- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-10
- Bylos Nr.
- e2S-462-934/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24509-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Idea In“
- Ieškovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Idea In“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-03 nutarties, kuria nepakeistos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Idea In“ dėl skolos už valstybinės žemės nuomą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija (toliau – Administracija) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Idea In“ 20 403,43 Eur skolos už valstybinės žemės nuomą už 2019 metus ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriuo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei UAB „Idea In“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant pinigines lėšas, esančias bankų ir (ar) kredito įstaigų sąskaitose, priklausančiose atsakovei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą (tame tarpe ir perleisti atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą kitiems asmenims), neviršijant 20 403,43 Eur sumos, leidžiant atsakovei iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą ieškinį, taip pat mokėti privalomas mokestines įmokas, su darbo santykiais susijusias išmokas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-03-08 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2021-04-22 nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-08 nutartį ir tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
3. 2021-11-09 gautas atsakovės UAB „Idea In“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašoma pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021-04-22 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeičiant antstolio Armino Naujokaičio areštuotą turtą kitu turtu, panaikinti areštą nekilnojamajam turtui: pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) ir areštuoti ši nekilnojamąjį turtą: 88/100 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), statinius, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), statinius, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Prašymas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
3.1. Antstolis aprašė ne visą atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą ir savo nuožiūra areštavo turtą, kuris yra ženkliai didesnės vertės, nei nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas (ieškinio suma). Atsakovė yra pelno siekiantis privatus juridinis asmuo, ji turi planų rekonstruoti statinius, plėsti užstatomą žemės sklypo plotą, o turtui pritaikytas areštas – disponavimo draudimas, trukdo vykdyti plėtrą, bendrauti su bankais, partneriais ir Nacionalinės žemės tarnybos institucija bei vykdyti suplanuotą veiklą;
3.2. Palyginus vidutinę rinkos vertę pagal Nekilnojamojo turto registrą, pirkimo – pardavimo sutartį, matoma, kad suma ženkliai skiriasi nuo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Už 560/1782 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sumokėta 57 065,95 Eur (pirkimo – pardavimo sutartis), pagal Nekilnojamojo turto registrą, suma viso yra 58 137,00 Eur, už gyvenamąjį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sumokėta 33 789,05 (pirkimo – pardavimo sutartis), pagal Nekilnojamojo turto registrą, suma 34 300,00 Eur. Turto vertė iš viso siekia 90 855,00 Eur pagal pirkimo – pardavimo sutartis ir 92 437,00 Eur pagal Nekilnojamojo turto registrą. Tuo tarpu nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės viso 20 403,43 Eur sumai;
3.3. Atsakovė siūlo areštuoti 88/100 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 8 686,00 Eur, statinius, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vertė 6 485,00 Eur, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2 310,00 Eur, statinius, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vertė 5 196,00 Eur. Turto vertė pateikta Nekilnojamojo turto registro duomenimis, iš viso vertė siekia 22 677,00 Eur;
3.4. Siūlomo areštuoti turto pakaktų ieškinio reikalavimų įvykdymui, jei būtų priimtas ieškovei palankus sprendimas, pernelyg nevaržytų atsakovės interesų ir atitiktų ekonomiškumo ir proporcingumo principus;
3.5. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Laikinosios apsaugos priemonės yra reikalavimo užtikrinimo priemonės ir negali būti naudojamos kitos šalies verslo žlugdymui, todėl teismas, turėdamas galimybę, turi parinkti laikinąją apsaugos priemonę ar kelias priemones, kurios apsaugo kreditoriaus interesus, kartu kiek įmanoma mažiau turės neigiamos įtakos skolininkui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-12-03 nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino. Teismo nutartis iš esmės grindžiama šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
4.1. Pagal įstatyminį reglamentavimą, atlikus nekilnojamojo turto masinį vertinimą, parengiama bendra tam tikroje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, o kiekvieno nekilnojamojo turto vieneto ataskaita nerengiama;
4.2. Viešame registre pateikti duomenys atlieka išviešinimo, bet ne realią vertę nustatančią funkciją. VĮ „Registrų centras“ atliktas standartizuotas masinis vertės nustatymas (vidutinė rinkos vertė) neįrodo tikrosios turto vertės. Antstolis Arminas Naujokaitis 2021-05-12 patvarkyme Nr. S-21-157-10835 nustatė, kad atsakovė 2020-10-08 pirkimo – pardavimo sutartimi žemės sklypą su statiniais esančiais (duomenys neskelbtini), įsigijo už 2 050,00 Eur, tuo tarpu VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto išrašo duomenimis šio turto vidutinė rinkos vertė sudaro 15 717,00 Eur;
4.3. Atsakovės siūlomas areštuoti turtas yra kaimo vietovėje ((duomenys neskelbtini)), pastatai yra 1940 metų ir 1968 metų statybos, duomenų apie jų būklę ir tikrąją vertę atsakovė nepateikė. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jos siūlomo areštuoti turto užtektų užtikrinti ieškovės teisių apsaugą ieškinio tenkinimo atveju bei išlaikytų šalių interesų pusiausvyrą;
4.4. Vien atsakovės nurodytos aplinkybės, jog atsakovė ketina areštuotą turtą rekonstruoti, tačiau dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių negali vykdyti minėto turto plėtros, savaime nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti tikėtiną išvadą, jog nepakeitus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atsakovė UAB „Idea In“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-03 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021-04-22 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeičiant antstolio Armino Naujokaičio areštuotą turtą kitu turtu, panaikinti areštą nekilnojamajam turtui: pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) ir areštuoti šį nekilnojamąjį turtą: 88/100 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), statinius, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), statinius, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
5.1. Atsakovė kartu su prašymu pateikė įrodymus, t. y. Nekilnojamojo turto registro išrašus, patvirtinančius siūlomo areštuoti nekilnojamojo turto vertę, kuriuos teismas nepagrįstai atmetė ir nevertino, nepripažino įrodymais, pagrindžiančiais turto vertę. Teismo išvados, kad VĮ „Registrų centras“ atliktas standartizuotas masinės vertės nustatymas (vidutinė rinkos vertė) neįrodo tikrosios turto vertės, iš esmės ir lėmė nepagrįstos ir neteisėtos skundžiamos nutarties priėmimą;
5.2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnyje įtvirtintą įrodymo sąvoką ir turinį civilinėje byloje ir teismų praktiką, Nekilnojamojo turto registro išrašai yra įrodymai, patvirtinantys nekilnojamojo turto rinkos vertę. Atsakovės pateikti išrašai yra pakankami įrodymai dėl turto rinkos vertės, be to, tai nėra bet kokie duomenys, o oficialūs VĮ „Registrų centras“ duomenys. Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad byloje nesant kitų duomenų, pavyzdžiui, individualaus turto vertinimo dokumentų, gali ir turi būti vadovaujamasi VĮ „Registrų centras“ duomenimis;
5.3. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nesutiko su laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimu, nepagrįstai suabejojo VĮ „Registrų centras“ nurodyta turto verte, tačiau nepateikė į bylą jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad turto vertė yra kitokia, nei nurodyta išrašuose. Atsakovė pateikė įrodymus apie turto rinkos vertę, tuo tarpu ieškovė, nesutikdama ir ginčydama ieškovės nurodytą turto vertę, jokių įrodymų į bylą neteikė, kas reiškia, kad savo atsikirtimų neįrodė;
5.4. Iš teismų praktikos matyti, kad VĮ „Registrų centras“ atliekamas masinis turto vertinimas yra vienas iš turto vertės nustatymo būdų ir gali būti įrodymu, kai nėra pateikta individualaus turto vertinimo. Civilinėse bylose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo areštuojant turtą vadovaujamasi būtent VĮ „Registrų centras“ duomenimis apie turto rinkos vertę;
5.5. Pirkimo – pardavimo sutartimi sulygta kaina neparodo turto rinkos vertės ir nepaneigia Nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodytos turto vertės, nes šalys turtą perka ir (ar) parduoda už kainą, kuri nustatyta šalių bendru sutarimu ir dėl įvairių tarpusavio santykių ar aplinkybių šalys gali susitarti tiek dėl mažesnės, tiek dėl didesnės pardavimo kainos;
5.6. Vertinant turtą masinio vertinimo būdu, turtas buvo vertinamas atsižvelgiant tiek į turto buvimo vietą (konkrečią vietovę), tiek į pastatų statybos metus;
5.7. Antstolis, areštuodamas atsakovei priklausančią ½ dalį pastato ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), taip pat neatliko turto vertinimo ir nėra aišku, kokiais duomenimis buvo nustatyta šio turto vertė. Vadovaujantis skundžiamos nutarties motyvais, antstolis neturėjo teisės vadovautis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, o turėjo atlikti turto individualų vertinimą, nes, pasak teismo, tai būtų vienintelis galimas įrodymas turto vertei nustatyti. Antstolis, areštuodamas minėtą turtą, surašė turto aprašą, kuriame net nenurodė turto vertės, kas reiškia, kad jis savo nuožiūra areštavo atsakovei priklausantį bet kokį turtą, kuris būtų pakankamas galimam ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui;
5.8. Neteisėtos ir nepagrįstos skundžiamos nutarties priėmimą lėmė ne tik netinkamas įrodymų apie turto rinkos vertę vertinimas, bet ir netinkamas teisinis motyvavimas remiantis aukštesnės instancijos teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais bylose, kuriose faktinės ir procesinės aplinkybės iš esmės skirtingos nuo nagrinėjamos bylos faktinių ir procesinių aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje individualus siūlomo areštuoti turto vertinimas nebuvo atliktas, todėl vertintina VĮ „Registrų centras“ nurodyta turto vertė.
6. Ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Pirmosios instancijos teismas neatmetė atsakovės kartu su prašymu teiktų įrodymų, o šiuos su prašymu pateiktus duomenis įvertino ir nusprendė, kad jie nesudaro pakankamo pagrindo prašymui tenkinti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad VĮ „Registrų centras“ atliekamas masinis nekilnojamojo turto vertinamas yra automatizuotas bei yra bendro pobūdžio tam tikroje teritorijoje esančio turto įvertinimas pagal panašaus nekilnojamojo turto grupės vidurkius. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad masinio turto vertinimo metu nustatyta apytikrė turto vertė yra netiksli ir gali būti išpūsta kito panašaus toje teritorijoje esančio turto vertės;
Atsiliepimas
6.2. Ieškovė kartu su 2021-11-10 atsiliepimu Nr. (8.2.)SJ-410 į bylą pateikė antstolio Armino Naujokaičio 2021-05-12 patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti skolininko prašymą, kuriuo antstolis išnagrinėjo analogišką atsakovo prašymą pakeisti areštuotą turtą ir šio prašymo netenkino. Antstolis nurodė, kad turtas, kurį prašo areštuoti pareiškėjas, 2020-10-08 pirkimo – pardavimo sutartimi buvo įsigytas už 2 050,00 Eur, o šios turto vertės neužtenka ieškiniui užtikrinti. Atsakovė šio antstolio patvarkymo neskundė, todėl darytina išvada, kad tuo metu su juo iš esmės sutiko;
6.3. Masinis vertinimas nėra individualus ir yra netikslus, tačiau byloje nesant kitų duomenų, toks vertinimas galimai galėtų būti turto vertės nustatymo šaltinis. Visgi byloje apie ginčo turtą yra kitų duomenų. Byloje yra duomenų, kad siūlomas areštuoti turtas buvo įsigytas už 2 050,00 Eur, dėl ko yra pagrindas teigti, kad šio turto vertės nepakaktų ieškiniui užtikrinti. Į bylą pateikti objektyvūs duomenys sudaro pakankamą pagrindą abejoti VĮ „Registrų centras“ automatizuotai atliekamu bendro pobūdžio masiniu turto vertinimu, dėl ko šiuo atveju pareiga pagrįsti savo reikalavimą tenka būtent prašymą teikiančiam asmeniui – atsakovei;
6.4. Atsakovės cituojama teismų praktika netaikytina ne tik dėl to, kad nurodytoje byloje faktinės aplinkybės iš esmės skyrėsi, bet ir dėl to, kad cituojamoje byloje ginčo dalykas buvo iš esmės kitoks. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes;
6.5. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra viena iš ieškovės teisėtų interesų gynimo priemonių. Tokių laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas arba pakeitimas kita sudaro riziką būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, dėl to sprendimą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba taikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti kita priimantis teismas turi turėti pakankamai įrodymų, kuriais nebūtų pagrindo abejoti priimant tokį sprendimą;
6.6. Sudarydamos pirkimo – pardavimo sandorį šalys susitaria dėl konkrečios turto kainos, tačiau vadovaujantis protingumo, racionalumo bei geros moralės principais manytina, kad kainos svyravimas negali būti toks, kad turtas yra nuperkamas už daugiau kaip 10 kartų mažesnę nei rinkos kainą. Tai suponuoja apsimestinį sandorį;
6.7. Jeigu turto vertinimo metu būtų atsižvelgta į statinių amžių bei jų techninę būklę, tai būtų galima laikyti individualiu turto vertinimu. Šiuo atveju masinio vertinimo metu turtas yra vertinamas automatizuotai, remiantis bendrai toje teritorijoje egzistuojančiais parametrais;
6.8. Atsakovas turėjo teisę ir netgi pareigą skųsti antstolio veiksmus, kai buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės šiuo metu areštuojamam turtui, jeigu manė, kad antstolis neteisingai ar neteisėtai atlieka veiksmus vykdomojoje byloje. Atsakovas to nedarė, dėl ko laikytina, kad su antstolio veiksmais sutiko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacijos dalyką sudaro ginčijamos teismo nutarties patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir pakeitimą. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų CPK 320, 338 straipsniai. Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
8. Vadovaujantis CPK 148 straipsnio 1 dalimi, teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita.
9. Teismų praktikoje pažymima, jog taikant laikinųjų apsaugos priemonių keitimą reglamentuojančias teisės normas užtikrinama abiejų bylos šalių teisių apsauga: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, o jeigu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, jis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti, kokie padariniai kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir kokie padariniai kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Be to, visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-10-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017).
10. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo. Apeliantė atskirajame skunde iš esmės nurodė, jog pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašus, patvirtinančius siūlomo areštuoti nekilnojamojo turto vertę, kuriuos teismas nepagrįstai nevertino, nepripažino įrodymais, pagrindžiančiais turto vertę. Apeliantės vertinimu, teismo išvada, kad standartizuotas masinės vertės nustatymas (vidutinė rinkos vertė) neįrodo tikrosios turto vertės lėmė nepagrįstos ir neteisėtos skundžiamos nutarties priėmimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
11. Nagrinėjamu atveju ieškinio suma sudaro 20 403,43 Eur, todėl taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti šios sumos padengimą ieškinio tenkinimo atveju (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Apeliantė siūlė vietoje antstolio areštuoto turto areštuoti kitą atsakovei priklausantį turtą, kurį sudaro: 88/100 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini). Šio turto, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, atsakovė turi 88/100 dalis. Kadangi turto vidutinė rinkos vertė yra 9 870,00 Eur, atsakovės turimos dalies rinkos vertė yra lygi 8 685,60 Eur (0,88 x 9 870) (CPK 179 straipsnio 3 dalis); statiniai, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), pagal Nekilnojamojo turto duomenis, savo verte atitinka 6 485,00 Eur sumą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Prašomas areštuoti žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, yra 2 310,00 Eur vertės; statiniai, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, vertė 5 196,00 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
12. Byloje nustatyta, kad minėto turto (žr., 13 punktą) vertinimas, kurio metu buvo nustatyta vidutinė turto rinkos vertė, atliktas masinio vertinimo vidutinės rinkos vertės nustatymo būdu. Teismų praktikoje pažymima, jog masinis turto vertinimas negali būti lygiavertis individualiam, be to, įprastai taip nustatyta turto vertė yra žemesnė, nei atliekant individualų vertinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-31-823/2016).
13. Nagrinėjamu atveju nors viso apeliantės prašomo areštuoti turto vidutinė rinkos vertė, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, sudaro 22 676,60 Eur, t. y. turto vidutinė rinkos vertė yra didesnė nei ieškinio suma (20 403,43 Eur), tačiau nesant individualaus turto vertinimo ar kitų įtikinamų duomenų apie realią turto vertę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė nepateikė duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, jog siūlomo areštuoti turto vertė užtikrintų teismo sprendimo įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas prašymo, taip pat įvertinimo siūlomo areštuoti turto vietovę ((duomenys neskelbtini)), pastatų statybos metus (1940 m. ir 1968 m.), byloje esančius duomenis, jog žemės sklypą su pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), UAB „Idea In“ 2020-10-08 įsigijo už 2 050,00 Eur.
14. Taigi, priešingai nei nurodė apeliantė, pirmosios instancijos teismas įvertino reikšmingas aplinkybes, o vien tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.
15. Atsakovė atskirajame skunde taip pat nurodė, kad antstolis aprašė ne visą atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą ir savo nuožiūra areštavo turtą, kuris yra ženkliai didesnės vertės, nei nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas (ieškinio suma). Šie apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.
16. Teismų praktikoje pažymima, kai tikroji rinkos vertė antstoliui yra nežinoma, tačiau areštuojant turtą yra nurodomas turto arešto mastas, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pažeistos CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios apribojimą areštuoti skolininko turto daugiau, nei jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Tik atlikus turto vertinimą būtų galima spręsti klausimą apie arešto masto (ne) pažeidimus (Kauno apygardos teismo 2018-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-757-555/2018).
17. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog Turto apraše, surašytame antstolio Armino Naujokaičio, nurodytas areštuotas turtas ir tai, kad viso aprašyto turto vertė bus nustatyta atskiru patvarkymu. Į bylą pateiktame turto arešto registro išraše nurodyta, kad turto arešto mastas yra 20 403,43 Eur. Turto arešto registro išrašo 1.1.2.1. punkte nurodyta, kad pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), areštuojama ½ dalis, o turto arešto registro išrašo 1.1.2.2. punkte nurodyta, kad žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), areštuojama 26/1782 dalis. Taigi, vertinant nurodytas aplinkybes formuojamos teismų praktikos kontekste (žr., 16 punktą), nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Dėl procesinės bylos baigties
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir pakeitimą, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
19. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliantės atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-03 nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.