tikėtina, kad ieškinys ir prašymas dėl laikinųjų priemonių nebuvo būtini, o jų tikslas – išvengti išlaikymo skolos išieškojimo.
13.3. Ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pateikė liepos 9 d., nors dukra dar birželio 13 d. sudarė santuoką ir įgijo visišką civilinį veiksnumą, dėl ko pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui buvo išnykęs. Delsimas daugiau nei tris savaites laikytinas neapdairiu procesiniu elgesiu. Be kita ko, ieškovas prašymą nutraukti bylą pateikė tik liepos 17 d., praėjus daugiau nei mėnesiui nuo dukros santuokos ir vos dieną prieš parengiamąjį posėdį. Tinkamai veikdamas jis privalėjo iškart informuoti teismą apie santuoką ir prašyti bylos nutraukimo. Tai patvirtina, kad procesiniai veiksmai buvo atlikti nerūpestingai.
13.4. Atsakovės atsikirtimai bei skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo akivaizdžiai nepagrįsti. Ji nereiškė perteklinių prašymų, neveikė prieš teisingą bylos eigą ir veikė apdairiai bei rūpestingai. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas ir nurodė, kad dokumentus pagrįs iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Teismas neinformavo atsakovės apie ieškovo prašymą nutraukti bylą, jį išnagrinėjo tą pačią dieną, todėl nutartis tapo siurprizine ir užkirto kelią pateikti įrodymus dėl patirtų išlaidų. Kadangi tokia galimybė nebuvo suteikta, kartu su šiuo kreipimusi atsakovė teikia išlaidas pagrindžiančius dokumentus 2 435,13 Eur sumai.
Atsiliepimas
2. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą prašydamas atsakovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 18 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
14.1. 2024 m. pabaigoje, sužinojusi apie nepilnametės dukros nėštumą, atsakovė nesusitaikė su situacija ir ėmė veikti prieš dukros interesus. Kartu su sutuoktiniu Ž. P. ji darė spaudimą, siekė paveikti dukros sprendimą dėl nėštumo nutraukimo, naudojo grasinimus ir manipuliacijas, ką patvirtina byloje esantys dokumentai.
14.2. Tarnyba 2025 m. vasario 4 d. nepilnametę dukrą perdavė ieškovui. Ji atsisakė gyventi su motina dėl psichologinio smurto ir spaudimo iš motinos bei jos sutuoktinio Ž. P.. Ieškovo žiniomis, dėl atsakovės elgesio (galimo smurto) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-16875-23 (Nr. M-2-02-00154-25). Nors dukra faktiškai buvo perduota ieškovui, Vaiko situacijos vertinimo akte Nr. 1TSD-430 nurodyta, kad toks perdavimas nepakeičia teismo nustatytos gyvenamosios vietos ir nelaikomas tėvų teisių ribojimu. Ieškovas išnuomojo butą, aprūpino dukrą visais reikalingais daiktais, nes iš atsakovės namų ji išėjo praktiškai be nieko. Atsakovė išlaikymo neteikė. Priešingai – piktnaudžiaudama teise, kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal 2011 m. rugsėjo 13 d. teismo sprendimą, nors vaikas su ja jau negyveno. Vykdomasis raštas buvo išduotas 2025 m. vasario 17 d., apie jį ieškovas sužinojo tik iš antstolio. Dukrai gyvenant su ieškovu, visus jos poreikius užtikrino jis. Atsakovė pradėjo teikti laikinai priteistą išlaikymą tik po to, kai ieškovo atstovė tiesiogiai kreipėsi į atsakovės atstovą.
14.3. Nors 2025 m. vasario 4 d. dukra faktiškai buvo perduota ieškovui, atsakovė tam aktyviai prieštaravo, neigdama dukros nuomonę. Tarnybos 2025 m. vasario 26 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendime Nr. 1VSV-1191 nurodyta, kad vaiko motina 2025 m. vasario 14 d. pateikė skundą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kaltindama, jog tėvas neleidžia bendrauti su dukra ir slepia jos gyvenamąją vietą. Tačiau vaiko ir ieškovo teigimu, bendravimas nedraudžiamas, o dukra pati nenori atskleisti buvimo vietos dėl motinos grasinimų ir persekiojimo. Skunde taip pat teigta, kad tėvas neužtikrina tinkamų gyvenimo sąlygų, tačiau tai nepasitvirtino. 2025 m. balandžio 8 d. atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, nesutikdama su gyvenamosios vietos pakeitimu, ir pridėjo 2025 m. balandžio 22 d. privataus detektyvo ataskaitą, kas tik patvirtino dukros nerimą dėl persekiojimo. 2025 m. balandžio 1 d. atsakovė atskiruoju skundu apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartį (civilinė byla Nr. e2-15705-545/2025), prašydama panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones arba nustatyti laikiną dukros gyvenamąją vietą pas senelius G. P. ir R. P.. Tai ieškovui sukėlė papildomas bylinėjimosi išlaidas. 2025 m. kovo 10 d., civilinėje byloje Nr. e2YT-8356-1195/2025, atsakovė pateikė atsiliepimą dėl dukros pareiškimo dėl santuokinio amžiaus sumažinimo ir jam nepritarė.
Šalies argumentai
14.4. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą. Dėl būtinybės nedelsiant apsaugoti dukros interesus ir užtikrinti jai saugią aplinką ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas 2025 m. kovo 24 d. nutartimi prašymą iš esmės tenkino – nustatė dukros laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu ir priteisė laikiną išlaikymą po 400 Eur per mėnesį. 2025 m. birželio 13 d. nepilnametei sudarius ir įregistravus santuoką, ieškovas prašė bylą nutraukti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, susidariusias dėl atsakovės veiksmų.
Atsiliepimas
14.5. Atsakovės teiginys, kad ieškovas nepagrįstai kreipėsi dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra klaidingas. Atsakovės atsiliepimai ir skundai rodo, kad ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos vyko – atsakovė aktyviai prieštaravo, teikė skundus Tarnybai dėl tariamai netinkamų sąlygų, bendravimo ribojimo ir kt. Todėl ieškinys buvo būtinas vaiko interesams apginti. Nepagrįsti atsakovės argumentai, jog ieškovas turėjo prašyti laikinųjų apsaugos priemonių kitoje byloje. Ji pati nesutiko ir su dukros pareiškimu dėl santuokinio amžiaus sumažinimo, todėl atsakovės argumentai, neva ieškovas turėjo numatyti, kad bus leista sudaryti santuoką ir teikti prašymus kitose bylose, yra nepagrįsti ir atmestini. Dukra nepilnametė, todėl pagal CK 3.65 straipsnį jos gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su vienu iš tėvų. Amžius išimčių nesudaro, o brandaus vaiko nuomonė tik sustiprina teismo vertinimą. Būtent atsakovės veiksmai ir pozicija lėmė būtinybę kreiptis į teismą, siekiant apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
4. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2,3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, taip pat atsiliepimu į atskirąjį skundą, neperžengdamas jų ribų.
5. Apeliacijos objektas šioje byloje – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas neišnagrinėjus ginčo iš esmės, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl naujai pateiktų rašytinių įrodymų (bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme pagrindžiančių dokumentų) priėmimo
6. Atsakovė atskiruoju skundu prašo priimti naujus įrodymus į bylą - 2025 m birželio 9 d. PVM sąskaitą – faktūrą ir 2025 m. liepos 8 d. atsiskaitomosios sąskaitos išrašą, patvirtinančius atsakovės byloje, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad teismas neinformavo atsakovės apie ieškovo prašymą nutraukti bylą (prašymas nebuvo išsiųstas atsakovei susipažinti) ir jį išnagrinėjo jo gavimo byloje dieną. Nutartis atsakovei tapo siurprizine, užkertančia galimybę atsakovei pateikti teismui dokumentus, pagrindžiančius atsakovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti realumą ir dydį.
7. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė juos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teisme teise.
8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo D. A. ieškinį atsakovei I. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas 2025 m. liepos 18 d. pateikė teismui prašymą nutraukti civilinę bylą ir tą pačią dieną ieškovo prašymas buvo teismo tenkintas. Sutiktina su apeliante, kad ji neturėjo galimybės pateikti patirtų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, kadangi ieškovo prašymas tenkintas ir byla nutraukta tą pačią dieną, ieškovo prašymas nebuvo išsiųstas atsakovei susipažinti. Pažymėtina, kad byloje buvo numatytas teismo posėdis 2025 m. liepos 21 d., todėl atsakovė negalėjo numatyti, kad byla bus nutraukta ir ji neturės galimybės pateikti papildomų dokumentų į bylą, tame tarpe - ir dokumentų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsakovės pateiktus papildomus įrodymus priima (CPK 314 straipsnis).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
9. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-268-807/2011 nutraukė D. A. ir I. P. santuoką, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su I. P. bei iš D. A. priteistas išlaikymas vaikams. Tarnyba 2025 m. vasario 4 d. nepilnametę dukrą K. A. perdavė ieškovui. Dėl atsakovės elgesio (galimo smurto) prieš dukrą yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-16875-23 (Nr. M-2-02-00154-25). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 24 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies – nustatė nepilnametės dukters laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu ir priteisė iš atsakovės dukrai po 400 Eur laikiną išlaikymą. 2025 m. balandžio 1 d. atsakovė pateikė teismui atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. 2025 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-8356-1195/2025 sumažino šalių dukrai K. A. ir jos vaiko tėvui santuokinį amžių likusiam iki pilnametystės laikotarpiui ir leido sudaryti santuoką nesulaukus pilnametystės. 2025 m. liepos 8 d. ieškovas pateikė teismui prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas, kad dukra 2025 m. birželio 13 d. sudarė ir įregistravo santuoką. Prašymo pagrindu, 2025 m. liepos 9 d. nutartimi teismas byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino. Ieškovas 2025 m. liepos 18 d. pateikė teismui prašymą nutraukti civilinę bylą ir priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 18 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2-15705-545/2025 nutraukė, priteisė ieškovui D. A. iš atsakovės I. P. 2 000 Eur atstovavimo išlaidų.
10. Atsakovė pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria paskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos ieškovui iš atsakovės priteisiant 2 000 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės teigimu, teismas, priimta skundžiama nutartimi spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, visiškai nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo tikėtiną ieškovo ieškinio pagrįstumą ir jo pateikimą išimtinai dėl atsakovės elgesio. Tokia teismo išvada, sprendžiant iš nutarties motyvuojamosios dalies turinio, buvo grindžiama išimtinai Tarnybos surašytais ir į bylą pateiktais dokumentais. Tuo tarpu atsakovės pozicija dėl ieškinio reikalavimų, išdėstyta atsakovės procesiniuose dokumentuose, nutartyje buvo aprašyta tik vienu sakiniu, kad atsakovė prašė ieškinį atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nutraukus civilinę bylą
11. Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021). Esant tokiai procesinei situacijai bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
12. Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kurią, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią (lemiamą) reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso; atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal šalių procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021; 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovo poreikį inicijuoti bylą ir, atitinkamai, – išlaidų patyrimą lemia: 1) neteisėti atsakovo veiksmai, nuo kurių ieškovas yra priverstas ginti savo teises; 2) atsakovo pozicija byloje dėl tokių veiksmų teisėtumo ir, atitinkamai, – ieškinio reikalavimų, susijusių su tokiais veiksmais, pagrįstumo bei nuo šios pozicijos priklausanti proceso trukmė ir patiriamų išlaidų dydis; 3) atsakovo elgesys procese – sąžiningumo, bendradarbiavimo, koncentruotumo ir kitų civilinio proceso principų laikymasis ar nesilaikymas, daręs įtaką proceso trukmei ir išlaidų dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022).
14. Aptartų išaiškinimų kontekste, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamoje situacijoje įvertinęs bylinėjimosi išlaidų priežastingumą, šalių apdairumą ir rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, įskaitant ir inicijuojant patį bylos procesą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju atsakomybė dėl proceso ir bylinėjimosi išlaidų tenka atsakovei.
15. Visų pirma, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nekonstatavo atsakovės nesąžiningumo naudojantis procesinėmis teisėmis, tačiau nustatė, kad ieškinio reikalavimai dėl šalių dukros gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo iš skyriumi gyvenančios motinos buvo tikėtinai pagrįsti, o ieškovo patirtos atstovavimo išlaidos šioje byloje priežastiniu ryšiu susijusios su atitinkamu atsakovės elgesiu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl toliau nurodomų priežasčių.
16. Kaip nustatyta iš byloje esančių dokumentų, šalių nepilnametės dukros K. A. gyvenamoji vieta nutraukiant santuoką nustatyta su motina I. P., tačiau Tarnyba dukrą 2025 m. vasario 4 d. perdavė ieškovui – vaiko tėvui D. A.. 2025 m. vasario 11 d. Tarnyba priėmė vaiko situacijos vertinimo sprendimą Nr. 1VSV-861, konstatavusi tokius rizikos veiksnius: (i) dukra galimai patiria psichologinį smurtą ir spaudimą iš atsakovės ir jos sutuoktinio, nes prieš dukros valią inicijavo ikiteisminį tyrimą dėl galimo dukros išžaginimo; (ii) atsakovė, jos sutuoktinis ir kiti giminaičiai galimai taikė psichologinį spaudimą dukros atžvilgiu – siuntė žinutes dėl nėštumo nutraukimo, rodė vaizdo medžiagą, kuri galėjo padaryti įtaką dukros apsisprendimui dėl nėštumo tęsimo; (iii) atsakovė dukros atžvilgiu galimai naudojo žeminančius žodžius; (iv) atsakovės sutuoktinis galimai naudoja fizinę jėgą prieš dukrą – atiminėja jos telefoną; dukra išsako nenorą gyventi su atsakove; dukros ir atsakovės santykiai yra įtempti, nes: (i) dukra patiria emocinę įtampą dėl situacijos šeimoje; (ii) ji galimai neinformuojama apie procesus, į kuriuos ji įtraukiama ir dėl to išgyvena neigiamas emocijas; (iii) dukra stengiasi riboti bendravimą su atsakove ir grįžta namo tik 22 val. bei palaiko bendravimą daugiausiai žinutėmis. Tarnybos pateiktais duomenimis, su mergina buvo bendrauta tris kartus ir šalių dukra išreiškė norą gyventi su tėvu, nes pavargo nuo nuolatinio psichologinio smurto ir savo motinos bei jos sutuoktinio. Nurodo, kad motinos namuose jaučiasi nesaugi, nuolat patiria stresą, kas kenkia jai ir būsimam vaikeliui.
17. Sutiktina su ieškovu, kad Tarnybai dukrą perdavus jo globon, iškilo būtinybė pakeisti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą, kuri buvo nustatyta nutraukiant šalių santuoką teismo sprendimu, dukters gyvenamąją vietą nustatant su ieškovu. Ieškinį teismui D. A. pateikė 2025 m. kovo 21 d. dukrai jau gyvenant su ieškovu, todėl atmestini atsakovės argumentai dėl neegzistavusios būtinybės ieškiniui pareikšti. Pagal įtvirtintas principines nuostatas kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta, jo manymu, pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis), taigi, ieškovas, įgyvendindamas įstatyme numatytą teisę, ja ir pasinaudojo kreipdamasis į teismą bei siekdamas apsaugoti nepilnametės dukters interesus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naudojimasis teise į teisminę gynybą per se (savaime) negali būti vertinamas kaip netinkamas (nesąžiningas) šalies procesinis elgesys. Tokiu elgesiu, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, gali būti pripažinti atvejai, kai asmuo reiškia aiškiai nepagrįstą ieškinį, tyčia pažeidžia teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygas ir pan. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.
18. Pirmosios instancijos teismui byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir nustačius šalių dukters laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu ir priteisus laikiną išlaikymą, atsakovė dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą. Reaguodamas į tai, ieškovas, pasinaudodamas kvalifikuota teisine pagalba, teikė atsiliepimą, nurodydamas nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus. Natūralu, jog tiek reiškiant ieškinį, tiek teikiant papildomus dokumentus į bylą ar atsiliepimus į kitos šalies prašymus/skundus yra patiriamos teisinės pagalbos išlaidos, kurios priimant galutinį sprendimą/nutartį paskirstomos tarp šalių įstatymų nustatyta tvarka.
19. Atsakovės teigimu, ieškovui nebuvo jokios būtinybės reikšti ieškinio ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje iki bus išspręstas dukros pareiškimas, nagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2YT-8356-1195/2025, nes ieškinio pateikimo dienai dukrai jau buvo beveik 17 metų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad šalių dukros amžius ieškovo ieškinio pateikimo teismui dienai neturi jokios esminės reikšmės, kadangi ji vis dar buvo nepilnametė, gyveno ieškovo namuose, būtent ieškovas tuo metu buvo dukros įstatyminis atstovas, atsakingas už vaiko poreikių tenkinimą ir geriausių dukros interesų užtikrinimą. Nepilnametės dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta civilinėje byloje nutraukiant šalių santuoką, tačiau šeimoje situacija pasikeitė iš esmės – nustatyti galimi smurto prieš vaiką atvejai, pradėti keli ikiteisminiai tyrimai, mergaitė išreiškė norą gyventi su tėvu, dėl ko Tarnyba mergaitę perdavė tėvo globon. Nustatyta, kad Tarnybai perdavus dukrą ieškovo globon, atsakovė gera valia išlaikymo dukrai neteikė, dėl ko ieškovas prašė priteisti laikiną išlaikymą, taikant laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, susidarė situacija, kurią buvo būtina išspręsti, todėl įvertinus visas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovo ieškinys prima facie pagrįstas ir negali būti laikomas pateiktu nesant tam pagrindo.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad ieškovo šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas privalo atlyginti atsakovė (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad tarp šalių santykiai yra konfliktiški, ką pripažįsta tiek ieškovas, tiek atsakovė, o ieškovo kreipimosi į teismą būtinumą nulėmė atsakovės veiksmai – Tarnybos nustatyti rizikos veiksniai bei nustatyti kiti galimi vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimai, dėl ko dukra buvo perduota ieškovui. Būtent atsakovė, suprasdama realią situaciją šeimoje, pateikė atskirąjį skundą dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, dėl ko ieškovo patiriamos bylinėjimosi išlaidos dar padidėjo (teiktas ieškovo atsiliepimas į atskirąjį skundą). Taip pat nenustatyta, kad bylinėjimosi išlaidų šioje byloje atsiradimui (ar padidėjimui) įtakos turėjo pačio ieškovo netinkamas procesinių pareigų vykdymas, nepagrįstų prašymų teikimas ar proceso vilkinimas (CPK 178 straipsnis). Aplinkybė, kad prašymą nutraukti civilinę bylą ieškovas teismui pateikė praėjus mėnesiui laiko nuo teismo sprendimo sumažinti šalių dukrai santuokinį amžių, neturi esminės reikšmės bylinėjimosi išlaidų paskirstymui. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas patyrė 2 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro: ieškinio surašymas; atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo surašymas; prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių surašymas bei prašymo dėl bylos nutraukimo surašymas. Taigi, atsakovės nurodomos aplinkybės nei sumažino, nei padidino ieškovo patirtas teisinės pagalbos išlaidas.
21. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
22. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, kai byla baigiama nepriimant teismo procesinio sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnis), detalizavo ir išanalizavo šalių elgesį ikiteisminiu bei bylos nagrinėjimo teisme metu, vertino priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, dėl to pagrįstai priėmė skundžiamą nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas yra netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo 2025 m. liepos 18 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
24. Atskirąjį skundą atmetus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.
25. Ieškovas pateikė duomenis, jog už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 200 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidas. Teisinės paslaugos ieškovui suteiktos trečiąjį metų ketvirtį, todėl vertinant bylinėjimosi išlaidų dydžio atitiktį Rekomendacijų kriterijams ir remiantis Rekomendacijų 7 punktu, teismas vadovaujasi 2025 m. pirmojo ketvirčio duomenimis apie vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) (2 337,70 Eur). Maksimali priteistina suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą yra 935,08 Eur (2 337,70 Eur x 0,4) (Rekomendacijų 8.15–8.16 punktai). Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistinos 200 Eur teisinės pagalbos išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atmesti apeliantės (atsakovės) I. P. atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.