Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Indrei Samauskienei, Aldonai Migauskienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui E. J. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo vaikams priteisimo, trečiasis asmuo V. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

Byloje pateikti gimimo įrašai patvirtina, kad E. J., gimusi (duomenys neskelbtini), L. J., gimusi (duomenys neskelbtini), G. J., gimusi (duomenys neskelbtini) ir D. S., gimusi (duomenys neskelbtini), yra E. J. dukros. Byloje buvo nustatytas ne vienas atvejis, kad nepilnamečių dukrų tėvas, joms būnant namuose, vartoja alkoholį, t. y. 2021 m. liepos 8 d., 2022 m. kovo 14 d., 2022 m. lapkričio 18 d., 2022 m. lapkričio 23 d. Visais atvejais priimti sprendimai paimti vaikus iš jiems nesaugios aplinkos. 2022 m. kovo 14 d., be to, kad atsakovas vartoja alkoholį, gautas pranešimas, kad mergaitės buvo seksualiai išnaudojamos. Marijampolės AVPK pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl seksualinio smurto panaudojimo nepilnametės E. J. atžvilgiu šeimos kaimyno pusės. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-9388-503/2022 tenkino Skyriaus prašymą bei išdavė leidimą paimti nepilnametes dukras iš jų tėvo E. J.. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 15 d. įsakymu „Dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo“ nepilnametėms dukroms nustatyta laikinoji rūpyba, laikinuoju rūpintoju skiriant V. R.. E. J. iki 2025 m. sausio 8 d. nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Šiuo metu E. J. nedirba, yra registruotas užimtumo tarnyboje, gauna vienišo asmens išmoką ir socialinę pašalpą. E. J. iki 2028 m. rugpjūčio 1 d. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis ir pirmojo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. L. J. iki 2029 m. liepos 28 d. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. G. J. iki 2030 m. spalio 14 d. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis ir pirmojo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. D. S. iki 2024 m. kovo 20 d. buvo nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. E. J. nurodė, jog lankė Minesotos programą, lanko anoniminių alkoholikų susitikimus, bendrauja su psichologu, bendrauja su socialine darbuotoja.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmę įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008).

Ieškovas ieškiniu prašo neterminuotai apriboti atsakovo E. J. tėvo valdžią nepilnamečių dukrų atžvilgiu. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, byloje dalyvaujančių asmenų parodymus, sprendžia, kad šioje byloje būtų tikslinga laikinai apriboti tėvo E. J. tėvo valdžią dukrų atžvilgiu dėl žemiau nurodytų aplinkybių.

Minėta, jog laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Tokiu atveju turi būti vertinamas tėvų elgesys, siekiant pakeisti situaciją, kad vaikas galėtų būti grąžinamas į šeimą, objektyvios aplinkybės, kurios galbūt sutrukdė tėvams iki galo išspręsti esamas problemas ir kt. Teismas pastebi, kad šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl nepilnamečių vaikų grąžinimo į atsakovo šeimą. Pagal ieškovo pareikštą reikalavimą yra sprendžiamas klausimas ar yra pagrindas riboto atsakovo tėvo valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, jei taip, tai kokiu mastu.

Teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas riboti atsakovo tėvo valdžią yra pagrįstas, tačiau nepagrįstas laikytinas reikalavimas atsakovo tėvo valdžią riboti neterminuotai. Kaip minėta, neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, šioje byloje teismas negali padaryti išvados, kad nėra duomenų, jog situacija gali pasikeisti.

Nors ieškovo atstovės teismo posėdžio metu akcentavo, kad: jau 17 mėnesių kaip nustatyta laikinoji globa, tėvui teikiamos paslaugos, bet situacija nesikeičia, tėvas įpareigojimus vykdo iš dalies, bet formaliai, tik kad atsižymėtų; nesprendžia alkoholio problemos; buvo Minesotos programoje, bet ir toliau būdamas neblaivus bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis; anoniminių alkoholikų susitikimuose nedalyvauja; pas psichiatrą neužsiregistravo, medikamentų nevartoja; neprisideda prie dukrų išlaikymo; nesuvokia dukrų poreikių, ugdymo, sveiktos priežiūros, dėl dukrų priežiūros, sudaryti saugias sąlygas gyventi namuose, nevykdo tėvų pareigų; atsakovas yra nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo, nededa pastangų susigrąžinti dukras į šeimą, visos priemonės išnaudotos, teigiamų pokyčių nėra bei nėra duomenų, kad situacija šeimoje galėtų pasikeisti, tačiau didžioji dalis šios argumentacijos prieštarauja byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams bei bylos nagrinėjimo metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Atvejo vadybininkės byloje apklaustos kaip liudytoja, J. I. teigimu, atsakovas nėra kritiškas savo elgesiui, nepripažįsta problemų dėl kurių vaikai paimt iš šeimos. Tačiau pats atsakovas teismo posėdžio metu akcentavo, jog vartojo alkoholį, todėl mergaitės negyvena su juo, anksčiau vartojo alkoholį, šiuo metu nevartoja. Taigi, priešingai nei nurodo byloje apklausta liudytoja, atsakovas įvardija pagrindinę priežastį, lėmusią, kad nepilnamečiai vaikai negyvena su juo.

Pastebėtina, kad byloje pateiktas 2024 m. kovo 14 d. Vilkaviškio socialinio pagalbos centro Pagalbos planas, kuriame apžvelgta 2023 m. gruodžio 11 d. nustatytų pagalbos priemonių vykdymas ir nustatytos tolimesnės pagalbos priemonės atsakovui. Jame nurodoma, kad:

5) užsiregistruoti gydytojo psichiatro konsultacijai, reguliariai vartoti mediko paskirtus vaistus – nevykdoma. Atsakovas nurodo, kad pas psichiatrą užsiregistravo, nuvyko, jam buvo išrašyti medikamentai, kuriuos vartoja. Atsakovas į bylą pateikė receptus, kur matoma, kad atsakovui išrašyti vaistai Tiapridal, kurie pagal viešai prieinamą informaciją skirti alkoholio vartojimui mažinti.

6) spręsti alkoholio vartojimo problemą dalyvaujant Minesotos programoje – įvykdyta.

10) bendrauti su mergaičių globėja <...> - vykdoma iš dalies;

Iš esmės analogiškos pagalbos priemonės numatytos ir 2024 m. kovo 13 d. pagalbos plane.

Taigi, kaip seka iš nurodytų aplinkybių, atsakovas didžiąją dalį pagalbos priemonių stengiasi vykdyti. Ieškovo akcentuojama aplinkybė, jog šie atsakovo veiksmai nieko nereiškia, nes atliekami formaliai, tik parašui gauti, laikytini nepagrįstais. Socialinė darbuotoja V. M., kuri daugiausiai bendrauja su atsakovu ir jį prižiūri, akcentavo, jog apie 9 mėnesiai atsakovas deda daug pastangų, siekia susigražinti dukras, keičia savo gyvenimo būdą, namai visi stipriai pasikeitė, apie pusę metų turi draugę ir namų aplinka pasikeitė. Per metų laikotarpį nei karto nefiksuotas alkoholio atvejis. Buvo gautas skundas, kad atsakovas neblaivus, kvietė policijos pareigūnus bet nepasitvirtino. Jo net veidas pasikeitęs, kitaip kalbasi, daugiau atsakomybių prisiima, savo sveikata rūpinasi, vyksta pas gydytojus, pats nusistatė neįgalumą. Draugės atsiradimas atsakovo gyvenimo turėjo įtakos pokyčiams. Namuose tvarkinga. Seniau buvo visokių atvejų. Visada maisto pagaminta, namai kvepia maistu. Pats atsakovas švarus, tvarkingas, anksčiau to nebūdavo, apsirengęs tvarkingesniais rūbais ir kt. Taigi, akivaizdu, kad atsakovo veiksmai (blaivystė, kt.) nėra tik formalūs, o lėtai, bet kuriantys rezultatą. Nors ieškovo atstovė ir išreiškė abejonę, dėl liudytojos V. M. parodymų šališkumo, tačiau liudytoja akcentavo, jog jos santykiai su atsakovu dalykiški, darbiniai. Kaip seka iš liudytojos parodymų, ji viso apie 9-10 metų dirba su atsakovo šeima. Vien ši aplinkybė ir faktas, kad liudytoja su atsakovu gyvena toje pat apylinkėje, savaime neteikia pagrindo išvadai, kad minėta liudytoja yra šališka, dėl ko jos parodymais nebūtų galima vadovautis byloje. Be to, ši darbuotoja priskirta institucijų vykdančių pagalbos priemonių planą. Teismo vertinimu priešingai, minėtos liudytojos parodymai aiškūs, detalūs, atskleistos faktinės aplinkybės susijungia į loginę grandinę, patvirtina arba papildo byloje esančius rašytinius įrodymus. Priešingai, atvejo vadybininkė – liudytoja J. I. bei ieškovo atstovės nežinojo apie kai kuriuos atsakovo pagal pagalbos planą atliekamus veiksmus (pvz.: apie atsakovo lankytus/lankomus pozityvios tėvystės kursus ir kt.). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo atstovės akcentuoja, jog atsakovas negalėtų tinkamai pasirūpinti dukromis (įvertinus jų negalią), neturi tam reikalingų žinių ir kt. Tačiau pačio ieškovo yra nustatyta, kad 2022 m. balandžio 28 d. nustatyta vaiko laikinoji priežiūra kartu su E. J. vaikai apgyvendinti (duomenys neskelbtini) (gyveno nuo 2022 m. balandžio 28 d. iki 2022 m. lapkričio 10 d.). 2022 m. lapkričio 9 d. gauta informacija iš Vilkaviškio socialinės pagalbos centro, kurioje nurodoma, jog laikinosios priežiūros metu E. J. savarankiškai užtikrina dukrų sveikatos priežiūrą, ugdo dukrų asmens higienos įgūdžius, gamina dukroms šiltą ir visavertį maistą, įtraukia dukteris į buities veiklas, leidžia su jomis laisvalaikį, todėl konstatuota, jog priežastys, dėl kurių E. J. vaikams E. J., L. J., G. J. ir D. S. buvo taikoma laikinosios priežiūros priemonė, yra išnykę, dėl ko 2022 m. lapkričio 10 d. priimtas sprendimas nutraukti vaikų laikinąją priežiūrą. Taigi, kaip seka iš nurodytų duomenų, kompetentingų specialistų teigimu, atsakovas dar prieš kelis metus gebėjo tinkamai rūpintis dukromis. Esami duomenys patvirtina, kad būtent dėl alkoholio vartojimo atsakovas negebėdavo tinkamai pasirūpinti vaikais, tame tarpe ir užtikrinti saugią aplinką, tačiau šiuo metu iš teismui pateiktų duomenų seka, jog apie metai laiko nėra fiksuota atsakovo alkoholio vartojimo faktų, baigęs Minesotos programą, lankosi pas psichiatrą, teigia vartojantis alkoholio vartojimą mažinančius vaistus, nuotoliniu būdu dalyvauja AA grupės susitikimuose, kt. Nors ieškovė ir trečiasis asmuo teigė, kad atsakovas kartą buvo prisijungęs bendrauti su dukromis nuotoliniu būdu būdamas neblaivus, tačiau pats atsakovas šią aplinkybę neigia, byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šį faktą. Juolab, kaip seka iš bylos duomenų, esant menkiausioms abejonėms, atsakovui yra tikrinamas neblaivumas (tai numatyta ir pagalbos plano priemonėse). Sutiktina su liudytoja V. M., kad atsakovas turi mokintis bendrauti su specialistais, teigti jiems visapusišką informaciją, bendradarbiauti, tačiau tai savaime nepaneigia atsakovo atliekamų veiksmų siekiant keisti situaciją.

Teismui įvertinus byloje surinktą medžiagą darytina išvada, kad atsakovas E. J. deda pastangas, siekdamas pakeisti susiklosčiusią situaciją, jis domisi dukrų gyvenimu ir nori atkurti ryšį, yra požymių, jog jo elgesys yra nukreiptas į ilgalaikius teigiamus pokyčius ir į galutinį tokių pokyčių tikslą – susigrąžinti vaikus į šeimą. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad yra pagrindas manyti, jog ateityje situacija atsakovo E. J. šeimoje pagerės ir nepilnametės dukros E. J., L. J., G. J. ir D. S. galės grįžti į atsakovo šeimą. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies, atsakovo E. J. tėvo valdžia jo nepilnamečių dukrų E. J., L. J., G. J. ir D. S. atžvilgiu apribotina laikinai.

Teismas išaiškina, kad apribojus tėvų valdžią, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 406 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Atsižvelgus į tai, kad atsakovo E. J. vaikams E. J., L. J., G. J. ir D. S. yra nustatyta laikinoji globa ir jų laikinąja globėja paskirta atsakovo sesuo V. R., laikinai apribojus E. J. tėvo valdžią nepilnamečių dukrų E. J., L. J., G. J. ir D. S. atžvilgiu, atsakovo nepilnamečių dukrų E. J., L. J., G. J. ir D. S. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl jo nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina su laikinąja globėja – V. R. (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 406 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Apribojus tėvų valdžią, tėvams išlieka pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.195 straipsnis). Kadangi apribojus tėvo valdžią atsakovui E. J. išlieka pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus, išlaikymas iš atsakovo privalo būti priteistas.

Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir panašiai), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-491/2013).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis Nr. e3K-3-70-969-2018).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209/2013).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis Nr. 3K-7-231-969/2016).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo E. J. materialinį išlaikymą jo nepilnametėms dukroms E. J., L. J., G. J. ir D. S., mokamą kiekvienai kas mėnesį periodinę 100 Eur dydžio išmoką, nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant išlaikymo dydį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovas prašo sumažinti šią sumą iki 50 Eur.

Byloje ieškovas pateikė nepilnamečių vaikų E. J., L. J., G. J. ir D. S. poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų detalizaciją, iš kurių matyti, kad E. J. poreikiams patenkinti reikalinga 1070 Eur suma per mėnesį, L. J. poreikiams patenkinti reikalinga 850 Eur suma per mėnesį, G. J. poreikiams patenkinti reikalinga 850 Eur suma per mėnesį ir D. S. poreikiams patenkinti reikalinga 670 Eur suma per mėnesį.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas E. J. darbo neturi, registruotas užimtumo tarnyboje. Pačio teigimu turi motorolerį. Turi nekilnojamojo turto, namą, kuriame ir gyvena. Atsakovui iki 2025 m. sausio 8 d. nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Atsakovo teigimu jam atliktos sąnarių keitimo operacijos, dėl ko sunkiai juda. Atsakovo pajamas sudaro 160 Eur neįgalumo išmoka 38,23 Eur vienišo asmens išmoka. Atsakovo teigimu, sumokėjus mokesčius, atsakovui pragyventi lieka 150 Eur. Atsakovo išsilavinimas vidurinis, profesijos nėra įgijęs.

Iš atsakovui nustatyto darbingumo lygio, jo išsilavinimo, jo amžiaus (atsakovui 59 metai) darytina išvada, kad atsakovo galimybės papildomai užsidirbti yra ribotos. Pačio atsakovo teigimu jis ieško sargo darbo, nes kito darbo negalėtų dirbti dėl sveikatos būklės. Ieškovo vertinimu, atsakovas nededa pastangų darbui susirasti, tačiau byloje negauta duomenų apie atsakovo atsisakymą (pagrįstą/nepagrįstą) nuo jam siūlomo darbo.

Teismas atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes sprendžia, jog ieškovo prašomo priteisti iš atsakovo po 100 Eur materialinio išlaikymo nepilnametėms E. J., L. J., G. J. ir D. S., priteisti nėra objektyvios galimybės.

Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes bei vadovaudamasis išimtinai atsakovo nepilnamečių dukrų E. J., L. J., G. J. ir D. S. interesais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad apribojus atsakovo tėvo valdžią jo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, nepilnametėms E. J., L. J., G. J. ir D. S. iš jų tėvo E. J. priteistinas išlaikymas po 50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. sausio 11 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismo sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams vykdytina skubiai.

Kadangi teismas laikinai apribojo atsakovo E. J. tėvo valdžią nepilnamečių dukrų E. J., L. J., G. J. ir D. S. atžvilgiu, todėl laikinas vaikų globėjas – V. R. – paskirtina išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktai).

Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo buvo atleistas ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, turėtų būti priteistos iš atsakovo E. J. į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Tačiau atsakovas E. J. byloje pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. sausio 23 d. sprendimą yra atleistas 100,00 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Kadangi abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos iš jų nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Trečiasis asmuo V. R. prašo atlyginti jai jos patirtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios įvertinus bylos sudėtingumą (posėdžių, procesinių dokumentų skaičių), neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (toliau – maksimalūs dydžiai).

CPK 93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Trečiasis asmuo V. R. buvo ieškovo pusėje.

Sprendimas priimtas iš dalies ieškovo ir jo pusėje dalyvaujančio trečiojo asmens naudai, todėl tretieji asmenys turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, proporcingą patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškinio reikalavimai (dėl tėvo valdžios apribojimo ir išvestinis reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo) yra patenkinti 66,67 proc., todėl trečiasis asmuo turi teisę į 333,35 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas kritiškai vertina atsakovo poziciją, jog trečiajam asmeniui šioje byloje buvo nereikalingas atstovas. Pažymėtina, kad byloje dalyvaujantis asmuo pats turi teisę pasirinkti, vesti byla pats ar pasitelkti atstovą. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo E. J. trečiojo asmens V. R. naudai priteisina 333,35 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Dėl kitų klausimų

Atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, susijusius su nepilnamečiais asmenimis, siekiant užtikrinti informacijos apie asmenų sveikatą, kt. konfidencialumą, pripažintina, kad šios civilinės bylos medžiaga yra nevieša (CPK 10 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečių vaikų E. J., gimusios (duomenys neskelbtini), L. J., gimusios (duomenys neskelbtini), G. J., gimusios (duomenys neskelbtini) ir D. S., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečių vaikų E. J., gimusios (duomenys neskelbtini), L. J., gimusios (duomenys neskelbtini), G. J., gimusios (duomenys neskelbtini) ir D. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su laikinąja globėja V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo jam paskyrimo.

Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams E. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), L. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), G. J., gimusiai (duomenys neskelbtini) ir D. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą kas mėnesį po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. sausio 11 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, suteikiant uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas vaiko globėjui.

Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 333,35 Eur (trijų šimtų trisdešimt trijų eurų 35 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Pripažinti civilinės bylos Nr. e2YT-1045-1146/2024 medžiagą nevieša.

Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.