- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-05
- Bylos Nr.
- e2S-1508-560/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24509-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Idea in“
- Ieškovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Idea in“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Idea in“ dėl skolos už valstybinės žemės nuomą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jos naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Idea in“ 20 403,43 Eur skolos už valstybinės žemės nuomą už 2019 metus ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
2. Ieškovė reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB ,,Idea in“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant pinigines lėšas, esančias bankų ar/ir kredito įstaigų sąskaitose, priklausančiose atsakovei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant 20 403,43 Eur sumos ir leidžiant atsakovei iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą ieškinį, taip pat mokėti privalomas mokestines įmokas, su darbo santykiais susijusias išmokas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 8 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1145-864/2021 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartį ir tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
4. Atsakovė 2022 m. kovo 21 d. teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašė panaikinti areštą nekilnojamajam turtui: - pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini); - žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini)ir areštuoti nekilnojamąjį turtą:- 88/100 dalį žemės sklypo, esantį (duomenys neskelbtini).; - statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymą vykdo antstolis Arminas Naujokaitis. Vykdant nutartį, antstolis aprašė ne visą atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą ir savo nuožiūra areštavo šį turtą: 1) pastatą, (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). Atsakovė UAB „Idea in“ yra pelno siekiantis privatus juridinis asmuo, turi planų rekonstruoti statinius, plėsti užstatomą žemės sklypo plotą, o turtui pritaikytas areštas - disponavimo draudimas, trukdo vykdyti plėtrą, bendrauti su bankais, partneriais ir Nacionalinės žemės tarnybos institucija bei vykdyti suplanuotą veiklą. Atsakovė nurodė, jog atliko siūlomo areštuoti turto vertinimą, kurio vertė pagal vertinimo ataskaitą yra pakankama užtikrinti ieškovo reikalavimus.
Atsiliepimas
5. Ieškovė atsiliepimu su atsakovės prašymu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė deklaratyviai teigia, kad ketina vystyti vieną ar kitą nekilnojamojo turto objektą, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos ketinimus. Atsakovės pateikta turto vertinimo ataskaita yra šališka ir neobjektyvi, o joje padarytos išvados vertinant atsakovės siūlomą areštuoti nekilnojamąjį turtą yra neatitinkančios tikrovės, iš turto vertinimo ataskaitoje pateiktų foto fiksacijų matosi, kad pastatų būklė yra avarinė, be to, vertinant turtą buvo vadovaujamasi tik atsakovės pateiktais duomenimis apie vertinamą turtą.
6. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM atsiliepimu į atsakovės prašymą prašė jį atmesti ir nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad turtas, kuri jį siūlo areštuoti, užtikrintų ieškovės teisių apsaugą ieškinio tenkinimo atveju. Atsakovės siūlomas areštuoti turtas jau yra areštuotas kitų kreditorių naudai, be to, siūlomas turtas yra labai prastos būklės, todėl ieškinio patenkinimo atveju būtų neįmanoma jo realizuoti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino.
8. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1145-864/2021 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartį ir tenkino ieškovės prašymą taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones. Minėta teismo nutartį vykdo antstolis Arminas Naujokaitis, kuris aprašė ir areštavo atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą – ½ dalį pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir 126/1782 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė, prašydama pakeisti šiuo metu taikomas laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovės ketinimą vykdyti areštuoto nekilnojamojo turto plėtrą (statybos leidimų, susitarimų, sąmatų ar pan.), kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės atsakovę kažkaip nepagrįstai varžytų. Vien atsakovės deklaratyvūs teiginiai apie ketinimą vykdyti areštuoto nekilnojamojo turto plėtrą bei suvaržytus atsakovės interesus nesudaro pagrindo pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Iš byloje pateiktų VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto išrašų matyti, jog atsakovės siūlomas areštuoti turtas 2022 m. sausio 19 d. antstolio Armino Naujokaičio patvarkymu jau yra areštuotas. Iš pateiktos Vertinimo ataskaitos matyti, jog vertinamas turtas yra labai prastos būklės, dalis pastatų yra nugriauti ar nebetinkami naudoti. Taigi, atsakovės siūlomas areštuoti turtas nėra eksploatuojamas pagal jo paskirtį ir yra nelikvidus. Atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad jos siūlomo areštuoti turto užtektų užtikrinti ieškovės teisių apsaugą ieškinio tenkinimo atveju bei išlaikytų šalių interesų pusiausvyrą.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atsakovė UAB „Idea in“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą tenkinti.
10. Nurodo, kad atsakovė teismui išdėstė objektyvias aplinkybes, įrodančias, kad šiai dienai pritaikytas konkretaus turto areštas varžo atsakovės galimybes imtis turimų planų įgyvendinimo. Įstatymas nereikalauja pateikti specifinių įrodymų, patvirtinančių asmens interesų suvaržymą konkrečiomis taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Atsakovės planai, susiję būtent su areštuotu turtu, yra varžomi būtent antstolio taikytu areštu. Atsakovė neneigia laikinųjų apsaugos priemonių, kaip tokių, taikymo pagrįstumo, ji tik prašo jas pakeisti tikslingomis priemonėmis, kurios neproporcingai nevaržytų atsakovės interesų. Ataskaitą parengusi įmonė UAB „Vertinimo partneriai“ yra įrašyta į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą, ataskaita parengta laikantis teisės aktų nuostatų. Ataskaita yra galiojanti, nenuginčyta, kas reiškia, kad joje pateikti duomenys yra objektyvūs ir teisingi. Tiek ieškovė, tiek teismas savo subjektyviomis įžvalgomis grindė ataskaitoje pateiktų duomenų neteisingumą. Antstolis nekilnojamąjį turtą areštavo savo nuožiūra, kuris yra ženkliai didesnės vertės nei nutartimi nustatytas turto arešto mastas.
Atsiliepimas
11. Ieškovė ir trečiasis asmuo atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Šiuo atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo būsimo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo bei proporcingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Ekonomiškumo, teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.
14. CPK 148 straipsnio pirmoji dalis numato, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas iš esmės reiškia dviejų procesinių sprendimų priėmimą: vienos laikinosios apsaugos priemonės panaikinimą bei kitos priemonės taikymą. Siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl pritaikytos vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita, būtina atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslą, ištirti faktines aplinkybes ir nustatyti, ar ši priemonė užtikrina ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą, ar atitinka šalių interesų pusiausvyrą, proporcingumo bei ekonomiškumo principus. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui prilyginami ir tie atvejai, kai nekeičiant taikytos laikinosios apsaugos priemonės rūšies, atsakovo atžvilgiu panaikinami tam tikri turtinio pobūdžio suvaržymai ir jam suteikiama teisė disponuoti didesne suma, palyginus su ta, kuria jis galėjo disponuoti pagal nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
15. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog prašyme ji išdėstė objektyvias aplinkybes, įrodančias, kad šiai dienai pritaikytas konkretaus turto areštas varžo atsakovės galimybes imtis turimų planų įgyvendinimo. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė prašydama pakeisti šiuo metu taikomas laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovės ketinimą vykdyti areštuoto nekilnojamojo turto plėtrą (statybos leidimų, susitarimų, sąmatų ar pan.), kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovės argumentai, susiję su nekilnojamojo turto plėtra yra deklaratyvaus pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos medžiagą ir byloje esančius įrodymus ir darė pagrįstą išvadą, jog atsakovės siūlomas areštuoti turtas 2022 m. sausio 19 d. antstolio Armino Naujokaičio patvarkymu jau yra areštuotas, turtas nėra eksploatuojamas pagal jo paskirtį ir yra nelikvidus. Atsakovė, nors ir nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, tačiau nepatiekia tokias teismo išvadas paneigiančių įrodymų.
16. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog antstolis nekilnojamąjį turtą areštavo savo nuožiūra, kuris yra ženkliai didesnės vertės, nei nutartimi nustatytas turto arešto mastas. Iš pareiškėjos prašymo matyti, jog jos prašymas savo esme nėra prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones kitomis, kadangi apeliantė neprašo, kad teismas panaikintų Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir priimtų naują nutartį dėl kitokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Iš apeliantės prašymo matyti, jog ji iš esmės nesutinka su vykdymo procese antstolio atliktais veiksmais ir siekia, kad antstolis pakeistų turtą, kuriam taiko areštą. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, jog apeliantė, nesutikdama su antstolio veiksmais, turi teisę teikti skundą dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnis).
17. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, pagrindo tenkinti atskirojo skundo nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atsakovės UAB ,,Idea in“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.