- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-07
- Bylos Nr.
- e2A-1746-577/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Širvintų šiluma“
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Širvintų šiluma“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Širvintų šiluma“ dėl turtinės žalos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 700,52 Eur turtinės žalos atlyginimo, 33,16 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. gegužės 8 d. buvo užlietos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto patalpos, kurios įvykio metu buvo apdraustos ieškovės bendrovėje. Ieškovė pagal draudėjo pateiktus dokumentus apskaičiavo ir išmokėjo draudėjui 700,52 Eur draudimo išmoką. Ieškovės teigimu, apdraustas turtas buvo užlietas trūkus bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžiui. Atsakovė yra paskirta pastato administratoriumi, todėl ji privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendrąją inžinerinę įrangą, organizuoti jos remontą. Atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.263 straipsnio pagrindu, nes: 1) neprižiūrėjusi daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios inžinerinės – kanalizacijos vamzdyno – įrangos, elgėsi nerūpestingai (neteisėtai); 2) dėl atsakovės pareigos nevykdymo ieškovės apdraustam turtui atsirado žala; 3) žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Širvintų šiluma“ prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2017 m. pradžioje buvo atlikta kasmetinė statinio apžiūra, kurios metu patikrintos pagrindinės namo konstrukcijos ir bendrojo naudojimo inžinerinė įranga. 2017 m. vasario 28 d. statinio apžiūros aktu Nr. 36 nustatyta patenkinama nuotekų sistemos būklė. 2017 m. atsakovė inicijavo daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimą; tų pačių metų pabaigoje buvo parengtas „Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas (duomenys neskelbtini), Dalis: ekonominė - namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas“. Su investicijų plano duomenimis savininkai supažindinti susirinkime, kuriame atsakovė siūlė keisti visas namo bendrojo naudojimo inžinerines sistemas, tačiau savininkai balsų dauguma priėmė sprendimą keisti tik magistralinius šildymo sistemos vamzdynus ir modernizuoti elektros instaliaciją, o tvarkyti nuotekų vamzdynus atsisakė. Atsakovė, vadovaudamasi CK 4.85 straipsnio 8 dalimi, tik įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Bendrovė negali keisti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų ar vykdyti remonto darbus be savininkų sprendimų. Atsakovė savo kaip administratoriaus pareigas įvykdė laiku ir tinkamai. Dėl 2018 m. gegužės 8 d. įvykio atsakovė nebuvo gavusi jokio pranešimo, todėl negalėjo imtis jokių veiksmų avarijai sustabdyti ir jų padariniams pašalinti. Iš ieškovės pateiktų duomenų nėra aišku, kurioje konkrečioje vietoje trūko vamzdis, kokia nuotekų vamzdyno dalis pakeista ir ar ji pakeista. Tikėtina, ieškovė prašo priteisti sumą už nuotekų vamzdžio, kurį atsakovė sutvarkė2019 m. birželio mėn., remonto išlaidas. Atsakovė nuotekų stovo remonto darbus atliko dvigubai pigiau. Mano, kad informavus administratorių apie įvykį, buvo galima išvengti tokio žalos dydžio. Kadangi atsakovė savo kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareigas vykdė tinkamai, atsakovės kaltės dėl įvykio kilusios žalos nėra, todėl subrogacijos teisė pagal CK 6.1015 straipsnį į atsakovę negali būti nukreipta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės UAB „Širvintų šiluma“ 700,52 Eur žalos atlyginimo, 33,16 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 733,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 25 d.), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 86,08 bylinėjimosi išlaidų, ieškovei AB „Lietuvos draudimas“.
4. Teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad ieškovės apdraustos patalpos buvo užpiltos ir kad šio užpylimo priežastis yra trūkęs bendro naudojimo kanalizacijos vamzdis.
5. Vadovaudamasis 2017 m. liepos 12 d. STR 1.07.03:2017 Statybos techninio reglamento (toliau STR) „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto Kadastro objektų formavimo tvarka“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau - Nuostatai) reglamentavimu, teismas pažymėjo, jog administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes.
6. Teismas nurodė, kad atsakovė be pateikto statinio apžiūros akto, kuriame konstatuota, jog nuotekų sistema yra patenkinama ir siūlymo renovuojant namą keisti ir nuotekų sistemą, įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų atlikimą, nepateikė. Pažymėjo, kad statinio apžiūros aktas, kuriame konstatuota, jog nuotekų sistemos gedimų nėra, savaime nereiškia, jog nuotekų stovas, dėl kurio įvyko patalpų apliejimas, neturėjo defektų; juolab, pratekėjimas įvyko daugiau kaip po metų ir dviejų mėnesių nuo namo apžiūros. Atsakovei nepateikus įrodymų, jog ji savo pareigas vykdė tinkamai ir laiku, teismas padarė išvadą, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo nuotekų vandens stovu bei jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei trečiajam asmeniui atsiradusios žalos yra nustatytas.
7. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad žalos dydis atitinka realiai padarytą žalą, todėl ieškinį tenkino, iš atsakovės ieškovei priteisė 700,52 Eur turtinės žalos. Pažymėjo, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kad paskaičiuotos žalos dydis yra per didelis, nepagrindė teiginio, jog galimai vamzdžio remonto darbai visiškai nebuvo atlikti, o juos atliko 2019 metais pati atsakovė. Teismas pabrėžė, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtiniems ieškovo paaiškinimams, jog remontas buvo atliktas, nes tai patvirtina jo pateikti rašytiniai įrodymai. Be to, jeigu vamzdžio remontas nebūtų atliktas labai tikėtina, kad apdraustos patalpos vėl būtų užlietos, nes pratekėjimo priežastis būtų nepašalinta. Teismo nuomone, atsakovės argumentas, jog ieškovė be namo administratorės negalėjo atidenginėti ir atlikti kokius nors remonto darbus, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Vien tai, kad ieškovė nepranešė atsakovei apie pratekėjimą, nesudaro pagrindo netenkinti ieškinio. Pažymėjo, kad fekalijomis buvo užlietos dirbančios parduotuvės patalpos, todėl veiksmų šalinant gedimą ir žalą buvo būtina imtis nedelsiant.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Atsakovė UAB „Širvintų šiluma“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tapačiais argumentais, kaip ir atsiliepime į ieškinį:
8.1. Negalima teigti, kad atsakovė nepakankamai rūpinosi administruojamo namo nuotekų vandens stovu ir tai sąlygojo žalos atsiradimą. 2017 m. vasario 28 d. statinio apžiūros aktu nustatyta patenkinama nuotekų sistemos būklė; kitos privalomos apžiūros, numatytos pagal STR reikalavimus, atliktos tiek 2017, tiek 2018 metais. Atsakovė buvo nustačiusi ir savininkus informavusi, kad nuotekų inžinerinė sistema yra patenkinamos būklės ir ją reikia keisti. Atsakovė turėtų teisę nedelsiant vykdyti defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ar likvidavimo darbus esant avarinei būklei; visais kitais atvejais, atsakovė privalo vadovautis CK numatyta sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo tvarka; priešingu atveju, savininkai gali neapmokėti išlaidų. Savininkų dauguma priėmė sprendimą keisti tik magistralinius šildymo sistemos vamzdynus ir modernizuoti elektros instaliaciją, o tvarkyti nuotekų vamzdynus atsisakė.
8.2. Dėl 2018 m. gegužės 8 d. įvykio atsakovė nebuvo gavusi jokio pranešimo, todėl negalėjo imtis veiksmų avarijai sustabdyti ir pašalinti jų padarinius. Iš pateiktų duomenų nėra aišku, kurioje vietoje trūko vamzdis, ar tikrai trūko nuotekų vamzdyno dalis, kokia nuotekų vamzdyno dalis pakeista ir ar ji pakeista. Jeigu atsakovei būtų pranešta apie įvykį, ji būtų nedelsiant lokalizavusi avarijos vietą, nebūtų laukusi 6 dienų, ir tikėtina, žalos dydis būtų mažesnis.
8.3. Kadangi atsakovė savo kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareigas vykdė tinkamai, atsakovės kaltės dėl įvykio metu kilusios žalos nėra, subrogacijos teisė į bendrovę negali būti nukreipta. Atsakovė nėra atsakinga už ieškinyje nurodytos žalos atsiradimą, piniginės prievolės įvykdymo termino nėra praleidusi, todėl mokėti kompensacines palūkanas neturi pagrindo.
Atsiliepimas
2. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime prašo palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, jog iš atsakovės į bylą teiktų dokumentų (tiek bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, tiek su apeliacinius skundu), matyti, kad atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas – tinkamai, t. y. taip, kaip numato teisės aktai, nebuvo atliekami stebėjimai, fiksuojant bendro naudojimo inžinerinės įrangos būklę. Vien tai, kad buvo priimtas sprendimas nemodernizuoti nuotekų sistemos, nereiškia, kad apeliantė buvo atleista nuo pareigos šią sistemą prižiūrėti, remontuoti ar imtis kitų veiksmų, kad ji atitiktų mechaninio atsparumo bei tinkamo funkcionavimo kriterijus. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes. Sprendime teisingai pažymėta, kad nors atsakovė pateikė statinio apžiūros aktą ir projektą namui atnaujinti, svarbu nuspręsti, ar šios priemonės yra pakankamos kaip profilaktinės vykdyti administratoriaus prevencinius veiksmus, kad neįvyktų gedimai ir neatsirastų žala. Teismas pagrįstai konstatavo, jog vien aplinkybė, kad daugiau nei prieš metus ir du mėnesius iki draudžiamojo įvykio nebuvo pastebėta nuotekų sistemos trūkumų, neįrodo, kad atsakovė tinkamai (rūpestingai) vykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, pareigas, nes pagal Nuostatų ir Reglamento nuostatas administruojamą gyvenamąjį namą buvo privaloma nuolat stebėti ir atlikti patikrinimus. Su apeliaciniu skundu pateikti papildomi įrodymai tik patvirtina šią išvadą. Pasak ieškovės, teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai taikant teisės normas bei nenukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos, todėl paliktinas galioti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
4. Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė 2018 metų statinio apžiūros aktų kopiją bei išrašą iš Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo. Nurodė, jog šie įrodymai patvirtina, kad be 2017 m. vasario 28 d. statinio apžiūros, 2017-2018 metais buvo atliktos ir kitos privalomos apžiūros, numatytos STR.
12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad apeliantė iš esmės nenurodė argumentų dėl kliūčių paminėtus įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui (atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė atsiliepimo į ieškinį argumentus grindė, be kita ko, tuo, kad ji savo kaip administratorės pareigas vykdė tinkamai), apeliaciniame skunde nedetalizavo, kokie konkrečiai įrašai šiuose dokumentuose reikšmingi ginčo išnagrinėjimui ar paneigia skundžiamo sprendimo išvadas, todėl atsisako priimti naujai pateikiamus įrodymus ir jų nevertina.
Dėl apeliacinio skundo esmės
14. Byloje nustatyta, jog ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ su UAB „Palink“ 2018 m. kovo 19 d. sudarė Verslo draudimo sutartį. 2018 m. gegužės 8 d. buvo užlietos ir apgadintos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), pastato pirmame aukšte. Šių patalpų draudėjas UAB „Palink“ pranešė ieškovei apie patalpų užliejimą. Draudikas apskaičiavo ir draudėjui išmokėjo 700,52 Eur draudimo išmoką. Ieškovė, teigdama, kad žala apdraustam turtui atsirado dėl namą administruojančios bendrovės pareigos prižiūrėti daugiabučio gyvenamojo namo bendrąją inžinerinę – kanalizacijos vamzdyną – įrangą, nevykdymo, kreipėsi į teismą dėl žalos iš atsakovės priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą.
15. Kaip minėta, atsakovė apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti ir atsiliepime į ieškinį.
16. Įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams bei teismo išvadoms. Teismo nuomone, skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atitinka teisės normų reikalavimus. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-52/2011 ir kt.).
17. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, 2016 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, jo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. (toliau – ir Reglamentas), numatė, kad gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas gyvenamojo namo techninį prižiūrėtoją <...>; kuris vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai gyvenamojo namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę (98, 99 punktai). Tokioms priemonėms buvo priskiriami nuolatiniai gyvenamojo namo būklės stebėjimai, periodinės (sezoninės) gyvenamojo namo, atskirų jų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros pavasarį, rudenį (88.1, 88.2 punktai), kurių metu periodiškai (ne rečiau kaip per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingo statinio kategorijai, ne rečiau kaip kartą per du mėnesius) ir pagal poreikį vizualiai apžiūrimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti (92 punktas), o gyvenamojo namo būklės įvertinimai fiksuojami ir registruojami statinio techninės priežiūros žurnale, apžiūrų aktuose (94 punktas). Tokie darbai kaip namo nuotekų šalinimo sistemos priežiūra (vamzdyno ir pravalų pralaidumo ir sandarumo tikrinimas, įskaitant sandariklių sutvarkymą ir tarpinių keitimą, jei nereikia sistemos ardymo drabų), Reglamentu buvo priskirti gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindiniams darbams (Reglamento 99 punktas, 6 priedo 1.1.5 punktas), kuriems atlikti atskiras namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas nereikalingas (CK 4.83 straipsnio 4 dalis).
18. Apeliantė, pasisakydama dėl skundžiamo sprendimo išvados, kad administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, apeliaciniame skunde akcentuoja, jog atsakovė turėtų teisę nedelsdama vykdyti defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ar likvidavimo darbus tik esant nustatytai avarinei būklei; be to, atsakovė siūlė keisti visas namo bendrojo naudojimo inžinerines sistemas, tačiau savininkai tvarkyti nuotekų vamzdynus atsisakė.
19. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo motyvų, kad atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog ji savo pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Sutiktina, jog aplinkybė, kad daugiau nei prieš metus ir du mėnesius iki draudžiamojo įvykio nebuvo pastebėta nuotekų sistemos trūkumų, neįrodo, kad atsakovė tinkamai (rūpestingai) vykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, pareigas. Be to, pateikti duomenys apie 2018 m. vasario 26 d. ginčo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime pasirinktą namo atnaujinimo (modernizavimo) variantą, neįrodo, kad kitoks savininkų sprendimas galėjo padėti išvengti ginčo įvykio ir žalos kilimo (atkreiptinas dėmesys, jog nuo susirinkimo iki įvykio praėjo tik šiek tiek daugiau nei du mėnesiai; duomenų, kad per tokį trumpą laiką būtų atsakovės siūlomas projektas būtų įgyvendintas, byloje nėra). Apeliantė, nors ir nurodo, kad savininkus informavo apie nuotekų sistemos būklę (kad ji tik patenkinamos būklės), duomenų apie ankstesnius pranešimus (iki minėto savininkų susirinkimo) apie būtiną poreikį remontuoti (keisti) nuotekų sistemą ar jos dalis, galimas avarijas ir pan., nepateikė. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad administratorės veiksmai nebuvo atliekami laiku.
20. Apeliantė pažymi, jog jai nebuvo pranešta apie 2018 m. gegužės 8 d. įvykį, be to iš ieškovo pateiktų duomenų nėra aišku, kurioje vietoje trūko vamzdis, ar trūko nuotekų vamzdyno dalis, kokia nuotekų vamzdyno dalis pakeista ir ar ji pakeista.
21. Pažymėtina, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Taigi, bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. įrodyti savo atsikirtimus į pareikštą ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.
22. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.).Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-701/2021 25 punktą ir kt., 2021 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2021).
23. Nagrinėjamoje byloje ieškovė teikė turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, Numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktą su įvykio vietos nuotraukomis, o atsakovė, išreiškusi abstraktaus pobūdžio abejones dėl įvykio fakto, vietos ir kitų aplinkybių, jokių prašymų ar papildomų įrodymų (ypač įvertinus tai, kad atsakovė yra ginčo turto administratorė ir turi galimybę jį apžiūrėti (reikalauti apžiūrėti)), neteikė, objektyvių duomenų apie kitokį žalos dydį, nenurodė.
24. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.
25. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.