- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-04-20
- Bylos Nr.
- 1A-248-932/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00176-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Julita Dabulskytė-Raizgienė, Rasa Paužaitė
- Nuteistasis
- D. K., ir A
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Bartkaus, Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Rasos Paužaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, jam paskirta subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta iki 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie neatliktos bausmės dalies, t. y. 4 (ketverių) metų 2 mėnesių ir 13 dienų, pridedant dalį skundžiamu nuosprendžiu skirtos bausmės, ir D. K. paskirta galutinė subendrinta 5 (penkerių) metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžią paskirta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu taip pat buvo nuteistas ir A. V., tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. D. K. nuteistas už tai, kad sukurstė kitą asmenį neteisėtai disponuoti narkotine medžiaga, turint tikslą ją platinti, ir pasikėsino įgyti narkotinę medžiagą be tikslo ją platinti, o būtent: jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, Rasų g. 8, Vilniuje, 2014 m. rugsėjo 4-5 d. mobiliojo ryšio telefonu skambindamas ir rašydamas SMS žinutes A. V., įkalbėjo ir taip šį sukurstė iš kito asmens įgyti, atgabenti į Vilniaus pataisos namus ir jam (D. K.) perduoti narkotines medžiagas, po ko A. V., vykdydamas susitarimą, 2014 m. rugsėjo 5 d., apie 13.30 val., romų bendrijoje, Vilniuje, iš kito asmens neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, nupirkdamas už 200 Lt įgijo 0,036 narkotinės medžiagos – heroino, supakuotos į 10 folijos lankstinukų, kurią laikė su savimi ir automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno Vilniaus gatvėmis link Vilniaus pataisos namų, siekdamas (D. K.) ją perduoti, tačiau jis (D. K.) minėtos narkotinės medžiagos – heroino neįgijo dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi A. V. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tokiu būdu jis (D. K.) sukurstė kitą asmenį neteisėtai disponuoti narkotine medžiaga, turint tikslą ją platinti, ir pasikėsino neteisėtai įgyti narkotinę medžiagą be tikslo ją platinti. Šie D. K. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. K. prašo kiek įmanoma sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.
Šalies argumentai
3. Apeliantas nurodo pilnai pripažinęs savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjęsis. Nusikaltimus padarė dar 2014 m., kai buvo priklausomas nuo narkotikų (heroino). Narkotinę medžiagą, kurios kiekis buvo labai mažas, būtų suvartojęs pats vienas, neturėjo jokių kėslų ją išplatinti. Šiuo metu yra pakeitęs savo gyvenimo būdą, 5 metus jau nevartoja jokių psichotropinių medžiagų. Atlikdamas bausmę įgijo suvirintojo ir elektros įrenginių taisytojo specialybę, šiuo metu mokosi staliaus specialybės. Lanko anoniminių narkomanų susirinkimus, vykdo socialinės reabilitacijos planą. Turi tris paskatinimus už gerą elgesį. Pažymi, kad laisvėje turi (duomenys neskelbtini) metų sūnų, o taip pat 3 stadijos vėžiu sergantį tėvą, kuriam reikalinga pagalba. Kadangi nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas, padarė įkalinimo įstaigoje, jam nebus taikomas lygtinis paleidimas ir jis privalės bausmę atlikti iki pat pabaigos (iš viso tai bus 17 metų) be jokios galimybės išeiti anksčiau laiko. Pasižada daugiau niekada nenusikalsti, gyventi dorai ir sąžiningai ir prašo kiek įmanoma labiau sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroras Justas Gureckas prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras pažymi, kad nors apeliantas skunde ir dėsto argumentus, kurie, pastarojo manymu, pagrindžia švelnesnės bausmės skyrimą, tačiau, susipažinus su skundžiamu nuosprendžiu, matyti, kad skirdamas ir individualizuodamas bausmę D. K. pirmosios instancijos teismas aiškiai, išsamiai ir visapusiškai aptarė aplinkybes, turinčias reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ir dydžiui, o tuo pačiu įvertino ir aplinkybes, kuriomis nuteistasis remiasi apeliaciniame skunde. Prokuroras pabrėžia, kad nuteistajam už kiekvieną iš inkriminuotų nusikalstamų veikų paskirta bausmė yra ženkliai mažesnė nei sankcijoje numatytas jos vidurkis, paskirtos bausmės teisingai subendrintos apėmimo būdu, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Be to, subendrindamas D. K. paskirtą bausmę su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bausme, teismas pritaikė nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą, t. y. bausmes subendrino jas iš dalies sudėdamas. Įvertinus baudžiamosios bylos ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, prokuroras daro išvadą, kad teismas tinkamai taikė baudžiamųjų įstatymų, reglamentuojančių bausmės paskyrimą, nuostatas, o nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir ją švelninti nėra teisinio pagrindo.
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nuteistojo D. K. gynėja D. Kisinienė prašė ginamojo skundą tenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendį pakeisti, sušvelninant D. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Gynėjos teigimu, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį nuteistasis permąstė padarytas klaidas, padarė pasvertas išvadas. Jo pasikeitusį elgesį rodo tai, kad pastarasis nebevartoja narkotinių, psichotropinių medžiagų, laisvės atėmimo vietoje įgijo suvirintojo ir elektros įrenginių taisytojo specialybes, toliau mokosi, siekdamas įgyti dar vieną (staliaus) specialybę. Be to, nuteistasis lankosi anoniminių narkomanų susirinkimus, bendrauja su psichologu, vykdo socialinės reabilitacijos planą, ypač atkreipiamas dėmesys į tai, kad D. K. laisvės atėmimo vietoje buvo 3 kartus skatintas už gerą elgesį. Nuteistojo išsakyta pozicija dėl nepilnamečio sūnaus ir sergančio tėvo yra nuoširdi ir verta supratimo. Taigi gynėja prašo suteikti nuteistajam D. K. pasitikėjimą ir sušvelninti paskirtą bausmę.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo D. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (dalyje dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo).
Žemesnės instancijos teismas
6. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis D. K. neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei veikų kvalifikavimo, tačiau mano, jog paskirta bausmė yra per griežta ir prašo ją kiek įmanoma sušvelninti. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
7. Motyvuodamas poziciją dėl, nuteistojo įsitikinimu, pernelyg griežtos bausmės paskyrimo, apeliantas vardina aplinkybes, į kurias prašo atsižvelgti ir, vadovaujantis jomis, sušvelninti bausmę. Matyti, jog nuteistasis kaip reikšmingas bausmės skyrimui laiko aplinkybes, susijusias su po nusikalstamų veikų padarymo pasikeitusiu pastarojo elgesiu, taip pat šeimynines aplinkybes, be to, pabrėžia neturėjęs tikslo platinti narkotines medžiagas, kurių kiekis buvo labai mažas, ir akcentuoja tai, kad jam nebegalės būti taikomas lygtinis paleidimas.
8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. K. bausmes, atsižvelgė į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. vertino padarytų nusikaltimų pobūdį (padaryti du nusikaltimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis), jų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas vienas sunkus tyčinis nusikaltimas ir pasikėsinta įvykdyti vieną nesunkų nusikaltimą), nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tai, kad nusikalsta atliekant laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat konstatavo vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 27 straipsnis). Be to, teismas atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – jauno amžiaus, išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose mokosi ir mokymo įstaigoje charakterizuojamas teigiamai, asociacijos „Laisvas žmogus“ charakterizuojamas teigiamai, nedirbantis, per 5 metų laikotarpį nebaustas administracine tvarka, teistas 6 kartus, įskaitant ir ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgė ir į pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas paskyrė D. K. bausmes už pastarojo įvykdytas dvi nusikalstamas veikas, jas subendrino tarpusavyje apėmimo būdu, pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme (neatliktos bausmės dalimi).
9. Analizuodama pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagrįstumą, teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į skundžiamu nuosprendžiu pripažintą D. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Minėtoje baudžiamojo įstatymo normoje kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra numatyta tai, jog veiką padarė recidyvistas. D. K. atitinka BK 27 straipsnio 1 dalyje numatytus įtvirtintus recidyvisto požymius, kadangi, būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, esant neišnykusiam ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą ir taip pat pasikėsino padaryti dar vieną tyčinį nusikaltimą. Visgi pabrėžtina, kad nuteistasis D. K. BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje bei 24 straipsnio 5 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padarė 2014 m. rugsėjo 4-5 d., tuo tarpu BK 60 straipsnio 1 dalis nauju 13 punktu, numatančiu naują atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė recidyvistas, buvo papildyta tik įsigaliojus Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymui Nr. XII-1554, t. y. nuo 2015 m. kovo 24 d. Taigi nusikalstamų veikų padarymo metu – 2014 m. rugsėjo 4-5 d. – baudžiamajame įstatyme kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė nebuvo įtvirtinta tai, kad veiką padarė recidyvistas. Įstatymas, kuriuo BK 60 straipsnio 1 dalis buvo papildyta nauju 13 punktu (nauja atsakomybę sunkinančia aplinkybe), laikytinas sunkinančiu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį ir neturi grįžtamosios galios (BK 3 straipsnio 3 dalis). Išdėstyti argumentai rodo, jog nagrinėjamu atveju nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė konstatuota nepagrįstai, dėl ko teisėjų kolegija keičia pirmosios instancijos nuosprendį ir šalina iš nuosprendžio motyvų apylinkės teismo pripažintą D. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.
10. Grįžtant prie pagrindinio teisėjų kolegijos sprendžiamo klausimo – ar D. K. paskirta bausmė yra tinkama bei ne per griežta, pirmiausiai pažymėtina, kad apeliantas nusikalstamas veikas padarė, atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu už labai sunkų nusikaltimą (beje, analogiško pobūdžio pobūdžio) paskirtą ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Ši aplinkybė yra reikšminga, ji parodo asmens pavojingumą, tai, kad nusikalstamas elgesys yra neatsitiktinis, o nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė net ir jau paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė. Akivaizdu, kad bausmės skyrimas asmeniui, kuris naujus nusikaltimus padarė būdamas pataisos namuose ir atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę, eliminuoja galimybę skirti švelnesnes bausmes, juo labiau BK 260 straipsnio 1 dalis kitų bausmės rūšių apskritai nenumato. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas turėjo pasirinkimą nustatyti už atskiras nusikalstamas veikas skirtinų laisvės atėmimo bausmių dydžius, o, bendrinant bausmes, nuspręsti dėl pridedamos bausmės dalies.
11. Kaip nurodyta anksčiau, nustatydamas bausmes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, be to, papildomai įvertino pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę. Visos skirtinai bausmei reikšmingos aplinkybės, išskyrus jau aptartą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, buvo nustatytos pagrįstai ir įvertinos teisingai. Pirmosios instancijos teismas už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą nuteistajam paskyrė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 260 straipsnio 1 dalyje - 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Taigi abiem atvejais nuteistajam buvo paskirtos mažesnės bausmės nei straipsnių sankcijose įtvirtintos laisvės atėmimo bausmės vidurkis (už sunkų nusikaltimą paskirta bausmė iš esmės yra netgi daugiau artima sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui).
12. Atsižvelgiant, kad D. K. padaryti nusikaltimai labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir yra priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, apylinkės teismas teisingai paskirtas bausmes bendrino apėmimo būdu (vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu.), o, esant visoms BK 64¹ straipsnyje nustatytoms sąlygoms, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Galiausiai bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi BK 64 straipsnio nuostatomis (nuteistajam, kuris neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes subendrina būtent minėto baudžiamojo įstatymo pagrindu) ir, kaip matyti, iš dviejų galimų bendrinimo būdų (visiško ar dalinio sudėjimo) parinko nuteistajam palankesnįjį, t. y. prie neatliktos bausmės pridėti tik dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės.
13. Taigi iš išdėstytų argumentų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nei skirdamas bausmes, nei jas bendrindamas klaidų nepadarė ir nuteistojo D. K. bausmės (už atskiras nusikalstamas veikas ir galutinės subendrintos bausmės) klausimą išsprendė teisingai. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo švelninti paskirtą bausmę. Kaip jau minėta anksčiau, nuteistasis poziciją dėl bausmės švelninimo daugiausia grindžia akcentuodamas po nusikalstamų veikų padarymo įvykusiais jo asmenybės pokyčiais. Kartu su apeliaciniu skundu D. K. pateikė Lietuvos veiklių žmonių bendrijos prašymą, taip pat asociacijos „Laisvas žmogus“ 2019 m. kovo 26 d. pažymą, kurioje jis apibūdinamas tik teigiamai(4 t., b. l. 143-144). Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šiam teismui buvo pateikta Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos pažyma (pabrėžtina, kad ji išduota prieš metus), taip pat asociacijos „Laisvas žmogus“ 2019 m. gegužės 17 d. pažyma, kuriose D. K. apibūdintas irgi teigiamai (4 t., b. l. 74-75). Taip pat į bylą pateiktas Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. spalio 18 d. nutarimas Nr. LK-122, kuriuo nutarta taikyti D. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra (4 t., b. l. 72). Šiame nutarime komisija konstatavo, kad nuteistasis turi du paskatinimus, yra motyvuotas keisti savo požiūrį, sumažino rizikos balus (nuo 2018 m. spalio 1 d. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką sumažėjo nuo 60 balų iki 44). Taigi matyti, kad baudžiamojoje byloje yra duomenų, palankiai charakterizuojančių nuteistąjį. Visus duomenis, kurie buvo pateikti teismui, pirmosios instancijos teismas, svarstydamas bausmės skyrimo klausimą, aptarė ir, sprendžiant iš bausmių dydžių, mažesnių už tos rūšies bausmių vidurkius arba net artimesnį minimumui (BK 260 straipsnio 1 dalies atveju), jie tam tikra dalimi turėjo įtakos nustatant nuteistajam pakankamai palankią bausmės trukmę. Dar labiau mažinti už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes ir švelninti už jas nustatytą subendrintą, taip pat galutinę subendrintą bausmę nėra jokio objektyvaus pagrindo.
14. Pasisakydama dėl nuteistojo pateiktų dokumentų, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO patalpintus duomenis, iš kurių matyti, kad 2019 m. apylinkių teismai du kartus nepatvirtino lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijų nutarimų taikyti nuteistajam D. K. lygtinį paleidimą. Abu kartus D. K. su tokiais sprendimais nesutiko, tačiau apygardų teismai jo skundus atmetė. Vienoje iš nuteistojo skundų nagrinėjusio Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartyje Nr. 1S-245-626/2019 konstatuota, kad D. K. pastangos keisti savo elgesį suintensyvėjo tik artėjant lygtinio paleidimo galimybei (iš esmės nuo 2017 m.). Paskutinį kartą D. K. baustas 2017 m. rugpjūčio 16 d. Iš viso baustas 41 kartą (18 kartų už narkotinių medžiagų vartojimą, 8 kartus už dienotvarkės pažeidimus, 4 kartus už nurodymų nevykdymą, vieną kartą už draudžiamų daiktų turėjimą, vieną kartą už kitų nuteistųjų kurstymą, vieną kartą už skiriamųjų ženklų neturėjimą, vieną kartą už lokalizacijos pažeidimą, vieną kartą už psichologinį smurtą ir kt.). Tuo tarpu paskatintas tik du kartus. Pirmą kartą paskatintas tik po pirmo svarstymo dėl lygtinio paleidimo (2018 m. gruodžio 20 d. už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose), antrą kartą – po antrojo svarstymo (2019 m. balandžio 23 d. paskatino už stropų darbą ir gerus mokymosi rezultatus), nors bausmę atlieka nuo 2009 m. kovo 31 d. Taigi, nors nuteistasis savo apeliaciniame skunde išryškina teigiamus aspektus ir teigiamus savo pokyčius, tačiau įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime nustatytos aplinkybės leidžia pamatyti ir kitokius, ne tokius teigiamus, jo asmenybės aspektus. Tai teisėjų kolegijai kelia pagrįstas abejones, kad nuteistasis po nusikalstamų veikų padarymo padarė kritiškas išvadas ir maksimaliai teigiama linkme pakeitė savo elgesį, kas atitinkamai nesudaro pagrindo bausmės švelninimui.
15. Pagrindo švelninti bausmę nelemia ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl tėvo ligos, augančio (duomenys neskelbtini) sūnaus. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo tėvui onkologinė liga buvo konstatuota dar (duomenys neskelbtini) (iki skundžiamu nuosprendžiu konstatuotų nusikaltimų padarymo), tačiau nei tėvo sveikata, nei sūnus nesustabdė apelianto nuo naujų nusikalstamų veikų. Taigi minimos su šeimos nariais susijusios aplinkybės neturi įtakos paskirtų bausmių klausimui. Plačiau neanalizuotini apeliaciniame skunde išsakyti teiginiai, kad nuteistasis narkotines medžiagas būtų vartojęs pats, o ne platinęs pataisos įstaigoje, taip pat akcentuotas nedidelis draudžiamos medžiagos kiekis. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad jis yra nuteistas ne tik pasikėsinęs neteisėtai įgyti narkotinę be tikslo ją platinti, bet ir sukurstęs kitą asmenį neteisėtai disponuoti narkotine medžiaga, turint tikslą ją platinti, t. y. įkalbėjo ir sukurstė nuteistąjį A. V. iš kito asmens įgyti, atgabenti į Vilniaus pataisos namus ir jam (D. K.) perduoti narkotines medžiagas. Taigi ta aplinkybė, kad tuo atveju, jeigu A. V. būtų pavykę narkotinę medžiagą – heroiną sėkmingai perduoti D. K., pastarasis ją būtų suvartojęs pats, taip pat disponuotos draudžiamos medžiagos kiekis neturi išskirtinės reikšmės, skiriant bausmę, juo labiau, lemiant mažesnį jos dydį.
16. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės švelninimas negalimas, net ir pašalinus anksčiau nurodytą nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Matyti, kad D. K., kuris nusikalto pataisos namuose atlikdamas anksčiau paskirtą laisvės atėmimo bausmę, už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus paskirtų laisvės atėmimo bausmių trukmė nesiekia šios bausmės rūšies vidurkio, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, subendrintos bausmės dydis atitinka už įvykdytą sunkų nusikaltimą numatytos bausmės minimumą. Bendrinant bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme buvo pasirinktas nuteistajam palankesnis BK 64 straipsnio 1 dalyje numatytas bausmių bendrinimo būdas ir prie anksčiau paskirtos bei neatliktos bausmės pridėta tik dalis skundžiamu nuosprendžiu skirtos bausmės. Įvertinus nusikaltimų padarymo aplinkybes bei nuteistojo asmenybę, nėra pagrindo laikyti, jog D. K. paskirta galutinė 5 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, priešingai – ji atitinka padarytų nusikaltimų pavojingumą, pobūdį, padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo D. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendį pakeisti ir pašalinti nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje pripažintą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, t. y. veiką padarė recidyvistas.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.