- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-09
- Bylos Nr.
- 2S-828-934/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- S. V.
- Ieškovas
- L. V.
- Kategorijos
- 3.1.18.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo S. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-15 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-625-869/2019 pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui S. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo; išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės L. V. patikslintą ieškinį atsakovui S. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir atsakovo S. V. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
2. 2019-02-28 Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas atsakovo S. V. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikinos bendravimo tvarkos) pakeitimo, kuriuo prašoma pakeisti 2018-12-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytą tėvo S. V. bendravimo su dukterimi R. V. tvarką ir nustatyti tokią laikiną atsakovo S. V. bendravimo su nepilnamete dukra tvarką:
2.1. atsakovas S. V. turi teisę kiekvienos savaitės pirmadienį bendrauti su dukra keturias valandas, 15:30 val. pasiimdamas dukrą iš ieškovės L. V. gyvenamosios vietos ir 19:30 val. grąžindamas dukrą į ieškovės L. V. gyvenamąją vietą;
2.2. atsakovas S. V. turi teisę kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį bendrauti su dukra R. V. septynias su puse valandos, 12:00 val. pasiimdamas dukrą iš ieškovės L. V. gyvenamosios vietos ir 19:30 val. grąžindamas dukrą į ieškovės L. V. gyvenamąją vietą;
2.3. atsakovas S. V. turi teisę kiekvienos savaitės trečiadienį bei penktadienį bendrauti su dukra keturias valandas, 8:30 val. pasiimdamas dukrą iš ieškovės L. V. gyvenamosios vietos ir 12:30 val. grąžindamas dukrą į ieškovės L. V. gyvenamąją vietą;
2.4. atsakovas S. V. bendrauja su dukra R. V. kas antrą savaitgalį šeštadienį ir sekmadienį nuo 8:30 val., pasiimdamas dukrą iš ieškovės L. V. gyvenamosios vietos ir 17:00 val. grąžindamas dukrą į ieškovės L. V. gyvenamąją vietą;
2.5. atsakovas S. V. bendrauja su dukra savo atostogų metu, antrąją savo atostogų dieną 9:00 val. pasiimdamas dukrą R. V. iš ieškovės L. V. gyvenamosios vietos ir po dviejų savaičių 20:00 val. grąžindamas dukrą į ieškovės L. V. gyvenamąją vietą;
2.6. atsakovas S. V. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra R. V. jos gimimo dieną (t. y. lapkričio mėn. 1 d.) keturias valandas, 8:30 val. pasiimdamas dukrą iš ieškovės L. V. gyvenamosios vietos ir 12:30 val. grąžindamas dukrą į ieškovės L. V. gyvenamąją vietą;
2.7. šalys likus vienai dienai iki numatomo tėvo ir dukters bendravimo gali susitarti, jog atsakovas S. V. dukrą pasiima iš kitos šalių sutartos (ne ieškovės L. V. gyvenamosios) vietos ar grąžina į kitą šalių sutartą (ne ieškovės L. V. gyvenamąją) vietą;
2.8. šalių nepilnametės dukters R. V. ligos metu atsakovas S. V. turi teisę aplankyti dukrą ieškovės L. V. gyvenamojoje vietoje.
3. Atsakovas taip pat prašė leisti šią nutartį vykdyti skubiai. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo motyvuojamas tuo, jog 2018-12-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo nustatytas pereinamasis vieno mėnesio bendravimo laikotarpis, dalyvaujant psichologui. Atsakovas nurodė, jog jis teismo nurodymą įvykdė ir 8 kartus dalyvavo pasimatymuose su dukra, dalyvaujant psichologui. Specialistų atsiliepimai apie tėvo ir dukters bendravimą yra palankūs. Atsakovo vertinimu, šiuo metu galiojanti jo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, kuri yra nustatyta 2018-12-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ir taikoma pasibaigus vieno mėnesio pereinamajam laikotarpiui, yra minimali, o įstatymų leidėjas yra numatęs, jog vaiko interesus geriausiai atitinka maksimalus bendravimas su abiem skyrium gyvenančiais tėvais ir tik išimtiniais atvejais šis bendravimas gali būti ribojamas. Atsakovas nurodė, jog ieškovės teiginiai apie tai, kad jis smurtauja prieš dukrą ir pačią ieškovę, buvo paneigti teisėsaugos pareigūnų nutarimais, priimtais po atlikto tyrimo, todėl atsakovo bendravimas su dukra turėtų būti išplėstas ir sugrįžta prie maksimalaus tėvo bendravimo su dukra.
Atsiliepimas
4. Ieškovė atsiliepimu su atsakovo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog atsakovo prašymas negali būti patenkintas, kadangi 2019-02-21 apeliacinės instancijos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-308-656/2019 buvo atmestas S. V. atskirasis skundas dėl 2018-12-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje esantys duomenys nėra pakankami spręsti, jog skundžiama teismo nutartimi nustatyta bendravimo tvarka yra nepagrįsta. Be to, teismas padarė išvadą, jog byloje esančių duomenų visuma neleidžia spręsti, kad šioje proceso stadijoje skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra tvarkos pakeitimas į maksimalią atitiktų vaiko interesus. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, jog šį prašymą atsakovas pateikė dar nepradėjęs vykdyti teismo nutarties, pagal kurią po 8 atsakovo susitikimų su dukra nustatyta bendravimo tvarka, apimanti atsakovo bendravimą su dukra dvi dienas per savaitę po 4 valandas bei dvi dienas kas antrą savaitgalį po keturias valandas. Nurodė, jog atsakovas savo prašyme akcentuoja bendravimo tvarkos nustatymą, o ne pakeitimą. Be to, jo prašoma nustatyti bendravimo tvarka ydinga ir tuo, jog savo apimtimi, bendravimo darbo dienomis ir savaitgaliais trukmėmis, paneigia vaiko gyvenamąją vietą su motina. Atsakovo prašymas dėl dukters lankymo gyvenamojoje vietoje ligos metu jau yra išspręstas 2019 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi. Atsakovo siekis bendrauti su dukra per jos gimtadienį yra nesavalaikis, kadangi iki dukters gimimo dienos yra likę 9 mėnesiai. Tikėtina, jog šalių ginčas iki tol bus išspręstas. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka neatitinka ne tik mažametės interesų, bet ir poreikių, vaiko režimo, kadangi tėvas nori pasiimti mergaitę iš gyvenamosios vietos ankstyvais rytais, kada vaikas dar miega arba yra ką tik atsikėlęs (8:30 val.). Atsakovo siūloma nustatyti bendravimo tvarka yra neracionali ir neužtikrina stabilumo mažametės gyvenime, nulemia mažo vaiko vežiojimą iš vienų namų į kitus namus.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) išvadoje dėl atsakovo prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones nurodyta, jog atsakovo prašoma nustatyti laikina jo bendravimo su mažamete dukra tvarka atitinka vaiko interesus bendrauti su abiem tėvais ir įstatymo nuostatas dėl lygių tėvų teisių bei pareigų auklėjant vaikus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, tarp šalių kilęs ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės ir laikina bendravimo tvarka dėl savo pobūdžio neprivalo būti detali ir numatyti visus galimus atvejus bei į tai, kad šioje proceso stadijoje nėra galimybės visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su mažamečiu vaiku tvarkos ir jos intensyvumo, Tarnybos nuomone, atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra per plati. Institucijos vertinimu, šiuo metu galiojančios, 2018-12-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pritaikytos, laikinosios apsaugos priemonės užtikrina tėvo ir dukters bendravimą iki teismo sprendimo priėmimo, t. y. situacija laikinai sureguliuota ir vaiko interesai bendrauti ir matytis su skyrium gyvenančiu tėvu yra užtikrinti. Tarnybos nuomone, tik išnagrinėjus bylą iš esmės – ištyrus visas aplinkybes, išklausius šalių paaiškinimus, atlikus įrodymų vertinimą ir pan., – gali būti nustatyta plati, detali bendravimo tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-03-15 nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikinos bendravimo tvarkos) pakeitimo atmetė.
7. Nutartis iš esmės grindžiama tuo argumentu, kad atsakovas neįrodė naujai atsiradusių ar pasikeitusių faktinių aplinkybių. Teismas pažymėjo, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, jog psichologas pirmuosius du atsakovo bendravimo su dukra kartus įvertino teigiamai bei jog atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nėra naujos ar naujai paaiškėjusios, jas jau įvertino Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2019 m. vasario 21 d. nutartį.
8. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog, sprendžiant visus klausimus, susijusius su nepilnamečiais vaikais, įskaitant ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus, prioritetiniais yra laikomi vaiko interesai. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, šiuo metu galiojanti laikinoji atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka (nustatyta 2018-12-14 Vilniaus miesto apylinkės nutartimi, 2019-02-21 Vilniaus apygardos teismo nutartimi bei papildyta 2019-02-28 teismo nutartimi) visiškai atitinka nepilnamečio vaiko interesus laipsniškai atkurti tėvo ir dukters ryšį bei užtikrina skyrium gyvenančio tėvo nepertraukiamą bendravimą su dukra bylos nagrinėjimo metu. Atsakovui yra suteikta galimybė darbo dienomis bendrauti su dukra tiek pirmoje dienos pusėje (ketvirtadieniais), tiek ir antroje dienos pusėje (pirmadieniais). Kas antrą savaitgalį atsakovas taip pat turi galimybę tiek iš ryto, tiek ir po pietų bendrauti su nepilnamete dukra, pasirenkant įvairias veiklas buvimo su vaiku metu. Teismo vertinimu, nustatyta laikinoji tėvo ir dukters bendravimo tvarka yra pakankama užtikrinti tėvo ir dukters bendravimą bylos nagrinėjimo teisme metu. Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovo prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, numatant jam galimybę lankyti šalių nepilnametę dukrą ligos atveju, jau yra išspręstas 2019 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi. Spręsdamas atsakovo prašymą bendrauti su dukra jos gimimo dieną, teismas sutiko su ieškovės pozicija, jog toks atsakovo prašymas pripažintinas nesavalaikiu, kadangi iki vaiko gimimo dienos, kuri yra lapkričio 1 d., yra likę 8 mėnesiai, todėl tikėtina, kad iki šios datos bus priimtas galutinis teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-15 nutartį ir priimti naują nutartį – nustatyti teismo atmestame prašyme nurodytą laikiną skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su mažamete dukra tvarką. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Apelianto teigimu, ieškovė kliudo jam bendrauti su dukra, nesupranta dukros bendravimo su savo tėvu reikšmės, neįstengia įveikti jam antipatijos ir tokiu būdu pažeidžia dukros interesus.
9.2. Vaikui vienodai svarbūs abu tėvai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad tėvas nesusitvarko su savo pareigomis, piktnaudžiauja savo teisėmis.
9.3. Psichologų išvados patvirtina, jog atsakovas tinkamai bendrauja su dukra, dukra su juo bendrauja noriai.
9.4. Teismas ignoravo aplinkybę, kad įtarimai dėl atsakovo smurto prieš dukrą yra panaikinti. Teismas turėjo atsižvelgti į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus 2019 m. vasario 4 d. nutarimą.
Atsiliepimas
9.5. Atsakovas nurodė, kad bendravimo su dukra per jos gimtadienį klausimą kelia dabar, nes įsiteisėjusio teismo sprendimo iki jo dar nebus.
9.6. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo grindžiamas tuo, kad išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta ne maksimali bendravimo tvarka, todėl teismo argumentas, jog atsakovas nenurodė jokių naujų ar pasikeitusių faktinių aplinkybių, yra nepagrįstas.
9.7. Dėl reikalingumo atkurti tėvo ir dukters ryšį, apeliantas pažymėjo, kad tam buvo nustatytas vieno mėnesio laikotarpis bendrauti, dalyvaujant psichologui. Psichologai savo išvadose apie ryšio atkūrimo reikalingumą nepasisakė.
Šalies argumentai
9.8. Apelianto teigimu, dukrai pas motiną gyventi sąlygos ir aplinka nėra geresnės, kadangi ieškovė turi pomėgį vartoti alkoholinius gėrimus. Be to, dukra, jos motinos darbo metu, būna su močiute, ieškovės motina, kuri atsakovo nekenčia ir gali nuteikinėti prieš jį dukrą.
9.9. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, apelianto teigimu, turėtų būti nustatyta maksimali dukros bendravimo su juo tvarka.
Atsiliepimas
10. Ieškovė atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:
10.1. Ieškovė pažymėjo, kad šeimos bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme terminai šiuo metu yra pakankamai trumpi.
Žemesnės instancijos teismas
10.2. Vilniaus apygardos teismo 2019-02-21 nutartimi buvo palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-14 nutartimi patvirtinta laikina bendravimo tvarka. Taigi apeliacinės instancijos teismas yra konstatavęs, jog tokios laikinosios apsaugos priemonės labiausiai atitinka mažametės interesus ir byloje esančių duomenų visuma neleidžia spręsti, jog skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra tvarkos pakeitimas į maksimalią atitiktų vaiko interesus.
Šalies argumentai
10.3. Ieškovės teigimu, nors fizinio smurto panaudojimas prieš šalių dukterį nebuvo įrodytas, atsakovo bendravimas su dukra nebuvo tinkamas ir neatitiko geriausių jos interesų. Pažymėjo, kad atsakovo elgesys ne visada tinkamas bei adekvatus ir ieškovės atžvilgiu.
10.4. Ieškovė sutinka su Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada, jog kasdienis tėvo bendravimas su dukra, kokį jis prašė nustatyti, dvejų metų vaikui yra pernelyg intensyvus. Nurodė, kad atsakovui sergančią dukrą lankyti leido, tačiau nesutiko, kad jis „apsigyventų“, nesilaikytų higienos, mažametei girdint, įžeidinėtų jos motiną.
10.5. Ieškovė pažymėjo, kad yra žinoma plastikos chirurgė, todėl, jeigu vartotų alkoholį, negalėtų tinkamai atlikti savo pareigų. Be to, dėl vykstančio teisminio ginčo ji jau ilgą laiką visiškai nevartoja alkoholinių gėrimų.
10.6. Nurodė, kad nei ji, nei jos motina jokių priešiškų jausmų atsakovui nepuoselėja, todėl atsakovui nuogąstauti, kad dukra bus prieš jį nuteikinėjama, nėra jokio pagrindo.
10.7. Ieškovės nuomone, šioje proceso stadijoje geriausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinka teismo nutartimi nustatyta paskutinė tėvo bendravimo su vaiku tvarka. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus 2019-02-04 nutarimas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą sprendžiančiam teismui nėra privalomas. Be to, ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad po šios nutarimo priėmimo aplinkybės, susijusios su šalių ginčijamais klausimais, ne kartą keitėsi.
10.8. Apelianto nurodytos aplinkybės, jog psichologas pirmuosius du atsakovo bendravimo su dukra kartus įvertino teigiamai bei kad atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nėra laikytinos naujomis ar naujai paaiškėjusiomis, jas jau įvertino Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2019-02-21 nutartį. Atsakovas visiškai nepagrįstai siekia bendravimo tvarkos grafiko, kuris atitinka jo priešieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos grafiko.
10.9. Ieškovė pažymėjo, kad apelianto prašoma nustatyti/pakeisti laikina bendravimo su dukra tvarka neatitinka vaiko poreikių ir interesų, pažeidžia nusistovėjusią mergaitės rutiną ir artimiausioje ateityje būsimą jos rutiną. Nuo 2019-05-02 mergaitė pradės lankyti darželį, todėl atsakovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos objektyviai nebus galima įgyvendinti.
10.10 . Ieškovės nuomone, atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka neatitinka geriausių mažo vaiko interesų. Mergaitė nuolat auga su mama, dvi savaites (atsakovo reikalaujamas atostogų su dukra laikas) nuo mamos atskirta nėra buvusi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo/pakeitimo – taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
14. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui papildomai 2019-07-07 pateikė naujus įrodymus, tačiau iš esmės nepagrindė, kaip prašomi prijungti įrodymai gali būti reikšmingi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, todėl atsisakytina juos priimti (CPK 180 straipsnis, 314 straipsnis). Be to, atsižvelgiant į prašomus prijungti įrodymus, teismo vertinimu, jų neprijungimas nesudaro pagrindo spręsti, jog tokiu būdu bus pažeisti vaiko interesai nagrinėjamo klausimo kontekste. Kita vertus, įvertinus tai, kad prašomi prijungti įrodymai pateikti likus kelioms dienoms iki paskirto bylos nagrinėjimo, jų prijungimas sudarytų prielaidas vilkinti bylos nagrinėjimą, kadangi turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl posėdžio atidėjimo, sudarant sąlygas atsakovui pateikti atsikirtimo argumentus dėl pareikšto prašymo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo
15. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina esant sudėtingus šalių tarpusavio santykius. Bylos nagrinėjimo metu ne vieną kartą buvo keista skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka. Šiuo metu galioja tokia laikina apelianto bendravimo su dukra tvarka:
17.1. atsakovas bendrauja su dukra kiekvieną pirmadienį nuo 15:30 val., pasiimdamas dukrą iš ieškovės L. V. gyvenamosios vietos ir 19:30 val. grąžindamas dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą;
17.2. atsakovas bendrauja su dukra kiekvieną ketvirtadienį 9:00 val., pasiimdamas dukrą iš ieškovės L. V. gyvenamosios vietos ir 13:00 val. grąžindamas dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą;
17.3. atsakovas bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį, šeštadienį nuo 9:00 val. pasiimdamas dukrą iš ieškovės L. V. gyvenamosios vietos ir 13:00 val. grąžindamas dukrą į ieškovės L. V. gyvenamąją vietą ir sekmadienį nuo 15:30 val. pasiimdamas dukrą iš ieškovės L. V. gyvenamosios vietos ir 19:30 val. grąžindamas dukrą į ieškovės L. V. gyvenamąją vietą.
17.4. R. V. ligos atveju atsakovas turi teisę lankyti dukrą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-14 nutarties 4.1. – 4.3. punktuose numatytu bendravimo su dukra metu dukters gyvenamojoje vietoje ir praleisti su dukra iki 30 minučių.
18. Taigi atsakovas gali bendrauti su dukra dvi darbo dienas per savaitę ir kas antrą šeštadienį ir sekmadienį po 4 valandas; ligos atveju nustatytos laikinos tvarkos bendravimo dienomis pabūti su ja iki 30 min. jos gyvenamojoje vietoje.
19. Prašymu, kuris buvo atmestas skundžiama teismo nutartimi, atsakovas prašė išplėsti bendravimo tvarką, leidžiant bendrauti su dukra kiekvieną darbo dieną (pirmadienį 4 valandas, antradienį ir ketvirtadienį 7,5 valandos, trečiadienį ir penktadienį 4 valandas), kas antrą šeštadienį ir sekmadienį po 7,5 valandos, pasiimti dukrą dviejų savaičių atostogoms, 4 valandas bendrauti su dukra per jos gimtadienį ir sergančią dukrą lankyti jos gyvenamojoje vietoje.
20. Prašymas iš esmės buvo motyvuojamas tuo, kad išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta ne maksimali bendravimo tvarka, tai yra psichologų išvados patvirtina, jog atsakovas tinkamai bendrauja su dukra, dukra su juo bendrauja noriai, taip pat įtarimai dėl atsakovo smurto prieš dukrą yra panaikinti. Todėl, apelianto teigimu, teismo argumentas, jog atsakovas nenurodė jokių naujų ar pasikeitusių faktinių aplinkybių, yra nepagrįstas, ir teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus 2019-02-04 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šie apelianto argumentai neatitinka tikrovės. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2019-02-21 nutarties, kuria, be kita ko, buvo sprendžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo – laikinos atsakovo bendravimo su dukra tvarkos išplėtimo – klausimas, atsakovo nurodytos faktinės aplinkybės buvo įvertintos, ir teismas dėl jų pasisakė. Teismas konstatavo, kad atsakovo veiksmų negalima kvalifikuoti nusikalstamais baudžiamosios atsakomybės prasme; galimai yra atkuriamas tėvo ir dukros emocinis ryšys ir atsakovas psichiatro priežiūroje su mergaite elgėsi tinkamai, tačiau teismas sprendė, jog atsakovo pateikti duomenys kitų byloje esančių duomenų kontekste nėra pakankami spręsti, jog teismo skundžiama nutartimi nustatyta bendravimo tvarka yra nepagrįsta. Aplinkybė, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, taip pat buvo įvertinta skundžiamojoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-15 nutartyje, nurodant, kad pastarosios aplinkybės nėra naujos ar naujai paaiškėjusios. Nagrinėjamu atveju atsakovo pateiktas subjektyvus situacijos vertinimas, jog nepritaikius atsakovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, dėl ilgo bylos nagrinėjimo formuojantis vaiko asmenybei bei požiūriui į tėvą, yra rizika, kad vaikas bus auklėjimas nuteikiant jį prieš tėvą, nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismų procesiniai sprendimai priimami ne vertinant atskirus byloje esančius įrodymus, o atsižvelgiant į jų visumą. Todėl aptariami apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
22. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo atmesto atsakovo prašymo ir atsakovo priešieškinio reikalavimo dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, kuris buvo pareikštas teismui nurodyto prašymo nagrinėjimo metu, atsakovas šiuo prašymu iš esmės siekė ginčą šioje dalyje išspręsti iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis nėra ginčą išspręsti iš esmės, o nagrinėjamu atveju jos turi laikinai sureguliuoti specifinę ginčo situaciją. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti asmeninius neturtinius vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo interesus. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančių duomenų visumą, šiuo metu galiojančios laikinosios apsaugos priemonės tinkamai apsaugo asmeninius neturtinius mažametės R. V. ir skyrium gyvenančio atsakovo interesus ir dabartinėje bylos nagrinėjimo stadijoje jas pakeisti, remiantis apelianto nurodytais argumentais, nėra pagrindo. Šioje byloje sprendžiama tik dėl laikinos tvarkos, galiosiančios iki teismo sprendimo priėmimo. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyta bendravimo tvarka neturi prejudicinės galios, sprendžiant šį klausimą iš esmės.
23. Pažymėtina, jog šalių ir jų nepilnamečio vaiko santykiai priklauso tik nuo pačių šalių geranoriškumo, siekio kurti ryšį su vaiku. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo vaiko ateitį, abu tėvai vaikui yra labai reikalingi, todėl šalys turėtų vengti konfliktinių tarpusavio santykių, vaiką auklėti ir juo rūpintis abipusiu sutarimu.
24. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad šioje byloje vertinamas tik tarpinio procesinio sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesvarstytinas (CPK 93 straipsnis). Dėl bylinėjimosi išlaidų bus sprendžiama išnagrinėjus ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-07-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017; 2018-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-701/2018).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovo S. V. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-15 nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.