Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Daivos Pranytės - Zalieckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Elenos Vainienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo G. A. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. , ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje G. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. spalio 26 d. (pagal bylos duomenis 2016 m. spalio 26 d. - pastaba), apie 21 val., tiksliau nenustatytu laiku, viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie miesto turgaus, Radviliškio mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje gatvės vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su E. T., O. K., K. P., dėl chuliganiškų paskatų ir dėl menkavertės priežasties, kad nepasitraukė ir nepraleido jų einančių gatve, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia bendrais veiksmais panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo R. P. K. atžvilgiu, suduodami rankomis ir kojomis ne mažiau kaip devynis smūgius R. P. K. į įvairias kūno vietas, t. y. E. T. sudavus ne mažiau kaip vieną smūgį R. P. K. ranka į galvą, po to negriuvusiam R. P. K. G. A., E. T., O. K., K. P. kiekvienas sudavė rankomis ir spyrė ne mažiau kaip aštuonis smūgius į galvą ir kitas kūno vietas, tokiu būdu bendrais veiksmais nukentėjusiajam R. P. K. padarydami sužalojimus - dešinės krūtinės ląstos pusės VIII-IX šonkaulių lūžius, poodines kraujosruvas kairiame žaste, dešinėje krūtinės ląstos pusėje ir dešinėje nugaros pusėje, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, kairiame žaste, dešiniame dilbyje, dešiniame rieše, kairėje blauzdoje, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą dešinės akies obuolio odenoje ir kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, dėl ko nukentėjusysis R. P. K. mirė nuo patirto galvos sumušimo - kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, tokiu būdu, bendrais tyčiniais veiksmais dėl chuliganiškų paskatų nužudė nukentėjusįjį R. P. K. ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2016 m. gruodžio 13 d. G. A. buvo sulaikytas. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo bei Šiaulių apygardos teismo nutartimis.

5. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Skundas atmetamas.

7. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

8. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant baigiamąjį teismo aktą.

8.1. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos duomenimis, daro išvadą, kad esančių faktinių duomenų visuma – iš dalies paties G. A. (apklausto įtariamuoju), kitų kaltinamųjų (apklaustų įtariamaisiais) parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos apžiūros protokolai, specialisto išvados, taip pat kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis G. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami. Tik baudžiamąją bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas spręs, ar byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti suimtąjį kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo.

9. G. A. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindas.

10.1. Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, - į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

10.1.1. Apygardos teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad G. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 6 dalys), už jam inkriminuojamo labai sunkaus nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ją turi patvirtinti kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju manymą, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo patvirtina ir tai, kad G. A. praeityje teistas, baustas administracine tvarka (t. 5, b. l. 174-175, 197-200), šios aplinkybė charakterizuoja asmenį kaip linkusį nepaisyti įstatymų reikalavimų, nenorintį laikytis visuotinai priimtų elgesio taisyklių. Apygardos teismas, skundžiama nutartimi pratęsdamas G. A. suėmimo terminą įvertino ir tai, kad iki sulaikymo kaltinamasis nedirbo, nebuvo registruotas darbo biržoje. Tikimybę, kad G. A. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, sustiprina ir G. A. turimi ryšiai užsienyje. Kaip 2016-12-15 teismo posėdyje nurodė pats G. A., jo motina gyvena Anglijoje (t. 5, b. 121-122). Nepaisant to, jog kaltinamasis G. A. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra jauno amžiaus, tai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog kaltinamasis, siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Šios kaltinamojo akcentuojamos aplinkybės nepaneigia nurodyto suėmimo taikymo pagrindo ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti švelnesne.

11. Kaltinamojo skunde nurodoma aplinkybė, kad kitiems kaltinamiesiems taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, taip pat nepaneigia G. A. teismo nustatytų suėmimo sąlygų ir pagrindo. Teismas, kiekvienam kaltinamajam skirdamas kardomąją priemonę ar pratęsdamas jos terminą, atskirai kiekvieno kaltinamojo atžvilgiu įvertina kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sąlygas bei kitas reikšmingas aplinkybes.

12. Neteisingai G. A. skunde nurodo, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, jog jis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, nes tokio teiginio apskritai nėra skundžiamoje teismo nutartyje. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo skyrimo ar termino pratęsimo pagrindas (kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus) Šiaulių apygardos teismo nutartyje nebuvo nustatytas.

13. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ar sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Šiuo atveju, nustatyto suėmimo taikymo pagrindo buvimas, kaltinamojo G. A. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, pobūdis, sunkumas, teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad švelnesnės kardomosios priemonės neužtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo.

14. G. A. laikomas suimtu nuo 2016 m. gruodžio 13 d., suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Griežčiausia kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo G. A. teises, tačiau priešingai nei skunde nurodo kaltinamasis, atsižvelgiant į nusikaltimų, kuriuos padaręs jis kaltinamas, pobūdį, sunkumą, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Įvertinus baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visumą, griežčiausios kardomosios priemonės taikymas yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms.

15. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad Šiaulių apygardos teismas, skundžiama nutartimi pratęsdamas G. A. griežčiausios kardomosios priemonės terminą, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Kaltinamojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo G. A. skundą atmesti.

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi kaltinamajam G. A. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.