- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-18
- Bylos Nr.
- e2S-2958-933/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24509-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Idea in“
- Ieškovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Idea in“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1564-566/2021 pagal ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Idea in“ dėl skolos už valstybinės žemės nuomą priteisimo. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB ,,Idea in“ 20 403,43 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
2. Ieškovė reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB ,,Idea in“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant pinigines lėšas, esančias bankų ar/ir kredito įstaigų sąskaitose, priklausančiose atsakovei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant 20 403,43 Eur sumos ir leidžiant atsakovei iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą ieškinį, taip pat mokėti privalomas mokestines įmokas, su darbo santykiais susijusias išmokas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-03-08 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Šalies argumentai
4. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl teismo 2021-03-08 nutarties. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą, 2021-04-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1145-864/2021 pirmosios instancijos 2021-03-08 nutartį panaikino ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.
Atsiliepimas
5. Atsakovė 2021-09-20 teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Nurodė, kad:
5.1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos dvi civilinės bylos tarp tų pačių šalių dėl skolos už valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą priteisimo.
5.2. Civilinėje byloje Nr. e2-1564-566/2021 ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 20 403,43 Eur skolą ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas už valstybinės žemės nuomą už 2019 metus, o Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-12347-931/2021 pagal ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei UAB „Idea in“ prašoma priteisti 22 056,52 Eur skolą už valstybinės žemės nuomą už 2020 m. Minėtoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-05-17 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2021-07-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2032-562/2021 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį panaikino. Vilniaus apygardos teismas nutartyje nurodė, kad atsakovės turtas nėra tiek sumažėjęs, jog būtų galima konstatuoti jos finansinį neišgalėjimą ar nenorėjimą įvykdyti ieškovei galimai palankų teismo sprendimą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė, pardavusi ginčo nekilnojamąjį turtą, siekė savo turimą turtą paslėpti ar apsunkinti ir tapti nemoki.
5.3. Vienoje iš bylų tuo pačiu pagrindu grįstas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo tenkintas, o kitoje – atmestas. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovė, siekdama elgtis nesąžiningai nagrinėjamos bylos ieškovės atžvilgiu, slepia savo turtą. Šios aplinkybės abiejose bylose buvo įvertintos skirtingai. Atsižvelgiant į tai, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų. Atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021-04-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1145-864/2021 taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
6. Ieškovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė netenkinti atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Nurodė, kad:
6.1. Atsakovė nenurodė, dėl kokių pasikeitusių aplinkybių taikomos laikinosios apsaugos priemonės nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų.
6.2. Nors Vilniaus apygardos teismas tas pačias faktines aplinkybes įvertino kitaip, tačiau kitoje byloje priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios šioje byloje.
6.3. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų arba išnyko jų būtinumas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-10-05 nutartimi atsakovės UAB „Idea in“ 2021-09-20 prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkino.
7.1. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų. Įrodyti, kad išnyko teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, t. y. atsirado laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindą sudarančios aplinkybės, turi atsakovė, kurios atžvilgiu taikytos tokios priemonės.
7.2. Prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones gali ir turi būti grindžiamas tik pasikeitusiomis, palyginus su tuo momentu, kai laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, faktinėmis aplinkybėmis, o ne nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, motyvų vėlesniu kvestionavimu.
7.3. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad aplinkybės, jog kitoje civilinėje byloje atsakovės atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos, savaime nesudaro pagrindo pritaikytas laikinosios apsaugos priemonės panaikinti. Teismas, spręsdamas tiek laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek jų galiojimo klausimus, visuomet privalo vertinti būtent konkrečioje byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes ir situaciją. Kitoje byloje priimta, sprendžiant tokio pobūdžio procesinius klausimus, nutartis, priešingai nei teigia atsakovė, neturi prejudicinės galios ar kitokio privalomo poveikio. Kitoje byloje priimta atsakovei palanki nutartis neįrodo aplinkybių nagrinėjamoje byloje pasikeitimo CPK 149 straipsnio taikymo aspektu.
7.4. Atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, pasikeitusias ar išnykusias aplinkybes, sudarančias pagrindą panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Faktinės aplinkybės nuo Vilniaus apygardos teismo 2021-04-22 nutarties priėmimo dienos civilinėje byloje Nr. e2S-1145-864/2021 nepasikeitė, t. y. nagrinėjama civilinė byla iki šiol sustabdyta, o atsakovė nepateikė duomenų, kad reikalavimai, kurių įvykdymui užtikrinti areštuotas atsakovės nekilnojamasis turtas, yra visiškai ar iš dalies įvykdyti. Be to, atsakovė, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, iš esmės kvestionuoja įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą (nutartį). Įsiteisėjusi teismo nutartis yra privaloma visoms be išimtiems institucijoms ir visiems asmenims, todėl CPK 149 straipsnyje įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo institutas negali būti aiškinimas ir taikomas kaip priemonė įsiteisėjusių procesinių sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui iš naujo vertinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atsakovė UAB „Idea in“ atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-05 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Vilniaus apygardos teismo 2021-04-22 nutartimi. Nurodė, kad:
8.1. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos teismui padarius išvadą, kad egzistuoja grėsmė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ši teismo išvada grindžiama vienintele aplinkybe, t. y., kad atsakovė perleido tretiesiems asmenims dalį jai priklausančio nekilnojamojo turto, ir tokiu būdu gali likti nemoki ir neįvykdyti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama dar viena civiline? byla Nr. e2-12347-931/2021 tarp tų pačių šalių dėl skolos už valstybinės žemės nuoma? priteisimo, skiriasi tik laikotarpis, už kuri? prašoma priteisti skolą, tačiau nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skirtingos.
8.2. Pasikeitus aplinkybėms, kurios nebuvo nagrinėtos ir dėl jų nebuvo pasisakyta nagrinėjamoje byloje priimtoje Vilniaus apygardos teismo 2021-04-22 nutartyje, atsakovė bylą nagrinėjančiam teismui pateikė prašymą panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir įrodymus, pagrindžiančius atsakovės pakankamai gerą turtinę padėti. Tai laikytina naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Be minėtų naujų aplinkybių, atsakovė rėmėsi kitoje byloje priimta Vilniaus apygardos teismo 2021-05-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1403-562/2021, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu analogiškais pagrindais ir aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas 2021-10-05 nutartimi nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nutarties išvados nepagrįstos, neįvertintos atsakovės nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės ir įrodymai, kurie taip pat nebuvo įvertinti ir dėl kurių nebuvo pasisakyta Vilniaus apygardos teismo 2021-04-22 nutartyje.
8.3. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad nuo Vilniaus apygardos teismo 2021-04-22 nutarties priėmimo dienos civilinėje byloje Nr. e2S-1145-864/2021, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, faktinės aplinkybės nepasikeitė, neatitinka atsakovės pateiktų dokumentų. Atsakovė kartu su 2021-09-20 prašymu panaikinti laikinąsias apsaugos priemones pateikė dokumentus apie savo turtinę padėtį, t. y. nuosavybės teise valdomo turto sudėtį, turimus finansinius reikalavimus kitiems asmenims. Tai rodo, kad sprendimo įvykdymui grėsmės nėra, juolab, kad prašoma priteisti suma, lyginant su atsakovės valdomu turtu ir turimomis reikalavimo teisėmis, atsakovei nėra didelė ir ji bus pajėgi atsiskaityti su ieškove. Paaiškėjus aplinkybėms apie atsakovės pakankamai gerą turtinę padėtį, tolesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra būtinas ir neproporcingas. Teismas dėl pateiktų įrodymų nutartyje nepasisakė ir nepateikė išvadų. Tai leidžia spręsti apie išvadų nepagrįstumą, nes teismo išvados turi būti pagrįstos byloje surinktų įrodymų visetu.
8.4. Nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi nei prejudicinės, nei res judicata (išspręstos bylos) galios, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimas gali būti peržiūrimas, suinteresuotam asmeniui pateikus ir teismui vertinant naujas aplinkybes, galinčias būti reikšmingomis klausimo išsprendimui. Reikšminga aplinkybė, kad kitoje civilinėje byloje nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra priimta 2021-05-20, t. y. vėliau nei nagrinėjamoje byloje 2021-04-22 priimta nutartis, kuria laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos. Teismų skirtingų nutarčių priėmimą bylose analogiškomis aplinkybėmis galimai įtakojo ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas, 2021-04-22 nutartimi nuspręsdamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neturėjo išsamių duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, kurie buvo pateikti jau po šios nutarties priėmimo kartu su prašymu panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.
8.5. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad kitoje civilinėje byloje priimta, sprendžiant tokio pobūdžio procesinius klausimus, nutartis, neturi prejudicinės galios ar kitokio privalomo poveikio, yra nepagrįsta, prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams. Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą.
Atsiliepimas
9. Ieškovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė atsakovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-05 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė tuo, kad:
9.1. Atskirajame skunde atsakovė klaidingai interpretuoja Vilniaus apygardos teismo 2021-04-22 nutartyje pateikiamą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvaciją. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) sandoriais perleido didžiąją dalį savo valdomo nekilnojamojo turto, o ne šiaip „dalį“, kaip atskirajame skunde teigia atsakovė, dėl ko galima pagrįstai teigti, kad atsakovė galimai sąmoningai bando slėpti ar kitaip apsunkinti savo valdomą nekilnojamąjį turtą, siekdama išvengti visiško atsiskaitymo su ieškove, pagal būsimą, galimai ieškovei palankų, teismo sprendimą.
9.2. Kartu su atsakovės prašymu panaikinti laikinąsias apsaugos priemones į bylą pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašai bei vykdomųjų bylų nuorašai nesuponuoja faktinių aplinkybių pasikeitimo ir nėra laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. 2021-03-22 atsakovės atstovė į bylą pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, su kuriuo pateikė ir atsakovės disponuojamo nekilnojamojo turto sąrašą bei išrašus iš informacinės sistemos antstoliai.lt, apie vykdomąsias bylas, kuriose atsakovė turi piniginio reikalavimo teisę į trečiuosius asmenis. Atsakovės likęs turtas ir piniginio reikalavimo teisės į trečiuosius asmenis nepakito, todėl nėra pagrindo teigti, kad byloje atsirado kažkokios naujai paaiškėjusios aplinkybės ar jos pakito. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2021-04-22 nutartį, buvo pakankamai informuotas apie atsakovės turtinę padėtį, todėl ir nurodė, kad aukščiau minėtais sandoriais atsakovė perleido didžiąją dalį savo valdomo nekilnojamojo turto. Atskirajame skunde pateikiami argumentai yra klaidingi, neatitinka tikrovės, nes atsakovės nurodomi duomenys nėra laikytini „naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis“.
9.3. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos tik pasikeitus faktinėms bylos aplinkybėms, kurios suponuotų laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo išnykimą arba taikomų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo neatitikimą, o kitoje civilinėje byloje vėliau priimta nutartis naikinanti laikinąsias apsaugos priemones neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios šioje byloje. Atsakovės atskirajame skunde pateikiami priešingi argumentai yra nepagrįsti, dėl ko atmestini.
9.4. Atsakovė painioja du skirtingus dalykus, t. y. tai, kad dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl to, kad prašyme panaikinti laikinąsias apsaugos priemones atsakovė iš esmės kvestionavo įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą (nutartį), tokio sprendimo priėmimo motyvus, faktinių aplinkybių vertinimo legitimumą. Šiuo atveju tai nėra susiję su cituojama Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar panaikinimo galios kitose bylose.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
12. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo 2021-10-05 nutarties, kuria teismas netenkino atsakovės UAB „Idea in“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
Dėl ieškovės tiesiogiai teikto atsiliepimo į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui
13. Ieškovė tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui 2021-11-16 teikė atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, tuo pačiu nurodydama, jog ieškovė, nepraleisdama CPK 335 straipsnio 2 dalyje nustatyto 14 dienų termino, 2021-10-28 pirmosios instancijos teismui pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Iš EPP sistemoje pateikiamų duomenų matyti, kad iki šio rašto išsiuntimo dienos, t. y. iki 2021-11-16 pirmosios instancijos teismas dėl ieškovei nežinomų priežasčių vis dar nėra persiuntęs Vilniaus apygardos teismui ieškovės atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą. Ieškovė su šiuo raštu siunčia 2021-10-28 atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą ir prašo Vilniaus apygardos teismo atsiliepimą priimti bei įvertinti sprendžiant klausimą dėl atsakovės atskirojo skundo pagrįstumo (dokumento registracijos Nr. 41679).
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad: i) CPK 335 straipsnio 2 dalis numato, kad atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per keturiolika dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos. Tokia nuostata reiškia, kad atsiliepimo į atskirąjį skundą priėmimo klausimą sprendžia būtent pirmosios instancijos teismas. Tą patvirtina ir CPK 318 straipsnio 2 dalies, 338 straipsnių nuostatos; ii) iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismui 2021-10-28 teiktas ieškovės atsiliepimas į atskirąjį skundą buvo priimtas (dokumento registracijos Nr. DOK-201655). Dėl išdėstytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nesprendžia tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui pateikto ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą priėmimo klausimo.
Dėl esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų atskirojo skundo nagrinėjimui
15. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-03-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1564-566/2021 atmetė ieškovės 2021-03-05 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant pinigines lėšas, esančias bankų ar/ir kredito įstaigų sąskaitose, priklausančiose atsakovei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant 20 403,43 Eur sumos, tačiau leidžiant atsakovei iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą ieškinį, taip pat mokėti privalomas mokestines įmokas, su darbo santykiais susijusias išmokas.
16. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-08 nutarties (dokumento registracijos Nr. DOK-43563).
17. Atsakovė pateikė atsiliepimą dėl ieškovės atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-08 nutarties, kartu su atsiliepimu pateikė šiuos įrodymus (dokumento registracijos Nr. DOK-54234):
17.1. 2021-03-15 paieškos su istorija Nekilnojamojo turto registre, paiešką atliekant pagal pateikus juridinio asmens duomenis, momentinę ekrano kopiją, iš kurios matyti atsakovei nuosavybės teise priklausantis turtas;
17.2. Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, kad atsakovės naudai iš skolininkės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra vykdomas išieškojimas dėl 1 303 181,65 Eur ir 109 903,32 Eur palūkanų;
17.3. Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, kad atsakovės naudai iš skolininkės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra vykdomas išieškojimas dėl 10 569,43 Eur ir 189,86 Eur palūkanų.
18. Ieškovė po atskirojo skundo pateikimo, apeliacinės instancijos teismui pateikė procesinį dokumentą, pavadinimu ,,Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių“, kuriame nurodė, kad 2021-04-19 ieškovei patikrinus VĮ Registrų centro pateikiamus duomenis, buvo pastebėta, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) su kitais juridiniais asmenimis sudarė pirkimo-pardavimo sutartis, kuriomis šiems juridiniams asmenims ketina perleisti didžiąją dalį savo valdomo nekilnojamojo turto ir taip likti nemoki ir negalinti įvykdyti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo (dokumento registracijos Nr. DOK-15517). Nurodytoms aplinkybėms pagrįsti ieškovė pateikė 2021-04-19 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą Nr. (duomenys neskelbtini).
19. Vilniaus apygardos teismas 2021-04-22 nutartimi civilinėje byloje e2S-1145-864/2021 ieškovės atskirąjį skundą tenkino – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-08 nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštavo atsakovei UAB ,,Idea in“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant pinigines lėšas, esančias bankų ar/ir kredito įstaigų sąskaitose, priklausančiose atsakovei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant 20 403,43 Eur sumos, bei leidžiant atsakovei atsiskaityti su ieškove, darbuotojais, mokėti mokesčius į valstybės ir į savivaldybės biudžetus.
20. Atsakovė 2021-09-20 pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (dokumento registracijos Nr. DOK-173485), kartu pateikė šiuos dokumentus:
20.1. Vilniaus apygardos teismo 2021-05-20 nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1403-562/2021, kuria buvo išnagrinėtas ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-18 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-12347-931/2021 atsakovei UAB „Idea in“ dėl skolos priteisimo;
20.2. 2021-03-15 paieškos su istorija Nekilnojamojo turto registre, paiešką atliekant pagal pateikus juridinio asmens duomenis, momentinę ekrano kopiją, iš kurios matyti atsakovei nuosavybės teise priklausantis turtas;
20.3. Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, kad atsakovės naudai iš skolininkės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra vykdomas išieškojimas dėl 1 303 181,65 Eur ir 109 903,32 Eur palūkanų;
20.4. Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, kad atsakovės naudai iš skolininkės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra vykdomas išieškojimas dėl 10 569,43 Eur ir 189,86 Eur palūkanų.
Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo
21. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
22. CPK 149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.
23. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-05 nutartis, kuria buvo atmestas atsakovės prašymas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021-04-22 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
24. Visų pirma, vertinant atskirojo skundo argumentus, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, negali vertinti nei nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje, nei nutarties, kuria laikinosios apsaugos priemonės netaikytos kitoje byloje, teisėtumo ir(ar) pagrįstumo. Šios apeliacijos dalykas yra tik teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teisėtumo ir(ar) pagrįstumo įvertinimas.
25. Antra, teismų praktikoje pažymėta, jog CPK 149 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai nėra nurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, tačiau pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2018-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-191-236/2018). CPK 149 straipsnyje apibrėžtu laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo institutu turėtų būti naudojamasi tais atvejais, kai atitinkamos aplinkybės pasikeičia jau po nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021-10-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-969-330/2021).
26. Trečia, teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pakeitimo, panaikinimo neturi nei prejudicinės, nei res judicata (liet. galutinio teismo sprendimo) galios. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti pakeistos bet kurioje proceso stadijoje, o ankstesniuose teismų procesiniuose sprendimuose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti išaiškinimai nesaisto laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą nagrinėjančio teismo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1646/2013; 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1680/2014, 2015 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-959-943/2015, 2018 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-226-516/2018 ir kt.).
27. Ketvirta, teismas, spręsdamas tiek laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek jų panaikinimo klausimus visuomet privalo vertinti būtent konkrečioje byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes ir situaciją.
28. Nors atsakovė ir nurodo, kad esą pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, netyrė ir nevertino pateiktų įrodymų, tačiau šis atskirojo skundo argumentas neįrodo skundžiamos nutarties neteisėtumo. Atsakovės kartu su prašymu pateikti įrodymai nesudaro pagrindo vertinti, jog išnyko šių priemonių taikymo pagrindas visų pirma dėl to, kad atsakovė įrodymus, t. y. 2021-03-15 paieškos su istorija Nekilnojamojo turto registre momentinę ekrano kopiją, vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus, kuriuos pateikė ir su 2021-09-20 prašymu panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat buvo pateikusi anksčiau.
29. Atsakovė taip pat nurodė, kad šiuo atveju situacija yra pasikeitusi, kadangi tame pačiame teisme nagrinėjamoje kitoje civilinėje byloje tarp tų pačių šalių dėl skolos, susidariusios 2020 metais, už valstybinės žemės nuomą priteisimo, laikinąsias apsaugos priemones buvo atsisakyti taikyti.
30. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto aplinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-12347-931/2021 pagal ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei UAB ,,Idea in“ dėl skolos, kuri susidarė už 2020 metus, už valstybinės žemės nuomą ir procesinių palūkanų priteisimo. Šioje byloje ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau teismas 2021-03-18 nutartimi ieškovės prašymą atmetė. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą, civilinėje byloje Nr. e2S-1403-562/2021 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-18 nutartį paliko nepakeistą.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog teismas kitoje byloje laikinųjų apsaugos priemonių netaikė, savaime nesuteikia pagrindo pagal CPK 149 straipsnio nuostatas ir kitoje byloje išspręsti jų panaikinimo klausimą. Bet kuriuo atveju, asmeniui teikiančiam prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenka pareiga įrodyti arba, kad dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų. Gi tokių aplinkybių atsakovė neįrodė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad išnyko grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo atveju.
32. Atsakovė atskiruoju skundu kvestionuoja Vilniaus apygardos teismo 2021-04-22 nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, motyvus, remdamasi kitoje civilinėje byloje vėliau priimta nutartimi. Jau minėta, kad sprendžiant aptariamą klausimą negali būti iš naujo vertinamas teismo 2021-04-22 nutarties, kuria atsakovės atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumas ir pagrįstumas.
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovė neįrodė pagrindo Vilniaus apygardos teismo 2021-04-22 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.
34. Kiti (likę) atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai skundžiama nutartimi priimtam teisiniam rezultatui įtakos nedaro. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas). Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
35. Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai taikė teisės normas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.