- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-10
- Bylos Nr.
- 1S-245-626/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalija Norkūnaitė
- Nuteistasis
- D. K.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-28 nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019-05-03 nutarimą Nr. 59-87 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam D. K. taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. D. K. Vilniaus apygardos tesimo 2009-03-31 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005-11-22 nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 15 (penkiolikai) metų.
2. Bausmės vykdymo pradžia – 2009-03-31, pabaiga – 2024-03-29. 2/3 laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2019-03-29. Neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis 2019-04-26 – 4 metai 11 mėnesių ir 3 dienos.
3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2019-05-03 nutarimu Nr. 59-87 nutarė taikyti D. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Komisija siūlė, esant rašytiniam nuteistojo sutikimui, nustatyti intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka. Pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui, Komisija siūlė nustatyti nuteistajam šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2024-03-29, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2024-03-29, dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos.
4. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-28 nutartimi nepatvirtintas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019-05-03 nutarimas Nr. 59-87 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. K.. Teismas konstatavo, kad yra formalusis paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas. Tačiau, pasak teismo, būtina atsižvelgti ir į nuteistojo ankstesnius teistumus, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, į tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo visiškai nepriekaištingas (net 41 kartą pažeidė režimo reikalavimus), tuo tarpu skatintas tik vieną kartą (už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose), darbinės patirties stygių (iki nuteisimo oficialiai nedirbo), impulsyvumą, agresyvumą, savo elgesio pasekmių suvokimo stoką, neigiamą nuostatą į priežiūrą ir apribojimus, sumenkina savo nusikalstamas veikas, teigdamas, kad neturėjo kito pasirinkimo, buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Nurodė, jog lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad jis toliau laikysis įstatymų, nenusikals ir bus užtikrintas bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, pasiekimas. Teismo vertinimu, nusikaltimo, už kurį D. K. atlieka bausmę, pavojingumas, taip pat esant neatliktai daugiau kaip ketverių metų laisvės atėmimo bausmei, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, bei rodo, kad šiuo metu nėra pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir nėra galimybės nuteistąjį D. K. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis D. K. pateikė skundą, kuriame prašo apylinkės teismo nutartį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą.
5.1. Nurodo, jog skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota bei nepagrįsta, todėl teismo nutartis neatitinka baigiamajam teismo aktui keliamo aiškumo reikalavimo. Pasak nuteistojo, iš teismo nutarties visiškai neaišku, kokius reikalavimus jis turi atitikti, kad jam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą.
5.2. Nurodo, jog teismas neatidžiai išnagrinėjo bylą, nes jis yra skatintas ne vieną, o du kartus. Antrą paskatinimą jis gavo jau po komisijos posėdžio, todėl Vilniaus pataisos namų nutarime apie jį nebuvo kalbama, tačiau asmens byloje buvo duomenys apie antrą paskatinimą. Atsižvelgiant į tai mano, jog teismas priėmė sprendimą nepasidomėjęs asmens byloje esamais duomenimis, o vadovaudamasis tik Vilniaus pataisos namų nutarimu.
5.3. Nesutinka su teismo argumentu, kad būtina atsižvelgti į: ankstesnius teistumus, už kuriuos jis bausmę jau yra atlikęs; nusikaltimo sunkumą, už kurio padarymą dabar atlieka bausmę. Mano, kad tai yra draudimo bausti du kartus principo pažeidimas. Nurodo, kad Lietuvos teisminėje praktikoje pripažįstama, kad nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis nėra veiksniai, įtakojantys lygtinio paleidimo taikymą (bylos Nr. 1S-1006-478/2012, 1S-806-175/2012, 1S-806-175/2012, 1S-796-658/2012, 1S-854-133/2012, 1S-1654-387/2015, TS-24-271/2017).
5.4. Pasak D. K., lygtiniu paleidimu būtų pasiektas progresyvaus laisvės atėmimo bausmės strategijos principas, nes paleidžiant nuteistąjį lygtinai gerėja jo socialinė aplinka, stiprėja socialinis ryšys, išlaiko motyvacija būti laisvėje, gerėja jo ekonominiai reiškiniai, taip pat ir valstybės, sumažėja recidyvo rizika. Nurodo, jog spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą teismas turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir jos vykdymo paskirtimi ir paleidimo tikslais. Lygtinio paleidimo netaikymas vien analizuojant bausmės pobūdį prieštarautų įstatymo reikalavimams. Pažymi, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika vidutinė, dinaminiai veiksniai sudaro 28 balus, jo manymu, įvairių programų poveikis, kurias taiko probacijos tarnyba, būtų žymiai efektyvesnis, jas taikant laisvėje.
5.5. Nesutinka su teismo išvada, kad lygtinis paleidimas neužtikrins bausmės tikslų, nes dalies laisvės atėmimo bausmės atlikimas jau padarė jam poveikį, jis padarė kategoriškas išvadas ir ateityje daugiau nenusikals. Jo dabartinis teigiamas elgesys pataisos namuose tik dar kartą įrodo, jog nusikalstamas elgesys jam jau yra nepriimtinas, savo tikslus įgyvendins tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
5.6. Nurodo, jog teismo sprendimas neatitinka Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003-09-24 rekomendacijų Rec(2003)22, kurios numato, jog lygtinis paleidimas yra norma, o ne išimtis, t. y. atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą turi būti aiškiai argumentuotas.
5.7. Mano, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją, nes nutartyje nurodė, jog yra pagrindas manyti, jog jis nesilaikys įstatymų ir nusikals.
6. Apygardos teisme gautas nuteistojo tėvo Z. K. prašymas taikyti jo sūnui lygtinį paleidimą. Jame prašoma atsižvelgti į tai, kad D. K. turi profesiją, nepilnametį vaiką (13 metų amžiaus), kuriam reikalinga tėvo pagalba, auklėjimas. Atsiprašo dėl sūnaus paklydimų ir prašo jam atleisti. Nurodo, kad nuolat sūnų lanko, su juo daug bendrauja, kalba apie padarytas klaidas, neišmoktas pamokas, pasvajoja apie didelę ir laimingą šeimą. Jis mato sūnaus troškimą būti geru sūnumi, mato jo gailestį dėl padarytų klaidų. Mato kaip per 11 metų pasikeitė jo mąstymas ir gyvenimo vertybės. Nurodo, kad sūnus labai nori pakeisti savo gyvenimą ir turi konkrečių planų ateičiai. Prašo atsižvelgti ir į jo paties sveikatą, jam sukako 82 metai, sveikata labai prasta, sunku atlikti kasdienius sunkius darbus, todėl sūnaus pagalba labai reikalinga. 2006 m. jam diagnozuotas vėžys, 3 stadija, kuris progresuoja. Taip pat jis serga cukriniu diabetu, širdies nepakankamumu. Stenokardija, širdies blokada, ritmo sutrikimu, glaukoma, stuburo išvarža, turi tik vieną inkstą. Nuo 2007 m. jam nustatytas specialus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, didelis specialiųjų poreikių lygis (100 procentų). Nurodė jį patį teigiamai charakterizuojančius duomenis bei, kad tiki sūnaus pasitaisymu.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į skundą negauta.
8. Apygardos teismas išnagrinėjęs bylą konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-28 nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
9. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
10. Priešingai nei nurodo D. K., sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą svarbu įvertinti materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus – nuteistojo asmenybę, taip pat praeityje teismo taikytas priemones, nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas aplinkybes. Šie kriterijai parodo, ar yra įstatyme nustatyta materialioji sąlygą lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
11. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Todėl nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo ankstesnio elgesio.
12. Iš skundo turinio matyti, kad nuteistasis iš esmės nesutinka su teismo sprendimu netvirtinti Komisijos nutarimo dėl lygtinio taikymo nuteistajam. Skunde pagrindinis dėmesys skiriamas apylinkės teismo nutarties argumentacijai, manoma, kad teisėjas paviršutiniškai susipažino su asmens bylos medžiaga, nes nenurodė dar vieno jo paskatinimo, kuris gautas jau po komisijos posėdžio.
13. Apygardos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, asmens bylos duomenis, skundo argumentus, pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad šiai dienai nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, D. K. atžvilgiu yra pasiekti ir nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Visiškai pritartina apylinkės teismo išvadai, kad surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, kad būdamas laisvėje D. K. laikysis įstatymų ir nenusikals. Priešingai nei mano D. K., ši išvada nėra asmens nekaltumo prezumpcijos pažeidimas. Pažymėtina, kad tik padarius šią išvadą galima taikyti lygtinį paleidimą, nes bausmės paskirtis ne tik nubausti asmenį, bet atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas (svarbus ir visuomenės saugumo interesas).
14. Nors apylinkės teismas suklydo nurodydamas D. K. paskirtų paskatinimų skaičių (vietoj dviejų, nurodė vieną), tačiau nėra pagrindo išvadai, kad nebuvo įvertinti iš esmės visi reikšmingi duomenys, kurie turi būti svarstomi sprendžiant klausimą dėl galimybės taisyti nuteistus asmenis neizoliuotus nuo visuomenės. O būtent ir teigiamai ir neigiamai asmenį charakterizuojančios aplinkybės, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo metu bei iki bausmės atlikimo, nesuteikiant nei vienai iš jų nepagrįstai didelės ar menkos reikšmės.
15. Kaip minėta, nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo asmenybės, ankstesnio elgesio, nes pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką didina D. K. ankstesni nusikalstami veiksmai, elgesys taikyto bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo metu (2 kartus taikytas lygtinis paleidimas, visais atvejais buvo pažeistos sąlygos), todėl teismas pagrįstai į juos atsižvelgė.
16. Nagrinėjamu atveju, be abejo yra svarbu tai, kad D. K. daro pažangą ir po pirmojo svarstymo dėl jo lygtinio paleidimo, jo nusikalstamumo rizika sumažėjo 7 balais. Stebimi tam tikri pozityvūs pokyčiai nuteistojo rizikos valdyme. Tačiau rizika išlieka vidutinė (53 balai). Negalima nepastebėti ir to, kad pastangos keisti savo elgesį suintensyvėjo tik artėjant lygtinio paleidimo galimybei (iš esmės nuo 2017 metų). Paskutinį kartą D. K. baustas 2017-08-16. Iš viso baustas 41 kartą (18 kartų už narkotinių medžiagų vartojimą, 8 kartus už dienotvarkės pažeidimus, 4 kartus už nurodymų nevykdymą, vieną kartą už draudžiamų daiktų turėjimą, vieną kartą už kitų nuteistųjų kurstymą, vieną kartą už skiriamųjų ženklų neturėjimą, vieną kartą už lokalizacijos pažeidimą, vieną kartą už psichologinį smurtą ir kt.. Tuo tarpu paskatintas tik du kartus. Pirmą kartą paskatintas tik po pirmo svarstymo dėl lygtinio paleidimo (2018-12-20 už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose), antrą kartą - po antrojo svarstymo (2019-04-23 paskatino už stropų darbą ir gerus mokymosi rezultatus), nors bausmę atlieka nuo 2009-03-31. Todėl aplinkybė, kad šiuo metu nuteistasis nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių, tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalėjo ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, ir tai nesudaro besąlyginio pagrindo manyti, kad jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas.
17. Taigi, nors nuteistasis šiai dienai yra atlikęs didelę dalį bausmės, tačiau jo elgesys bausmės atlikimo metu iš esmės buvo menkai nukreiptas elgesio koregavimo linkme, suintensyvėjo tik 2017 metais, todėl konstatuotina, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra, tačiau paskutiniu metu pastebimi teigiami D. K. elgesio pokyčiai šiuo metu dar negali būti vertinami kaip ilgalaikiai ir nuoseklūs, rodantys nuteistojo pasirengimą integruotis į visuomenę. Svarbu ir tai, jog dinaminiai veiksniai, kuriuos galima keisti, sudaro beveik pusę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų.
18. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, noras gyventi nenusikalstant, dirbti, padėti sergančiam tėvui ir vaikui, yra įvertinti teigiamai, tačiau apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad jie nėra esminiai kriterijai, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie lygtinio paleidimo jam taikymą. Įstatymas numato konkrečius kriterijus, kuriuos vertinant yra daromos išvados dėl galimybės toliau asmenį taisyti neizoliuotą.
19. Nuteistasis sutinka, kad jo atžvilgiu būtų taikoma intensyvi priežiūra. Atkreiptinas dėmesys, kad likusi neatlikta laisvės atėmimo dalis taip pat yra pakankamai didelė, virš keturių metų. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 28 straipsnio nuostatas, nuteistojo intensyvi priežiūra vykdoma 3 mėnesius, o bendras vykdomos probuojamojo asmens intensyvios priežiūros terminas negali trukti ilgiau kaip 1 metus. Todėl šiuo atveju, esant neatliktai daugiau nei 4 metų bausmės daliai, nuteistasis ilgą laiką būtų prižiūrimas tik minimaliai.
20. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas sprendžia, kad šiuo atveju negalima nekreipti dėmesio į nuteistojo elgesį iki laisvės atėmimo bausmės paskyrimo (vieną kartą taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, du kartus – lygtinis paleidimas, kurių taikymo sąlygas visais atvejais pažeidė), pataisos namuose, į pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius bei iš esmės tik neilgą laiko tarpą dedamas pastangas ją mažinti, kas prieštarautų teisingumo principui. Sutiktina su apylinkės teismo nuomone, jog šiuo metu byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad D. K. pasiruošęs atlikti likusią bausmės dalį neizoliuotas nuo visuomenės bei, kad būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Be to, šiuo atveju svarbus ir visuomenės interesas dėl saugumo.
21. Nuteistasis skunde nurodo nemažai teismų nutarčių, kuriose nuspręsta nuteistiesiems taikyti lygtinį paleidimą. Jo nuomone šias nutartis reikėtų laikyti precedentais. Su šiais argumentais apygardos teismas nesutinka. Precedentais galima laikyti teismų praktiką nustatančią materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus, tačiau asmens asmenybė (nuobaudų skaičius ir jų įtaka sprendimui bei kt.), pastangos, dedamos mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jų reikšmė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, turi būti vertinama individualiai kiekvienoje byloje.
22. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog apylinkės teismas atsisakydamas tvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, rėmėsi visų byloje esančių bei lygtinio paleidimo klausimui išspręsti svarbių duomenų visuma, tinkamai išanalizavo šiuos duomenis bei priėmė pakankamai argumentuotą, teisingą ir pagrįstą sprendimą. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį įpareigoja dėti pastangas tam, kad mažinti nusikalstamo elgesio riziką ir įtikinti Komisiją bei teismą, kad jis vis tik vertas pasitikėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo D. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-28 nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.