- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-30
- Bylos Nr.
- e2-2220-433/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Ieškovas
- UAB „Ignitis”
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės „Turto bankas“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Mano būstas Dainava“
- Kategorijos
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Ignitis” ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės „Turto bankas“, dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Mano būstas Dainava“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad tiekė elektros energiją į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – Objektas), kurio 1/2 dalis nuosavybės teise priklausė (duomenys neskelbtini) mirusiam A. S.. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro viešai skelbiamais duomenimis, Objektą nuosavybės teise po Objekto savininko A. S. mirties paveldėjo VĮ „Turto bankas“. Šis faktas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2019-04-11. Kita 1/2 dalis Objekto nuosavybės teise priklauso G. G., kuriai 2009-01-22 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo pripažinta asmeninės nuosavybės teisė į 1/2 dalį Objekto. Atsakovas ar joks kitas trečiasis asmuo su ieškovu rašytinės elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties dėl elektros energijos tiekimo į Objektą skolos susidarymo laikotarpiu (nuo 2019-06-01 iki 2020-03-31) nebuvo sudarę. Už Objekte suvartotą elektros energiją per laikotarpį nuo 2019-06-01 iki 2020-03-31 atsakovas nemokėjo, todėl susidarė 231,04 Eur skola. Nagrinėjamu atveju ši skola susidarė už suvartotą elektros energiją bendrabučio bendrojo naudojimo patalpose ir už suvartotą elektros energiją bute/patalpose. Objekte įmokas už bendrosioms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją apskaičiuoja ir paskirsto namo administratorius UAB „Mano būstas Dainava“, kuris pateikia duomenis apie mokėtinas sumas tiek vartotojui, tiek ieškovui. Prašomos priteisti iš atsakovo 231,04 Eur skolos susidarymą ir apskaičiavimą pagrindžia išrašas iš ieškovo vartotojų duomenų bazės „Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita nuo 2019-06-01 iki 2020-03-31“ ir trečiojo asmens UAB „Mano būstas Dainava“ duomenys apie paskaičiuotas mokėtinas sumas Objekte. Ieškovas 2020-07-21 raštu Nr. SD-2020/328 kreipėsi į VĮ „Turto bankas“ dėl skolos, susidariusios Objekte, apmokėjimo. VĮ „Turto bankas“ skolos neginčijo, tačiau geranoriškai jos neapmokėjo, todėl ieškovas yra priverstas savo teises ir teisėtus interesus ginti teisminiu keliu. Elektros energijos paslaugų teikėjų ir vartotojų santykius reglamentuoja CK, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (toliau - EEĮ), Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (toliau - Taisyklės) ir kiti teisės aktai. Minėtų teisės aktų pagrindu vartotojams kyla prievolė atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją. Objektas, kuriame susidarė skola, yra bendrabučio tipo daugiabučio gyvenamojo namo patalpa- butas. Taisyklių 12 p. reglamentuojama, kad bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose elektros tinklo nuosavybės riba tarp operatoriaus ir vartotojo (-u) nustatoma ant atvado prijungimo gnybtu namo įvadinėje elektros skirstomojoje (elektros apskaitos skirstomojoje) spintoje (skydelyje). Ieškovas pažymi, kad visam namui yra įrengtas vienas įvadinis elektros energijos apskaitos prietaisas, o esama viso namo vidaus elektros energijos tiekimo inžinerinė įranga nėra sumontuota taip, kad galima būtų kiekvienam patalpų savininkui ir/ar nuomininkui atskirai apskaičiuoti kiekį sunaudotos per ataskaitinį laikotarpį elektros energijos, tiekiamos namo bendroms reikmėms. Bendroms namo reikmėms tiekiama elektros energija yra apskaitoma vienu ieškovui priklausančiu komerciniu elektros apskaitos prietaisu, įrengtu namo įvadinėje elektros skirstomojoje spintoje, kurio rodmenų pagrindu su ieškovu atsiskaitoma už patiektos visam namui elektros energijos kiekį. Taisyklių 107 p. ir 132.18.p. reglamentuojama, kad daugiabučio gyvenamojo namo teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas administratorius, sutartyje nustatytais terminais ir būdu, bet ne vėliau kaip iki paskutinės ataskaitinio laikotarpio kalendorinės dienos įskaitytinai, privalo pateikti operatoriui tikslius duomenis apie elektros apskaitos prietaisų rodmenis, apskaičiuoti namui ir atskirai kiekvienam vartotojui už elektros energiją paskirstytas sumas, informuoti kiekvieną vartotoją bei tiekėją ir (ar) operatorių apie paskirstytas mokėtinas sumas bei neatlygintinai teikti kitą tiekėjo ir (ar) operatoriaus pareikalautą informaciją. 2016-09-01 ieškovas sudarė Mokesčio už elektros energijos paskirstymą sutartį Nr. 2016/2/0258 su UAB „Nemuno būstas“, kurios teises perėmė UAB „Mano būstas Dainava“ (toliau - Administratorius arba Trečiasis asmuo), pagal kurią Trečiasis asmuo, kaip teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas namo administratorius, įsipareigojo paskirstyti vartotojams mokėtinas sumas už per ataskaitini laikotarpi suvartotą elektros energiją pagal teisės aktais nustatytą metodiką bei informuoti kiekvieną savininką ir (ar) nuomininką apie tiekėjui mokėtiną sumą ir perduoti šiuos duomenis ieškovui. Atsižvelgiant į tai, namo butuose ir patalpose, įskaitant atsakovo Objekte, suvartotos elektros energijos kiekį kiekvieną mėnesį apskaičiuodavo namą administruojantis juridinis asmuo - Trečiasis asmuo, vadovaudamasis Įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodika (toliau - Metodika). Įmokos kiekvienam objektui (namo butui/patalpai) už suvartotą elektros energiją namo bendroms reikmėms yra apskaičiuojamos remiantis daugiabučio gyvenamojo namo įvadiniais elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenimis ir kiekvieno objekto plotu. Remiantis Metodika, ieškovas kiekvieną mėnesį užfiksuoja ir Administratoriui pateikia sąskaitą už viso daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų suvartotą elektros energiją (pagal namo įvadinio skaitiklio parodymus). 10 proc. šios sumos išskirstoma visiems butams už elektros suvartojimą bendrojo naudojimo patalpose. CK 4.76 str. nustato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Atitinkamai pagal CK 4.82 str. 3 d. butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas pareigą apmokėti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės administravimu, išlaikymu ir išsaugojimu, šią pareigą priskyrė namo bendraturčiams - buto ar kitos name esančios patalpos savininkams. Šių teisės normų tikslas - įtvirtinti bendraturčių pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu, jos administravimu bei kitų su bendrąja daline nuosavybe susijusių paslaugų teikimu bei jų apmokėjimu. Taisyklių 132.17 p. reglamentuoja, kad jeigu elektros energija tiekiama (persiunčiama) daugiabučio gyvenamojo namo bendroms reikmėms (vestibiuliams, laiptinėms ir rūsiams apšviesti, hidrauliniams siurbliams, šiluminiam punktui, liftui ir kitoms bendroms reikmėms) arba daugiabučiam gyvenamajam namui (butams, kambariams, virtuvėms, dušams, sanitariniams mazgams, skalbykloms, poilsio kambariams, vestibiuliams, laiptinėms ir rūsiams apšviesti, hidrauliniams siurbliams, liftui ir kitoms bendroms reikmėms), kai kiekvienam daugiabučio gyvenamojo namo butui nėra įrengti atskiri teisės aktų reikalavimus atitinkantys operatoriui priklausantys elektros apskaitos prietaisai, už atsiskaitymą su tiekėju ir (ar) operatoriumi už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas pagal įvadinių elektros apskaitos prietaisų rodmenis yra atsakingi daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai ir (ar) teisės aktų nustatytais atvejais - nuomininkai, panaudos gavėjai, laikinieji gyventojai, ir kiti teisėti objekto naudotojai. Gyventojai, kurie kas mėnesį deklaruoja elektros apskaitos prietaiso rodmenis savo bute, moka už proporcingai pagal buto/patalpų plotą paskirstytą suvartotą elektros energiją bendrojo naudojimo patalpose bei už savo reikmėms suvartotą elektros energiją pagal deklaruotus elektros apskaitos prietaiso rodmenis. Tuo tarpu gyventojai, kurie nedeklaruoja elektros apskaitos prietaiso rodmenų savo bute arba tokio elektros apskaitos prietaiso neturi, moka proporcingai pagal buto/patalpų plotą paskirstytą suvartotą elektros energiją bendrojo naudojimo patalpose bei už savo reikmėms suvartota elektros energiją pagal Metodikos 7.2 p., kuriame įtvirtinta: 1) iš bendros namui mokėtinos sumos už suvartotą elektros energiją, apskaičiuotą pagal namo įvadinio skaitiklio parodymus (pagal kalendorinio mėnesio pirmos ir paskutinės dienos rodmenis), atimama suma, suvartota lifto reikmėms (kai name yra liftas ir jis neturi atskiro elektros apskaitos prietaiso); 2) iš likusios sumos atimama 10 proc. šios sumos bendroms reikmėms, ši suma išskirstoma visiems butams; 3) iš likučio atimama suma, kurią privalo sumokėti gyventojai, deklaravę savo apskaitos prietaisų rodmenis; 4) likutis paskirstomas proporcingai pagal turimų butų/patalpų plotus tiems savininkams, kurie nėra deklaravę elektros apskaitos prietaiso rodmenų. Pagal Taisyklių 132.17 p. ir Metodikos 7. 2 p., tiek suvartota elektros energija bendrabučio bendrojo naudojimo patalpose, tiek suvartota elektros energija bendrabučio patalpose (bute, kambaryje), kai kiekvienam daugiabučio gyvenamojo namo butui nėra įrengti atskiri teisės aktų reikalavimus atitinkantys operatoriui priklausantys elektros apskaitos prietaisai, priskiriama prie suvartotos elektros energijos bendroms reikmėms. Atsižvelgiant į tai, ieškovas Administratoriaus pateiktus bendrus duomenis apie suvartotą elektros energiją tiek bendrojo naudojimo patalpose, tiek suvartotą pačiose patalpose (objektuose) savo kompiuterinėje programoje pagrįstai priskiria prie bendroms reikmėms susidariusių skolų. Taigi, Atsakovas privalo tinkamai atsiskaityti už visą Objekte suvartotą elektros energiją: tiek bute, tiek bendro naudojimo patalpose. Nors su atsakovu nebuvo sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis, atsakovui kyla prievolė atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. EEĮ 2 str. numatyta, jog elektros energija yra prekė, kuri pateikiama elektros energijos vartotojui bei numatyta vartotojo prievolė sumokėti už suvartotą elektros energiją arba jos persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas. Ta pati nuostata įtvirtinta Taisyklėse, kur reglamentuojama, jog vartotojas privalo pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir (ar) galią (Taisyklių 56.5, 90, 97 p.). Taisyklių 100 p. nustato, jog tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Kaip nurodyta aukščiau, rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties dėl elektros energijos tiekimo į Objektą su ieškovu nebuvo sudaryta, todėl atsakomybė už susidariusias skolas tenka Objekto savininkui - atsakovui. Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, 1/2 dalį Objekto pagal paveldėjimo teisės liudijimą perėmė 2019-04-11 (įrašas galioja nuo 2019-05-07), tačiau palikimo priėmimo teisiniai padariniai, vadovaujantis CK 5.3 str. 1 d., jam kilo nuo palikimo atsiradimo dienos, tame tarpe ir pareiga tinkamai atsiskaityti už Objektui tiekiamą butui ir bendroms reikmėms elektros energiją. Kasacinio teismo išplėtotoje praktikoje išaiškinta, kad valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 str. 1 d.), nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Nagrinėjamu atveju su ieškovu yra neatsiskaityta už elektros energiją, tiektą į Objektą, kuriame skola susidarė jau po buvusio ½ dalies Objekto savininko mirties, kai 1/2 dalį Objekto VĮ „Turto bankas“ pagal paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjo ir perėmė į savo apskaitą. Taigi, skolos susidarymo laikotarpiu Objekto savininkais laikomi Lietuvos Respublika atstovaujama VĮ „Turto bankas“ ir G. G.. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Pagal teismų praktiką nepaisant to, kas naudojasi objektui teikiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo sutartis, elektros energijos pirkimo- pardavimo santykiu dalyviu turėtu būti laikomas objekto savininkas. Taigi, nuomininko faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo-pardavimo santykiams atsirasti. Todėl, net ir pasitvirtinus faktinėms aplinkybėms, jog Objekte skolos susidarymo laikotarpiu kažkas gyveno, būtent atsakovui, kaip Objekto savininkui, tenka pareiga atsiskaityti su ieškovu. Ieškovas jam teisės aktų numatytus įsipareigojimus vykdė tinkamai, o atsakovas jam nuosavybės teise priklausančiu Objektu nesirūpino, dėl ko už Objekte suvartotą elektros energiją susidarė įsiskolinimas. CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu iš Atsakovų priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo. Prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto banko, 231,04 Eur skolą; 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad kaip matyti iš ieškovo pateiktos skolos paskaičiavimo lentelės, už atskirus mėnesius priskaičiuota neproporcingai, lyginant su Buto plotu (15,78 kv. m.), didelė skola. Pavyzdžiui 2020-03-31 datai paskaičiuota 0,90 Eur skola, o 2019-11-20 datai paskaičiuota 103,77 Eur skola. Iš ieškovo pateiktų duomenų negalima nustatyti kaip buvo paskaičiuotos minėtos sumos. Iš ieškinio turinio nėra aiški minėtų sumų kurių ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo, apskaičiavimo tvarka, nėra galimybės patikrinti jų teisingumo. Ieškinyje nepaaiškinta, kokius veiksmus atlikusi gavo atsakovo mokėtino užmokesčio sumas. VĮ „Turto bankas“ neatsisako apmokėti skolų, tačiau turi teisę reikalauti skolų pagrindimo, kad galėtų patikrinti ar teisingai jos apskaičiuojamos. Tinkamas ieškinio faktinių aplinkybių atskleidimas, ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas, sudaro sąlygas atsakovui parengti atsikirtimo argumentus. Taip užtikrinamas ne tik ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, bet ir proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimas. Prašo ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo UAB „Mano būstas Dainava“ pateiktame atsiliepime į pradinį ieškinį nurodo, kad prašo ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra.
Teismo posėdžio metų ieškovo atstovė pilnai palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus. Iš esmės pakartojo atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Ieškovo atstovės paaiškinimais bei byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas tiekia elektros energiją į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – ir Objektas). Aukščiau minėto buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, 1/2 dalis nuosavybės teise priklausė A. S., kuris mirė (duomenys neskelbtini). A. S. nuosavybės teise priklausiusią ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, po A. S. mirties paveldėjo Lietuvos Respublika, ir šis faktas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2019-04-11. Kita 1/2 dalis Objekto nuosavybės teise priklauso G. G., kuriai Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 22 d. sprendimu buvo pripažinta asmeninės nuosavybės teisė į 1/2 dalį Objekto. Nei atsakovė nei kiti tretieji asmenys su ieškovu rašytinių elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarčių dėl elektros energijos tiekimo į Objektą skolos susidarymo laikotarpiu (nuo 2019-06-01 iki 2020-03-31) nebuvo sudarę. Už Objekte suvartotą elektros energiją per laikotarpį nuo 2019-06-01 iki 2020-03-31 atsakovė nemokėjo, todėl už minėtą laikotarpį susidarė 231,04 Eur skola. Nagrinėjamu atveju ši skola susidarė už suvartotą elektros energiją bendrabučio bendrojo naudojimo patalpose ir už suvartotą elektros energiją bute/patalpose.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).
Vadovaujantis teismų praktika, paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas inter alia reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas.
Remiantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 100 punktu, tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai nėra sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, už patiektą energiją pareiga atsiskaityti tenka savininkui, neužtikrinusiam, kad jam priklausančiame objekte elektros energija būtų vartojama tik sudarius sutartį su energijos tiekėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2014). Nagrinėjamos bylos atveju nenustatyta, kad būtų sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ginčo butui (visam butui ir 1/2 jo daliai) būtų tiekiama elektros energija, todėl konstatuotina, kad prievolė atsiskaityti su ieškovu tenka buto (1/2 dalies) savininkui, t. y. atsakovei.
Nagrinėjamu atveju atsakovė pateiktame atsiliepime nurodo, kad iš esmės neginčija pareigos mokėti už tiekiamą elektros energiją, tačiau išreiškė poziciją, kad iš ieškovo pateiktų duomenų negalima nustatyti kaip buvo apskaičiuota skola, nėra aiški skolos apskaičiavimo tvarka, nėra galimybės patikrinti skolos dydžio teisingumo. Teismas kritiškai vertina tokią nurodytą atsakovės poziciją. Byloje nustatyta, kad Objektas, kuriame susidarė skola, yra bendrabučio tipo daugiabučio gyvenamojo namo patalpa/butas. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 12 punkte nustatyta, kad bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose elektros tinklo nuosavybės riba tarp operatoriaus ir vartotojo (-u) nustatoma ant atvado prijungimo gnybtu namo įvadinėje elektros skirstomojoje (elektros apskaitos skirstomojoje) spintoje (skydelyje). Ieškovas pažymi, kad visam namui yra įrengtas vienas įvadinis elektros energijos apskaitos prietaisas, o esama viso namo vidaus elektros energijos tiekimo inžinerinė įranga nėra sumontuota taip, kad galima būtų kiekvienam patalpų savininkui ir/ar nuomininkui atskirai apskaičiuoti kiekį sunaudotos per ataskaitinį laikotarpį elektros energijos, tiekiamos namo bendroms reikmėms. Bendroms namo reikmėms tiekiama elektros energija yra apskaitoma vienu ieškovui priklausančiu komerciniu elektros apskaitos prietaisu, įrengtu namo įvadinėje elektros skirstomojoje spintoje, kurio rodmenų pagrindu su ieškovu atsiskaitoma už patiektos visam namui elektros energijos kiekį. Byloje nustatyta, jog vadovaujantis tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Mano būstas Dainava“ 2016 m. rugsėjo 1 d. sudaryta Mokesčio už elektros energijos paskirstymą sutartimi, trečiasis asmuo, kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, administratorius, įsipareigojo paskirstyti vartotojams mokėtinas sumas už suvartotą elektros energiją per ataskaitinį laikotarpį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 4-412 „Dėl Įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodikos patvirtinimo“, pagal kurį administratoriui pateikiama sąskaita už viso daugiabučio namo gyventojų suvartotą elektros energiją ir 10 procentų nuo šios sumos išskirstoma visiems butams už elektros energijos suvartojimą bendrojo naudojimo patalpose. Atsižvelgiant į ieškovės išdėstytą suvartojamos elektros energijos, tiekiamos namo bendroms reikmėms ir sunaudotos per ataskaitinį laikotarpį, kiekio apskaičiavimą bei į ieškovo pateiktą 2020 m. liepos 21 d. Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitą laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d., teismas daro išvadą, kad ieškovas pateikė detalius paskaičiavimus dėl laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. susidariusio įsiskolinimo už Objektui tiektą elektros energiją ir pateikta skolos skaičiuotė bei priskaitymų ir mokėjimų ataskaitos yra pakankami įrodymai, pagrindžiantys skolos susidarymo faktą ir jos dydį. Atsakovės atsiliepime nurodytos tik bendro pobūdžio aplinkybės dėl atsakovės nesutikimo su ieškiniu ir jos nepaneigia ieškovo pateiktų paskaičiavimų teisingumo bei teisėtumo. 2020 m. liepos 21 d. Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitoje nurodytą skolos sumą padalinus iš 2 (atsakovei priklauso tik ½ dalis Objekto) gaunama įsiskolinimo suma, kurią turi apmokėti atsakovė.
Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškovu (CPK 178, 185 straipsniai).
CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad ieškovas būtų netinkami vykdęs savo sutartinius įsipareigojimus. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 231,04 Eur dydžio skolą yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovės mažesnio dydžio procesines palūkanas, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 231,04 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, procesinės palūkanos priteisiamos ir tais atvejais, kai paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujama valstybė, kaip palikėjo turtą priėmusi įpėdinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017).
Ieškinį patenkinus, ieškovui iš atsakovės priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos - sumokėtas 7,50 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl jos iš šalių valstybei nepriteisimos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/ 1K-355).
Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės „Turto bankas“, juridinio asmens kodas, ieškovui UAB „Ignitis“, juridinio asmens kodas 303383884, 231,04 Eur (du šimtai trisdešimt vienas euras 04 ct) skolą, 5 (penki) proc. dydžio metines procesines palūkanas už teismo sprendimu priteistą sumą (231,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 7,50 Eur (septyni eurai 50 ct) žyminį mokestį.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.