- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-21
- Bylos Nr.
- e2-500-618/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10710-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- N. B., V. G., E. B., J. B., G. M.
- Advokatai
- Marius Matiukas, Lina Zamulskienė
- Kategorijos
- 2.3.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Kristinai Uktverytei, E. S. dalyvaujant ieškovui R. M., ieškovo atstovui advokato padėjėjui Mariui Matiukui, atsakovei N. B., atsakovių N. B., V. G., E. B., J. B., G. M. atstovei advokatei Linai Zamulskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovėms V. G., E. B., N. B., J. B., G. M. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovėmis turimas bendro naudojimo patalpas, Nekilnojamojo turto registro duomenų banke ir pridėtame plane pažymėtas kaip a-6 ir a-7, esančias (duomenys neskelbtini), ieškovui priteisinat: 0,0371 kv. m. bendro naudojimo patalpų dalį, esančią patalpoje, pažymėtoje a-7, priklausančią atsakovei N. B., įpareigojat ieškovą sumokėti 25,96 Eur kompensacijos; 0,0371 kv. m. bendro naudojimo patalpų dalį, esančią patalpoje, pažymėtoje a-7, priklausančią atsakovei G. M., įpareigojat ieškovą sumokėti 25,96 Eur kompensacijos; 0,0371 kv. m. bendro naudojimo patalpų dalį, esančią patalpoje, pažymėtoje a-7, priklausančią atsakovei J. B., įpareigojat ieškovą sumokėti 25,96 Eur kompensacijos; 0,1854 kv. m. bendro naudojimo patalpų dalį, esančią patalpoje, pažymėtoje a-7, priklausančią atsakovei E. B., įpareigojat ieškovą sumokėti 129,79 Eur kompensacijos; 0,2225 kv. m. bendro naudojimo patalpų dalį, esančią patalpoje, pažymėtoje a-6, priklausančią atsakovei V. G., įpareigojat ieškovą sumokėti 231,46 Eur kompensacijos; 0,33 kv. m. bendro naudojimo patalpų dalį, esančią patalpoje, pažymėtoje a-7, priklausančią atsakovei V. G., įpareigojat ieškovą sumokėti 155,75 Eur kompensacijos, ir priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei dalis bendrojo naudojimo patalpų, esančių koridoriuje ir buvusiame bendrame tualete prie jo buto. Kitos šios dalinės nuosavybės savininkės yra V. G., kuriai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir E. B., N. B., J. B., G. M., kurioms bendrosios nuosavybės teise butas, esantis (duomenys neskelbtini). Prieš keletą metų jam pradėjus remontuoti savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), jis susitarė su atsakovėmis, kad reikia spręsti klausimą dėl šalims bendrąją nuosavybės teise priklausančio tualeto, kadangi jame esantys vamzdžiai buvo nusidėvėję, žiemą užšaldavo. 2014 metų pradžioje jis su atsakovėmis sutarė suformuoti naują nuotekų sanitarinį mazgą su galimybe prie jo pajungti šalims nuosavybės teise priklausančius butus. Atsiradus galimybei turėti savo butuose tualetus bendras tualetas neteko prasmės. Jis su atsakovėmis susitarė, jog jis apsiims savo pastangomis ir lėšomis atlikti šiuos darbus, o kaip kompensaciją atsakovės sutiks jam nuosavybės teise perleisti bendrą tualetą (a-7) ir dalį koridoriaus (a-6), prijungiant šias dalis prie ieškovo buto. Jis kreipėsi į projektavimo firmą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto plano paruošimo. Su minėto buto remonto darbų schemos planu pasirašytinai buvo supažindinti butų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkai. 2014 metų balandžio mėnesio pabaigoje jis patalpoje a-7 atliko naujo nuotekų sanitarinio mazgo įrengimo darbus, prie jo pajungė šalims priklausančius butus, užaklino vandentiekį. 2015 metų balandžio mėnesio pabaigoje atsakovės pranešė, kad nesutinka su buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbų schemos planu, nors ieškovas jau buvo įvykdęs 90 proc. remonto darbų. Jis su atsakovėmis ginčą bandė išspręsti taikiai, tačiau atsakovės į derybas nesileido. Jos jau metus naudojasi į jų butus įvestais tualetais, tačiau trukdo jam užbaigti remontą. 2015-07-30 jis pateikė atsakovėms pasiūlymus parduoti joms bendro naudojimo patalpų (a-6, a-7) dalis, tačiau atsakovės į pasiūlymą neatsakė. Ieškovas nurodo, kad minėtos bendrų patalpų dalys sudaro nišą namo laiptinės koridoriuje, esančiame prie jo buto durų. Atsakovės šia patalpų dalimi nesinaudoja, durys į atsakovių butus yra arčiau laiptinės ir jam atskyrus šią patalpų dalį atsakovėms nekils kliūčių naudotis bendro naudojimosi patalpomis. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovas paaiškino, kad prieš kelis metus jis pradėjo savo buto remontą ir norėjo įsirengti tualetą savo bute. Su atsakovėmis buvo sutaręs, kad jis joms įrengs tualetus butuose, o jam už tai atiteks bendro naudojimosi tualetas ir koridoriaus dalis. Atsakovės buvo supažindintos su remonto projekto schema, ją pasirašė atsakovės E. B. ir V. G., todėl jis pradėjo darbus. Nurodė, kad jis kaimynams įvedė vamzdynus, pastatė klozetus. Pažymėjo, kad koridoriaus dalis jam reikalinga, kadangi jis negali patekti į butą kitu būdu.
Atsiliepimas
Atsakovė V. G. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad patalpa a-7 yra bendrojo naudojimo tualetas, kuriuo naudojasi namo antrojo aukšto gyventojai, o patalpa a-6 yra koridorius, skirtas prieiti prie tualeto. Šias bendrojo naudojimo patalpų dalis priteisus ieškovui būtų pažeistos jos teisės bei teisėti interesai. Ieškovas statybos darbus pradėjo savavališkai, išardė tualetą, užsitvėrė koridorių, todėl ji nebeteko galimybės naudotis tualetu ir jį teko įsirengti pačiame bute. Be to, ieškovas nori savavališkai užtverti priešgaisrinį patekimą į palėpę, kuri bendrosios nuosavybės teise priklauso visiems namo gyventojams.
Atsakovės E. B., N. B., J. B., G. M. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutinka iš dalies ir prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės su ieškovu turimas bendro naudojimo patalpas, Nekilnojamojo turto registro duomenų banke pažymėtas kaip a-7, esančias (duomenys neskelbtini), atsakovei E. B. priteisinat 0,3708 kv. m. bendro naudojimo patalpų dalį, esančią patalpoje, pažymėtoje a-7, priklausančią ieškovui R. M., įpareigojat atsakovę sumokėti 259,56 Eur kompensacijos; ieškinio dalį dėl bendro naudojimo patalpų, Nekilnojamojo turto registro duomenų banke ir pridėtame plane pažymėtų kaip a-6, esančių (duomenys neskelbtini), atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas teigia, jog šalys susitarė dėl santechnikos vamzdynų bei statybos remonto darbų, tačiau ginčo šalys nei žodinio, nei rašytinio susitarimo šiuo klausimu nebuvo sudariusios. Ieškovas teigia, kad prie bendro nuotekų sanitarinio mazgo prijungė šalims priklausančius butus, tačiau buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuotekos buvo pajungtos į stovą kartu su miesto vandentiekiu ir tai buvo padaryta gerokai anksčiau nei ieškovas pradėjo savo patalpų remontą. Pažymėjo, kad ieškovo teiginys apie atsiradusią galimybę suformavus naują sanitarinį mazgą turėti tualetus savo butuose neatitinka tikrovės, nes tualetų įrengimą butuose reglamentuoja teisės aktai, todėl tokia galimybė savaime neatsiranda net ieškovui prijungus butus prie nuotekų stovo. Ieškovas teigia, kad sanitarinio mazgo ir vamzdynų būklė buvo itin prasta, tačiau nei namo administratorius, nei ieškovas apie būtinybę atlikti remonto darbus atsakovių neinformavo, sutikimo remonto darbams neprašė ir apmokėti remonto išlaidų nereikalavo. Taigi, darytina išvada, jog ieškovui atlikus kažkokius darbus, jis tai darė savo iniciatyva, tenkinant savo poreikius, nesant būtinybės, kurią numato įstatymas. Ieškovo teiginys, kad prašomos priteisti bendrojo naudojimo patalpos netenkina jokių bendro naudojimo poreikių, yra nepagrįstas. Šios patalpos nebegali tenkinti bendro naudojimo poreikių kadangi dėl ieškovo savavališkos veiklos įėjimas į jas yra užkaltas. Teismo posėdžio metu atsakovių atstovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė N. B. paaiškino, kad ji neprieštaravo, jog ieškovas atliktų remonto darbus, tačiau niekada nebuvo davusi sutikimo dėl jai nuosavybės teise priklausančio turto perleidimo ieškovui. Nurodė, kad bendro tualeto remontą atliko ieškovas, tačiau klozetus savo butuose nusipirko ir įsirengė pačios atsakovės. Pažymėjo, kad jos šeimoje šiuo metu gyvena 5 asmenys, tačiau buto plotas yra tik 37 kv.m., todėl jiems yra reikalingas bendras tualetas ir esančio bute nepakanka. Teismo posėdžio metu atsakovių atstovė paaiškino, kad ieškovas atsakovei V. G. žadėjo įrengti tualetą bute, tačiau jis pravedė vamzdį pro sieną ir tolimesnius įrengimo darbus teko atlikti pačiai atsakovei. Atsakovė bendru tualetu naudojosi iki 2015 metų balandžio mėnesio, kada ieškovas jį užtvėrė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pastate – gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra suformuoti 7 atskiri nekilnojamojo turto vienetai. Ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), su bendrojo naudojimosi patalpomis pažymėtomis a-6 (1/4 iš 3,89 kv.m.), a-7 (1/4 iš 0,87 kv.m.), a-1 (1/12 iš 8,20 kv.m.). Atsakovei N. B. nuosavybės teise priklauso 1/8 dalis, G. M. - 1/8 dalis, J. B. - 1/8 dalis, E. B. – 5/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), su bendrojo naudojimosi patalpomis pažymėtomis a-7 (1/3 iš 0,87 kv.m.). Atsakovei V. G. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), su bendrojo naudojimosi patalpomis pažymėtomis a-6 (1/4 iš 3,89 kv.m.), a-7 (1/4 iš 0,87 kv.m.), a-1 (1/12 iš 8,20 kv.m.). 2015 metais parengtas buto, esančio (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektas. Ieškovas 2015-07-30 pranešimu kreipėsi į atsakoves su pasiūlymu išpirkti joms priklausančias bendro naudojimo patalpų (a-6, a-7) dalis.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Ši bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia disponavimo bendrąja daline nuosavybės teise ypatumus, nes kiekvieno bendraturčio nuosavybės dalis yra nemateriali (dalis teisėje), o daiktas (turtas), esantis visų bendraturčių nuosavybė, gali būti valdomas ir naudojamas tik jų susitarimu (CK 4.75 straipsnis). Taigi esant bendrosios dalinės nuosavybės teisei į vieną objektą yra nukreiptos ne vieno, bet dviejų ar daugiau savininkų subjektinės teisės. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, – bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Įgyvendindamas bendrosios nuosavybės teisę, bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį natūra, jeigu taip galima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir laikantis įstatymų reikalavimų (CK 4.80 straipsnio 1, 2 dalys). Bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto bendraturčiams nesusitarus dėl turto atidalijimo ir jiems pareiškus siūlymus, kokiu būdu, proporcijomis, tvarka turėtų būti atidalytas turtas, teismas taiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sąlygas: pirma, bendraturčio teisė atsidalyti savo dalį iš bendrosios nuosavybės įgyvendinama bendraturčių sutarimu arba, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, – pagal bet kurio bendraturčio ieškinį; antra, prioritetas teikiamas daikto padalijimui natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; trečia, tik jeigu negalima atidalyti bendraturčio dalies natūra, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Bet kuriuo atveju, tiek atidalinant pagal savo prigimtį dalų daiktą, tiek atidalinant nedalų daiktą, atidalinimo pasėkoje bendrosios dalinės nuosavybės neturi likti, t.y. vietoje buvusios bendrosios dalinės nuosavybės po atidalinimo turi susiformuoti toks daiktas (tokie daiktai), kurie yra realiai atskirti ir gali būti valdomi kiekvieno iš buvusių bendraturčių asmeninės nuosavybės teise. Taigi, atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal savo prigimtį nėra vien teisinė kategorija, atskirianti nuosavybės teisės dalis, bet kartu yra ir fizinis turto padalinimas, siejamas su sąlyga, jeigu tai galima padaryti be neproporcingos žalos turto paskirčiai (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bylose laikomasi nuostatų, kad remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu, spręsdamas ginčą teismas turi siekti, jog bendraturčiai išnaudotų visas galimybes derindami savo valią dėl atidalijimo. Tai reiškia, kad daikto atidalijimo būdu negali būti ginami tik vieno (grupės) ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų. Jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis (grupė) siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. Bendraturtis turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai turi teisę įstatymo nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Šie išaiškinimai patvirtina ir tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimas turi atitikti bendraturčių interesus ir nepažeisti jų nuosavybės teisių į atidalijamus daiktus. Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-213/2011; kt.).
Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl bendrojo naudojimo patalpų – a-7 (tualeto) bei a-6 (koridoriaus) atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovas siūlo tokį nekilnojamojo turto padalijimo būdą, pagal kurį jam atitektų atsakovėms priklausanti patalpų a-7 (tualeto) dalis, bei dalis patalpos a-6 (koridoriaus), o atsakovėms būtų išmokama piniginė kompensacija. Nurodo, kad atsakovės su tokiu patalpų padalijimu sutiko ir tarp šalių buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį atsakovės įsipareigojo jam perduoti nuosavybės teise joms priklausančias bendrojo naudojimo patalpų – a-7 (tualeto) bei a-6 (koridoriaus) dalis, mainais į tai, jog jis joms įrengs tualetus butuose. Atsakovės su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis nesutiko ir paaiškino, jog jos neprieštaravo, kad ieškovas atliktų bendrą remontą, tačiau dėl nuosavybės teisių perleidimo šalys nesitarė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.) Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. G. v. G. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-48/2005). Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas parengė 2015 metų buto, esančio (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektą. Šiam projektui pasirašytinai pritarė buto, esančio J. (duomenys neskelbtini), savininkė D. S. ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas V. L.. Su projektu pasirašytinai taip pat buvo supažindinta atsakovė V. G., kuri vėliau projekte pažymėjo, kad su juo nesutinka. Teismo posėdžio metu atsakovė N. B. paaiškino, kad atsakovės su bendro remonto darbų atlikimu sutiko, tačiau šalys nebuvo susitarusios dėl nuosavybės teisės perleidimo. Be to, nors ieškovas nurodė, kad jis įrengė atskirus tualetus jų butuose, tačiau jo lėšomis buvo pakeistas stovas bei išvesti vamzdžiai iki butų, tačiau tualetų įregimas pačiuose butuose buvo atliktas kiekvienos iš atsakovių lėšomis. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ieškovas, kuris nurodė, kad savo lėšomis pakeitė stovą ir atvedė vamzdžius, kad atsakovės butuose galėtų pasijungti tualetus. Nurodytas aplinkybes taip pat patvirtino teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. G., kuris paaiškino, kad atliko santechnikos darbus gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Liudytojas nurodė, kad pakeitė stovą bei išvedė vamzdžius. Už bendrus darbus mokėjo ieškovas, o už įrengimą butuose - kiekviena iš savininkių atskirai. Esant išdėstytoms aplinkybėms atsižvelgus į tai, kad rašytinis susitarimas dėl nuosavybės teisės perleidimo tarp šalių sudarytas nebuvo, į tai, kad ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog remonto darbus pradėjo neturėdamas visų bendrasavininkių sutikimo, darytina išvada, jog yra labiau tikėtina, kad šalys nors ir tarėsi bei derėjosi dėl atliekamų remonto darbų, tačiau nebuvo sutarusios dėl atsakovėms priklausančių bendrojo naudojimo patalpų dalies perdavimo nuosavybės teise ieškovui.
Ieškovas prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovėmis turimas bendro naudojimo patalpas jam priteisiant atsakovėms priklausančias patalpų a-7 (tualeto) dalis, bei dalį atsakovei V. G. priklausančios patalpos a-6 (koridoriaus) dalies. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatą atidalijimas iš bendrosios nuosavybės gali būti įgyvendintas dviem būdais: natūra ir piniginiu ekvivalentu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atidalijimas piniginiu ekvivalentu yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris gali būti taikomas tik tada, kai nėra galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalyti natūra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pvz., kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus) (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. J., kt. v. S. B., kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. M. M., kt. v. L. M., kt., bylos Nr. 3K-3-485/2005; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. L. v. J. R., kt., bylos Nr. 3K-3-478/2009; kt.). Taigi, sprendžiant ieškovo reikalavimų pagrįstumą, visų pirma, svarbu įvertinti galimybę turtą padalyti natūra. Vertinant galimybę patalpą a-7 (tualetą) padalyti natūra, pažymėtina, kad šios patalpos bendras plotas sudaro 0,87 kv.m., bylos šalims priklauso: ieškovui ir atsakovei V. G. po ¼ šios patalpos, t.y. po 0,22 kv.m., atsakovėms E. B., N. B., J. B., G. M. 1/3 šios patalpos, t.y. 0,29 kv.m. Ieškovui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei atsakovėms E. B., N. B., J. B., G. M. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), ribojasi su patalpomis a-7 (tualetu), todėl šias dalis atidalijus natūra minėtos šalys turėtų galimybę jas prisijungti prie savo nekilnojamojo turto, tačiau šios galimybės neturėtų atsakovė V. G., kadangi jos butas su patalpomis nesiriboja. Be to, nors turtą padalijus natūra ieškovas ir atsakovės E. B., N. B., J. B., G. M. jį galėtų prisijungti prie savo butų, tačiau dalintinos patalpos netektų savo paskirties. Todėl atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į patalpos a-7 (tualeto) bendrąjį plotą, šalims tenkančias dalis, konstatuotina, kad patalpos atidalijimas natūra negalimas, nepadarant neproporcingos žalos daikto paskirčiai.
Antra, teismas turi įvertinti, ar daikto dalies paėmimas iš atsakovių nepažeis esminių jų kaip savininkių teisių. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės visų pirma reiškia bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimą ir bendro turto teisinio režimo pasikeitimą – suformuojami atskiri savarankiški nuosavybės teisės objektai, nebepaliekant bendrai naudojamų turto dalių. Tačiau ši taisyklė nėra absoliuti – gyvenamojo namo kaip nekilnojamojo daikto ypatumai lemia, kad ir po atidalijimo išlieka bendromis namo bendrosios konstrukcijos, bendroji inžinerinė įranga ir kiti bendrosios paskirties mazgai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. A. U., T. G., bylos Nr. 3K-3-638/2005; išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; kt.). Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad ieškovo prašoma atidalyti patalpa a-7 yra bendrojo naudojimo tualetas. Tai reiškia, kad galimybė naudotis šia patalpa turi esminę reikšmę atsakovėms. Ieškovas nurodo, kad šiuo metu atsakovių butuose jau yra įrengti tualetai, todėl šalys patalpos a-7 (tualeto) pagal savo funkcinę paskirtį nenaudoja. Atsakovės su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, pažymėdamos, kad ieškovas patalpą a-7 (tualetą) yra užtvėręs ir jos neturi galimybės į ją patekti. Byloje esančiais duomenis bei šalių ir liudytų paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, jog atsakovių butuose yra įrengti atskiri tualetai, taigi, minėtą patalpą atidalijus ir ją priteisus ieškovui, atsakovės turėtų galimybę naudotis sanitarinėmis patalpomis – tualetais, esančiais jų butuose. Vis dėlto, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, jog atsakovių butuose įrengtos tualeto patalpos atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, t.y. statybinius, sanitarinius, higienos ir kitus reikalavimus, bei gali būti saugiai naudojamos pagal savo funkcinę paskirtį. Nesant šių duomenų negalima nustatyti, ar patalpos a-7 (tualeto) atidalijimas nepažeis atsakovių teisių bei teisėtų interesų. Be to, šalių ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad nuotekų šalinimo sistema atsakovių butuose įrengta į jų butus įvedant vamzdžius, prijungtus prie bendro stovo, kuris yra bendrojo naudojimo patalpose. Tai reiškia, kad pagal ieškovo parengtą projektą atlikus patalpos a-7 (tualeto) atsidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovėms priklausantys inžineriniai tinklai (vamzdžiai, stovas ir kt.) liks ieškovo žinioje, todėl ieškinio tenkinimo atveju šalių ginčas nebūtų galutinai išspręstas bei būtų užprogramuojamas ginčas ateityje.
Kita aplinkybė, į kurią svarbu atsižvelgti, yra tai, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis ginčo šalims priklauso: ieškovui ir atsakovei V. G. po ¼ dalį, atsakovėms E. B., N. B., J. B., G. M. 1/3 dalis patalpos a-7 (tualeto). Ieškovas ieškiniu siekia, kad minėta patalpa nuosavybės teise atitektų jam, atsakovėms priteisiant kompensaciją pinigais už joms priklausančias patalpos dalis. Ieškovo ieškinį patenkinus, t.y. atidalijus jam priklausančią patalpos dalį bei jam priteisus atsakovėms priklausančias dalis, ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausytų 5/6 dalys, patalpos a-7 (tualeto). Byloje, duomenų, patvirtinančių, kam priklauso likusi 1/6 dalis patalpos a-7 (tualeto), nėra. Todėl esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad nenustačius visų patalpos a-7 (tualeto) bendraturčių, arba atitinkamu atveju įstatymų nustatyta tvarka nepatikslinus šalims priklausančių bendrojo naudojimo patalpų dalies, ieškinio reikalavimas dėl patalpos a-7 (tualeto) atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės negali būti tenkinamas.
Ieškovas taip pat prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovėmis patalpos a-6 (koridoriaus) dalį priteisiant jam 0,2225 kv. m. bendro naudojimo patalpų dalį, priklausančią atsakovei V. G., įpareigojat ieškovą sumokėti 231,46 Eur kompensacijos. Vertinant ieškovo reikalavimų pagrįstumą, visų pirma, svarbu pažymėti, kad ieškovas nurodo, jog minėtą patalpos dalį prašo atidalinti, kadangi ji yra svarbi siekiant užtikrinti inžinerinių tinklų, esančių patalpoje a-7 (tualete) priežiūrą, t.y. užtikrinti, kad ten esantys vamzdžiai neužšaltų. Ieškovas nurodo, kad atidalijus koridoriaus dalį, kuri ribojasi su jo butu bei bendrojo naudojimo patalpomis a-7 (tualetu), jis galės užtikrinti, kad žiemą neužšaltų ten esantys vamzdžiai, kadangi kito būdo šiuos vamzdžius apšiltinti, t.y. neatidalijus patalpos a-6 (koridoriaus) dalies, nėra. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimas atidalinti patalpos a-6 (koridoriaus) dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui esminę reikšmę turi tuo atveju, jeigu tenkinamas jo reikalavimas dėl patalpos a-7 (tualeto) atidalijimo. Teismas taip pat pažymi, jog patalpos a-6 (koridoriaus) atidalijimas natūra negalimas be neproporcingos žalos daikto paskirčiai. Patalpa atlieka koridoriaus funkciją, per ją patenkama į šalims priklausančius butus, nusileidžiama į pirmą aukštą. Visos šios patalpos padalijimas pažeistų šalių teises ir teisėtus interesus, užkirstų kelią jiems tinkamai naudotis savo nekilnojamuoju turtu, t.y. būtų sudarytos kliūtys patekti į savo butą arba nusileisti į pirmąjį gyvenamojo namo aukštą. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės dalį, t.y. 1,31 kv.m. a-6 (koridoriaus) nišos, kuria patenkama į jo butą. Bylos duomenimis nustatyta, jog virš šalims priklausančių patalpų yra palėpė, į kurią patenkama per liuką (angą), esančią patalpos a-6 (koridoriaus) dalyje, kurią ieškovas nori atidalinti. Ieškovo pateiktame plane patekimas į minėtą palėpę nenumatytas. Teismo posėdžio metu šalys paaiškino, kad ieškovui atsitvėrus 1,31 kv.m. patalpos a-6 (koridoriaus), jis šalia buto, esančio (duomenys neskelbtini), iškirto liuką (angą), per kurį patenkama į palėpę. Teismas pažymi, jog nors šalių nurodyta palėpė įstatymų nustatyta tvarka nėra įregistruota, tačiau faktiškai ši patalpa egzistuoja ir yra šalių valdoma. Kadangi palėpė bendrąja nuosavybes teise priklauso visiems bendraturčiams, sprendžiant klausimą dėl patalpos a-6 (koridoriaus) atidalijimo, turi būti atsižvelgiama į tai, ar atitinkamas atidalijimo būdas neapsunkins šalių galimybės naudotis palėpės patalpomis. Pirmiausiai, pažymėtina tai, jog nors ieškovas liuką (angą), per kurį patenkama į palėpę, perkėlė į kitą patalpų a-6 (koridoriaus) vietą ir faktiškai į palėpę patekti bus galima ir atidalijus patalpų dalį, tačiau šie darbai ieškovo pateiktame plane nenumatyti, todėl nėra aišku, ar liuko (angos) perkėlimas yra suderintas su visu projektu, ar jis atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, nepažeidžia saugumo reikalavimų. Šias aplinkybes taip pat patvirtina UAB „Vitės valdos“ 2015-04-30 raštas, kuriame nurodoma, kad ieškovas nėra pateikęs dokumentų, susijusių su rekonstrukcijos darbais.
Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovas prašo atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės dalį, t.y. 1,31 kv.m. a-6 (koridoriaus) nišos, kuria patenkama į jo butą. Bylos duomenimis nustatyta, kad bendrasis patalpos a-6 (koridoriaus) plotas yra 3.89 kv.m. Ieškovui ir atsakovei V. G. priklauso po ¼ dalį, t.y. 0,97 kv.m., patalpos a-6 (koridoriaus). Iš ieškovo pateikto plano projekto matyti, kad ieškovas siekia atsidalyti patalpos a-6 (koridoriaus) dalį – 1,31 kv.m., tokiu būdu: atsidalyti jam priklausančius 0,97 kv.m. bei atsakovei V. G. priklausančius 0,3275 kv.m. Pagal ieškovo pateiktą planą po atidalijimo šalims liktų po 1/3 bendrojo naudojimo patalpų a-6 (koridoriaus) (b. l. 54). Teismas vertina, kad toks bendrosios nuosavybės atidalijimas yra nepagrįstas. Visų pirma, ieškovui priklauso ¼ dalis, t.y. 0,97 kv.m., patalpos a-6 (koridoriaus). Šią dalį atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, jo dalies patalpoje a-6 (koridoriuje), kurios bendrasis plotas pagal jo planą po atidalijimo sudarytų 2,58 kv.m., neliktų, tačiau poreikis naudotis koridoriumi ieškovui išliktų, kadangi jis neturėtų kito būdo, kaip patekti į savo butą. Taigi visos jam priklausančios ¼ dalies, t.y. 0,97 kv.m., atidalijimas pažeistų protingumo bei proporcingumo principus, neatitiktų šalių teisėtų interesų. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas iš visos patalpos a-6 (koridoriaus), kurios bendrasis plotas sudaro 3.89 kv.m., siekia atsidalyti 1,31 kv.m. Kadangi ieškovui bei atsakovei priklausanti minėtos patalpos dalis sudaro po ¼ dalį, tai atidalytinoje 1,31 kv.m. patalpos dalyje jų dalys sudaro po 0,3275 kv. m. (1,31 kv.m. /4). Tai reiškia, kad ieškinio reikalavimą patenkinus, ieškovui priklausanti dalis iš viso sudarytų 0,655 kv.m., o ne 1,31 kv.m., kaip nurodo ieškovas. Be to, byloje nenustatyta, kam priklauso likusi ½ patalpos a-6 (koridoriaus) dalis. Todėl esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad nenustačius visų patalpos a-6 (koridoriaus) bendraturčių, arba atitinkamu atveju įstatymų nustatyta tvarka nepatikslinus šalims priklausančių bendrojo naudojimo patalpų dalies, ieškinio reikalavimas dėl patalpos a-6 (koridoriaus) atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės negalimi būti tenkinamas.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius duomenis, šalių bei liudytojų paaiškinimus teismo posėdžio metu, darytina išvada, kad ieškovo pasiūlytas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektas neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų. Atidalijus ieškovo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje taip, kaip tai numatyta UAB „Klaiprojektas“, nenustačius visų ginčo patalpų bendraturčių arba nepatikslinus ginčo šalims priklausančių bendrojo naudojimo patalpų dalių, neabejotinai būtų pažeistos atsakovų teisės bei teisėti interesai.
Ieškinį atmetus, atsakovėms iš ieškovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė N. B. patyrė 200,00 Eur atstovavimo išlaidų, atsakovė V. G. patyrė 200,00 Eur atstovavimo išlaidų., todėl atsakovėms N. B. ir V. G. iš ieškovo priteistina po 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje nepatirta 3,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo R. M. 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei N. B..
Priteisti iš ieškovo R. M. 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei V. G..
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.