Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1171-826/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-16
Bylos Nr.: e2A-1171-826/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-09107-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
Atsakovas: R. M.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1171-826/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09107-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.3.6; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mildos Skersienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1149-1149/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovui R. M. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Civinity namai Klaipėda“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Vitės valdos“), A. G. (A. G.), K. G..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Juris LT“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti iš atsakovo R. M. (toliau – ir atsakovas) 1 066,81 Eur įsiskolinimą, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi iš UAB „Civinity namai Klaipėda“ perėmė reikalavimo teisę į atsakovą R. M.. Apie reikalavimo perleidimą atsakovui pranešta, išsiunčiant pranešimą. Paaiškino, kad pradinė kreditorė UAB „Civinity namai Klaipėda“ (toliau – namo administratorė) pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą buvo paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (toliau – Namas), bendrojo naudojimo objektų administratore. Atsakovui Name nuosavybės teise priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2020 m. rugpjūčio mėn. tinkamai nemokėjo už pradinio kreditoriaus teikiamas administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos paslaugas, dėl to susidarė 992,69 Eur skola, nuo kurios apskaičiuota 74,12 Eur palūkanų.

Atsiliepimas

3. Atsakovas R. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo prašė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad yra laiku ir visiškai apmokėjęs sąskaitas, kurių pagrindu ieškovė grindžia savo reikalavimą, išskyrus 2018 m. balandžio 30 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. sąskaitas. Iš 2019 m. gruodžio 31 d. sąskaitoje nurodytos 168,07 Eur sumos yra sumokėjęs 30,19 Eur. Nesutinka mokėti šioje sąskaitoje nurodytos 116,49 Eur sumos už bendrojo naudojimo buitinių nuotekų stovo ar jo dalies remontą, nes niekada nesutiko, jog namo administratorė pradėtų šiuos remonto darbus, niekada nebuvo supažindintas su šio remonto sąmata, niekada nepriėmė darbų, kaip tinkamai atliktų. Namo administratorė, vykdydama nurodytus darbus, atliko neteisėtus veiksmus – slaptai iš ir per namo bendraturčių nuosavybę nutiesė vamzdžio atšaką į V. G. butą, nors pastaroji niekada nuosavo tualeto neturėjo, o turėjo naudotis bendru tualetu. Taigi namo administratorė atliko darbus išimtinai V. G. naudai ir interesais, todėl atsakovui negali atsirasti prievolė sumokėti už šiuos darbus. Iš 2018 m. balandžio 30 d. sąskaitoje nurodytos 134,30 Eur sumos yra sumokėjęs 25,09 Eur. Likusios sumos mokėti nesutinka, nes Namo tambūro (prieangio) atstatymo darbai atlikti neteisėtai: tambūrą savavališkai, be bendraturčių leidimo nugriovė K. G. ir A. G.. Dėl šių aplinkybių atsakovas raštu informavo namo administratorę, kad nesutiks apmokėti jokių sąskaitų, susijusių su tambūro (prieangio) atstatymo darbais. Be to, tambūro (prieangio) atstatymo darbams neteisėtai buvo panaudota 2 427,33 Eur Namo gyventojų sukauptų kaupiamųjų lėšų, kadangi visų Namo gyventojų suneštos kaupiamosios lėšos buvo panaudotos K. G. ir A. G. savavališkos statybos padariniams pašalinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo R. M. 992,69 Eur skolą, 68,76 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 312,58 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei UAB „Juris LT“. Pagrindiniai teismo motyvai ir nustatytos aplinkybės:

4.1. Teismas nustatė, kad namo administratorė 2018 m. balandžio 30 d. išrašė atsakovui sąskaitą 1 158,13 Eur sumos už paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., apmokėjimo terminas nurodytas iki 2018 m. gegužės 31 d.; 2018 m. gegužės 31 d. išrašė atsakovui sąskaitą 25,09 Eur sumos už paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d., apmokėjimo terminas nurodytas iki 2018 m. birželio 30 d.; 2018 m. birželio 30 d. išrašė atsakovui sąskaitą 25,09 Eur sumos už paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d., apmokėjimo terminas nurodytas iki 2018 m. liepos 31 d.; 2018 m. liepos 31 d. išrašė atsakovui sąskaitą 25,09 Eur sumos už paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d., apmokėjimo terminas nurodytas iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.; 2018 m. rugpjūčio 31 d. išrašė atsakovui sąskaitą 25,09 Eur sumos už paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., apmokėjimo terminas nurodytas iki 2018 m. rugsėjo 30 d.; 2018 m. rugsėjo 30 d. išrašė atsakovui sąskaitą 32,11 Eur sumos už paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d., apmokėjimo terminas nurodytas iki 2018 m. spalio 31 d.; 2018 m. spalio 31 d. išrašė atsakovui sąskaitą Nr. KBUMP00009263 25,09 Eur sumos už paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d., apmokėjimo terminas nurodytas iki 2018 m. lapkričio 30 d.; 2018 m. lapkričio 30 d. išrašė atsakovui sąskaitą Nr. KBUMP00013318 25,09 Eur sumos už paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d., apmokėjimo terminas nurodytas iki 2018 m. gruodžio 31 d.; 2018 m. gruodžio 31 d. išrašė atsakovui sąskaitą Nr. KBUMP00017806 25,09 Eur sumos už paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., apmokėjimo terminas nurodytas iki 2019 m. sausio 31 d.; 2019 m. sausio 31 d. išrašė atsakovui sąskaitą Nr. KBUMP00022363 25,63 Eur sumos už paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d., apmokėjimo terminas nurodytas iki 2019 m. vasario 28 d.; 2019 m. vasario 28 d. išrašė atsakovui sąskaitą Nr. KBUMP00026923 25,63 Eur sumos už paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d., apmokėjimo terminas nurodytas iki 2019 m. kovo 31 d.; 2019 m. kovo 31 d. išrašė atsakovui sąskaitą Nr. KBUMP00031493 25,63 Eur sumos už paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d., apmokėjimo terminas nurodytas iki 2019 m. balandžio 30 d.; 2019 m. balandžio 30 d. išrašė atsakovui sąskaitą Nr. KBUMP00036113 25,63 Eur sumos už paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d., apmokėjimo terminas nurodytas iki 2019 m. gegužės 31 d.; 2019 m. gegužės 31 d. išrašė atsakovui sąskaitą Nr. KBUMP00040744 25,63 Eur sumos už paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d., apmokėjimo terminas nurodytas iki 2019 m. birželio 30 d.; 2019 m. birželio 30 d. išrašė atsakovui sąskaitą Nr. KBUMP00045386 25,63 Eur sumos už paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d., apmokėjimo terminas nurodytas iki 2019 m. liepos 31 d.; 2019 m. liepos 31 d. išrašė atsakovui sąskaitą Nr. KBUMP00050019 25,63 Eur sumos už paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d., apmokėjimo terminas nurodytas iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.; 2019 m. rugpjūčio 31 d. išrašė atsakovui sąskaitą Nr. KBUMP00054653 25,63 Eur sumos už paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., apmokėjimo terminas nurodytas iki 2019 m. rugsėjo 30 d.; 2019 m. rugsėjo 30 d. išrašė atsakovui sąskaitą Nr. KBUMP00059272 25,63 Eur sumos už paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., apmokėjimo terminas nurodytas iki 2019 m. spalio 31 d.; 2019 m. spalio 31 d. išrašė atsakovui sąskaitą Nr. KBUMP00063896 25,63 Eur sumos už paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d., apmokėjimo terminas nurodytas iki 2019 m. lapkričio 30 d.; 2019 m. lapkričio 30 d. išrašė atsakovui sąskaitą Nr. KBUMP00068511 34,43 Eur sumos už paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d., apmokėjimo terminas nurodytas iki 2019 m. gruodžio 31 d.; 2019 m. gruodžio 31 d. išrašė atsakovui sąskaitą Nr. KBUMP00073146 168,07 Eur sumos už paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., apmokėjimo terminas nurodytas iki 2020 m. sausio 31 d.; 2020 m. sausio 31 d. išrašė atsakovui sąskaitą Nr. KBUMP00077786 27,12 Eur sumos už paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d., apmokėjimo terminas nurodytas iki 2020 m. vasario 29 d.; 2020 m. vasario 29 d. išrašė atsakovui sąskaitą Nr. KBUMP00082419 27,12 Eur sumos už paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d., apmokėjimo terminas nurodytas iki 2020 m. kovo 31 d.; 2020 m. kovo 31 d. išrašė atsakovui sąskaitą Nr. KBUMP00087080 27,12 Eur sumos už paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d., apmokėjimo terminas nurodytas iki 2020 m. balandžio 30 d.; 2020 m. balandžio 30 d. išrašė atsakovui sąskaitą Nr. KBUMP00091690 27,12 Eur sumos už paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., apmokėjimo terminas nurodytas iki 2020 m. gegužės 31 d.; 2020 m. gegužės 31 d. išrašė atsakovui sąskaitą Nr. KBUMP00096310 27,12 Eur sumos už paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d., apmokėjimo terminas nurodytas iki 2020 m. birželio 30 d.; 2020 m. birželio 30 d. išrašė atsakovui sąskaitą Nr. KBUMP00100945 27,12 Eur sumos už paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d., apmokėjimo terminas nurodytas iki 2020 m. liepos 31 d.; 2020 m. liepos 31 d. išrašė atsakovui sąskaitą Nr. KBUMP00105578 27,12 Eur sumos už paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d., apmokėjimo terminas nurodytas iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.; 2020 m. rugpjūčio 31 d. išrašė atsakovui sąskaitą Nr. KBUMP00110095 27,12 Eur sumos už paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., apmokėjimo terminas nurodytas iki 2020 m. rugsėjo 30 d.

Atsiliepimas

4.2. Atsakovo pateikti mokėjimo nurodymų išrašai patvirtina, kad atsakovas namo administratorei atliko tokius mokėjimus: 2020 m. rugsėjo 25 d. – 27,12 Eur, 2020 m. rugpjūčio 25 d. – 27,12 Eur, 2020 m. liepos 23 d. – 27,12 Eur, 2020 m. birželio 27 d. – 27,12 Eur, 2020 m. gegužės 25 d. – 27,12 Eur, 2020 m. balandžio 24 d. – 27,12 Eur, 2020 m. kovo 24 d. – 27,12 Eur, 2020 m. kovo 2 d. – 25,59 Eur, 2020 m. sausio 23 d. – 30,19 Eur, 2019 m. gruodžio 23 d. – 32,26 Eur, 2019 m. lapkričio 25 d. – 25,63 Eur, 2019 m. spalio 23 d. – 25,63 Eur, 2019 m. rugsėjo 23 d. – 25,63 Eur, 2019 m. rugpjūčio 22 d. – 25,63 Eur, 2019 m. liepos 23 d. – 25,63 Eur, 2019 m. birželio 25 d. – 25,63 Eur, 2019 m. gegužės 30 d. – 25,63 Eur, 2019 m. balandžio 25 d. – 25,63 Eur, 2019 m. kovo 26 d. – 25,63 Eur, 2019 m. vasario 27 d. – 25,63 Eur, 2019 m. sausio 28 d. – 25,09 Eur, 2018 m. gruodžio 28 d. – 25,09 Eur, 2018 m. lapkričio 23 d. – 25,09 Eur, 2018 m. spalio 24 d. – 32,11 Eur, 2018 m. rugsėjo 25 d. – 25,09 Eur, 2018 m. rugpjūčio 24 d. – 25,09 Eur, 2018 m. liepos 25 d. – 25,09 Eur, 2018 m. birželio 27 d. – 25,09 Eur, 2018 m. gegužės 25 d. – 25,09 Eur, 2018 m. balandžio 27 d. – 25,09 Eur.

4.3. Pagal namo administratorės pateiktus apyvartos žiniaraščius už paslaugas, pažymą apie priskaičiuotus ir sumokėtus mokesčius, sąskaitas atsakovas turėjo pradelstų mokėjimų iki 2018 m. balandžio mėn., todėl iš atsakovo gautos įmokos buvo skiriamos dengti seniausias neapmokėtas sąskaitas. Namo administratorė nurodė, kad atsakovo 2018 m. vasario mėn. atliktas 24,25 Eur mokėjimas buvo paskirstytas iš dalies padengti 2017 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitos likučiui (skirta 24,25 Eur, liko nepadengta 1,49 Eur), 2018 m. kovo mėn. atliktas 24,25 Eur mokėjimas buvo paskirstytas 1,49 Eur likučiui pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą padengti bei daliniam 2017 m. rugsėjo 30 d. sąskaitos padengimui (skirta 22,76 Eur, liko nepadengta 1,49 Eur), 2018 m. balandžio 27 d. atliktas 25,09 Eur mokėjimas buvo paskirstytas 1,49 Eur likučiui pagal 2017 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą padengti bei daliniam 2017 m. spalio 31 d. sąskaitos padengimui (skirta 23,60 Eur, liko nepadengta 0,65 Eur), 2018 m. gegužės 25 d. atliktas 25,09 Eur mokėjimas buvo paskirstytas 0,65 Eur likučiui pagal 2017 m. spalio 31 d. sąskaitą padengti, 2017 m. lapkričio 30 d. sąskaitai padengti (skirta 24,25 Eur) ir daliniam 2017 m. gruodžio 31 d. sąskaitos padengimui (skirta 0,19 Eur, liko nepadengta 24,06 Eur), 2018 m. birželio 27 d. atliktas 25,09 Eur mokėjimas buvo paskirstytas 24,06 Eur likučiui pagal 2017 m. gruodžio 31 d. sąskaitą padengti bei daliniam 2018 m. sausio 31 d. sąskaitos padengimui (skirta 1,03 Eur, liko nepadengta 23,22 Eur), 2018 m. liepos 25 d. atliktas 25,09 Eur mokėjimas buvo paskirstytas 23,22 Eur likučiui pagal 2018 m. sausio 31 d. sąskaitą padengti bei daliniam 2018 m. vasario 28 d. sąskaitos padengimui (skirta 1,87 Eur, liko nepadengta 23,22 Eur), 2018 m. rugpjūčio 24 d. atliktas 25,09 Eur mokėjimas buvo paskirstytas 23,22 Eur likučiui pagal 2018 m. vasario 28 d. sąskaitą padengti bei daliniam 2018 m. kovo 31 d. sąskaitos padengimui (skirta 1,87 Eur, liko bepadengta 23,22 Eur), 2018 m. rugsėjo 25 d. atliktas 25,09 Eur mokėjimas buvo paskirstytas 23,22 Eur likučiui pagal 2018 m. kovo 31 d. sąskaitą padengti bei daliniam 2018 m. balandžio 30 d. sąskaitos padengimui (skirta 1,87 Eur, liko neapmokėta 830,86 Eur dėl 2018 m. gegužės 31 d. sąskaitoje minusuotos 325,40 Eur sumos, t. y. į 2018 m. balandžio 30 d. sąskaitą įtraukta tambūro atstatymo darbų kaina sumažinta užskaičius kaupiamąsias lėšas (1 158,13 Eur – 1,87 Eur – 325,40 Eur = 830,86 Eur)). Visi kiti atsakovo per 2018 m. spalio mėn. – 2020 m. rugsėjo mėn. atlikti mokėjimai už bendrą 641,56 Eur sumą buvo skirti likučio pagal 2018 m. balandžio 30 d. sąskaitą dengimui. Po reikalavimo perleidimo atsakovas pradiniam kreditoriui sumokėjo iš viso 55,02 Eur, ši suma taip pat buvo skirta iš dalies padengti 2018 m. balandžio 30 d. sąskaitą, todėl likusi atsakovo skola pagal 2018 m. balandžio 30 d. sąskaitą yra 134,28 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

4.4. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė į bylą duomenų, kad su namo administratore sudarė susitarimą, kokia tvarka bus įskaitomos atsakovo sumokėtos įmokos. Be to, atsakovas, mokėdamas įmokas, nepateikdavo atskiro pareiškimo dėl skolų įskaitymo eiliškumo. Iš pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, jog atsakovas atliktuose mokėjimų nurodymuose nurodydavo tik sumokėtos įmokos sumą, tuo tarpu skiltyje „mokėjimo paskirtis“ nurodydavo tik abstraktaus pobūdžio paskirtį „komunalinės“ arba nieko nenurodydavo, t. y. atliktų mokėjimų paskirtyse nėra nurodyta jokių duomenų, iš kurių būtų galima identifikuoti laikotarpį, už kurį suteiktas paslaugas atsiskaitoma, ar sąskaitą, kuri apmokama. Kadangi iš atsakovo mokėjimų nurodymų nematyti, jog pradinis kreditorius buvo informuojamas apie mokėjimo paskirtį ir kuriai iš skolų padengti mokėjimai yra skirti, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas buvo išreiškęs valią ir informavęs namo administratorę apie įmokų sumokėjimą konkrečioms, t. y. vėliausiai susidariusioms skoloms padengti. Namo administratorės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas iki 2018 m. balandžio mėn. turėjo pradelstų skolų. Taigi, esant besitęsiančiai skolai, ir nenurodant, kokiai prievolei įvykdyti atliekami mokėjimai skiriami, nepateikiant atskiro pareiškimo dėl skolų įskaitymo eiliškumo, namo administratorė pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.55 straipsnyje numatytomis įmokų paskirstymo taisyklėmis ir įskaitė atsakovo mokėjimus už senesnes skolas. Todėl teismas konstatavo, jog pradinis kreditorius, tinkamai įmokas įskaitęs seniausioms skoloms dengti, tinkamai apskaičiavo, kad atsakovas nėra atsiskaitęs už laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2020 m. rugpjūčio mėn. suteiktas paslaugas, ir jo įsiskolinimas sudaro 992,69 Eur.

4.5. Teismas taip pat nustatė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus Statinių priežiūros poskyrio vedėja 2019 m. gruodžio 16 d. surašė patikrinimo aktą Nr. ATP2-891, kuriuo pareikalavo Namo administratorių kuo skubiau atstatyti pažeistą buitinių nuotekų sistemą ir užtikrinti statinio esminį reikalavimą „Higiena, sveikata ir aplinkos sauga“; galimą pažeidimą padaręs subjektas nurodytas Namo buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas R. M.. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo K. K. 2020 m. vasario 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-486-2020 atsakovas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 518 straipsnio 1 dalį 16 Eur bauda už tai, kad jis 2019 m. gruodžio 13 d., apie 11.00 val., Namo bendro naudojimo patalpose, savavališkai nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, sugadino (nupjovė) buitinių nuotekų atšaką, einančią į butą Nr. 7. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-118-729/2020 minėtas nutarimas paliktas nepakeistas, o atsakovo skundas netenkintas. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-203-255/2020 Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartis palikta nepakeista.

4.6. Namo techninė prižiūrėtoja UAB „Pastatų meistrai“ 2019 m. gruodžio 23 d. surašė Statinio apžiūros aktą Nr. VV-SAA-19-12-0062, kuriame nurodyta, jog yra išardytas bendras buitinių nuotekų vamzdis, kurį reikia sutvarkyti, vamzdžio būklė įvertinta kaip bloga. UAB „Pastatų meistrai“ sudarė kanalizacijos 100 mm skersmens vamzdynų atskirų ruožų remonto, keitimo darbų sąmatą 140,96 Eur (su PVM) sumos. 2019 m. gruodžio 27 d. pasirašytas darbų priėmimo–perdavimo aktas Nr. VV-DA-19-12-0125.

4.7. Teismas konstatavo, jog pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas) 96 punkto nuostatas Namo buitinių nuotekų stovo remonto darbai ir jų metu susidariusios išlaidos yra patirtos vykdant privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, todėl jų atlikimui atsakovo sutikimo nereikėjo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog šie remonto darbai buvo atlikti ir priimti. Darbų priėmimo–perdavimo aktas, sąmata nėra nuginčyti. Atsakovas įrodymais nepagrindė, kad buitinių nuotekų atšakos nupjovimui pritarė visi pastato patalpų savininkai (nepateikė savininkų susirinkimo sprendimo ar pan.), todėl kiti namo patalpų savininkai nelaikytini atsakingais už atsakovo veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais yra pripažintas kaltu atlikus neteisėtus veiksmus, nukreiptus prieš bendrosios dalinės nuosavybės objektą, t. y. savavališkai sugadino (nupjovė) buitinių nuotekų atšaką, todėl namo administratorė pagrįstai dėl tokių neteisėtų veiksmų padarinių šalinimo patirtas išlaidas priskyrė apmokėti atsakovui.

4.8. Namo administratorė 2015 m. gegužės 5 d., gavusi atsakovo pranešimą apie 2015 m. gegužės 4 d. nugriautą prieangį, atliko patikrinimą, kurio metu nustatė, jog yra nugriautas medinis Namo priestatas (tambūras). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus Statinių priežiūros poskyrio vyr. specialistė 2016 m. sausio 5 d. surašė Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. 1, kuriuo pareikalavo nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. vasario 19 d., užtaisyti bendrojo naudojimo laiptinėje, aikštelėje ties butu Nr. 7 naujai įrengtą angą į pastato pastogę, o ties butu Nr. 6 esančiai angai įrengti darinėjamą dangtį ir apie reikalavimo įvykdymą raštu informuoti Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrių, bei iki 2016 m. birželio 1 d. organizuoti procedūras pastato įėjimo tambūro atstatymo sprendimui priimti ir apie butų savininkų priimtą sprendimą raštu informuoti Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrių.

4.9. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija) 2016 m. birželio 27 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-160627-00019 statytojui K. G. ir savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-160627-00020 statytojui A. G., dėl to, kad šie asmenys neturėdami statybą leidžiančio dokumento atliko Namo rekonstrukcijos darbus – nugriovė prieangį (tambūrą).

4.10. 2016 m. balandžio 28 d. vyko Namo butų savininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo šeši patalpų savininkai iš septynių. Susirinkimo metu penkiais balsais „už“, vienas „prieš“ Namo patalpų savininkai nusprendė atstatyti Namo priestatą pagal parengtą projektą. Namo butų ir kitų patalpų savininkai vienbalsiai priėmė sprendimą atlikti Namo naujo prieangio (tambūro) ir sienų apšiltinimo paprastojo projektavimo darbus pagal pateiktą UAB „Progresyvūs projektai“.

4.11. Teismas konstatavo, jog 2016 m. balandžio 28 d. Namo butų savininkų susirinkimo metu balsų dauguma priimtas sprendimas atstatyti namo prieangį pagal parengtą projektą nėra nuginčytas ar panaikintas ir yra galiojantis, todėl atsakovui ir visiems kitiems patalpų savininkams yra privalomas. Atsakovas priimtų sprendimų neginčijo, jokių reikalavimų dėl priimtų sprendimų teisėtumo nėra pareiškęs, todėl privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas, patirtas vykdant šį sprendimą.

4.12. 2018 m. balandžio 9 d. pasirašytas Namo tambūro atstatymo atliktų darbų aktas. Rangovas UAB „Vakarų statytojas“ 2018 m. balandžio 9 d. pateikė namo administratorei apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą, serija KL1 Nr. 0000050, 7 846,85 Eur sumos.

4.13. Statybos inspekcija 2020 m. rugpjūčio 27 d. surašė statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktą Nr. SPA-150(16.54), kuriame nustatyta, kad statinys atitinka esminius statinio projekto sprendinius. Statybos inspekcija 2020 m. spalio 6 d. raštu Nr. 2D-14189 informavo K. G. ir A. G., jog savavališkos statybos, dėl kurios surašyti 2016 m. birželio 27 d. savavališkos statybos aktai Nr. SSA-30-160627-00019 ir Nr. SSA-30-160627-00020, padariniai yra pašalinti.

4.14. Teismas pažymėjo, jog atsakovas šioje byloje jokių reikalavimų namo administratorei dėl kaupiamųjų lėšų grąžinimo ar panaudojimo įstatymo nustatyta tvarka nesuformulavo ir nepareiškė, todėl teismas neturėjo pagrindo šioje byloje spręsti dėl pradinio kreditoriaus, vykdant Namo administratoriaus pareigas, surinktų lėšų grąžinimo ar panaudojimo klausimų, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

4.15. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovės pateiktame 74,12 Eur kompensuojamųjų palūkanų apskaičiavime ginčo sąskaitų pagrindu apskaičiuotos palūkanos kiekvienu atveju pradėtos skaičiuoti nuo terminų, nurodytų sąskaitoje apmokėti atitinkamą ginčo sąskaitą pabaigos iki ieškinio pateikimo dienos (2021 m. vasario 3 d.). Tačiau skolininkui kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais jo prašymu gali būti skaičiuojamos tik iki bylos iškėlimo teisme dienos, nes iškėlus civilinę bylą skaičiuojamos procesinės palūkanos Civilinė byla atsakovo atžvilgiu iškelta 2020 m. gruodžio 30 d., priėmus ieškovės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Atsakovui pateikus prieštaravimus dėl pateikto pareiškimo ir teismui juos priėmus, ieškovė pareiškė ieškinį, kurį priėmus, pereita nuo bylos nagrinėjimo CPK XXIII skyriuje nustatytos supaprastinto proceso tvarkos prie bylos nagrinėjimo ginčo teisenos tvarka. Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis minėtomis CK nuostatomis ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ieškovė kompensuojamąsias palūkanas galėjo skaičiuoti iki pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo (2020 m. gruodžio 28 d.), o ne iki ieškinio pateikimo (2021 m. vasario 3 d.), nes nuo 2020 m. gruodžio 30 d. (bylos iškėlimo teisme) pradedamos skaičiuoti procesinės palūkanos. Teismas, atlikęs kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimą nuo ginčo sąskaitose nurodytų apmokėjimo terminų, pirmąja palūkanų skaičiavimo diena laikant pirmąją dieną, kai pasibaigdavo atitinkamos sąskaitos apmokėjimo terminas, iki teisminio proceso inicijavimo pradžios, t. y. iki pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo teismui dienos (2020 m. gruodžio 28 d.), nustatė, kad susidaro 68,76 Eur kompensuojamųjų palūkanų suma.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5. Atsakovas R. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės ieškinį, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymus ir įrodinėjimą civiliniame procese, kartu skundžiamas teismo sprendimas yra be esminio motyvo. Teismas iš atsakovo priteisė 992,69 Eur skolą, tačiau nenurodė, kaip teismas apskaičiavo šią sumą. Akivaizdu, kad šią sumą teismas tiesiog nurašė nuo ieškovės ieškinio, nes būtent tokios sumos be palūkanų reikalavo ieškovė. Ieškovė šią sumą grindė 28 sąskaitų neapmokėjimu laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovas pateikė įrodymus, kad yra laiku apmokėjęs šias sąskaitas, tokias aplinkybes nustatė ir teismas. Tuomet buvo „sugalvota“, kad atsakovas turėjo įsiskolinimą, tačiau, kokio dydžio buvo tas įsiskolinimas ir už kokį konkrečiai laikotarpį, nenurodė net pati ieškovė.

5.2. Teismas, patenkinęs ieškovės atstovo prašymą 2021 m. kovo 30 d. rašytinius paaiškinimus laikyti ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimu pažeidė proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus, taip pat ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 141 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Ieškovės atstovo prašymas buvo pateiktas tik trečiojo posėdžio metu ir tai akivaizdžiai užvilkino bylos nagrinėjimą, nes net trečiojo teismo posėdžio metu nebuvo išnagrinėta skolos byla dėl tūkstančio eurų. Be to, ieškovės pareiškimas dėl ieškinio dalyko ir pagrindo keitimo neatitiko tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

5.3. Teismas skundžiamu sprendimu peržengė 2021 m. vasario 3 d. ieškinio ribas, nes ieškinyje nebuvo nurodyta, kad atsakovas iki 2018 m. gegužės 31 d. turėjo pradelstų skolų. Net ir 2021 m. kovo 30 d. paaiškinimuose nepavyksta rasti, kad ieškovė būtų nurodžiusi, jog atsakovas iki 2018 m. gegužės 31 d. turėjo pradelstų skolų.

5.4. Teismas skundžiamą sprendimą grindė apyvartos žiniaraščiu už paslaugas ir pažyma apie priskaičiuotus ir sumokėtus mokesčius, kurie neatitinka CPK 114 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi šių dokumentų kopijos nėra patvirtintos teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Šie dokumentai nėra patvirtinti net pačios namo administratorės įgalioto asmens. Be to, šiuose dokumentuose nėra nurodyta, kad atsakovas buvo skolingas 992,69 Eur iki 2018 m. balandžio mėn.

5.5. Atsakovas buvo pateikęs teismui įrodymus, kad visas sąskaitas apmokėdavo ir iki 2018 m. balandžio mėn. Teismas neteisėtai šių įrodymų nevertino ir dėl jų visiškai nepasisakė. Akivaizdu, kad nevertindamas ir nepasisakydamas dėl šių įrodymų, teismas negalėjo padaryti ir pagrįstos išvados, kad atsakovas iki 2018 m. balandžio mėn. buvo neapmokėjęs kažkokių sąskaitų.

5.6. Atsakovo įsitikinimu, teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Teismas pirmiausia turėjo nustatyti, ar ieškovė įrodė, kad atsakovas yra skolingas, tuomet teismas turėjo apskaičiuoti skolos dydį. Tačiau teismas nenustatęs, kad ieškovė įrodė, jog atsakovas yra skolingas ir neapskaičiavęs skolos dydžio, nustatinėjo, ar ieškovė turėjo teisę dengti konkrečiai nenustatytas skolas. Taip teismas pažeidė CPK 178 straipsnio reikalavimus, nes ieškovė pirma turėjo įrodyti, kad skola buvo. Teismas taip pat netinkamai aiškino ir taikė CK 6.55 straipsnio nuostatas, nes CK 6.55 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ši norma gali būti taikoma tik tokiu atveju, jeigu skolos grąžinimo terminas yra suėjęs. Ieškovė neįrodė, o teismas nenustatė, kad kažkokių konkrečių skolų terminai buvo suėję.

5.7. Namo prieangį savavališkai nugriovė du atsakovo kaimynai – K. G. ir A. G.. Būtent atsakovas ir pranešė apie kaimynų neteisėtus veiksmus Statybos inspekcijai. Atsakovas 2016 m. kovo 7 d. raštu informavo namo administratorę, kad K. G. ir A. G. savavališkai nugriovė prieangį, dėl to nesutiks apmokėti jokių sąskaitų, susijusių su prieangio atstatymo darbais. Atsakovas 2017 m. rugpjūčio 28 d. raštu paaiškino, kad Statybos inspekcija 2016 m. liepos 8 d. savavališkos statybos aktais yra konstatavusi, jog prieangį neteisėtai nugriovė minėti kaimynai, todėl iš atsakovo neteisėtai reikalaujama sumokėti 122,74 Eur už prieangio atstatymo projekto parengimą. Be to, atsakovas nurodė, kad nesutiks apmokėti ir jokių sąskaitų, susijusių su prieangio atstatymo darbais. Atsakovas 2017 m. spalio 24 d. raštu dar kartą paaiškino, kad iš jo neteisėtai yra reikalaujama sumokėti 122,74 Eur už prieangio atstatymo projekto parengimą, taip pat dar kartą nurodė, kad nesutiks apmokėti ir jokių sąskaitų, susijusių su prieangio atstatymo darbais. Taigi atsakovas buvo daugelį kartų pareiškęs, kad jis nemokės neteisėtų sąskaitų už prieangio (tambūro) atstatymą. Teismas ne tik visiškai nepasisakė dėl šių atsakovo pateiktų įrodymų, tačiau ir neteisėtai nusprendė, kad nėra įrodymų, jog atsakovas pareiškė valią, kad nesutinka mokėti už tambūro atstatymo darbus.

5.8. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Namo gyventojų dauguma nusprendė, jog visi namo gyventojai turi susimokėti už pažeidėjų neteisėtus veiksmus. Atsakovo nuomone, negalima remtis 2016 m. balandžio 28 d. gyventojų susirinkimo medžiaga, nes tuo metu dar nebuvo konstatuotas faktas, kad prieangį savavališkai nugriovė K. G. ir A. G.. Statybos inspekcija šį faktą nustatė tik po daugiau nei 2 mėnesių, t. y. 2016 m. birželio 27 d. surašydama savavališkos statybos aktus. Susirinkimo protokolas nėra pasirašytas gyventojų, nes nėra gyventojų parašų po priimtais sprendimais, gyventojai yra patvirtinę tik savo dalyvavimą susirinkime, tačiau ne priimtus sprendimus. Nėra aišku, kaip kuris gyventojas balsavo. Akivaizdu, kad sprendžiant klausimą, kas mokės už K. G. ir A. G. neteisėtų veiksmų šalinimą, šie asmenys negalėjo balsuoti, tačiau protokolas patvirtina, kad susirinkime jie dalyvavo ir greičiausiai balsavo.

5.9. Atsakovas nėra davęs sutikimo naudoti jo lėšas prieangio atstatymui, todėl teismas pažeidė CK 4.83 straipsnio 4 dalį.

5.10. Prieangis atstatytas net už 7 846,85 Eur sumą. Atsakovas buvo nurodęs, kad prieangio atstatymo darbų rangovo konkursas buvo fiktyvus: namo administratorės 2018 m. sausio 11 d. pranešimas atsakovui niekada nebuvo įteiktas, nėra duomenų, kad jis buvo įteiktas ir kitiems kaimynams, kurie nėra pasirašę 2018 m. sausio 31 d. prašymo; susirinkimas dėl rangovo konkurso slaptai ir nepagrįstai vyko namo administratorės patalpose, nors susirinkimo vieta gyventojams patogiu laiku turėjo būti Name, kur ir gyvena visi suinteresuoti asmenys; joks rangovo konkursas apskritai nevyko, nes rangovu buvo parinkta UAB „Vakarų statytojas“, su kuria namo administratorė buvo sudariusi ilgalaikės rangos darbų sutartį. Šie atsakovo argumentai teismo liko neišnagrinėti.

5.11. Atsakovo vertinimu, 2018 m. balandžio 30 d. sąskaitoje galbūt buvo suklastotas sumos dydis už prieangio atstatymo darbus. Minėtoje sąskaitoje nurodyta, kad atsakovui tenkanti prieangio darbų atstatymo dalis yra 1 133,04 Eur. Namo administratorė buvo nurodžiusi, kad 2018 m. balandžio 30 d. gyventojų kaupiamųjų lėšų likutis buvo 2 427,33 Eur. Taigi tambūro atstatymo 7 846,85 Eur suma turėjo būti sumažinta 2 427,33 Eur, t. y. bendrai gyventojai turėjo sumokėti 5 419,52 Eur. Teismas konstatavo, kad butų name iš viso yra 7. Namo dalis, tenkanti atsakovui, sudaro 14 proc. Todėl akivaizdu, kad atsakovas turi apmokėti tik 14 proc. bendrų išlaidų, kas sudaro 758,73 Eur. Dėl nepagrįstos sumos už tambūro atstatymo darbus atsakovui neteisingai apskaičiuotos ir kaupiamosios palūkanos.

5.12. Atsakovas nebuvo davęs sutikimo ir neįrodyta, kad atlikti darbai buvo susiję su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, todėl atsakovui negalėjo kilti pareiga sumokėti už neteisėtai nutiestą nuotekų vamzdį. Vamzdžio buvimo poreikis neišplaukia ir iš jokių privalomų statinio naudojimo reikalavimų, nes 1 900 metais pastatytame Name butui Nr. 7 paprasčiausiai nebuvo suprojektuotas nuosavas tualetas ir jokia buitinių nuotekų atšaka teisėtai į butą Nr. 7 negalėjo. Be to, namas yra kultūros vertybių apsaugos zonoje, todėl akivaizdu, kad tokiame name negalima kada panorėjus daryti inžinerinių tinklų pakeitimus. Dėl buitinių nuotekų atšakos nuvedimo į butą Nr. 7 nebuvo priimtas ir butų bei kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas. Atsakovas, matydamas, kad neteisėtai daromi kardinalūs namo inžinerinių tinklų pakeitimai, 2019 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į policiją dėl namo administratorės neteisėtai atliekamų darbų. Šių atsakovo argumentų teismas nenagrinėjo.

Atsiliepimas

6. Ieškovė UAB „Juris LT“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

6.1. Atsakovo nurodomi teismo padaryti procesinės teisės normų pažeidimai neegzistuoja. Atsakovo atstovas savaip interpretuoja CPK normas, dėl to daromos nepagrįstos išvados ir išvedžiojimai. Teismas nepažeidė CPK 141 straipsnio normos. Ieškovė dar 2021 m. kovo 30 d. pateikė procesinį dokumentą, pavadinimu „Prašymas dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant ieškovui ir pastarojo atstovui, rašytiniai paaiškinimai“. Įvertinus šio dokumento turtinį akivaizdžiai matyti, kad yra tikslinamas ieškinio pagrindas, teikiami papildomi rašytiniai paaiškinimai teismui. Pabrėžtina tai, jog remiantis suformuota teismų praktika yra vertinamas procesinio dokumento turinys, o ne pavadinimas, todėl teismas, įvertinęs tokio dokumento turinį, pagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl tokio dokumento pripažinimo pareiškimu dėl ieškinio pagrindo pakeitimo. CPK 141 straipsnyje taip pat nurodyta, kad teismas gali priimti pareiškimą dėl ieškinio pagrindo pakeitimo, jei tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Nagrinėjamu atveju teismas nusprendė, kad toks ieškovės prašymas neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi buvo patenkintas ir ieškovės prašymas dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į nagrinėjamą bylą. Atsakovas nenurodė, kokiu būdu teismas galėjo tokiais procesiniais veiksmais pažeisti atsakovo teises.

6.2. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog yra apmokėjęs ieškovės ieškinyje nurodytas PVM sąskaitas faktūras. Teismas, tinkamai ištyręs bylos duomenis, padarė pagrįstą išvadą, kad iš atsakovo gautos įmokos buvo skiriamos dengti seniausias neapmokėtas sąskaitas.

6.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas įrodymais nepagrindė, kad buitinių nuotekų atšakos nupjovimui pritarė visi pastato patalpų savininkai, todėl kiti namo patalpų savininkai nelaikytini atsakingais už atsakovo veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais yra pripažintas kaltu savavališkai sugadinus (nupjovus) buitinių nuotekų atšaką, todėl pradinis kreditorius pagrįstai dėl tokių neteisėtų veiksmų padarinių šalinimo patirtas išlaidas priskyrė apmokėti atsakovui. Jokių argumentų, kurie paneigtų minėtas teismo išvadas, atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

6.4. Teismas nustatė, kad 2016 m. balandžio 28 d. Namo butų savininkų susirinkime patalpų savininkai nusprendė atstatyti namo priestatą pagal parengtą projektą. Šis sprendimas yra galiojantis, tokio sprendimo atsakovas neskundė. Toks sprendimas yra privalomas visiems Namo bendraturčiams, taip pat ir atsakovui, todėl teismas pagrįstai nusprendė iš atsakovo priteisti ir skolą už Namo priestato atstatymą pagal pateiktą projektą.

Atsiliepimas

7. Trečiasis asmuo A. G. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, prašė jį atmesti, palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

7.1. Atsakovo atstovui nekilo jokių neaiškumų ir klausimų dėl to, jog jis nežinotų, nuo kokių ieškovės reikalavimų gintis. Atsakovo atstovas gana aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjime, nesutikimo su pareikštais reikalavimais poziciją turėjo galimybę išsakyti ir teisme, ir parengtuose procesiniuose dokumentuose, taip pat turėjo galimybę naudodamasis procesinėmis teisėmis kelti atitinkamus klausimus teisme, tačiau jokių pareiškimų teismui apie teismo tariamus procesinius pažeidimus, teismo šališkumą ar panašiai niekada nereiškė.

7.2. Atmestini kaip teisiškai nepagrįsti ir neteisingi apeliacinio skundo argumentai, jog teismas padarydamas išvadą, kad atsakovas iki 2018 m. balandžio mėn. turėjo pradelstų skolų, akivaizdžiai peržengė ieškinio ribas. Teismas vertino byloje esančius įrodymus (apyvartos žiniaraštis už paslaugas, pažyma apie priskaičiuotus ir sumokėtus mokesčius, sąskaitos), kurie patvirtina faktą, jog atsakovas iki 2018 m. balandžio mėn. turėjo pradelstų skolų. Toks byloje esančių įrodymų vertinimas nelaikytinas ieškinio ribų peržengimu, tokios teismo išvados yra pagrįstos minėtais bylos dokumentais ir yra susijusios su ginču, dėl šių įrodymų vertinimo šalys pasisakė, šie duomenys yra reikšmingi bylos išsprendimui, todėl tai nedaro jokios įtakos ginčijamo teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

7.3. Apyvartos žiniaraštis yra parengtas pradinio kreditoriaus, o ne advokato padėjėjo, žiniaraštyje yra susisteminti duomenys, kuriuos papildomai patvirtina byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai – sąskaitos, mokėjimai ir kt., taigi nėra pagrindo šiais duomenimis nesivadovauti.

7.4. Teismas pakankamai išsamiai ir aiškiai pateikė motyvus, kuriais grindžia savo sprendimą patenkindamas ieškinio dalį, o kitą dalį atmesdamas. Tai, jog atsakovo atstovas teismo sprendime neranda jo poziciją tenkinančių motyvų, visai nereiškia, jog teismo sprendimas yra be motyvų. Apelianto keliamas klausimas dėl to, kaip teismas apskaičiavo 992,69 Eur skolos sumą, yra nurodytas teismo sprendime ir tai yra akivaizdu. Pažymėtina, jog Sprendime nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina teisingą priteistos sumos apskaičiavimą.

7.5. Atsakovo pateikti mokėjimo duomenys tik parodo, jog atsakovas kiekvieną mėnesį atlikdavo mokėjimus pradiniam kreditoriui, tačiau mokėjimo nurodymų paskirtyje nenurodydavo, pagal kokią sąskaitą tokie mokėjimai atliekami, nepranešdavo, pagal kokią sąskaitą už paslaugas apmokama, todėl pradinis kreditorius pagrįstai ir teisėtai, gavęs iš atsakovo mokėjimo sumą, šią skirdavo senoms skoloms dengti.

7.6. Dėl prieangio atstatymo buvo priimti daugumos Namo gyventojų susirinkimo sprendimai, šių sprendimų atsakovas neginčijo, taigi tokie sprendimai yra privalomi visiems Namo savininkams, todėl buvo vykdomi – prieangis buvo atstatytas. Tai, jog atsakovas nesutiko mokėti už prieangio atstatymo darbus nesat nuginčytiems gyventojų susirinkimo sprendimams, visai nereiškia, jog atsakovas gali nemokėti už tokius darbus. Nepakanka namo administratorei pareikšti, kad atsakovas neturi pareigos apmokėti prieangio atstatymo darbų, nes prieangį neteisėtai nugriovė kaimynai. Teismas teisingai nusprendė, jog buitinių nuotekų stovo remonto darbai ir jų metu susidariusios išlaidos yra patirtos vykdant privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, todėl jų atlikimui atsakovo sutikimo nereikėjo, šie remonto darbai buvo atlikti ir priimti, darbų priėmimo–perdavimo aktas, sąmata nėra nuginčyti. Sutiktina, jog atsakovas įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais yra pripažintas kaltu atlikus neteisėtus veiksmus, todėl pradinis kreditorius pagrįstai dėl tokių neteisėtų veiksmų padarinių šalinimo patirtas išlaidas priskyrė apmokėti atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas iš dalies ieškinys dėl įsiskolinimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl įrodymų priėmimo

11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

12. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė į apeliacinio skundo turinį įkeltus rašytinius įrodymus – atsakovo banko sąskaitos išrašus, 2015 m. gegužės 28 d. ir 2020 m. spalio 7 d. Nekilnojamojo turto registro išrašus, ištrauką iš namo administratorės byloje pateikto žiniaraščio, atsakovo 2016 m. kovo 7 d., 2017 m. rugpjūčio 28 d., 2017 m. spalio 24 d. raštus namo administratorei, Statybos inspekcijos 2016 m. birželio 27 d. savavališkos statybos aktus, UAB „Progresyvūs projektai“ parengto projekto ištrauką, 2018 m. balandžio 30 d. namo administratorės atsakovui pateiktą sąskaitą, namo administratorės 2021 m. gegužės 5 d. pažymą apie Namo gyventojų sukauptų kaupiamųjų lėšų likutį, Namo savininkams tenkančio ploto apskaičiavimą, Namo brėžinio ištrauką, atsakovo 2019 m. gruodžio 21 d. pareiškimą Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog didžioji dalis atsakovo teikiamų rašytinių įrodymų jau yra byloje, todėl tokių įrodymų pakartotinis priėmimas, teisėjų kolegijos vertinimu, būtų perteklinis. Be to, atsakovas nepateikė prašymo priimti teikiamus rašytinius įrodymus, nenurodė jokių motyvų, kodėl pakartotinai teikiami įrodymai turėtų būti priimami, kodėl naujai teikiamų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, arba duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai juos atsisakęs priimti. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovo teikiamus įrodymus ir jų nevertina.

Dėl procesinio dokumento priėmimo ir ieškinio dalyko ir pagrindo keitimo

14. Atsakovas apeliaciniame skunde kelia pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo tenkinti ieškovės atstovo prašymą 2021 m. kovo 30 d. rašytinius paaiškinimus laikyti ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimu pagrįstumo klausimą. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus, taip pat ir CPK 141 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Ieškovės atstovo prašymas buvo pateiktas tik trečiojo posėdžio metu ir tai akivaizdžiai užvilkino bylos nagrinėjimą, nes net trečiojo teismo posėdžio metu nebuvo išnagrinėta byla. Be to, ieškovės pareiškimas dėl ieškinio dalyko ir pagrindo keitimo neatitiko tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems atsakovo argumentams.

15. Pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, tačiau paprastai tai jis gali padaryti tik iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo (CPK 141 straipsnio 1 dalis). Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama garantuoti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-686/2017, 25 punktas; 2017 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017, 32 punktas).

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2021 m. kovo 30 d., prieš pat prasidedant tos pačios dienos parengiamajam posėdžiui, pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo parengiamajame teismo posėdyje nedalyvaujant ieškovei ir jos atstovui, papildomų dokumentų pateikimo ir rašytinius paaiškinimus. Teisėjos 2021 m. kovo 30 d. rezoliucija ieškovės prašymas dėl bylos nagrinėjimo parengiamajame teismo posėdyje nedalyvaujant ieškovei ir jos atstovui, papildomų dokumentų pateikimo ir rašytiniai paaiškinimai buvo pridėti prie bylos medžiagos. Tos pačios dienos parengiamojo posėdžio metu teismas protokoline nutartimi tenkino atsakovo atstovo prašymą ir suteikė 20 d. terminą atsakovui pateikti nuomonę dėl ieškovės pateiktų papildomų rašytinių paaiškinimų ir įrodymų. Atsakovas 2021 m. balandžio 16 d. pateikė atsiliepimą į ieškovės 2021 m. kovo 30 d. rašytinius paaiškinimus, jame išdėstė savo situacijos vertinimą ir nesutikimo argumentus su ieškovės 2021 m. kovo 30 d. rašytiniais paaiškinimais.

17. Ieškovės atstovas 2021 m. birželio 16 d. vykusio teismo posėdžio metu, be kita ko, pateikė prašymą ieškovės 2021 m. kovo 30 d. rašytinius paaiškinimus laikyti pareiškimu dėl dalies ieškinio pagrindo pakeitimo. Ieškovės atstovas pažymėjo, jog, nepaisant rašytinių paaiškinimų pavadinimo, jame yra išdėstytos aplinkybės dėl dalies ieškinio pagrindo pakeitimo, susijusios su 2018 m. gruodžio 30 d. sąskaita ir atsakovo įsiskolinimo apskaičiavimais. Ieškovės atstovas tokį prašymą pateikė, atsižvelgdamas į prieš tai vykusio teismo posėdžio metu teismo duotą pastabą, kad ieškinį apibrėžia ieškinio faktinis pagrindas. Atsakovo atstovas to paties 2021 m. birželio 16 d. teismo posėdžio metu nesutiko su tokiu ieškovės atstovo prašymu, nurodydamas, jog ieškovės 2021 m. kovo 30 d. rašytiniai paaiškinimai neatitinka ieškiniui keliamų reikalavimų, todėl jie negali būti laikomi ieškinio patikslinimu ar kokiu nors kitu dokumentu, susijusiu su ieškinio reikalavimų pakeitimu.

18. Tačiau pirmosios instancijos teismas 2021 m. birželio 16 d. protokoline nutartimi tenkino ieškovės atstovo prašymą dėl ieškovės 2021 m. kovo 30 d. rašytinių paaiškinimų laikymo pareiškimu dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo. Teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas yra atidedamas dėl to, kad į bylą įtraukiami tretieji asmenys, šito prašymo patenkinimas esmingai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Teismas pažymėjo, kad pagal ieškovės 2021 m. kovo 30 d. rašytinius paaiškinimus ieškinio dalykas nesikeičia, ieškinio suma netgi sumažėja 1 Eur. Be to, pats atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose išsamiai pasisako dėl 2018 m. gruodžio 30 d. sąskaitos ir išdėsto savo poziciją, nors ši sąskaita iki šio posėdžio nebuvo ieškinio faktiniu pagrindu. Nepaisant to, kad atsakovas 2021 m. balandžio 16 d. atsiliepime jau buvo išdėstęs savo situacijos vertinimą ir nesutikimo argumentus su ieškovės 2021 m. kovo 30 d. rašytiniais paaiškinimais, pirmosios instancijos teismas, siekdamas neapriboti atsakovo teisių, atsakovui suteikė 14 d. terminą atsiliepimui pateikti.

19. Kaip jau minėta šios nutarties 16 punkte, pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, tačiau paprastai tai jis gali padaryti tik iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėliau teismas gali priimti ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimą trimis atvejais: 1) jeigu mato, kad pakeitimo būtinumas iškilo vėliau; 2) jeigu gautas priešingos šalies sutikimas; 3) jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju ieškovės 2021 m. kovo 30 d. rašytiniai paaiškinimai buvo pateikti dar iki parengiamojo posėdžio pradžios, t. y. iki bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje, o 2021 m. birželio 16 d. posėdžio metu į bylą buvo įtraukti tretieji asmenys, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad tokio ieškovės atstovo prašymo tenkinimas esmingai neužvilkins bylos nagrinėjimo, ir ieškovės atstovo prašymą tenkino.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės atstovo prašymas dėl ieškovės 2021 m. kovo 30 d. rašytinių paaiškinimų laikymo pareiškimu dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas ir priimtas nepažeidžiant CPK 141 straipsnio reikalavimų. Nors atsakovas jau anksčiau buvo pateikęs atsiliepimą į ieškovės 2021 m. kovo 30 d. rašytinius paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas, siekdamas neapriboti atsakovo teisių, atsakovui suteikė 14 d. terminą papildomam atsiliepimui pateikti.

21. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių ieškinio dalyko ir pagrindo keitimo, pažeidimų kaip teisiškai nepagrįstus.

Dėl ieškinio ribų peržengimo

22. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu peržengė ieškovės 2021 m. vasario 3 d. ieškinio ribas, nes ieškinyje nebuvo nurodyta, kad atsakovas iki 2018 m. gegužės 31 d. turėjo pradelstų skolų. Nurodo, kad net ir ieškovės 2021 m. kovo 30 d. paaiškinimuose nepavyksta rasti, kad ieškovė būtų nurodžiusi, jog atsakovas iki 2018 m. gegužės 31 d. turėjo pradelstų skolų. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovo argumentus kaip nepagrįstus.

23. Kaip teisingai nurodė apeliantas, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pavyzdžiui, negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, bei įrodymais, kurių byloje nėra). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), taip pat turi būti nurodytas ir pats reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Be to, ieškovas turi pridėti prie ieškinio įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas (kartu su atsakovo pateiktais atsikirtimais) apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas. Teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018). Taigi, kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, bylos nagrinėjimo ribas sudaro ne tik ieškovės nurodytas ieškinio dalykas ir reikalavimo pagrindą sudarančios aplinkybės, bet ir atsakovo nurodytos faktinės aplinkybės, sudarančios jo atsikirtimų į ieškinį pagrindą.

24. Nagrinėjamu atveju ieškovė 2021 m. kovo 30 d. rašytiniuose paaiškinimuose buvo nurodžiusi, kad atsakovo įsiskolinimas už 2018 m. balandžio mėnesį suteiktas paslaugas buvo 134,30 Eur. Ieškovė kartu su paaiškinimais pateikė 2018 m. balandžio 30 d. sąskaitą, ieškovės teigimu, patvirtinančią nurodytą aplinkybę. Be to, pats atsakovas dar savo 2021 m. balandžio 16 d. atsiliepime į ieškovės rašytinius paaiškinimus ir trečiojo asmens pareiškimą išdėstė atsikirtimus dėl namo administratorei buvusio įsiskolinimo pagal sąskaitas, išrašytas laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 31 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu būtų peržengęs bylos nagrinėjimo ribas, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl tinkamo teismo sprendimo motyvavimo

25. Atsakovas apeliaciniu skundu taip pat kelia klausimą dėl tinkamo skundžiamo sprendimo motyvavimo, argumentuodamas, jog pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė 992,69 Eur skolą, tačiau nenurodė, kaip teismas apskaičiavo šią sumą. Atsakovo įsitikinimu, šią sumą teismas tiesiog nurašė nuo ieškovės ieškinio, nes būtent tokios sumos be palūkanų reikalavo ieškovė. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovo argumentus.

26. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, yra nurodęs, kad konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja, jog teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytų procesinių bei kitų reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja, kad kiekvienas teismo baigiamasis aktas turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – baigiamajame teismo akte turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam baigiamajam teisės aktui pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, inter alia (be kita ko), reiškia, kad baigiamajame teismo akte negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo baigiamojo teismo akto priėmimui. Baigiamasis teismo aktas turi būti aiškus byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimo 16.5 punktas).

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. esminiu procesiniu pažeidimu, lemiančiu besąlyginį, su galima šio pažeidimo įtaka bylos rezultatui papildomai nesietiną, priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 26 punktas). Kartu kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).

28. Tai, ar teismo priimto procesinio sprendimo motyvavimo trūkumai konkrečiu atveju lemia absoliutų sprendimo negaliojimą (išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų), ar turėtų būti vertinami kaip procesinis pažeidimas (nepakankamas sprendimo motyvavimas), dėl kurio esmingumo spręstina pagal galimą šio pažeidimo įtaką bylos rezultatui, vertintina atsižvelgiant į teismo pareigos pateikti sprendimo motyvus pažeidimo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-823/2021, 7 punktas).

29. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas aptarė ir įvertino namo administratorės atsakovui išrašytas sąskaitas, atsakovo atliktus mokėjimus namo administratorei, taip pat namo administratorės atliktus atsakovo mokėjimų įskaitymus susidariusiems įsiskolinimams padengti (pirmosios instancijos teismo sprendimo 4.1–4.4 punktai). Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tiesiogiai ir nepateikė atliktų aritmetinių skaičiavimų, tačiau atsakovo esamas įsiskolinimas matosi iš namo administratorės sąskaitų, apyvartos žiniaraščio, pažymos apie priskaičiuotus ir sumokėtus mokesčius ir atsakovo atliktų mokėjimų išrašų skirtumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tiesiogiai nepateikė atliktų aritmetinių skaičiavimų dėl atsakovo įsiskolinimo, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas teismo sprendimas nėra pakankamai motyvuotas ir tai galėjo turėti įtakos bylos rezultatui. Todėl atsakovo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo motyvų stokos atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl prieangio (tambūro) atstatymo

30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad 2016 m. balandžio 28 d. Namo butų savininkų susirinkimo metu balsų dauguma priimtas sprendimas atstatyti namo prieangį pagal parengtą projektą nėra nuginčytas ar panaikintas ir yra galiojantis, todėl atsakovui ir visiems kitiems patalpų savininkams yra privalomas. Atsakovas priimtų sprendimų neginčijo, jokių reikalavimų dėl priimtų sprendimų teisėtumo nėra pareiškęs, todėl privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas, patirtas vykdant šį sprendimą.

31. Atsakovas nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigdamas, jog Namo prieangį nugriovė K. G. ir A. G., todėl iš jo neteisėtai reikalaujama sumokėti už prieangio atstatymą. Apie savo nesutikimą apmokėti jis ne kartą buvo informavęs namo administratorę. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ne tik visiškai nepasisakė dėl atsakovo raštų namo administratorei, tačiau ir neteisėtai nusprendė, kad nėra įrodymų, jog atsakovas pareiškė valią, kad nesutinka mokėti už tambūro atstatymo darbus. Be to, atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis 2016 m. balandžio 28 d. gyventojų susirinkimo medžiaga, nes tuo metu dar nebuvo konstatuotas faktas, kad prieangį savavališkai nugriovė K. G. ir A. G.. Susirinkimo protokolas nėra pasirašytas gyventojų, nes nėra gyventojų parašų po priimtais sprendimais, gyventojai yra patvirtinę tik savo dalyvavimą susirinkime, tačiau ne priimtus sprendimus. Nėra aišku, kaip kuris gyventojas balsavo. Akivaizdu, kad sprendžiant klausimą, kas mokės už K. G. ir A. G. neteisėtų veiksmų šalinimą, šie asmenys negalėjo balsuoti, tačiau protokolas patvirtina, kad susirinkime jie dalyvavo ir greičiausiai balsavo. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovo argumentus kaip nepagrįstus.

32. Pagal esamą teisinį reglamentavimą butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Šiems asmenims priklausanti nurodytų objektų dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra lygi jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 7 dalis). Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 straipsnio 1 dalis). Tačiau kartu šio turto savininkai turi vykdyti jiems, kaip bendro naudojimo objektų bendraturčiams, nustatytas pareigas, be kita ko, jie privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendro naudojimo objektus (CK 4.83 straipsnio 3 dalis), proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 4 dalis).

33. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymuose nustatyta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, yra taikoma neatsižvelgiant į atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinę paskirtį, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Pareiga apmokėti išlaidas, susietas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014). Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 straipsnio 4 dalis).

34. Nagrinėjamu atveju Namo 2016 m. balandžio 28 d. gyventojų susirinkimo protokolas ir prie jo pridėtas dalyvaujančių susirinkime savininkų sąrašas patvirtina, jog Namo 2016 m. balandžio 28 d. gyventojų susirinkime dalyvavo 6 patalpų savininkai, Name registruotos 7 gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos. Susirinkimas laikytas įvykusiu, nes jame dalyvavo daugiau kaip pusė Namo patalpų savininkų. Susirinkimo darbotvarkės 5 klausimu buvo svarstyta dėl Namo priestato (tambūro) atstatymo ir 5 balsais „už“, 1 balsu „prieš“ buvo nutarta atstatyti namo priestatą pagal parengtą projektą. Namo 2016 m. balandžio 28 d. gyventojų susirinkimo protokolą savo parašais patvirtino pirmininkė N. B. ir sekretorius K. B.. Kaip matyti iš dalyvavusių susirinkime savininkų sąrašo, jame dalyvavo ir atsakovas R. M.. Vadinasi, Namo butų ir patalpų savininkai priėmė sprendimą atstatyti prieangį (tambūrą) pagal projektą.

35. Namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos 2016 m. gegužės 19 d. protokolas patvirtina, kad Namo butų ir kitų patalpų savininkai vienbalsiai (šeši balsai iš šešių balsavusių) priėmė sprendimą atlikti namo naujo prieangio (tambūro) ir sienų apšiltinimo paprastojo projektavimo darbus pagal UAB „Progresyvūs projektai“ pateiktą pasiūlymą.

36. Šie Namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai nėra nuginčyti ir yra galiojantys. Todėl atsakovas pagal šios nutarties 32, 33 punktuose aptartą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką turi pareigą proporcingai jam priklausančiai daliai apmokėti prieangio (tambūro) atstatymo išlaidas.

37. Nors atsakovas teigia, kad prieangį (tambūrą) nugriovė kiti asmenys, todėl iš jo nepagrįstai reikalaujama sumokėti už prieangio atstatymą, taip pat jis siuntė namo administratorei raštus, kuriais atsisakė mokėti už prieangio (tambūro) atstatymą, tačiau šios atsakovo nurodomos aplinkybės nepaneigia ir negali paneigti atsakovo pareigos apmokėti jam tenkančias išlaidas pagal viso Namo susirinkimo sprendimą, kuris nėra nuginčytas ir panaikintas. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu atsakovas mano, jog kažkas kitas savo neteisėtais veiksmais prisidėjo prie to, kad atsakovui atsirado papildomos išlaidos, jis turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tokių išlaidų atlyginimo priteisimo. Taip pat, jeigu tokį Namo 2016 m. balandžio 28 d. butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą lėmė kiti, atsakovo nuomone, negalėję susirinkime balsuoti bendraturčiai, jis taip pat turi teisę jiems reikšti reikalavimą dėl jo sumokėtų pinigų grąžinimo regreso tvarka.

38. Atsakovas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl prieangio atstatymo darbų rangovo konkurso rengimo ir jo tvarkos laikymosi, tačiau byloje pateiktas 2018 m. sausio 31 d. Namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos (4 iš 7 butų savininkų) prašymas namo administratorei minėtą konkursą dėl prieangio (tambūro) atstatymo darbų laikyti įvykusiu ir darbus atlikti pagal geriausią kainą pasiūliusios rangovės UAB „Vakarų statytojas“ pateiktą pasiūlymą (kaina – 7 846,85 Eur). Atsižvelgusi į tai, kad klausimas dėl prieangio atstatymo darbų rangovo konkurso rengimo ir jo tvarkos laikymosi nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, teisėjų kolegija plačiau dėl jo nepasisako.

39. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo aplinkybes dėl mokėjimų už prieangio (tambūro) atstatymo darbus proporcijų tarp būtų ir patalpų savininkų paskirstymo, tačiau šių aplinkybių atsakovas nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teisme.

40. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs pirmosios instancijos teismas. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija plačiau nepasisako ir dėl atsakovo nurodytų naujų aplinkybių dėl mokėjimų už prieangio (tambūro) atstatymo darbus proporcijų tarp butų ir patalpų savininkų paskirstymo.

Dėl nuotekų vamzdžio

41. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovas savavališkai sugadino (nupjovė) buitinių nuotekų atšaką, todėl namo administratorė pagrįstai dėl tokių neteisėtų veiksmų padarinių šalinimo patirtas išlaidas priskyrė apmokėti atsakovui. Atsakovo teigimu, jis nebuvo davęs sutikimo ir neįrodyta, kad atlikti darbai buvo susiję su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, todėl atsakovui negalėjo kilti pareiga sumokėti už neteisėtai nutiestą nuotekų vamzdį. Vamzdžio buvimo poreikis neišplaukia ir iš jokių privalomų statinio naudojimo reikalavimų, nes 1900 metais pastatytame Name butui Nr. 7 paprasčiausiai nebuvo suprojektuotas nuosavas tualetas ir jokia buitinių nuotekų atšaka teisėtai į butą Nr. 7 negalėjo būti nutiesta. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovo argumentus kaip nepagrįstus.

42. Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro 2016 m. rugpjūčio 10 d. išrašas patvirtina, kad Namo nuotekų šalinimas – komunalinis nuotekų šalinimas. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, jog 6 Namo butai turėjo nuotekų šalinimo sistemos, o 7 – ne. Kaip pažymėjo Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-203-255/2020, Namas išvis neturi bendrų jo sistemų projektinės dokumentacijos, nes buvo pastatytas tada, kai ji dar nebuvo privaloma, todėl tokioje situacijoje būtina vadovautis bendraisiais bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo principais ir nepažeisti esminių bendrosios nuosavybės objekto valdymo ir naudojimo principų. Be to, minėta 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartį, kuria teismas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. (atsakovo šioje byloje) skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. vasario 24 d. priimtą nutarimą paliko nepakeistą. Minėtu 2020 m. vasario d. nutarimu R. M. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 518 straipsnio 1 dalį 16 Eur bauda už tai, kad jis 2019 m. gruodžio 13 d., apie 11.00 val., Namo bendro naudojimo patalpose savavališkai, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, sugadino (nupjovė) buitinių nuotekų atšaką, einančią į butą Nr. 7. Tokiais veiksmais R. M. pažeidė V. G. teises bei teisėtus interesus, numatytus CK 1.137 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad esant tokiai situacijai namo administratorė pagrįstai dėl tokių neteisėtų veiksmų padarinių šalinimo patirtas išlaidas priskyrė apmokėti atsakovui.

43. Atsakovas apeliaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad ieškovė įrodė, jog atsakovas yra skolingas, nustatinėjo, ar namo administratorė turėjo teisę dengti konkrečiai nenustatytas skolas. Taip teismas pažeidė CPK 178 straipsnio reikalavimus, nes ieškovė pirma turėjo įrodyti, kad skola buvo ir jos grąžinimo terminai buvo suėję. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovo argumentais. Remiantis šioje byloje nustatytomis ir jau aptartomis aplinkybėmis dėl namo administratorės atsakovui išrašytų ir pateiktų apmokėti sąskaitų už Namo prieangio (tambūro) atstatymą ir nuotekų vamzdžio remonto darbus, su kurių apmokėjimų atsakovas nesutiko, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino susidariusį atsakovo įsiskolinimą. Vadinasi, priešingai nei teigia atsakovas, ieškovė šioje byloje įrodė, kad atsakovas yra skolingas.

44. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovui tinkamai neatsiskaičius pagal namo administratorės 2018 m. balandžio 30 d. išrašytą sąskaitą (dėl dalies už prieangio (tambūro) atstatymo darbus), kurios mokėjimo terminas suėjo 2018 m. gegužės 31 d., namo administratorė pagrįstai atsakovo 2018 m. spalio mėn. – 2020 m. rugsėjo mėn. atliktus mokėjimus skyrė dengti skolos likučiui pagal namo administratorės 2018 m. balandžio 30 d. sąskaitą.

45. Atsakovui nesudarius atskiro susitarimo su namo administratore dėl atsakovo įmokų įskaitymo tvarkos, atskiruose mokėjimuose nenurodant, kokiai prievolei įvykdyti atliekami mokėjimai skiriami, taip pat nepateikiant atskiro pareiškimo dėl skolų įskaitymo eiliškumo, priešingai nei teigia atsakovas, namo administratorė pagrįstai vadovavosi CK 6.55 straipsnyje numatytomis įmokų paskirstymo taisyklėmis ir įskaitė atsakovo mokėjimus už senesnes skolas.

46. Apibendrinant nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegijos vertinimu, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė įrodė esant atsakovo įsiskolinimui, todėl pagrįstai jį priteisė ieškovei, kaip pradinio kreditoriaus reikalavimo teisės perėmėjai.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

47. Kiti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi esminės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padarė teisingas išvadas dėl atsakovo, kaip Namo bendrųjų objektų bendraturčio, prievolių. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

49. Trečiasis asmuo A. G. apeliacinės instancijos teisme patyrė 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Trečiasis asmuo pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, sumokėjo 700,00 Eur (2021 m. spalio 4 d. sąskaita už teisines paslaugas ir tos pačios dienos pinigų priėmimo kvitas). Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nustatytų išlaidų dydžių, todėl ši 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma priteistina trečiajam asmeniui A. G. iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui A. G. 700,00 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovo R. M.

Atsisakyti priimti atsakovo R. M. kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus.

Teisėjai Aurimas BrazdeikisMarius DobrovolskisMilda Skersienė