- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-31
- Bylos Nr.
- II-118-729/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00313-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė (pirm.)
- Nukentėjusysis
- V. G.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio 1963 m. gruodžio 27 d., gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. vasario 24 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-486-2020.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo K. K. 2020 m. vasario 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-486-2020 R. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalį 16 Eur bauda už tai, kad jis 2019 m. gruodžio 13 d., apie 11:00 val., Klaipėdoje, Zauerveino g. 19, bendro naudojimo patalpose, savavališkai nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, sugadino (nupjovė) buitinių nuotekų atšaką einančią į butą Nr. 7. R. M. tokiais veiksmais pažeidžia V. G. teises bei teisėtus interesus numatytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 3 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2020 m. kovo 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas R. M. skundas, kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Nurodo, kad 2019 m. gruodžio 13 d. buvo panaikinta nelegali buitinių nuotekų atšaka einanti į butą Nr. 7. Iš pateikto nutarimo nėra aišku ar jis sugadino ar nupjovė buitinių nuotekų atšaką. Civilinėje byloje Nr. e2-500-618/2016 jis prašė teismo prijungti bendro naudojimo dalį patalpos a-6 (nišą) ir bendro naudojimo tualetą a-7 prie buto Nr. 6. Posėdžio metu buvo nustatyta, jog V. G. ir kitų atsakovų butuose yra įrengti atskiri tualetai. Teisme įrodyta, kad rekonstrukcijos darbus atliko jis, buitinių nuotekų atšaką einančią į būtą Nr. 7 pravedė jo užsakytas santechnikas ir už jo lėšas, kuris liudijo teisme ir atsakovės tą pripažino. Teismas pažymėjo, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog jų butuose įrengtos tualeto patalpos atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, t. y. statybinius, sanitarinius, higienos ir kitus reikalavimus, bei gali būti saugiai naudojamos pagal savo funkcinę paskirtį. Jo ieškinys buvo atmestas. Po 1,5 metų V. G. kreipėsi į teismą su reikalavimu, kad jis atstatytų viską į pradinę padėtį. Ji pateikė civilinę bylą Nr. e2-500-618/2016, motyvuodama, kad buvo pablogintos jos gyvenimo sąlygos bei galimybė naudotis bendro naudojimo patalpomis bei prie bylos pateikė mansardos planą, kuriame nėra duomenų, kad būtų užfiksuotas tualetas bute Nr. 7. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-4431-889/2018 teismas padarė išvadą, kad jis neturėjo teisėto pagrindo be visų bendraturčių sutikimo pradėti ir atlikti remonto darbus bei prijungti bendro naudojimo dalį patalpos a-6 (nišą) ir bendro naudojimo tualetą a-7 prie buto Nr. 6. Konstatavo, kad jis savavališkai atliko darbus bendro naudojimo patalpose ir neįrodė atliktų darbų teisėtumo, todėl ieškovės nuosavybės teisės gintinos pašalinant neteisėtos statybos padarinius (CK 4.93 straipsnio 2 dalis). Teismas įpareigojo jį atstatyti viską kaip buvo, pašalinti gyvenamajame name, esančiame J. Z. g. 19, Klaipėda, bendrąja daline nuosavybe priklausančiose patalpose a-6 ir a-7 savavališkai atliktus darbus: pašalinti a-6 nišoje įrengtas duris; patalpoje a-6 perkelti liuką į senąją vietą bei užsandarinti naujai įrengtą angą; atstatyti patekimą į patalpą a-7. Kadangi pati V. G. kreipėsi į teismą su reikalavimu apginti jos teises ir žinodama, kad buitinių nuotekų atšaka einanti į butą Nr. 7 buvo pravesta nelegaliai, su jos pačios rizika, be statybos leidimo ir projekto bei jo lėšomis, ji neturi jokio teisinio pagrindo teigti, kad jis tai panaikino pažeisdamas įstatymus. Tai yra įrodymas, kad ji jį apgavo. Savivaldybės administracijos statinių priežiūros poskyrio vedėjos J. D. bei statinio namo administratoriaus UAB „Vitės valdos“ pastatų administravimo vadybininkės V. V. ir V. G. teiginiai, kad jo pravesta atšaka priklausė bendro namo nuotekų sistemai yra niekiniai, nes jis ją pravedė, jis ją panaikino. 2019 m. gruodžio 19 d. buvo neteisėtai pravesta buitinių nuotekų atšaka į butą Nr. 7, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, statybų techninį reglamentą STR 2.02.01:2004, nebuvo išduotas statybos leidimas ar projektas vykdomiems darbams, taip pat pažeista CK 4.75 straipsnio 1 dalis.
Taip pat nurodo, kad bendro naudojimo tualetas a-7 priklauso butų Nr. 5, 6, 7 savininkams, bendro naudojimo patalpa a-6 yra įregistruota po ¼ dalies 2 butams Nr. 6 ir Nr. 7. 2014 m. pradžioje V. G. kreipėsi į jį su pasiūlymu perleisti jo nuosavybėn jai priklausančias ¼ a-7 patalpos tualeto dalį ir mažą dalį patalpos a-6 į galimybę jai prasivesti nuotekų vamzdį iš bendro tualeto patalpos a-7 per a-6 patalpos-nišą į savo butą Nr. 7. Buvo aptarta ir su buto Nr. 5 savininkėmis, kad butui Nr. 5 jis pakeis senus vamzdžius į naujus didesnio diametro ir jos perleis savo priklausančią 1/3 a-7 patalpos tualeto dalį jam. Jis lieka bendro tualeto a-7 vienintelis savininkas, o butas Nr. 5 turi tualetą savo bute, o butas Nr. 7 savo. Viena iš buto Nr. 5 savininkių ir buto Nr. 7 V. G. pasirašė ant namo užsakyto „Buto Nr. 6 remonto darbų schemos“ plano. V. G. sutuoktinis K. G. nupjovė balkius patalpų a-6 ir a-7 sienose, išardė a-6 patalpoje-nišoje prie jo durų grindis, kad jis galėtų pravesti nuotekų vamzdį. Pagal jų susitarimą 2014 m. jis atliko šiuos darbus: buvo pravestas nuotekų vamzdis iš bendro tualeto patalpos per a-6 patalpos-nišą į butą Nr. 7, iš bendro tualeto pravestas nuotekų vamzdis į butą Nr. 5. Užtaisytas bei apšiltintas 25 cm mineralinės vatos sluoksniu senas, neatitinkantis techninių reikalavimų patekimas į pastogę, taip pat buvo apšiltintos buvusio tualeto lubos. Buvo įstatytos apšiltintos durys, atskiriančios nišą nuo bendro naudojimo laiptinės a-6. Taip pat buvo išimtos bendro tualeto durys, o jų anga buvo užtaisyta ir apšiltinta 20 cm mineralinės vatos sluoksniu. Visi šie atnaujinimai buvo atlikti laikantis visų techninių reikalavimų bei normų pagal paruoštą UAB „Klaiprojektas“ projektą. Taip pat bendro naudojimo laiptinėje a-6 ties butu Nr. 7, kuo toliau nuo vamzdynų, buvo įrengtas apšiltintas, darinėjamas su išsilankstančiomis kopėčiomis dangtis esančiai angai patekimui į pastogę. Po metų, kai buvo atlikti visi darbai, jis norėjo įteisinti ir surinkti trūkstamus parašus, tada V. G. ir viena iš buto Nr. 5 bendrasavininkių, pareiškė, kad nebesutinka, savo parašą (sutikimą) užbraukė ant „Buto Nr. 6 remonto darbų schemos“, pranešė namą administruojančiai įmonei UAB „Vitė Valdos“, kad jis atlieka neteisėtus darbus. Prasidėjus ginčams kreipėsi į namą administruojančią įmonę UAB „Vitė Valdos“, kad buitinių nuotekų atšaka einanti į butą Nr. 7 yra pravesta už jo lėšas, ji neatitinka įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, kad jis turės tai panaikinti, bet atsakymas buvo toks, kad buto Nr. 7 savininkai ruošia projektą. 2015 m. jis kreipėsi į teismą dėl minimų patalpų prijungimo prie jo buto. Civilinėje byloje Nr. e2-500-618/2016 teismo posėdžio metu kiekviena pusė teikė savo parodymus. Atkreipia dėmesį, kad 2015 m. pavasarį V. G. sutuoktinis K. G. su kaimynu A. G. savavališkai be kitų bendrasavininkų sutikimo ir leidimo nugriovė namo prieangį. Tuo pažeidė namo bendrasavininkų interesus bei teise naudotis patalpa tuo pablogindami gyvenimo sąlygas, pažeisdami CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nuostatą, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Kadangi jis įrodinėjo, kad bendro naudojimo patalpos yra nešildomos ir vamzdžiai gali žiemos metu užšalti, atsakovų Teismui buvo pateiktas Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. 1, kurį patvirtino savivaldybės statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus statinių priežiūros poskyrio vyr. specialistė L. G. bei statinio namo administratoriaus UAB „Vitės valdos“ techninis prižiūrėtojas K. B.. Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 1 nebuvo nurodyta, kad yra pravesta nelegali nuotekų atšaka einanti į butą Nr. 7, pažymėta tik, kad yra nugriautas prieangis ir galimai panaikintas bendro naudojimo tualetas bei angą į pastogę ir pastogės liuko dangtį, nors Teisme buvo nustatyta, jog V. G. ir kitų atsakovių butuose yra įrengti atskiri tualetai, jis pravedė vamzdžius savo lėšomis. Teismas pažymėjo, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog butuose įrengtos tualeto patalpos atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, t. y. statybinius, sanitarinius, higienos ir kitus reikalavimus bei gali būti saugiai naudojamos pagal savo funkcinę paskirtį. Todėl jo ieškinys buvo atmestas. Po 1,5 metų V. G. kreipėsi į teismą su reikalavimu, kad jis atstatytų viską į pradinę padėtį. Ji pateikė civilinę bylą Nr. e2-500-618/2016, motyvuodama, kad buvo pablogintos jos gyvenimo sąlygos bei galimybė naudotis bendro naudojimo patalpomis bei prie bylos pateikė mansardos planą, kuriame nėra duomenų, kad būtų užfiksuotas tualetas bute Nr. 7. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-4431-889/2018 teismas padarė išvadą, kad jis neturėjo teisėto pagrindo be visų bendraturčių sutikimo pradėti ir atlikti remonto darbus bei prijungti bendro naudojimo dalį patalpos a-6 (nišą) ir bendro naudojimo tualetą a-7 prie buto Nr. 6. Konstatavo, kad jis savavališkai atliko darbus bendro naudojimo patalpose ir neįrodė atliktų darbų teisėtumo, todėl ieškovės nuosavybės teisės gintinos pašalinant neteisėtos statybos padarinius (CK 4.93 straipsnio 2 dalis). Teismas įpareigojo jį atstatyti viską kaip buvo, pašalinti gyvenamajame name, esančiame J. Z. g. 19, Klaipėda, bendrąja daline nuosavybe priklausančiose patalpose a-6 ir a-7 savavališkai atliktus darbus: pašalinti a-6 nišoje įrengtas duris; patalpoje a-6 perkelti liuką į senąją vietą bei užsandarinti naujai įrengtą angą; atstatyti patekimą į patalpą a-7. Po teismo sprendimo 2019 m. gegužės 17 d. jis suorganizavo suinteresuotų šalių butų Nr. 5, 6, 7 susirinkimą, atvyko namo administratoriaus UAB „Vitės valdos“ vadybininkė V. V., kiti suinteresuoti asmenys neatvyko, nors CK 4.75 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi, disponuojama bendraturčių sutarimu. Kadangi turėjo atstatyti bendro tualeto patalpą, reikėjo išspręsti klausimą dėl vandens padavimo, nes prieš jam pradedant rekonstrukciją, vandens apskaita buvo vykdoma buto Nr. 7. savininkės. Taip pat UAB „Vitės valdos“ vadybininkei V. V. paaiškino, kad norint atstatyti klozetą į pradinę padėtį, reikės panaikinti buitinių nuotekų atšaką einančią į butą Nr. 7. Atšaka – vamzdis yra jo nuosavybė, jis jį yra pravedęs ir nenori toliau prisiimti jokios rizikos. Namo administratorė V. V. pareiškė, kad jis neturi teisės atlikti tokių veiksmų, nes teismo nutartyje tai nėra nurodyta. Jis jai paaiškino, kad teisme yra konstatuota, kad jis pravedė tą vamzdį neturėdamas teisinio pagrindo, ir kadangi V. G. nėra pateikusi kokių tai įrodymų (projekto ar pan.) jis bus priverstas tai padaryti. Buvo pakabintas skelbimas butų Nr. 5, 7 savininkams apie jo pradėtus atstatymo darbus. V. G. ne kartą buvo informuota, kad ji turi pasidaryti projektą, nes kitu atveju jis panaikins pravestą vamzdį. 2019 m. gruodžio 13 d. buvo panaikinta buitinių nuotekų atšaka einanti į butą Nr. 7 iš bendro naudojimo tualeto, kad būtų pastatytas klozetas bendro naudojimo tualete a-7, patalpoje a-6 likusi išsikišusi vamzdžio dalis iš buto Nr. 7 buvo užaklinta. Dabar bendro naudojimo tualetu gali naudotis butų Nr. 5, 6, 7 savininkai. Atvykus namo administratorei UAB „Vitės valdos“ vadybininkei V. V., buvo paaiškinta, kad atstatė viską į savo vietas, bet su ja atvykęs bendradarbis nutraukė vandens padavimo krano plombą, kuria buvo užplombuotas, kol atvyks vandentiekio atstovai ir pastatys apskaitos prietaisą. Vadybininkė tuo metu paskambino į vandentiekį ir pareiškė, kad be jos leidimo, jie neturėjo teisės užplombuoti krano. Jam paskambinus į vandentiekį, atstovai atsisakė atvykti pajungti vandenį. Atvykus policijai jis parašė pasiaiškinimą, kad vykdo teismo sprendimą. Namo administratorė UAB „Vitės valdos“ vadybininkė V. V. policijai pareiškė, kad jis sugadino bendrą namo nuotekų stovą. 2019 m. gruodžio 16 d. UAB „Vitės valdos“ darbuotojai bandė neteisėtai vėl pravesti buitinių nuotekų atšaką į butą Nr. 7, bet jam netikėtai grįžus namo, apie 10:30 val., neteisėti darbai buvo sustabdyti jam iškvietus policiją. Jis paaiškino, kad minėtiems darbams jis nėra davęs savo, kaip bendrasavininko sutikimo ir V. G. neturėdama tam statybos leidimo ar projekto, bando, pažeidžiant galiojančius teisės aktus neteisėtai pravesti buitinių nuotekų atšaką į butą Nr. 7. Namo administratoriaus UAB „Vitės valdos“ vadybininkė V. V. policijai aiškino, kad jis yra sugadinęs bendrą namo nuotekų stovą, todėl jie turi tai atstatyti, kad nebūtų pažeistos V. G. teisės. Jo manymu, ji žinojo, kad tai yra nelegalu ir pažeidžia galiojančius teisės aktus, bet vis tiek, galimai susitarę su V. G. bandė pravesti panaikintą atšaką. Todėl vėliau policijoje parašė apie tai pareiškimą. Atkreipia dėmesį, kad tai jau ne pirmas kartas, kai minėta įmonė pažeidinėja įstatymus ir piktnaudžiauja jai suteiktais įgaliojimais, kokius pažeidimus nori tokius ir fiksuoja, kurių nenori tų nefiksuoja. 2019 m. gruodžio 19 d., pažeidžiant galiojančius teisės aktus, buvo neteisėtai pravesta buitinių nuotekų atšaka į butą Nr. 7, jis apie tai policijoje 2019 m. gruodžio 21 d. parašė pareiškimą ir dabar prie jo durų yra vamzdis, kuris jam trukdo patekti į savo butą, ir yra nesaugu. 2020 m. sausio 8 d. gavo informaciją apie gautų pareiškimų Nr. 0119000674546 ir Nr. 011900685883 tyrimo rezultatus ROIK: 20109565331. Iš minėto tyrimo dėl jų rašytų pareiškimų ir rezultatų konstatuota, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Jam atvykus 2020 m. vasario 6 d. į poskyrį, pagal tyrėjo M. R. tvirtinimą, prokurorė V. K. liepė surašyti jam administracinį nusižengimų protokolą ir nubausti. Jis nesutiko su kaltinimais ir pateikė savo paaiškinimą ir nepriėmė protokolo. Jo manymu, tyrėjai nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė susidariusią padėtį ir neteisingai jam paskyrė baudą.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad 2020 m. kovo 10 d. Klaipėdos AVPK užregistruotas R. M. skundas dėl Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK 1-ojo veiklos skyriaus 2020 m. vasario 24 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisenos Nr. 31-ANR_N-486-2020. 2019 m. gruodžio 13 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariate užregistruotas V. G. pranešimas (ROIK: 0119000667622), dėl turto sugadinimo adresu Zauerveino g. 19. Pranešėjas teigė, kad, jos kaimynas iš 6 buto laiptinėje pjauna pranešėjos kanalizacijos vamzdį. 2019 m. gruodžio 16 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK užregistruotas R. M. pranešimas (ROIK: 0119000674546), dėl konflikto su darbininkais adresu Zauerveino g. 19. Pranešėjas teigė, kad santechnikai bando nelegaliai pravesti vamzdį, be namo bendrasavininko leidimo. Įtaria, kad darbai atliekami nelegaliai. Dėl minėto įvykio iš pranešėjo priimtas pareiškimas dėl neteisėtų namų valdybos veiksmų. 2019 m. gruodžio 23 d. išnagrinėjus pareiškimą buvo primtas nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos (ROIK: 20109565331). 2019 m. gruodžio 16 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK užregistruoti du pranešimai (ROIK: 0119000674773 ir ROIK: 0119000674772), dėl konflikto. Konfliktas atvykus pareigūnams išspręstas vietoje. 2019 m. gruodžio 17 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK užregistruotas V. G. pranešimas adresu Zauerveino g. 19 (ROIK: 0119000676530) dėl kaimyno iš 6 buto vykdomų statybos darbų. Minėtas įvykis sujungtas su 0119000667662, dėl kurio atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (M-1-01-00827-20). 2019 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK užregistruotas R. M. pranešimas, jog adresu Zauerveino g. 19, Klaipėda kaimynas be leidimo pravedė vamzdžius bendro naudojimo koridoriuje. Dėl minėto pranešimo iš pranešėjo gautas pareiškimas, kuris prijungtas prie ankščiau buvusio pranešimo (ROIK: 0119000674546). Tikslinant 2020 m. gruodžio 13 d. (ROIK: 0119000667622) įvykio aplinkybes medžiagoje M-1-01-00827-20 buvo priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalį (savivaldžiavimas). Sprendimą patvirtino Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė V. K.. Minėtas sprendimas buvo išsiųstas V. G., kurį apskundė. Išnagrinėjus skundą buvo priimtas sprendimas palikti galioti Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo K. K. 2020 m. sausio 17 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-1-01-00827-20, taip pat įpareigoti Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK pareigūnai surinkti medžiagą ir perduoti spręsti dėl administracinės nuobaudos paskyrimo R. M. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. 2020 m. vasario 6 d. R. M. K. AVPK Klaipėdos miesto PK 1-ojo Veiklos skyriaus tyrėjas M. R. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, bei priimtas administracinis nurodymas, kuriame buvo siūloma asmeniui sumokėti paskirtą baudą iki 2020 m. vasario 21 d. R. M. nesumokėjus baudos 2020 m. vasario 24 d. buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuris išsiųstas registruotu paštu. Surinktoje, Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK 1-ojo VS, administracinio nusižengimo byloje ROIK 20110175047, pagal nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-00827-20, yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, kad R. M. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje požymiai. Įvykdytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas bei protokolas surašytas tinkamai. R. M. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti 2020 m. vasario 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-486-2020 (ROIK 20110175047).
Nukentėjusioji V. G. teismo posėdžio metu parodė, kad su R. M. dėl bendros dalinės nuosavybės objektų valdymo J. Z. g. 19 name bylinėjasi ne pirmus metus. Buvo taręsi dėl bendro naudojimo tualeto atidavimo jam prisijungti prie savo buto, tačiau kai jis tuo pagrindu užsigrobė dar ir dalį ir taip nedidelio koridoriaus bei perkėlė liuką į palėpę tiesiai virš jos buto įėjimo durų, ji savo sutikimą atšaukė. Teismas išnagrinėjo šią bylą, priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo R. M. pašalinti šiame gyvenamajame name bendrąja daline nuosavybe priklausančiose patalpose a-6 ir a-7 savavališkai atliktus darbus: pašalinti a-6 nišoje įrengtas duris; patalpoje a-6 perkelti liuką į senąją vietą bei užsandarinti naujai įrengtą angą; atstatyti patekimą į patalpą a-7, tačiau šiuo teismo sprendimu nebuvo spręsta ir pasisakyta dėl kanalizacijos sistemos pakeitimo, atstatymo ar kt. ir R. M. neturėjo teisinio pagrindo ją keisti. V. G. nurodė, kad šis gyvenamasis namas yra labai senas ir jo kanalizacijos (nuotekų) sistema neturi patvirtinto projekto. Iki susitarimo dėl patalpų perskirstymo jos butas Nr. 7 turėjo labai siaurą nuotekų vamzdį tiesiai į I aukštą, o atliekant tuos darbus tarp ginčo objektu tapusio tualeto ir jos bute esančio san. mazgo bendrais gyventojų veiksmais buvo pravestas storas, šiuolaikinius reikalavimus atitinkantis vamzdis; siaurasis vamzdis buvo panaikintas ir jos šeima, kurioje auga ir mažamečiai vaikai, naudojosi tik naujuoju vamzdžiu. Todėl, kai R. M., pareiškęs, kad atstatys viską, kaip buvo, nupjovė į jos butą vedančią vamzdžio dalį, šis butas liko be kanalizacijos ir ji buvo priversta kreiptis į UAB „Vitės valdos“ bei savivaldybę, kad imtųsi priemonių užtikrinti jos šeimai normalias sanitarines – higienines sąlygas. Atvykę specialistai visa tai pamatė, užfiksavo, buvo priimti atitinkami sprendimai ir R. M. įpareigotas atstatyti vamzdį į buvusią vietą, tačiau jis tam nepakluso ir neleido netgi UAB „Vitės valdos“ santechnikams jo atstatyti. Todėl ji kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl jo savavaldžiavimo ir jis buvo nubaustas. Nukentėjusioji pažymėjo, kad naujojo vamzdžio įrengimas atitiko ne tik jos, bet ir R. M. interesus, dalis šio vamzdžio eina ir į jo butą ir ji dėl to jam pretenzijų nereiškia; be to, rūpindamasis, kaip pats sako, atstatyti viską, kaip buvo, jis teismo įpareigojimų dėl patalpų būklės atkūrimo iki šiol nėra įvykdęs, todėl šis jo argumentas yra nepagrįstas.
Liudytoja V. V. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra UAB „Vitės valdos“ vadybininkė ir jai tenka dalyvauti, sprendžiant J. Z. g. 16 namo Klaipėdoje gyventojų konfliktus dėl bendrosios dalinės nuosavybės objektų naudojimo. Šis namas yra labai senas, todėl projektinės dokumentacijos neturi; pagal V. G. pateiktą VĮ Registrų centro pažymą, ji bute turi sanitarinį mazgą, todėl UAB „Vitės valdos“ turi imtis priemonių jo veikimui užtikrinti, kai dėl to kyla problemų. 2019 m. gruodžio viduryje UAB „Vitės valdos“ gavo iš Klaipėdos miesto savivaldybės patikrinimo aktą su nurodymu pastato administratoriui kuo skubiau atstatyti pažeistą buitinių nuotekų sistemą bei užtikrinti statinio esminį reikalavimą „ Higiena, sveikata ir aplinkos sauga“, todėl specialistai skubiai vyko į tą namą ir nustatė, kad yra nupjauta dalis nuotekų vamzdžio, todėl V. G. šeimos bute Nr. 7 neliko galimybės naudotis tualetu, o bendro naudojimo patalpose buvęs tualetas, dėl kurio iki tol vyko teisminiai ginčai, nei tuomet, nei iki 2020 m. birželio mėn. nebuvo pajungtas ir gyventojai negalėjo juo naudotis. R. M. pripažino nupjovęs tą vamzdį, aiškindamas liudytojai, kad taip jis vykdo teismo sprendimą, tačiau teismo sprendimu jis nebuvo įpareigotas keisti ar naikinti vamzdyno. Bet kokie keitimai galimi tik bendru gyventojų susitarimu, o čia tokio nebuvo, R. M. sugadino kitiems namo gyventojams aktualią bendrą namo nuotekų šalinimo sistemą, todėl jam buvo pateikta sąskaita apmokėti už jos atstatymo darbus.
Liudytojas M. R. teismo posėdžio metu parodė, kad jis buvo atvykęs į įvykio vietą pagal iškvietimą, kai UAB „Vitės valdos“ darbuotojai norėjo atstatyti nupjautą vamzdį, o R. M. jiems to neleido. Matė, kad vamzdis nupjautas, girdėjo, kaip R. M. aiškino, jog jis turi teisę jį išmontuoti, nes pats ir pravedė be projekto, o vėliau buvo teismo įpareigotas viską atstatyti į vietas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad R. M. nubaustas pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį 16 Eur bauda už tai, kad jis 2019 m. gruodžio 13 d., apie 11:00 val., Klaipėdoje, Zauerveino g. 19, bendro naudojimo patalpose, savavališkai nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, sugadino (nupjovė) buitinių nuotekų atšaką einančią į butą Nr. 7. R. M. tokiais veiksmais pažeidžia V. G. teises bei teisėtus interesus numatytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 3 dalyje.
ANK 518 straipsnyje numatyta, kad savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, užtraukia baudą asmenims nuo šešiolikos iki šešiasdešimt eurų. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.
Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.
Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į nuosavybę, tačiau, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų teisės paskirčiai.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su priimtu nutarimu iš esmės nurodydamas, kad jis turėjo teisę buitinių nuotekų atšaką einančią į butą Nr. 7 nupjauti, nes ją anksčiau pravedė savo lėšomis ir neturėdamas projekto, o sprendimu e2-4431-889/2018 buvo įpareigotas atstatyti bendro naudojimo patalpų ir įrengimų situaciją į pradinę padėtį; tai apima ir iki pertvarkymų buvusios nuotekų sistemos atkūrimą.
Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4431-889/2018 nuspręsta įpareigoti atsakovą R. M. ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti gyvenamajame name, esančiame J. Z. g. 19, Klaipėda, bendrąja daline nuosavybe priklausančiose patalpose a-6 ir a-7 savavališkai atliktus darbus: pašalinti a-6 nišoje įrengtas duris; patalpoje a-6 perkelti liuką į senąją vietą bei užsandarinti naujai įrengtą angą; atstatyti patekimą į patalpą a-7.
Taigi, Klaipėdos apylinkės teismas sprendime aiškiai ir konkrečiai įvardijo kokius darbus pareiškėjas turi pašalinti. Teismo sprendimu pareiškėjas nebuvo įpareigotas pašalinti gyvenamajame name, adresu J. Z. g. 19, Klaipėda, įrengtą buitinių nuotekų atšaką einančią į butą Nr. 7. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad šis namas išvis neturi bendrų jo sistemų projektinės dokumentacijos, nes buvo pastatytas tada, kai ji dar nebuvo privaloma, todėl argumentai, kad tam tikri darbai atlikti be projekto ar turi būti sugrąžinti į ankstesnę ( taip pat ne projekte nustatytą) būklę netenka esminės reikšmės; tokioje situacijoje būtina vadovautis bendraisiais bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo principais ir nepažeisti esminių bendrosios nuosavybės objekto valdymo ir naudojimo principų.
CK 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Taigi, pareiškėjas esant civiliniam ginčui dėl buitinių nuotekų atšakos einančios į butą Nr. 7, turėjo kreiptis į teismą su ieškiniu, kad tas klausimas būtų išspręstas civilinio proceso tvarka, tačiau šios Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytos tvarkos nesilaikė ir savavališkai pašalino įrengtą buitinių nuotekų atšaką einančią į butą Nr. 7. Šiais jo veiksmais buvo padaryta žala šio buto gyventojams ( V. G. ir jos šeimai), pagal susidariusią situaciją netekusiems galimybės išleisti buitinių nuotekų iš savo buto tai ne tik patvirtina pati nukentėjusioji, bet konstatuota ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patikrinimo akte, kuriuo pastato administratoriui buvo nurodyta kuo skubiau atstatyti pažeistą buitinių nuotekų sistemą bei užtikrinti statinio esminį reikalavimą „ Higiena, sveikata ir aplinkos sauga“. Visa tai rodo, kad teisiniai ginčai dėl buitinių nuotekų sistemos pertvarkymų teisėtumo, gyventojų finansinio ir organizacinio indėlio į juos įvertinimo ir nustatymo, sprendinių įtvirtinimo projektinėje dokumentacijoje ir kt. galimi ir netgi būtini, siekiant pagal dabartinius teisės aktus sureguliuoti susidariusią daugiabučiame gyvenamajame name situaciją, tačiau spręsti ją tokiu drastišku būdu, kaip buvo padaryta R. M., nupjaunant aktualų kasdieniam kitų namo gyventojų gyvenimui nuotekų vamzdį, negalima ir tai pagrįstai buvo pripažinta savavaldžiavimu.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją sprendžia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. vasario 24 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-486-2020 (ROIK: 20110175047) yra pagrįstas, priimtas teisėtai, naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į visa tai šis nutarimas paliktinas nepakeistu, o R. M. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. vasario 24 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-486-2020 (ROIK: 20110175047) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.