Kauno apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui T. J. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą duodanti institucija Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

2. Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovė su atsakovu gyvena atskirai nuo 2019 m. spalio mėnesio, atsakovas dukrai neteikia jokio išlaikymo. Vaiko būtinų poreikių patenkinimui reikalinga suma per mėnesį sudaro apie 570 Eur: išlaidos maistui - 200 Eur; drabužiai, avalynė - 80 Eur; būsto išlaidos - 100 Eur; asmens priežiūros, higieninės, buities prekės - 20 Eur; laisvalaikis, pramogos - 30 Eur; lavinimo priemonės, papildomas ugdymas - 40 Eur; vaistai, vitaminai - 20 Eur; atostogos - 30 Eur; transporto ir kitos išlaidos - 20 Eur; kitos būtinos išlaidos - 30 Eur. Šie nurodyti poreikiai bei jų tenkinimui skirtos išlaidos yra bendrieji, būtiniausieji vaiko poreikiai. Nepilnamečio vaiko mamos skaičiavimais faktiškai vaiko poreikių patenkinimui tenka ir didesnė suma nei įmanoma apibrėžti tokiu paskaičiavimu, kadangi dažnai atsiranda nenumatytų išlaidų, kurias apibrėžti kaip kiekvieną mėnesį tenkanti suma yra sunku. Ieškovė šiuo metu gauna vidutiniškai 350 Eur dydžio darbo užmokestį, viena augina nepilnametį vaiką. Ieškovei tenka kasdieninė nepilnamečio vaiko priežiūra, kurią sunku įvertinti pinigais, tačiau į tai taip pat turi būti atsižvelgiama nustatant vaikui reikalingo išlaikymo dydį. Šiuo atveju ieškovė prašo išlaikymą, kuris yra mažesnis už orientacinį teismų praktikos vidurkį ir yra būtinas tik patiems būtiniausiems vaiko poreikiams užtikrinti. Kadangi atsakovas nuo 2019 m. spalio mėnesio neteikia išlaikymo nepilnamečiui vaikui, prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius du metus ir tris mėnesius yra 7 750 Eur (250 Eur x 27 mėn.).

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas T. N. ieškinį palaikė jame nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jį pagrindė teisiniais motyvais.

5. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų negauta.

6. Institucija duodanti išvadą – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, patenkinti būtinus vaiko poreikius. Todėl mano, jog ieškinys yra pateiktas atsižvelgiant į vaiko teisinius interesus bei turėtų būti tenkinamas.

7. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius apie posėdį informuoti tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui posėdyje nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir

teismo išvados

8. Iš byloje esančio gimimo liudijimo nustatyta, kad šalys A. K. ir T. J. yra nepilnamečio vaiko 2018 m. spalio 30 d. gimusios dukros M. J. tėvai. Iš VĮ Registrų centro išrašų matyti, kad ieškovė ir atsakovas nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto neturi. Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ padavėja, kaip nurodė teismo posėdžio metu jos grynąsias pajamas sudaro apie 500 Eur kas mėnesį. Atsakovas Lietuvos Respublikos nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, kaip matyti iš Gyventojų registro tarnybos duomenų jis deklaravęs išvykimą į užsienio valstybę.

Dėl išlaikymo priteisimo.

9. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta ir kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje bei konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą - tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Pasisakydamas dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, turi turtinių įsipareigojimų, arba gauna minimalias pajamas pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. G. B. , bylos Nr. 3K-3-534/2013; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M., A. P. v. A. P. , bylos Nr. 3K-3-529/2014).

10. Iš bylos duomenų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalių dukra yra mažametė, jai tik 3 metai ir 6 mėnesiai, ji gyvena su ieškove nuomojamame būste. Ieškovė nurodė, jog vaikui išlaikyti reikia apie 570 Eur. Nors ieškovė nepateikė įrodymų, kokio dydžio pinigų sumas išleidžia vaiko poreikių patenkinimui, tačiau atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos procesą, nei atsiliepimo pateikė, nei dalyvavo teismo posėdyje, tad nurodytų vaiko poreikių neginčijo. Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad kiekvieno nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalių mažametė dukra šalia bendrųjų būtinųjų poreikių, tokių kaip maistas, apranga, higiena ir pan., neturi nustatytų specialiųjų poreikių, susijusių su sveikatos sutrikimais, tačiau nors vaikui teisės aktų nustatyta tvarka nenustatyti specialieji poreikiai, tai nereiškia, kad jis apskritai neserga (pvz., sezoninėmis ligomis), ar kad jiems nereikalingas gydymas (pvz., įvairios traumos). Tai neabejotina, kad susiję su papildomais kasdienės slaugos rūpesčiais, tame tarpe ir papildomomis sveikatos priežiūros išlaidomis. Be to, neabejotina, kad šalių vaikui augant reikia žymiai daugiau lėšų maistui, greitai išaugamiems drabužiams ir avalynei, ugdymui, laisvalaikiui, mokslo reikmėms ir su sveikatos palaikymu bei gerinimu susijusioms reikmėms. Ieškovė vaikui užtikrina ir gyvenamąjį plotą, patiria dėl to papildomas nuomos išlaidas, kurios be komunalinių mokesčių sudaro 350 Eur per mėnesį, plius komunaliniai patarnavimai kas mėnesį apie 80 Eur.

11. Teismas pažymi, kad nesutinka su ieškovės ieškinyje nurodytu išlaidų dydžiu mėnesiui mažamečio vaiko rūbams ir avalynei kas mėnesį po 80 Eur. Šios sumos ieškovė nepagrindė jokiais įrodymais. Teismas mano, jog atsižvelgiant į finansinę savo šeimos būklę, ieškovė neturėtų išlaidauti kiekvieną mėnesį brangiems vaiko drabužiams ir avalynei, kuriuos tokio amžiaus vaikai paprastai išauga per 1 sezoną, juolab pagrįstai manytina, kad kas mėnesį nereikia vaikui pirkti už tokias ieškovės nurodytas sumas nei drabužių nei avalynės. Be to, pati ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, jog užtenka kas mėnesį drabužiams ir avalynei 40 Eur. Dėl šių priežasčių teismas laiko, kad nurodytų ieškinyje išlaidų dydis yra nepagrįstas, ieškovė neįrodė išlaidų drabužiams ir batams dydžio (CPK 178 straipsnis). Įprastam tokio amžiaus vaikui turėtų pakakti 40 Eur per mėnesį išlaidų visiems drabužiams ir batams.

12. Pažymėtina, kad ieškovė neįtraukė į išlaidų vaikų poreikiams patenkinti lentelę išlaidų patiriamų už vaiko lankomą darželį. Kaip matyti iš bylos rašytinių duomenų ir ieškovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, išlaidos už darželį kas mėnesį sudaro apie 100 Eur. Be to, ieškovė neįtraukė tokių išlaidų, kaip patalynė, rankšluosčiai, vaiko kambario baldai ir pan. Minėtos ieškovės nurodytos išlaidos negali būti išminusuotos vien dėl tos priežasties, kad nėra pateikta jas pagrindžiančių įrodymų, nes jos yra tikėtinos, racionalios, neišdidintos. Be to, nors ne visos ieškovės nurodytos išlaidos yra pagrįstos, o atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių dėl vaiko poreikių ir tam patiriamų išlaidų, tačiau kaip yra išaiškinta teismų praktikoje, kvitai dėl jau turėtų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti, komunalinių išlaidų sąskaitos, medicininiai dokumentai, yra tik vienos iš daugelio įrodinėjimo priemonių, juolab nereikia įrodinėti, jog šalių vaikui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2004-230/2016).

13. Teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus duomenis, ieškovės paaiškinimus, bei aukščiau pateiktą argumentaciją, daro išvadą, jog būtiniems nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į vaiko amžių, sveikatos būklę, lankomą darželį, įvertinus ieškovės nurodytas patiriamas išlaidas ir aukščiau minėtas neįtrauktas išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, protinga suma per mėnesį jo išlaikymui, gali būti ieškovės nurodoma 570 Eur suma. Atsižvelgiant į orientacinį minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo kriterijų, kurio dydis šiuo metu yra 730 Eur, atskaičius mokesčius – 518 Eur, pusė minėtos minimalios mėnesinės algos yra 259 Eur, į tai, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo mažiau nei šiuo metu esanti pusė minimalios mėnesinės algos, t. y. 250 Eur, konstatuotina, kad ieškovės nurodomas vaikui reikalingas išlaikymo dydis nagrinėjamu atveju tik patvirtina byloje nustatytų tenkintinų vaiko faktinių poreikių, patiriamų realių, neišdidintų išlaidų pagrįstumą, vaiko poreikiams patenkinti reikalinga pinigų suma nėra per didelė. Tokio dydžio išlaikymas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ir pasaulinę nūdienos ekonominę situaciją, augančią infliaciją ir pragyvenimo lygį, nuolat kylančias maisto produktų, higienos, ugdymo ir lavinimo, kitų būtiniausių vartojimo prekių bei paslaugų kainas, taip pat atsižvelgiant ir į jau anksčiau nustatytas objektyvias nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybes (vaiko amžių; būtinybę lankyti ugdymo įstaigą, būtinybę užtikrinti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui (kino, teatro, muziejų lankymui; kt.), gali užtikrinti tik minimalius ir pačius būtiniausius nepilnamečio vaiko poreikius. Teismas pažymi, kad esant galimybei, tėvai turi teikti ne tik minimalų išlaikymą, o tokį išlaikymą, kurio pakaktų visapusiškai patenkinti vaikų poreikius, juos ugdyti papildomai, gerinti jų aplinką.

14. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą išmoką vaikui nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 73,5 Eur, todėl vaiko pinigai turi būti įskaičiuojami į bendrą vaikams išlaikyti nustatytiną dydį, todėl teismo aukščiau nustatyta 570 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo poreikių suma mažintina minėtais vaiko pinigais.

15. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą turi būti vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Ieškovė nuosavybės teise privalomo registruoti turto – nei nekilnojamojo turto nei kilnojamojo turto – neturi, tačiau dirba, gauna apie 500 Eur darbinių pajamų. Atsakovas Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, tačiau pažymėtina, jog atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje, tikėtina, kad disponuoja tam tikromis pajamomis ir iš jų pragyvena, tačiau užimdamas pasyvią procesinę padėtį teismui nepateikė jokių paaiškinimų ir įrodymų, iš kokių lėšų šiuo metu gyvena, dirba, ar turi santaupų, kitų išlaikytinių ir pan. Tokios aplinkybės leidžia teigti, jog atsakovas nesiekia atskleisti savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, todėl visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Atsakovas, nepateikdamas atsiliepimo ir būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdį, jame nedalyvaudamas, tokiu būdu išreiškė visišką abejingumą ieškinio reikalavimų, susijusių su jo vaiku, išsprendimui. Toks atsakovo abejingumas, kai byloje sprendžiamas atsakovo vaiko išlaikymo ir jo įsiskolinimo klausimas, laikytinas nesuderinamu su pareiga rūpintis savo vaiku ir jį išlaikyti. Atsakovas neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti atsiliepimą į ieškinį, posėdyje nedalyvavo, jokių duomenų byloje neteikė. Atsakovas, nepateikdamas duomenų apie savo turtinę padėtį, nepateikė ir duomenų, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas mažamečiui vaikui, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad dėjo maksimalias pastangas, jog susirastų savo amžių, sveikatos būklę ir profesines galimybes atitinkantį darbą. Pažymėtina, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, priešingu atveju, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir padarinius tenka jiems patiems. Šiuo metu visa vaiko išlaikymo našta tenka vienai ieškovei. Ieškovė šiuo metu dirba, gauna nedideles darbines pajamas, tačiau tuo pačiu ji turi prižiūrėti, rūpintis mažamečiu vaiku, todėl jos darbinės veiklos paieškos lyginant su atsakovo galimybėmis yra labiau apribotos. Konstatuotina, kad atsižvelgiant tiek į subjektyvius veiksnius (atsakovas Lietuvoje nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, išvykęs į užsienio valstybę, todėl pagrįstai tikėtina, kad ten gauna darbines pajamas), tiek į objektyvius (jauno darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus ir netekto darbingumo laipsnį nėra) atsakovas ne tik kad gali, bet ir privalo užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymą ir jo būtinų poreikių patenkinimą. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, kadangi pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis arba jų negavimu apskritai ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Be to, pažymėtina, kad abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikai turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo perkelti didesnės nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos vien tik ieškovei, su kuria vaikas faktiškai ir gyvena, kuriai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.

16. Įvertinus visas aukščiau nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, vaiko būtinuosius poreikius, jiems tenkinti reikalingas išlaidas, jas sumažinus gaunamos vaiko išmokos suma, atsižvelgiant į tai, jog šalys neturi kitų išlaikytinių, kreditorinių įsipareigojimų, priešingų duomenų byloje nepateikta, atsižvelgiant į šiuo metu kasacinio teismo suformuotą teisminę praktiką, jog orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems vaiko poreikiams patenkinti pripažintas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo ir iš atsakovo vaikui išlaikymui priteistinas išlaikymas po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės (LR CPK 178, 197, 185, LR CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Šalims nurodytina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis). Pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl, iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo vaikui priteisimas periodinėmis išmokomis neužkerta kelio ateityje, atsiradus naujoms aplinkybėms, pakeisti tiek išlaikymo formą, tiek jo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2016, 25 punktas). Spendimas išlaikymo priteisimo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo priteisimo

18. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

19. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Pagal nepatenkintų poreikių dalies dydį turi būti konstatuojamas išlaikymo įsiskolinimas ir jis gali būti priteisiamas pagal CK 3.200 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. M. P, bylos Nr. 3K-3-246-378/2016).

20. Nagrinėjamojoje byloje ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad mažamečiu vaiku nuo tada kai su atsakovu pradėjo gyventi atskirai ji rūpinasi visiškai viena, ji viena jį ir išlaiko nuo tada, kai atsakovas paliko šeimą, t. y. nuo 2019 m. spalio mėnesio galo, o atsakovas nuo tada jokia forma - nei pinigais, nei maistu, nei daiktais nepadėjo išlaikyti vaiko, kurio ne visi poreikiai nesant ieškovės pakankamų finansinių galimybių buvo užtikrinti, pvz., laisvalaikio, pramogų, atostogų ir pan.. Atsakovas, gavęs ieškinį su jame nurodytais reikalavimais, nepateikė atsiliepimo ir jokių įrodymų, jog vykdė savo, kaip tėvo konstitucinę pareigą ir vaikui išlaikymą teikė. Atsakovo abejingumą liudija ir tai, kad į teismo posėdį jis neatvyko, prašymų nepateikė. Tokiu būdu, darytina išvada, kad atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie šios bylos nagrinėjimą, ir išlikdamas procesiškai pasyvus, su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, ieškinio reikalavimais sutiko. Ieškovės nurodytu išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu (dvidešimt septyni mėnesiai iki ieškinio priėmimo) šalių mažamečio vaiko poreikiai buvo tapatūs dabartiniams, aptartiems šio sprendimo 10-13 dalyje, nes tuo metu vaikui buvo vieneri metai, o dabar treji su pusę metukų, šiame amžiaus tarpsnyje didelių poreikių skirtumų nėra, o kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovės paaiškinimų šalių turtinė padėtis taip pat laikytina nepakitusia ir šiai dienai, todėl konstatuotina, kad nurodytu išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, yra 250 Eur. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.200 straipsnio nuostatas, dėl momento, nuo kurio gali būti priteisiama išlaikymo skola, yra pasisakęs, kad išlaikymo skola turi būti apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio priėmimo teisme dienos, o nuo jos priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (kasacinė nutartis byloje Nr. 36K-3-209/2013). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ir vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, nesant duomenų, kad laikotarpiu nuo 2019 m. spalio mėnesio galo iki ieškinio priėmimo teisme dienos atsakovas teikė vaikui reikiamą išlaikymą, ar kitu būdu tinkamai prisidėjo prie vaiko auginimo ir rūpinimosi juo, priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už dvidešimt septynis mėnesius, skaičiuojant už vieną mėnesį vaikui po 250 Eur, t. y. 7750 Eur (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.200 straipsnis, CPK 376 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

21. CPK 96 straipsnis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

22. Teismas šioje byloje patyrė 8,96 Eur pašto išlaidų. Mokėtinas žyminis mokestis šioje civilinėje byloje yra 67 Eur už išlaikymo reikalavimą, 174 Eur už išlaikymo įsiskolinimo reikalavimą, viso 241 Eur žyminio mokesčio. Viso valstybė patyrė 249,96 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė patyrė 250 Eur advokato pagalbos išlaidų.

23. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė minėtos bylinėjimosi išlaidos, šalių procesinį elgesį, atsakovo procesinį pasyvumą, nesant priežasčių nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų valstybei taisyklių, iš atsakovo priteistinos minėtos bylinėjimosi išlaidos valstybei, jas sumokant į nurodytas VMI biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas pagal atitinkamus įmokos kodus, bei priteistinos iš atsakovo ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 80, 85, 88, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 96 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, 371 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2022 m. vasario 17 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant ieškovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufruktą į šias lėšas.

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą, 7750 Eur (septynis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt eurų), nustatant ieškovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufruktą į šias lėšas.

Priteisti iš atsakovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) advokato pagalbos išlaidų ieškovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 249,96 Eur (du šimtus keturiasdešimt devynis eurus 96) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB “Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.