Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas civilinėje byloje pagal ieškovės M. M. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl įpareigojimo sudaryti buto nuomos sutartį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

11. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

12. Remiantis 2025 m. gruodžio 3 d. valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai 2014 m. rugsėjo 22 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. rugsėjo 22 d. perdavimo–priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (el. b. t. 1, b. l. 95).

13. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. lapkričio 8 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-19-980/2023 pagal ieškovės VMI ieškinį atsakovei M. M. dėl iškeldinimo ir skolos priteisimo, ir pagal atsakovės M. M. priešieškinį ieškovei Valstybei, atstovaujamai VMI, dėl turto pagerinimo ir laidojimo išlaidų priteisimo. Teismas nusprendė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti ir iškeldinti atsakovę M. M. per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos su visais jai priklausančiais daiktais iš Lietuvos Respublikai, atstovaujamai ieškovės VMI, nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, ieškovei iš atsakovės priteistas 4 023,14 Eur nuostolių atlyginimas. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-564-459/2024 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimas paliktas iš esmės nepakeistas, patikslinta jo rezoliucinė dalis. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2024 m. gegužės 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. gegužės 30 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2-19-980/2023 (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

14. M. M. 2024 m. birželio 14 d. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutarties. 2024 m. liepos 1 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija atsisakė priimti kasacinį skundą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

15. 2024 m. lapkričio 28 d. gautas M. M. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-19-980/2023. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 21 d. nutartimi prašymas netenkintas. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1032-936/2025 pareiškėjos atskirąjį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

16. 2025 m. balandžio 24 d. gautas M. M. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-19-980/2023. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų Gargžduose 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-11542-1112/2025 prašymą atsisakyta priimti. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. liepos 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-867-513/2025 pareiškėjos atskirąjį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

17. M. M. 2025 m. gegužės 29 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą viešajame registre dėl Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VMI, nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo; sustabdyti 2025 m. gegužės 27 d. antstolio J. P. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą iki bus išnagrinėtas jos atskirasis skundas ir priimtas procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2S-867-513/2025. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-867-513/2025 prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

19. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones

20. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti Lietuvos Respubliką, turto patikėjimo teise atstovaujamą VMI, sudaryti per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos su ieškove buto neterminuotą nuomos sutartį. Nurodė, kad ilgą laiką, apie dvidešimt metų, su J. B. (J. B.) vedė bendrą ūkį, kartu gyveno sugyventiniui priklausančiuose butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Mirus J. B., nurodytą nekilnojamąjį turtą paveldėjo valstybė. Pareiškėja kreipėsi į teismą teisminės gynybos siekdama, kad jai būtų pripažinta nuosavybės teisė į minėtus butus. Taip pat nurodė, kad antstolio J. P. kontoroje 2024 m. spalio 30 d., vykdant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-19-980/2023, užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimo dalis dėl iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) yra įvykdyta. Tačiau iki šiol nėra įvykdžiusi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 30 d. vykdomojo rašto Nr. e2-19-980/2023 ir geranoriškai su visais jai priklausančiais daiktais neišsikėlė iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini). Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismui yra pagrindas konstatuoti, kad tarp buvusio patalpų savininko J. B. ir M. M. buvo susiklostę ilgalaikiai faktiniai nuomos santykiai, o atsakovė, perėmusi ginčo patalpas, žinojo apie esamą nuomininką (ieškovę), kuri ilgą laiką butu naudojosi ir naudojasi iki šiol. Dėl šios priežasties yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovė, įgijusi nuosavybėn ginčo patalpas, įgijo ir nuomotojo teises.

21. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti 2025 m. lapkričio 21 d. antstolio J. P. patvarkymo vykdymą, kuriuo nutarta iškeldinti ieškovę iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto su visais jai priklausančiais daiktais nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę grindė tuo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei priklausantis turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims arba kitaip apsunkintas. Taigi antstoliui visa apimtimi įvykdžius patvarkymą, ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas taps visiškai apsunkintas arba pasidarytų neįmanomas.

22. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliatyvios. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-551-577/2025).

23. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad preliminariai įvertinęs ieškovės ieškinį, nenustatė, jog ieškovės reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, ar ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia skundžiamos nutarties išvada. Esant tokiai situacijai, dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimo apeliacinės instancijos teismui nėra tikslinga plačiau pasisakyti.

24. Nesant ginčo dėl ieškinio reikalavimų preliminaraus pagrįstumo, vertintina kita laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymui.

25. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-19-980/2023 iki šiol nėra įvykdytas, o ieškovė rašytinių įrodymų, iš kurių teismas galėtų daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovė artimiausiu metu ketina ginčo butą perleisti tretiesiems asmenims, nepateikė, taigi neįrodė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo. Todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, kadangi nėra nustatyta antroji būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

26. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, argumentavo, kad tokių įrodymų pateikti neįmanoma dėl specifinio šio turto realizavimo tvarkos ir sąlygų. Apeliantės vertinimu, minėta pirmosios instancijos išvada prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, priimta netinkamai pritaikius CPK 144 straipsnio ir CPK 145 straipsnio nuostatas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.

27. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).

28. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte yra įtvirtinta viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Ši laikinoji apsaugos priemonė yra tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad netaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-537-516/2024).

29. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta laikinoji apsaugos priemonė paprastai taikoma tais atvejais, kai yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų, taip pat tokių procesinių priemonių taikymo gali būti prašoma kasacinio skundo padavimo toje pačioje byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, ar prašymo atnaujinti procesą toje pačioje byloje atvejais (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019).

30. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad įsiteisėjusio Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-19-980/2023, ir palikto iš esmės nepakeisto (patikslinta rezoliucinė dalis) Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi, pagrindu 2024 m. gegužės 30 d. išduotas vykdomasis raštas dėl M. M. iškeldinimo su visais jai priklausančiais daiktais iš Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VMI, nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nurodyto vykdomojo rašto pagrindu antstolio J. P. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), joje yra priimtas 2025 m. lapkričio 21 d. patvarkymas dėl iškeldinimo laiko Nr. (duomenys neskelbtini).

31. Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl ieškovės iškeldinimo iš buto yra įsiteisėjęs, ieškovė yra išnaudojusi procesines galimybes ir pasinaudojusi teisės aktų įtvirtintomis teisėmis jį ginčyti (žr. šios nutarties 13–15 punktus), aplinkybių, kad ieškovė ginčytų antstolio veiksmus ar sprendimus, priimtus vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą, nenustatyta.

32. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalo būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (CPK 178 straipsnis). Pareiga įrodyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, tenka tokį prašymą pateikusiam asmeniui, šiuo atveju – ieškovei (CPK 178 straipsnis). Klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įrodinėjamas ir sprendžiamas atskirai nuo pačios bylos įrodinėjimo dalyko, todėl asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo įrodyti tokių priemonių taikymo pagrindą ir konkrečios priemonės taikymo būtinumą.

33. Iš ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turinio matyti, kad ieškovė prašymą sustabdyti antstolio patvarkymą, kuriuo nutarta iškeldinti ieškovę iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto su visais jai priklausančiais daiktais nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos grindė iš esmės tik tuo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovei priklausantis turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims arba kitaip apsunkintas, dėl ko ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus visiškai apsunkintas arba pasidarys neįmanomas. Pareiškėjos prašymas, esant tik šiems argumentams, iš esmės nėra motyvuotas ir pagrįstas, grindžiamas tik abstraktaus pobūdžio teiginiais. Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovė artimiausiu metu ketina butą perleisti tretiesiems asmenims (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliantė, teigdama, kad VMI, perėmusi paveldėtą turtą, privalės vykdyti Vyriausybės nutarimą, nepateikė duomenų, kad realūs turto (buto) realizavimo (Vyriausybės nutarimo 1.4. punktas) veiksmai jau yra pradėti (pvz., duomenų apie paskelbtą konkursą ar elektroninį aukcioną). Apeliantės argumentai, kad įrodymų pateikti neįmanoma dėl specifinio šio turto realizavimo tvarkos ir sąlygų yra subjektyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nenurodė įrodymais pagrįstų ypatingų ir išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą sustabdyti išieškojimą vykdymo procese. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paneigti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdytinumo ir privalomumo. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Abstrakti grėsmė, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas galbūt ieškovei palankus teismo procesinis sprendimas, negali būti priežastis sustabdyti išieškojimą vykdymo procese. Atsižvelgus į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįvykdė pareigos įrodyti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą, taigi nepagrindė būtinumo taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę.

35. Be kita ko, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, net ir nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir teismui priėmus galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą, atsakovė, kuriai nuosavybės teise priklauso butas, būtų įpareigota sudaryti nuomos sutartį su ieškove. Tokiu atveju, esant palankiam sprendimui, atsirastų teisinis pagrindas ieškovei apsigyventi bute.

36. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip nustatyta šios nutarties 17 punkte, ieškovė jau teikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, numatytų CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte, t. y. sustabdyti 2025 m. gegužės 27 d. antstolio J. P. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą, kuriuo ieškovė įpareigota nedelsiant įvykdyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-19-980/2023, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-867-513/2025 prašymą atmetė motyvuodamas tuo, kad pareiškėja neįrodė aplinkybių, dėl kurių nagrinėjamu atveju turėtų būti ribojama ir varžoma valstybės, kaip savininkės, nuosavybės teisė, taip pat dėl kurių turėtų būti sustabdomas sprendimo vykdymas ar dėl kurių pareiškėja sprendimo vykdyti negali. Taip pat pažymėjo, kad sprendimas dėl pareiškėjos iškeldinimo įsiteisėjo daugiau nei prieš metus, todėl vertino, jog pareiškėja turėjo daugiau nei pakankamai laiko susirasti kitą gyvenamąjį būstą ir jokių išskirtinių aplinkybių, kodėl turėtų būti stabdomas jos iškeldinimas iš valstybei priklausančio turto, neįrodė. Taigi matyti, kad ieškovės argumentai buvo įvertinti, ir prašymas sustabdyti išieškojimą vykdymo procese nebuvo tenkintas.

37. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir skundžiamos nutarties motyvus, įvertinęs ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turinį ir atskirojo skundo argumentus nusprendžia, kad, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė neįrodė vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šiuo atveju skundžiama nutartimi netenkintas pagrįstai.

38. Papildomai pažymėtina, kad 2025 m. gruodžio 12 d., po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, antstolis J. P. surašė iškeldinimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), jame nurodoma, kad priverstinis M. M. iškeldinimas iš (duomenys neskelbtini) esančių patalpų baigtas 2025 m. gruodžio 12 d. 10 val. 32 min. (el. b. t. 1, b. l. 116-119). Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-19-980/2023, yra įvykdytas. Esant nurodytoms aplinkybėms dėl M. M. iškeldinimo iš buto, ieškovės prašymo sustabdyti 2025 m. lapkričio 21 d. antstolio J. P. patvarkymo vykdymą, kuriuo nutarta iškeldinti M. M. iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), su visais jai priklausančiais daiktais nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos išsprendimas nagrinėjamoje situacijoje taip pat nesudaro pagrindo prašymo tenkinimui.

39. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakęs dėl esminių atskirojo skundo argumentų, vertina, kad kiti atskirojo skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui ir šios bylos teisiniam rezultatui, todėl dėl jų atskirai pasisakyti nėra tikslinga. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020).

40. Papildomai pažymėtina, kad nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios. Pasikeitus aplinkybėms, kurios gali būti reikšmingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti, dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti kreipiamasi pakartotinai bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

41. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nepagrindžia skundžiamos teismo nutarties neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo ir nesudaro teisinio pagrindo šią nutartį panaikinti, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.