- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-19
- Bylos Nr.
- e2-9410-1028/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03079-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvijus Balčytis
- Ieškovas
- M. V.
- Atsakovas
- G. V.
Įžanginė dalis
dalyvaujant institucijos, teikiančios išvadą, Šiaulių m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotam asmeniui L. Š. T,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinė bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė pakeisti 2014-09-29 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų Nutartimi Nr. 2-2384-772/2014 m. priteistą išlaikymą ir priteisti iš atsakovo G. V. nepilnamečių vaikų A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis - 300 Eur (trys šimtai eurų) nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, abiejų vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis prašau skirti ieškovę M. V.; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad pagal 2014-09-29 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų Nutartį Nr. 2-2384-772/2014 m. (toliau – Nutartis) atsakovas G. V. įsipareigojo mokėti nepilnamečių vaikų: M. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) A. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis - 300 Lt (trys šimtai litų), nuo 2013-11-01 iki vaikų pilnametystės. Atsakovas nepilnai mokėjo išlaikymą nepilnamečiams vaikams, todėl perduota priverstiniam skolos išieškojimui antstoliui. 2022-12-31 dienai G. V. išlaikymo įsiskolinimo suma yra 3797 Eur. Nutartyje priteistas išlaikymo dydis (po 86,89 Eur) nebeatitinka vaikų poreikių. Nuo Nutarties priėmimo dienos praėjo beveik 10 metų. Šiuo metu dukroms A. V. ir G. V. po 14 metų. Jos auga, didėja jų poreikiai, be to pasikeitė ekonominė situacija, t. y. pabrango pragyvenimas, dujos, elektra, maistas. Dukterų A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. V., gim. (duomenys neskelbtini), minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį būtina skirti kiekvienai apie 800 Eur. Į minėtą sumą įeina: išlaidos maistui – 300 Eur, komunalinių paslaugų išlaidos – 50 Eur, išlaidos mokyklai – 10 Eur, maistas mokykloje – 5 Eur x 21 d. = 105 Eur, autobuso mėnesinis bilietas – 6 Eur, drabužiams ir avalynei – 100 Eur, higienos priemonėms – 50 Eur, vaistams ir vitaminams – 20 Eur, lavinimosi ir mokyklinėms priemonėms - 25 Eur, laisvalaikiui, pramogoms, gimtadieniams ir kt. šventėms – 40 Eur, poilsiui atostogų metu – 30 Eur, kompiuterių ir telefonų įsigijimui bei jų priežiūrai ir remontui, internetui - 30 Eur, kitos nenumatytos išlaidos – 20 Eur, automobilio priežiūra, draudimas, kuras – 30 Eur mėnesiui. Be to, dukra G. V. lanko rankinio treniruotes (duomenys neskelbtini) sporto gimnazijoje treniruotėms mėnesio mokestis – 10 Eur, varžyboms – 50 Eur. Rankinio treniruotėms reikalinga sportinė apranga (antkeliai, marškinėliai, šortai, šiltas sportinis kostiumas, sportiniai bateliai, įtvarai nugarai ir riešui, kuprinė. Todėl G. papildomos išlaidos sezonui – 700 Eur. Be to, vasara planuoja vykti į sporto stovyklą Estijoje – kaina 300 Eur. Taip pat jai reikalingas kompiuteris – 1000 Eur. Dukra A. V. pagal neformaliojo ugdymo programą jaunimui 6 mėn. mokinasi ispanų kalbą – 29 Eur; lanko bažnyčią, reikalingos papildomos lėšos pirmąjai komunijai, sutvirtinimui – 50 Eur, balti rūbai šiai šventei, avalynė – 300 Eur, auksinis kryželis ir grandinėlė - 660 Dukra A. buvo išvykusi 3 dienų ekskursija į Lenkiją 2022 rugsėjo 22 d., 3 dienos, kaina – 400 Eur, be to, 2022 m. gruodžio mėn. 22 d. vyko į Rygą operos ir baleto teatrą žiūrėti operą „Sprangtukas“ – išlaidos - 82 Eur. Be to, gegužės pabaigoje išvyksta į Vokietiją – numatomos išlaidos 550 Eur. Be to, A. reikalinga koreguoti sąkandį ir dantų padėti breketų sistema, sudarytas gydymo planas, gyd. Odont. G. Š.: gydymo kaina 3-4 metų laikotarpiui 2500-3500 Eur. Ieškovė viena augina ir rūpinasi vaikų kasdiene buitimi, ugdymu, vaikų poreikiais, dėl to patiria didesnes išlaidas nei kartu negyvenantis vaiko tėvas, kuris nebendrauja su vaikais visiškai. Kartu dar gyvena sūnus M. V., kuriam (duomenys neskelbtini) suėjo 18 m., kuris mokinasi Šiaulių (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje, ir jį viena išlaiko. Jos pajamos 940 Eur, 80 Eur vaikų pinigai iš valstybės. Nekilnojamas turtas – bendrabučio tipo butas, adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Kito nekilnojamojo turto neturi. Nepilnamečiai vaikai jokio turto neturi. Atsakovas yra dirbantis, sveikas, todėl privalo imtis priemonių vaikų teisėms ir interesams apsaugoti, jų būtiniems poreikiams patenkinti, o šios pareigos nevykdymas, negali būti pateisinamas dėl jokių priežasčių. Pažymėtina, kad atsakovas per daugiau nei 9 metus, kuomet buvo susitarta dėl vaikų išlaikymo, nė karto nebendravo su savo nepilnamečiais vaikais, todėl visa rūpinimosi vaikais našta tekdavo jai vienai.
Atsakovui ieškinys įteiktas, atsakovas atsiliepimo nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas porą metų išvis nebemoka išlaikymo. Su vaikais 10 metų nebendrauja. Vaikai aktyvūs, lanko sportą, tam reikalingi pinigai. Nebeprašo priteisti alimentų pilnamečiui. Kiek žino, atsakovas turi nusipirkęs sodybą, augina gyvulius, viskas užrašyta ant kitų asmenų, ūkininkauja. Ieškovė gauna apie 900 Eur per mėnesį. Atsakovas sveikatos problemų neturėjo. Labai didelis išlaidų vaikams skirtumas, kai vaikai paaugo. Nuo rudens gavo vieną maitinimą, bet joms reikia du kartus pavalgyti dėl būrelių. Gauna vaiko pinigus, apie 85 Eur. Pilnametis sūnus gauna našlaičio pensiją. Atsakovas nedalyvauja auklėjime, tai nors finansiškai tegul padeda. Jai kartais padeda mama. Vienai dukrai bus tris metus daromas dantų tiesinimas.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė posėdžio metu ieškinį palaikė.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, pranešimas jam siųstas tuo pačiu adresu, kuriuo buvo įteiktas ieškinys, todėl pagal CPK 121 str. 2 d. laikytinas įteiktu.
Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad šalys turi tris vaikus, du iš jų nepilnamečiai (b. l. 10-12). Ieškovė pateikė duomenis apie turtinę padėtį (b. l. 14-19, 21-22), atsakovo gyvenamąją vietą (b. l. 20), nutartį (b. l. 23-25), pažymas apie vaikų mokymąsi (b. l. 26-29), išlaikymo įsiskolinimą (b. l. 30, 33), vaikų sveikatos būklę (b. l. 31-32). Išreikalauti duomenys apie šalių turtinę padėtį.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad 86,89 Eur išlaikymas nepilnamečiams vaikams buvo nustatytas 2014 metais ir jis nebeatitinka nei ekonominės situacijos, nei vaikų poreikių.
Išlaikymo dydžio pakeitimo klausimu kasacinis teismas yra pakankamai išsamiai pasisakęs 2016-04-08 nutartyje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, kurioje apžvelgta ir kasacinio teismo praktika nurodytu klausimu.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011).
Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).
Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors vienoje byloje yra pasisakęs, jog, vaikams augant, jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. B. v. G. B., bylos Nr. 3K-3-534/2013).
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).
Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (kasacinio teismo 2016-04-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
Kaip minėta, pirmiausiai turi būti nustatyta, kad iš esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai. Nagrinėjamu atveju dėl vaikų poreikių galima konstatuoti tai, jog šalys išlaikymą, kurio dydis 300 Lt (86,89 Eur) vienam vaikui, pasitvirtino dar 2014-09-29 teismo nutartimi. Tuo metu vaikams buvo tik nepilnai 6 metai. Šiuo metu vaikams jau yra beveik 15 metų, praėjo devyneri metai, todėl akivaizdu, kad per tokį laiką keičiasi ne tik augančių vaikų poreikiai, bet ir ekonominė situacija, pagal kurią ir esamų poreikių užtikrinimas savaime pabrango. Taip pat konstatuotina, kad 15 metų paauglio poreikiai neabejotinai yra didesni, nei 6 metų vaiko. Per šį laikotarpį įvyko fiziologiniai pokyčiai vaikams sparčiai augant, iš to pirmiausiai kylant didesniam poreikiui dažnai keisti rūbus. Pažymėtina, kad dukros yra dvynės, todėl nėra daiktų, žaislų, išaugtų rūbų, kuriuos augantys nevienodo amžiaus vaikai galėtų naudoti pakartotinai. Taip pat visuotinai žinomu galima laikyti paauglišką apetitą. Pažymėtina, kad vyresni vaikai, tokio amžiaus paaugliai save jau mato kaip socialinių santykių būtiną dalyvį, asmenybę, todėl jų poreikiai yra didesni, nes jiems reikalingi ir gražesni, solidesni, įvairesni rūbai, elektronikos prietaisai ir priemonės, socialinis bendravimas laisvalaikio metu, pramogos, kas irgi kainuoja nemažai. Atsižvelgiant į tai yra neabejotinas pagrindas vertinti, kad vaikų poreikiai išaugo.
Taip pat pastebėtina, kad valstybei dėl karo Ukrainoje smogė didelė infliacija, kuri oficialiais duomenimis Lietuvoje yra viena didžiausių Europos Sąjungoje, ir tai akivaizdžiai jaučiasi per kainas. Pagal statistinius duomenis infliacija kilo keliasdešimčia procentų, nors galbūt ir ne visose sferose bei vienodu lygiu. Viešoje erdvėje neseniai buvo skelbiama, kad būtinų maisto produktų kaina augo netoli 50 procentų. Labiausiai tai ir pasijautė aktualiausiose sferose – maisto, kasdienių paslaugų, šildymo, elektros, kuro kainų šuoliu, bendru kainų augimu praktiškai visose sferose. Tai galima laikyti visuotinai žinomu faktu asmenims, gyvenantiems Lietuvoje. Todėl faktiškai iš atsakovo priteisto 86,89 Eur išlaikymo suma pagal savo perkamąją galią ženkliai sumenko. Pažymėtina, kad ši suma apskritai pagal teismų praktiką net ir 2014 metais nebuvo labai didelė, greičiau vidutiniška, kadangi išlaikymo sumos siekdavo ir 400-450 Lt. Pažymėtina, kad LITEKO duomenimis iš kitos bylos (Nr. 2-2790-810/2008), matyti, kad dar 2008 m. iš atsakovo kitai dukrai G. V. buvo priteistas net 400 Lt kas mėnesį išlaikymas. Taigi, jau tada sudarydamas taikos sutartį atsakovas pats pripažino, jog 400 Lt išlaikymas yra reikalingas vaikui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes yra pagrindas didinti išlaikymo dydį.
Siekiant nustatyti išlaikymo prievolės dydį, įvertintina šalių turtinė padėtis. Iš surinktų įrodymų matyti, kad atsakovo vardu registruotos dvi gana senos transporto priemonės, atsakovas turi butą, dirbo (duomenys neskelbtini), UAB, gaudavo tokioje darbovietėje būdingo dydžio, ne minimalias pajamas. Pagal ieškovės pateiktus duomenis atsakovas turi ir daugiau registruotino turto, tik jis registruotas kitų asmenų vardu, galbūt vengiant išlaikymo prievolės. Ieškovės duomenimis atsakovas taip pat užsiima ūkio veikla. Ieškovės duomenimis atsakovas yra sveikas, darbingas, ką patvirtina ir duomenys apie jo ilgalaikį darbą (duomenys neskelbtini), UAB.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes vertintina, kad atsakovas gali dirbti ir užsidirbti, kad galėtų teikti didesnį išlaikymą vaikams. Bet kuriuo atveju, kaip yra nurodęs kasacinis teismas, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio. Be to, tėvai yra atsakingi už savo vaikus, todėl privalo stengtis uždirbti didesnes pajamas, kad savo vaikus galėtų išlaikyti tinkamai. Nagrinėjamu atveju pagal nustatytus duomenis darytina išvada, kad atsakovo faktinė ir turtinė padėtis nėra kliūtis mokėti didesnį išlaikymą. Pažymėtina, kad atsakovas gavo ieškinį asmeniškai, tačiau ieškinio reikalavimui neprieštaravo, atsiliepimo neteikė, nors privalėjo tą padaryti.
Iš surinktų įrodymų matyti, kad ieškovė yra dirbanti, jos pajamos nėra didelės, apie 900 Eur per mėnesį. Ieškovė turi transporto priemonę, kuri taip pat yra sena, turi butą. Ieškovė nurodė, kad prie šeimos išlaikymo kartais prisideda mama. Iš nustatytų aplinkybių galima vertinti, kad formaliai šalių turtinė padėtis yra gana panaši. Tačiau atsakovo turtinė padėtis geresnė tuo, kad jis pats vaikų neaugina, gali laisvai rinktis darbą ir daugiau užsidirbti, o ieškovės pateiktais duomenimis užsiima papildoma ūkio veikla, susijusia su gyvulių auginimu, ūkininkavimu. Tokiais ieškovės pateiktais duomenimis galima tikėti, kadangi vyrai Lietuvoje paprastai dirba arba geriau apmokamus darbus, nei atsakovo, arba prie tokio darbo užsiima papildoma veikla, duodančia papildomas pajamas.
Būtina įvertinti ir vaikų poreikius. Vaikų išlaikymas iš esmės neturi apsiriboti tik jų maitinimo, aprangos, mokymo priemonių įsigijimo poreikių tenkinimu, bet turi ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, į kurias pagal galimybes įtrauktinos vaikų pramogos, protinis ir fizinis ugdymas. Ieškovės nurodytas išlaidas būtų galima laikyti pagrįstomis, siekiant geriausių vaikų interesų užtikrinimo, nors kai kurios jų galbūt ir gali būti skaičiuojamos mažesnės, atimant vieną kitą eurą. Kita vertus, akivaizdu, kad 300 Eur, reikalaujamų iš atsakovo, dabartinėmis kainomis greičiausiai užtektų beveik vien tik maistui, jei kalbama apie visavertę mitybą, o ne išgyvenimą maitinantis menkaverčiais pigiais produktais. Taip pat matyti, kad vaikai turi tam tikrų sveikatos problemų. Savaime suprantama, kad reikalingos ir išlaidos atostogoms, mokyklos reikalams, drabužiams, komunalinių mokesčių daliai ir kitkam, kas įvardinta ieškinyje. Tokios vaikų išlaikymo išlaidos, atsižvelgiant į dabartinį infliacijos lygį, prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį šalyje, laikytinos visai realiomis. Taip pat kaip jau minėta, didesnis išlaikymas šiuo metu nemaža dalimi tik kompensuotų infliacijos padarytą žalą perkamajai galiai, taip pat iki pat šiol buvo priteistas tik 86,89 Eur vienam vaikui išlaikymas, nors infliacija viską įtakoja nuo gerokai seniau. Be to, ieškovei tenka praktiškai visa našta, susijusi su kasdieniu rūpinimusi vaikais, todėl atsakovui galėtų būti priskiriama ir didesnės, nei pusė, apimties pareiga išlaikyti savo vaikus. Taip pat konstatuotina, kad atsakovas gali dirbti, turi dirbti ir turi stengtis uždirbti kuo daugiau, kad galėtų atsakingai ir tinkamai išlaikyti savo vaikus. Todėl tai, kad nėra duomenų, jog jis gautų dideles pajamas, nesudaro pagrindo nedidinti išlaikymo dydžio ar jį didinti nedidele apimtimi.
Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad anksčiau priteistas išlaikymo dydis nėra pakankamas vaikams išlaikyti, todėl yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį ir nustatyti jį tokį, kokio prašo ieškovė, kadangi jis atitiktų vaikų interesus bei poreikius ir didžiulę infliaciją šalyje. Todėl iš atsakovo priteistinas po 300 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui. Pažymėtina, kad tokia suma ir taip yra gerokai mažesnė, nei pusė ieškovės nurodytos vaikų poreikių sumos, atėmus vaiko pinigus. Mažesnio išlaikymo priteisti nėra pagrindo, kadangi atsakovas net ir nedidelio priteisto išlaikymo nemoka, be to, iki šiol buvo priteistas itin nedidelis išlaikymas, kuris jau seniai galėjo būti padidintas. Taipogi pastebėtina, kad vaikai jau gretai taps pilnamečiai.
Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo didesnį išlaikymą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Atsižvelgiant į tai, padidintas išlaikymas priteistinas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2023-06-29.
Kiti klausimai.
Žyminis mokestis šioje byloje už reikalavimą dėl periodinio išlaikymo skaičiuotinas nuo padidintos sumos (213,11 Eur per mėn. vienam vaikui) ir sudaro 115,00 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.).
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovo priteistina 115,00 Eur žyminio mokesčio.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).
Ieškovė byloje patyrė 750,00 Eur išlaidų advokatui. Ieškovės ieškinį tenkinant visos šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.
Teismo pašto išlaidos sudaro 19,92 Eur. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Pakeisti 2014-09-29 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi c.b. Nr. 2-2384-772/2014 iš atsakovo G. V. priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį.
Priteisti iš atsakovo G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus Eur) kiekvienai, nuo 2023-06-29 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, abiejų vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paliekant ieškovę M. V., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti ieškovei M. V. iš atsakovo G. V. 750,00 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt Eur) išlaidų advokatui.
Valstybei iš atsakovo G. V. priteisti 115,00 Eur (vieną šimtą penkiolika Eur) žyminio mokesčio ir 19,92 Eur (devyniolika Eur 92 ct) pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.