Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. L. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose 2018 m. liepos 13 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. L. bausmę atlieka pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio l dalį, 214 straipsnio l dalį, 215 straipsnio l dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (18 nusikalstamų veikų) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 64¹ straipsniu, nuteistas 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri BK 63 straipsnio 3, 9 dalių pagrindu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta ir neatlikta bausme, ir jis nuteistas galutine 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme (bausmės pradžia – 2018 m. vasario 8 d., pabaiga – 2020 m. liepos 24 d.).Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) 2018 m. liepos 13 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam M. L. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo M. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nenustatęs įstatymo reikalaujamos pažangos nuteistajam mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.Nuteistojo M. L. skunde prašoma patikrinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų lygtinio paleidimo nutarčių, priimtų bylose Nr. T-492-1021/2018; T-493-1021/2018; T-496-1021/2018, tapatumą, panaikinti skundžiamą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartį ir patvirtinti Komisijos 2018 m. liepos 13 d. nutarimą.Nuteistasis nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra diskriminacinė, priešinga oficialiai Konstitucinei doktrinai, įstatymų leidėjo valiai ir Europos Sąjungos teisės aktams, taip pat prieštaraujanti teismų praktikai, todėl privalo būti panaikinta. Skundžiamos nutarties aprašomojoje dalyje teismas cituoja prokuroro Kęstučio Gaubio atsiliepime nurodytus argumentus (taikant nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nebus pasiekti bausmės tikslai, neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai; analizuojamas nusikaltimų, už kuriuos nuteistasis atlieka bausmę, sunkumas ir pavojingumas), tačiau nepateikia jokio šių teiginių teisinio vertinimo, nenurodo, ar šiuos argumentus atmeta, ar jiems pritaria. Nuteistasis pažymi, kad prokuroro atsiliepimas pagrįstas subjektyvia nuomone, joks teisės aktas nesuteikia prokurorui įgaliojimų samprotauti apie bausmės tikslus ir paskirtį, tokia prerogatyva BK 41 straipsniu yra suteikta tik nuosprendį priimančiam teismui. Šiuo atveju veikų, už kurias jis šiuo metu atlieka bausmę, pavojingumas visuomenei buvo įvertintas teismo nuosprendžiu skiriant jam atitinkamo dydžio bausmę.Skunde M. L. ginčija ir teismo išvadą, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Ši išvada prieštarauja Europos Tarybos rekomendacijai, reikalaujančiai, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais įstatymuose aiškiai reglamentuotus lygtinio paleidimo kriterijus. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje nėra pateikta jokių argumentų, kad jis šių kriterijų neatitinka. M. L. taip pat atkreipia dėmesį, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis galimai surašyta ne teisėjo, kaip to imperatyviai reikalauja įstatymas, o sudurstyta iš šabloninių frazių, naudojamų kitose nutartyse bylose Nr. T-492-1021/2018, T-493-1021/2018, T-496-1021/2018, taip pažeidžiant absoliučią nuteistojo teisę į teisingą teismą. Tokiu būdu teismas nesilaikė jam įstatymu pavestos vienintelės pareigos – tikrinti Komisijos nutarimo teisėtumą.Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, turi gyvenamąją vietą su sugyventine, su kuria augina mažametę dukrą, taip pat kad dirbo savo įmonėje MB „(duomenys neskelbtini)“, paleistas lygtinai taip pat planuoja dirbti ir tokiu būdu prisidėti prie šeimos išlaikymo. Teismo nutartyje taip pat nebuvo įvertinta, kad jam anksčiau buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, kurio sąlygų jis nepažeidė. Nuteistasis taip pat pažymi, kad Vilkaviškio apylinkės teismas yra patvirtinęs daugybę Kybartų pataisos namuose priimtų Komisijos nutarimų taikyti lygtinį paleidimą asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal „OASys“ metodiką buvo netgi dvigubai aukštesni ir kurių rizikos vertinimo pokyčiai buvo mažesni nei jo. Todėl M. L. visiškai akivaizdu, kad apylinkės teismas jį diskriminuoja kitų nuteistųjų, kuriems buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, atžvilgiu.Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro K. Gaubio atsiliepime į nuteistojo M. L. skundą prašoma šio skundo netenkinti ir skundžiamą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartį kaip teisėtą ir pagrįstą palikti nepakeistą.Nuteistojo M. L. skundas atmetamas.Nuteistojo minimoje Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ rekomenduojama valstybėms narėms taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Tačiau minėtos rekomendacijos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju – BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (toliau – BPK).BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.BPK 360 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, apylinkės teismas, spręsdamas šį klausimą, paminėtų nuostatų nepažeidė ir priėmė itin motyvuotą nutartį, dėl kurios teisėtumo teisėjų kolegijai abejonių nekyla.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. L. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Tačiau pagal minėtą teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui be paminėtų formalių kriterijų taip pat būtina sąlyga – manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad M. L. priskiriamas ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (56 balai). Iš socialinio tyrimo išvados duomenų taip pat matyti, kad nuteistojo pakartotino nusikalstamumo rizikos vertinimas atliktas pirmą kartą, todėl nenustatytas joks balų pokytis, tačiau nurodyta, kad iš 56 nustatytų šią riziką sudarančių balų, didesniąją dalį – 31 balą, sudaro kintantys veiksniai (priklausomai nuo nuteistojo pataisos proceso).Sutiktina su skundžiamos nutarties motyvais, kad Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės nerodo įstatymo reikalaujamos nuteistojo M. L. pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apie bausmę atliekančio asmens pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant ne tik individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose, bet ir šių priemonių bei programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas).Kaip matyti iš Komisijos nutarimo turinio, išvada dėl M. L. pažangos grindžiama argumentais, jog jis yra skatintas, neturi drausminių nuobaudų, neturi priklausomybių, pasižymi teigiama darbine motyvacija, jį sieja glaudūs ryšiai su šeima, jis nėra pažeidęs anksčiau jam taikyto lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, neturi įsiskolinimų, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, turi aiškius ateities planus, pripažįsta kaltę ir gailisi, suvokia nusikaltimo priežastis ir pasekmes. Teisėjų kolegijos vertinimu, Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka ne visas faktines aplinkybes, motyvams trūksta logiškumo.Visų pirma, neaišku, kokiais duomenimis remdamasi Komisija nurodo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu pasižymi teigiama darbine motyvacija ir neturi jokių finansinių įsiskolinimų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam finansiškai padeda artimieji, pats prie mažametės dukros išlaikymo neturi galimybių prisidėti, be to, pripažįsta, kad turi nesumokėtų baudų už 2000 eurų, tačiau nepaisant šių finansinių įsipareigojimų ir skunde deklaruojamo noro prisidėti prie šeimos išlaikymo laisvėje, bausmės atlikimo metu nuteistasis nedirba ir pildydamas rizikos vertinimo anketą nurodo, kad pataisos įstaigoje sutiktų dirbti ne bet kokį darbą. Aptarti duomenys rodo nestabilią M. L. finansinę padėtį ir yra svarbūs, kadangi visi nuteistojo sistemingai daromi nusikaltimai yra savanaudiško pobūdžio, susiję su finansinės naudos siekimu. Be to, pagal socialinio tyrimo išvados duomenis vis dar išlieka aktualus jam nustatytas kriminogeninis veiksnys – netinkama draugų įtaka. Šie duomenys sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis savo nuostatų dėl finansinės naudos siekimo neteisėtais būdais iš esmės nėra pakeitęs. Vertinant aptarto nuteistajam išskirto kriminogeninio veiksnio įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į jo mąstymo bei elgesio ypatumus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad M. L. supranta, jog turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir kaip supranta, kaip pats prisidėjo prie jos atsiradimo, yra prieštaravimų. Spręsdamas iškilusias problemas gali būti pernelyg susirūpinęs trumpalaikėmis sąnaudomis ir nauda, o ne ilgalaikiais sprendimais. Jis yra linkęs ignoruoti savo elgesio pasekmes platesne prasme, vertina pasekmes tik sau ir tik tam tikriems asmenims.Kaip teisingai nurodo apylinkės teismas, Komisijos nutarime išvada apie M. L. pažangą taip pat nepagrįstai grindžiama duomenimis apie individualiame plane numatytų priemonių vykdymą, kas yra būtinoji lygtinio paleidimo taikymo sąlyga pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, o ne pakartotino nusikalstamumo rizikos vertinimo kriterijus. Komisijos nutarime taip pat nurodoma, kad nuteistasis neturi priklausomybių, tačiau šis kriterijus net nesudaro balų jo pakartotino nusikalstamumo vertinime. Taip pat duomenys apie tai, kad M. L. per visą bausmės laiką buvo 1 kartą paskatintas ir nepažeidė nustatytų režimo reikalavimų patvirtina, kad jis elgėsi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis (BVK 12 straipsnis). Komisijos nutarime ir skunde nurodomos aplinkybės dėl tinkamų gyvenimo sąlygų laisvėje, kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistojo nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaiko.Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo nurodyta kritika dėl teismo nukrypimo nuo aukštesnės instancijos suformuotos praktikos lygtinio paleidimo kontekste nepagrįsta. Kiekviena byla yra individuali ir lygtinio paleidimo klausimas nagrinėjamas tik atsižvelgus į būtent tos bylos faktines aplinkybes, susijusias su konkrečiu nuteistuoju, jo elgesiu ir daroma pažanga bausmės atlikimo laikotarpiu.Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, visapusiškai įvertindama visus išdėstytus duomenis, taip pat ir M. L. nustatytus riziką nusikalsti mažinančius veiksnius ir kitas skunde nurodomas jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad jis šiuo metu neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo elgesio ir mąstymo pokyčiai dar nėra pakankami konstatuoti įstatymo reikalaujamą jo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo metu teismui dar kyla abejonių dėl to, ar nuteistasis paleistas lygtinai sugebės atsiriboti nuo jam būdingo ankstesnio teisei priešingo elgesio ir laikytis įstatymų.Taigi, nesant įstatyminio pagrindo M. L. taikyti BVK 157 straipsnio 3 dalies nuostatas, skundžiama Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2018 m. liepos 13 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo M. L. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.