Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. liepos 31 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2020 m. vasario 24 d. nutarimu R. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalį 16 Eur bauda už tai, kad jis 2019 m. gruodžio 13 d., apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpose, savavališkai, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, sugadino (nupjovė) buitinių nuotekų atšaką, einančią į butą Nr. 7. Tokiais veiksmais R. M. pažeidė V. G. teises bei teisėtus interesus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 3 dalyje. Šį nutarimą R. M. apskundė teismui.

5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato vyriausiasis tyrėjas nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka ir taip pat prašo jo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

6. Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. M. veikoje yra administracinio nusižengimo – savavaldžiavimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Institucija, priėmusi administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. M. nutarimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog R. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje.

9. Pažymėtina, jog administracinė atsakomybė pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį kyla asmeniui tuomet, kai jis savavališkai vykdo tikrą ar tariamą savo teisę, kurią ginčija kitas asmuo, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos ir šiais veiksmais nepadaro esminės žalos kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo administracinio nusižengimo byloje, R. M. buvo kaltinamas ir nubaustas už tai, kad jis 2019 m. gruodžio 13 d., apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpose, savavališkai, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, sugadino (nupjovė) buitinių nuotekų atšaką, einančią į butą Nr. 7 ir tokiais veiksmais pažeidė V. G. teises bei teisėtus interesus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 3 dalyje. Apygardos teismo vertinimu, šie R. M. veiksmai neabejotinai atitinka savavaldžiavimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje, požymius.

10. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į nuosavybę, tačiau, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų teisės paskirčiai.

11. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, jog Klaipėdos apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4431-889/2018 įpareigojo atsakovą R. M. ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), bendrąja daline nuosavybe priklausančiose patalpose a-6 ir a-7 savavališkai atliktus darbus: pašalinti a-6 nišoje įrengtas duris; patalpoje a-6 perkelti liuką į senąją vietą bei užsandarinti naujai įrengtą angą; atstatyti patekimą į patalpą a-7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. tvirtinimu, pagal minėtą teismo sprendimą jis buvo įpareigotas atstatyti bendro naudojimo patalpų ir įrengimų situaciją į pradinę padėtį, o tai apima ir iki pertvarkymų buvusios nuotekų sistemos atkūrimą, todėl jo nuomone, jis turėjo teisę nupjauti buitinių nuotekų atšaką, einančią į butą Nr. 7, nes ją anksčiau pravedė savo lėšomis ir neturėdamas tam projekto. Tačiau Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog minėtoje civilinėje byloje teismas aiškiai ir konkrečiai įvardijo kokius darbus pareiškėjas turi pašalinti ir šiuo sprendimu pareiškėjas R. M. nebuvo įpareigotas pašalinti buitinių nuotekų atšaką, einančią į butą Nr. 7. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su skundžiamos nutarties motyvais, jog R. M. skundo argumentai, kad buitinių nuotekų atšaką jis anksčiau pravedė be projekto, nebeturi reikšmės, kadangi šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad namas išvis neturi bendrų jo sistemų projektinės dokumentacijos, nes buvo pastatytas tada, kai ji dar nebuvo privaloma, todėl tokioje situacijoje būtina vadovautis bendraisiais bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo principais ir nepažeisti esminių bendrosios nuosavybės objekto valdymo ir naudojimo principų. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog R. M., esant civiliniam ginčui dėl buitinių nuotekų atšakos, einančios į butą Nr. 7, turėjo kreiptis į teismą su ieškiniu, kad tas klausimas būtų išspręstas civilinio proceso tvarka, tačiau šios Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytos tvarkos nesilaikė ir savavališkai pašalino įrengtą buitinių nuotekų atšaką, einančią į butą Nr. 7. Šiais jo veiksmais buvo padaryta žala šio buto gyventojams – V. G. ir jos šeimai. Taip pat pritartina Apylinkės teismo pozicijai, jog siekiant pagal dabartinius teisės aktus sureguliuoti susidariusią šiame daugiabučiame gyvenamajame name situaciją galimi ir netgi būtini teisiniai ginčai dėl buitinių nuotekų sistemos pertvarkymų teisėtumo, gyventojų finansinio ir organizacinio indėlio į juos įvertinimo ir nustatymo, sprendinių įtvirtinimo projektinėje dokumentacijoje, tačiau spręsti ją tokiu drastišku būdu, kaip tai padarė R. M. – nupjaunant aktualų kasdieniam kitų namo gyventojų gyvenimui nuotekų vamzdį, negalima ir tai pagrįstai buvo pripažinta savavaldžiavimu.

12. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. M. prašo ne tik panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, bet ir vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi skirti V. G. 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų baudos paskiriant jam, t. y. R. M.. Pažymėtina, jog toks R. M. apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas, kadangi administracinio nusižengimo teisena vyksta ne pagal civilinio proceso, o pagal administracinio nusižengimo teisenos nuostatas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo tokį administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymą tenkinti.

13. Atsižvelgdamas į visus aukščiau paminėtus duomenis ir šioje administracinio nusižengimo byloje nustatytas faktines aplinkybes, Apygardos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi atmetė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. skundą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. liepos 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. liepos 31 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.