Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovei Jūratei Prielaidienei,

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Daliai Andraitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Idea In“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

8. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2019 m. sausio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo nuosavybės teise statinius: sporto salę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laisvalaikio centrą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stadioną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius 3,7953 ha dydžio valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 9 d. atsakovė pateikė prašymą NŽT Šiaulių skyriui leisti išsinuomoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini). NŽT Šiaulių skyrius 2019 m. birželio 26 d. raštu informavo atsakovę, kad žemės sklypo nuomos sutarties sudaryti negali, nes dėl žemės sklypo nuomos yra kilęs teisminis ginčas, t. y. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-290-251/2019, kurioje UAB „Eurelus“, neturinti žemės sklype pastatų ar kitų statinių, yra pareiškusi ieškinį NŽT ir siekia tapti žemės sklypo nuomininke. Atsakovė informuota, kad administracinė procedūra dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo bus galima, kai bus teisme išspręstas minėtas ginčas su UAB „Eurelus“. Ginčas tarp UAB „Eurelus“ ir NŽT buvo išspręstas Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-62-368/2020). 2020 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 31SD-2270-(14.31.55) NŽT pateikė atsakovei valstybinės žemės nuomos sutarties projektą, tačiau atsakovė valstybinės žemės nuomos sutarties nepasirašė. Ieškovė atsakovei už 2019 m. (vasario–gruodžio mėn.), taikydama 4 proc. žemės mokesčio tarifą, už 1,8553 ha plotą apskaičiavo 19 358,09 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė šį mokestį būtų sumokėjusi.

9. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė 2020 m. gruodžio 31 d. pateikė ieškovei prašymą atleisti ją nuo žemės nuomos mokesčio už 2019–2020 m. arba, jei nėra galimybės, taikyti lengvatinį žemės mokesčio tarifą (0,81 proc.) ir skaičiuoti tik žemės sklypo plotui, kurį užima statiniai. Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2021 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. T-52 nusprendė neatleisti UAB ,,Idea In“ nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio ir priskaičiuotų delspinigių. Atsakovė dėl šio Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo kreipėsi į teismą. Atsakovės skundas dėl šio sprendimo panaikinimo buvo atmestas 2021 m. spalio 28 d. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-5270-257/2021, kuris įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi palikus minėtą sprendimą nepakeistą.

10. Taigi nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį nevykdymo. Atsakovė neginčija pareigos mokėti tokį mokestį, tačiau nesutinka su jai apskaičiuotu valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžiu.

11. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad žemės naudotojas – tai žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyminė teisė (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ta aplinkybė, jog valstybei priklausantis žemės sklypas yra užimtas asmeniui nuosavybės teise priklausančiais pastatais, patvirtina faktinę aplinkybę, kad asmuo faktiškai naudojasi žemės sklypu ir patvirtina asmens pareigą mokėti nuomos mokestį už jam priklausančiais statiniais užimtą žemę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2010). Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Pažymėtina, kad asmuo valstybine žeme, reikalinga teisėtai pastatytiems pastatams ir statiniams eksploatuoti, nesant sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties, naudojasi kaip valstybinės žemės naudotojas. Tokiu atveju valstybinės žemės naudotojas turi teisinį pagrindą naudoti valstybinę žemę ir jis atitinka Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

12. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatą įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“, kurio 3 punkte įtvirtinta, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą ir apie tai informuoja valstybinės žemės sklypų naudotojus.

13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ Nr. 1798 1.3–1.6 punktuose nustatyta, kad nuomojant valstybinę žemę be aukciono, nuomos mokesčio tarifas metams negali būti mažesnis kaip 0,1 procento ir didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. Konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba, apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas. Nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja valstybinės žemės nuomotojas. Valstybinės žemės nuomininkai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos.

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T-278 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ buvo nustatyti nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, ir nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą metiniai tarifai. Nurodyto sprendimo 1.3 papunktyje nustatytas 4 procentų mokesčio tarifas valstybinės žemės naudotojams, kurie nėra sudarę žemės sklypų nuomos sutarčių.

15. Nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypus, išnuomotus ne aukciono būdu, ir už naudojamą valstybinę žemę, suteiktą teisės aktų nustatyta tvarka, arba už sklypus, kuriais naudotis leista valstybinę žemę administruojančių institucijų sprendimais, nesudarius valstybinės žemės nuomos sutarties, apskaičiavimo, mokėjimo, apskaitos, lengvatų taikymo, skolų pripažinimo beviltiškomis Šiaulių mieste tvarką ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. T- 372 patvirtintos Nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklės. Pagal Taisyklių 8.2 punktą prievolė mokėti nuomos mokestį už valstybinę žemę, be kita ko, atsiranda įgijus nuosavybės teise statinius, pastatus, daugiabučiuose namuose esančias negyvenamosios paskirties patalpas ir garažų paskirties pastatus, stovinčius ant valstybinės žemės, kurios nuomos klausimas neišspręstas ir kuri nėra valdoma panaudos teise. Taisyklių 20 nustatyta, kad prievolė mokėti nuomos mokestį mokesčio mokėtojui atsiranda nuo kito mėnesio po sutarties sudarymo, sutarties pakeitimo ar, jei sutartis nesudaryta, nekilnojamojo turto įsigijimo dienos. Tokio naudotojo naudojamu valstybinės žemės sklypo plotu laikomas Nekilnojamo turto registre nurodytas statinio (pastato) užstatytas plotas. Jeigu asmuo įsigijo ne visą statinį (pastatą), o jo dalį, apmokestinama užstatyto statinio (pastato) ploto dalis, tenkanti proporcingai įsigytų ar išsinuomotų patalpų daliai.

16. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų ir ieškovės atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog atsakovei žemės nuomos mokestis už 2019 m. buvo apskaičiuotas ne už visą 3,7953 ha žemės sklypą, o tik už atsakovei nuosavybės teise priklausančiais statiniais užstatytą žemės sklypo dalį (1,8553 ha), žemės sklypo vertę padauginus iš 4 proc. tarifo, taikytino valstybinės žemės naudotojams, kurie nėra sudarę žemės sklypų nuomos sutarčių.

17. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė 2019 m. nebuvo sudariusi valstybinės žemės nuomos sutarties, todėl teismas sprendžia, kad ieškovė pagrįstai nuomos mokestį atsakovei skaičiavo taikydama 2016 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. T-278 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ 1.3 papunktyje įtvirtintą 4 procentų mokesčio tarifą. Be to, mokesčio apskaičiavimas atitinka Taisyklėse nustatytą tvarką. Tai, kad ieškovė pagrįstai neatleido atsakovės nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio arba netaiko jo lengvatos, konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-860-442/2022.

18. Nors valstybinės žemės nuomos sutartis su atsakove 2019 m. nebuvo sudaryta ne dėl nuo jos priklausiusių aplinkybių, tačiau, teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo šio ginčo kontekste teismui mažinti iš atsakovės priteistiną nuomos mokestį. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad net ir išnykus aplinkybėms, dėl kurių NŽT negalėjo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties su atsakove 2019 m., ir NŽT pasiūlius atsakovei sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, atsakovė tokios sutarties su ieškove nepasirašė. NŽT atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad valstybinė žemė atsakovei 2019 m. būtų nuomota tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios buvo pasiūlytos 2020 m., taigi nėra pagrindo teigti, kad net ir tuo atveju, jei NŽT 2019 m. būtu galėjusi sudaryti su atsakove valstybinės žemės nuomos sutartį, tokią sutartį atsakovė neabejotinai būtų sudariusi. Antra, atsakovės pozicija dėl noro sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį 2019 m. nėra nuosekli, nes atsakovė civilinėje byloje, dėl kurios 2019 m. su ja nebuvo pasirašyta žemės nuomos sutartis ir kurioje UAB „Eurelus“ ginčijo NŽT sprendimą nutraukti su ja ginčo žemės sklypo sutartį, palaikė UAB „Eurelus“ poziciją, nors tuo metu jau pati buvo žemės sklype esančių statinių savininkė ir, kaip teigia, siekė sudaryti žemės nuomos sutartį su NŽT.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovei yra kilusi pareiga sumokėti nuomos mokestį už valstybinę žemę 2019 m., kuris apskaičiuotas teisės aktų nustatyta tvarka bei sudaro 19 35,09 Eur. Taigi yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį ir priteisti ieškovei iš atsakovės nurodytą žemės mokesčio skolą. Be to, už kiekvieną pavėluotą dieną už 180 d. laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. gegužės 13 d. atsakovei, vadovaujantis Taisyklių 35 punktu, skaičiuotini 0,03 proc. dydžio delspinigiai nuo nesumokėtos mokesčio sumos, kurie sudaro 1 045,34 Eur, ir taip pat yra priteistini ieškovei iš atsakovės.

20. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesumokėjo skolos su delspinigiais, ieškovei iš atsakovės priteistina 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo priteistos 20 403,43 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškovė, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, teikdama ieškinį nemokėjo žyminio mokesčio, todėl, tenkinus ieškovės ieškinį, už ieškinį turėtas mokėti žyminis mokestis (459 Eur) valstybei priteistinas iš atsakovės.

22. Byloje patirta 7,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai). Taigi valstybei iš atsakovės iš viso priteistinas 466,40 Eur (459 Eur + 7,40 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai (j. a. k. 188771865) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Idea In“ (j. a. k. 304220979) 19 358,09 Eur (devyniolika tūkstančių tris šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 9 ct) nuomos mokesčio, 1 045,34 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt penkis eurus 34 ct) delspinigių ir 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas nuo priteisto sumos (20 403,43 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Idea In“ (j. a. k. 304220979) 466,40 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.