Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 3 d. nuosprendžio, kuriuo L. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. M. nustatyta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams; bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2020 m. sausio 3 d.; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas L. M. sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. 14.30 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra iki 2020 m. sausio 3 d.; L. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista; nukentėjusiojo V. D. pareikštas civilinis ieškinys dėl 322 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai, priteisiant iš L. M. atlyginti 322 eurus turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo V. D. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Atsiliepimų į nuteistojo L. M. apeliacinį skundą proceso dalyviai per įstatymo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Nuteistasis L. M. apeliaciniu skundu neginčija savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme, prašo paskirti jam švelnesnę laisvės atėmimo bausmę, taip pat nesutinka su civilinio ieškinio išsprendimu, mano, kad nukentėjusiojo V. D. civilinis ieškinys tenkintas nepagrįstai. Taigi teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Dėl nuteistajam L. M. paskirtos bausmės

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

9. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

10. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo L. M. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam L. M. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

11. Už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas pripažino L. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubaudė laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Skirdamas bausmę nuteistajam L. M. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, turinčias įtakos bausmės nuteistajam paskyrimui, tai yra į tai, kad L. M. įvykdė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis) nuosavybei, veikė tyčia, į kaltininko asmenybę – į tai, kad L. M. naują nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka, dirbantis. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra viena nuteistojo L. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad jis prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)) ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)).

12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo L. M. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Be to, nuteistajam L. M. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam L. M. už nusikalstamą veiką paskirta (1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo) ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė (1 metai laisvės atėmimo) nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę L. M. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. L. M., būdamas ankščiau ne kartą teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šių nusikalstamų veikų padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto.

Dėl nukentėjusiojo V. D. civilinio ieškinio išsprendimo

13. Nuteistasis L. M. apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl nukentėjusiojo V. D. civilinio ieškinio išsprendimo – nuteistasis teigia, kad civilinis ieškinys išvis neturėtų būti tenkinamas, nes jis nukentėjusiajam grąžino visus pagrobtus daiktus, todėl žalos nukentėjusiajam nėra padaręs, be to, nukentėjusysis V. D. negali įrodyti daiktų nuosavybės. Tačiau teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais ir reikalavimais nesutinka.

14. BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų baudžiamajame procese – civilinio ieškinio pareiškimas. Pagal BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese – dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Teismas šį ieškinį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla, ir kai jis yra pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, šio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, neprieštaraujančios baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis). BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, 2K-7-489/2016, 2K-310-699/2017, 2K-307-689/2019).

15. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Žalos dydis – fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, 168-211/2018, 2K-307-689/2019).

16. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad L. M. nusikalstamais veiksmais, tai yra išstūmus namo langą, nukirpus ūkinių pastatų spynas bei išdaužus automobilio kairės pusės galinį stiklą ir taip įsibrovus į patalpas, buvo pagrobtas nukentėjusiajam V. D. priklausantis 1871 Eur vertės turtas, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Policijos pareigūnams 2019 m. rugsėjo 17 d. apžiūrėjus įvykio vietą ir patalpas (apleistą namą), esančias (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti šie V. D. priklausantys daiktai: šildytuvas „Tefal“, interneto priedėlis „Mezon Huawei“ su 2 vnt. pajungimo laidų, TV priedėlis „Top TV“ su valdymo pulteliu „Top TV“, televizorius „Akai“ su 3 vnt. pajungimo laidų bei valdymo pulteliu, nešiojamas kompiuteris „HP“ su pajungimo laidu, diskų leistuvas „Vido“ (namų kino sistema), trys kolonėlės „Tevion“ su pajungimo laidais, televizorius „Philips“, muzikinis centras „Digital“ su pajungimo laidu, kolonėlė „25 AC-109“ ir trys kolonėlės „Radiotechnika“, viryklė „Beko“, dulkių siurblys „Clatronic“, dvigulė lova su čiužiniu ir dviem pastatomomis spintelėmis, dėžė su raktų rinkiniu, medžio apdirbimo rinkinys „15 Meches a bois plates“, 1 vnt. dėžutė su 14 vnt. galvučių, akumuliatorinis suktukas „Skill“ su 2 vnt. pakraunamų baterijų ir pakrovėjo laidu, prailgintuvas 40 m. „HOSVW-F3GI 5 mm(2)“, šviestuvas su judesio davikliu „Neninspannung“, žoliapjovė (trimeris) „Freischunder GMS1100B“ kartu su pakabinimo mechanizmu, kilnojamas šviestuvas „Halogue CTRAHLER“, akumuliatorius „California prospositien“, keturratis motociklas „Sprint“ (1 t., b. l. 76-89), kurie pagal pakvitavimą perduoti saugojimui V. D. (1 t., b. l. 101-133). Nors nuteistasis L. M. teigia, kad jis visus daiktus, kurie buvo paimti nusikalstamos veikos padarymo metu, grąžino nukentėjusiajam, todėl žalos nukentėjusiajam nėra padaręs, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis savo noru gera valia nukentėjusiajam pagrobtų daiktų negrąžino, dalis pagrobtų daiktų, kurie paminėti anksčiau, nukentėjusiajam buvo grąžinta policijos pareigūnų, kiti daiktai nerasti ir negrąžinti.

17. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis V. D. ikiteisminio tyrimo metu pareikštame civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl turto vagystės ir sugadinimo jam padaryta 322 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 138). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. D. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 15 d. apie 10 val. atvykęs į sodybą pamatė atvirus vartus, įėjęs į kiemą pamatė išdaužtą automobilio stiklą, o jame nebebuvo „Sony“ magnetolos (50 Eur vertės). Visų ūkinių pastatų spynos buvo nukarpytos, durys praviros, visur daiktai išvartyti, pakviestas policijos pareigūnų ir atvykęs pasiimti savo daiktų, jis rado sukapotą ir išmestą minkštą kampą, kurį įvertina 200 Eur, kadangi jis buvo darytas pagal individualų užsakymą. Taip pat jis pasigedo daržinėje buvusio baltos spalvos nenaujo šaldytuvo „Snaigė 114-2“ 20 eurų vertės, kurį policijos pareigūnai rado sodyboje. Šaldytuvą jis paliko sodyboje, kadangi jis buvo išardytas – išimtas variklis. Dėl vagystės jam neatlyginta 270 Eur turtinė žala, o dėl turto sugadinimo (išdaužto automobilio stiklo) – 30 Eur, dėl sulaužytų spynų (nulaužtų ąselių) – 22 Eur žala. Taigi šiai dienai jam neatlyginta žala yra 322 Eur (1 t., b. l. 9, 10, 135-137). Kaip matyti iš nukentėjusiojo civilinio ieškinio ir jo paaiškinimų, jis neprašė atlyginti jam turtinės žalos dėl jam jau grąžintų daiktų. Nors nukentėjusysis V. D. nepateikė dokumentų, pagrindžiančių patirtas išlaidas, susijusias su sugadintų daiktų (išdaužto automobilio stiklo, sulaužytų spynų) keitimu, remontu, ir prarastų daiktų, kurie buvo pagrobti, pirkimu, ar kitų pagrobtų ir negrąžintų daiktų nuosavybę patvirtinančių dokumentų, tačiau kita vertus, teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo nurodytu patirtos turtinės žalos dydžiu. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų nukentėjusiojo V. D. pateiktus paaiškinimus dėl patirtos turtinės žalos dydžio, todėl manyti, kad nukentėjusiojo parodymai neatitinka tikrovės ar jis nepagrįstai siekia pasipelnyti iš nuteistojo, nėra pagrindo.

19. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas nuteistasis L. M. nurodė, kad dalis pagrobtų daiktų priklauso jam (1 t., b. l. 193-194, 198), tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šiuos L. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir vadovavosi paties nuteistojo pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, kai jis prisipažino paėmęs visus kaltinamajame akte išvardintus daiktus, sutiko, kad bendra pagrobtų daiktų vertė yra 1871 Eur (2 t., b. l. 120-121), ir nukentėjusiojo V. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad visi policijos pareigūnų jam grąžinti daiktai priklauso tikrai jam, nieko svetimo jis nepaėmė, kodėl įtariamasis teigia, kad tai jo daiktai, jis paaiškinti negali, mano, kad tai jo gynybinė pozicija. Nukentėjęs nurodė, kad mobilaus ryšio telefonas „Cubot“ su SIM kortele jam nepriklauso, taip pat jam nepriklauso ir sportiniai bateliai „Crivit“ 46 dydžio. Tai, kas jam nepriklausė, jis paliko tame name, matant policijos pareigūnams (1 t., b. l. 135-137, 141). Nukentėjusysis V. D., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nuosekliai išvardino, kokių daiktų jis pasigedo po vagystės, kur jie buvo laikomi iki vagystės ir kaip jis juos įgijo (1 t., b. l. 135-137, 141). Byloje nenustatytos jokios priežastys netikėti tokiais nukentėjusiojo parodymais dėl pavogtų daiktų, jų skaičiaus, be to, nėra jokių priežasčių teigti, kad jis apkalba nuteistąjį ir siekia jam pakenkti.

20. Nuteistojo L. M. parodymus, kad minėti daiktai priklauso jam, paneigia ne tik nukentėjusiojo V. D., bet ir liudytojos V. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ji L. M. grįžus iš užsienio padėjo jam įsirengti, davė jam keptuves, nedidelį puodą, maisto produktų, kilimus, antklodes, pagalves, name 3 lovos buvo paliktos iš seniau, spintų nebuvo, televizorius, šaldytuvas buvo paliktas tame name, kuriame jis apsigyveno. L. M., grįžęs iš (duomenys neskelbtini), parsivežė kompiuterį „Samsung“, kurį vėliau susikeitė su jos vyro kompiuteriu „Toshiba“. Vėliau L. M. pradėjo girtis, kad turi naują dujinę, lovą, naujus puodus, sakė, kad juos nusipirko, nors jai atrodė keista, nes jis niekur nedirbo, tik paskui įsidarbino. Kai L. M. grįžo iš (duomenys neskelbtini), jis buvo su dviem didelėmis tašėmis, kuriose buvo rūbai, televizorius (modelio neprisimena, žino, kad buvo nedidelis, plonu ekranu) ir kompiuteris. Kai L. M. persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini) kaimą, ji jam davė interneto blokelį, baltos spalvos, pailgą, žino, kad į jį įsideda SIM kortelė, kad naudotis internetu. Blokelis buvo kvadrato formos, be antenų, pavadinimo neprisimena (1 t., b. l. 154-155). Taigi liudytoja V. R. nepatvirtino L. M. nurodomų aplinkybių, kad jis iš (duomenys neskelbtini) parsivežė būtent televizorių „Akai“, ir kad kompiuterį „HP“ jis įsigijo iškeisdamas savo kompiuterį „Samsung“, nes, liudytojos teigimu, L. M. iš (duomenys neskelbtini) parsivežė nedidelį plonu ekranu televizorių, o savo kompiuterį „Samsung“ susikeitė su jos vyro kompiuteriu „Toshiba“, o ne „HP“. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog liudytoja V. R. galėjo apkalbėti nuteistąjį L. M. ir davė neobjektyvius parodymus, todėl nėra pagrindo abejoti ar netikėti šios liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

21. Nuteistojo L. M. teigimu, jo nurodomas aplinkybes gali paliudyti ne tik V. R., bet ir T. R., tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo L. M. gynėja nurodė, kad nuteistasis atsisakė reikalavimo apklausti šiuos liudytojus. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju byla išnagrinėta išsamiai, ištirti ir įvertinti visi reikšmingi duomenys nuteistojo L. M. kaltei pagrįsti, todėl teigti, kad ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai ir atnaujinti įrodymų tyrimą bei papildomai apklausti apelianto prašomus asmenis nėra teisinio pagrindo.

22. Iš 2019 m. rugsėjo 17 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo matyti, kad policijos pareigūnams apžiūrėjus patalpas (apleistą namą), esančias (duomenys neskelbtini), buvo rastas ir paimtas nuteistajam L. M. priklausantis mobilaus ryšio telefonas „Cubot“ su SIM kortele (1 t., b. l. 76-89), kurį skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuspręsta gražinti L. M. neribotai nuosavybei, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nepatvirtina, kad patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), apžiūros metu visi rasti ir paimti daiktai priklauso nuteistajam L. M., o ne nukentėjusiajam V. D.. Atsižvelgdama į paminėtus duomenis, teisėjų kolegija netikėti skundžiamame nuosprendyje išvardintais nuteistojo L. M. pagrobtais daiktais neturi pagrindo.

23. Nagrinėjamu atveju galima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad nukentėjusysis negali įrodyti daiktų nuosavybės, tai yra nepateikė civilinį ieškinį pagrindžiančių dokumentų. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad savaime suprantama, jog ne visi daiktų įsigijimo dokumentai gali būti išsaugomi praėjus ilgam laikui nuo jų įsigijimo arba tiesiog juos išmetant kaip tuo metu nereikalingus. Todėl ir šiuo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tuo, kad pavogtų daiktų įsigijimo dokumentų nukentėjusysis paprasčiausiai neturi. Tačiau, kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, iš jo pavogtų daiktų vertę jis nurodė vadovaudamasis analogiškų daiktų rinkos kainomis, atsižvelgdamas į daiktų galimą nusidėvėjimą bei dėl to sumažindamas jų vertę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nors teismui ir nebuvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys civilinį ieškinį, tačiau įvertinus, jog prašomos atlyginti turtinės žalos suma atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, nėra aiškiai per didelė, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu. Pažymėtina, kad pats nuteistasis L. M. apklausiamas pirmosios instancijos teisme sutiko su nukentėjusiojo pareikštu 322 Eur civiliniu ieškiniu (taip jį iš esmės pripažindamas) ir žadėjo šį civilinį ieškinį atlyginti (2 t., b. l. 120).

24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl civilinio ieškinio priteisiant turtinę žalą išsprendė tinkamai, motyvuotai ir pagrįstai iš nuteistojo L. M. priteisė V. D. 322 Eur turtinės žalos atlyginimo. L. M. nusikalstami veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su nukentėjusiajam kilusiais padariniais, pirmosios instancijos teismo V. D. naudai iš nuteistojo L. M. priteistas turtinės žalos dydis yra protingas ir teisingas, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir keisti šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį.

25. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam L. M. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, kuri yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, nukentėjusiajam V. D. turtinės žalos atlyginimas priteistas pagrįstai, pakankamai išsamiai įvertinus visas bylos aplinkybes, priteistas turtinės žalos atlyginimo dydis nėra per didelis, tad tenkinti nuteistojo L. M. apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 3 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl L. M. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo L. M. apeliacinį skundą atmesti.