- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-21
- Bylos Nr.
- e2-551-577/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00477-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- A. N., J. N.
- Trečiasis asmuo
- R. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų A. N. ir J. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto, į paskolas investuojančio investicinio fondo „Nu Capital“, valdomo UAB „I asset management“, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarojo tipo informuotiems investuotojams skirto, į paskolas investuojančio investicinio fondo „NuCapital“, valdomo uždarosios akcinės bendrovės „I asset management“, ieškinį atsakovams A. N. ir J. N. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys R. B., bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Vėjo projektai“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Elektrinio transporto sistemos“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas, į paskolas investuojantis investicinis fondas „Nu Capital“, valdomas UAB „I asset management“ (toliau – ir investicinis fondas „NuCapital“, Fondas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų A. N. ir J. N. 1 800 000 Eur skolos, 362 219,18 Eur palūkanų, 488 767,70 Eur delspinigių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
2. Nurodė, kad pagal 2023 m. sausio 19 d. paskolos sutartį Nr. 2023-01-19/03 ieškovė suteikė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vėjo projektai“ 1 800 000 Eur paskolą. Paskolos gavėjos įsipareigojimų pagal paskolos sutartį įvykdymas buvo užtikrintas su UAB „Elektrinio transporto sistemos“ 2023 m. sausio 19 d. sutartine maksimaliąja hipoteka ir sutartiniu maksimaliuoju įkeitimu, 2023 m. sausio 24 d. su atsakovais sudaryta laidavimo sutartimi Nr. 20230124-AN-01 ir 2023 m. sausio 4 d. su trečiuoju asmeniu R. B. sudaryta laidavimo sutartimi Nr. 20230124-RB-01. UAB „Vėjo projektai“ netinkamai vykdė sutartines pareigas, todėl ieškovas 2024 m. gegužės 10 d. vienašališkai nutraukė paskolos sutartį. Ieškovas 2025 m. kovo 12 d. išsiuntė atsakovui reikalavimą sumokėti ieškovui 1 995 842,85 Eur, tačiau atsakovai šio reikalavimo neįvykdė.
3. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 2 650 986,88 Eur vertės atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, vertybinius popierius ir turtines teises, esančias pas atsakovus ir (ar) pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovams šiuo turtu disponuoti, jį įkeisti ar kitaip apsunkinti. Nurodė, kad ieškovui pareiškus atsakovams reikalavimą dėl sutartinių prievolių vykdymo, jie pradėjo pardavinėti jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą ir apsunkino hipoteka likusį turtą. Atsakovams nuosavybės teise priklausė devyni nekilnojamojo turto objektai, tačiau 2025 m. balandžio 17 d. atsakovams nuosavybės teise priklauso tik septyni nekilnojamojo turto objektai. Butui su dalimi žemės sklypo 2024 m. spalio 2 d. buvo įregistruota sutartinė hipoteka. Tuo metu atsakovai jau žinojo, kad ieškovas artimiausiu metu gali pareikšti jiems reikalavimą įvykdyti prievoles pagal laidavimo sutartį. Be to, atsakovas A. N. 2024 m. rugsėjo 26 d. iš savo vadovaujamos UAB „Vėjo projektai“ perėmė 611 849,32 Eur skolą UAB „Grūdainė“, t. y. pablogino savo finansinę padėtį. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovai neketina sąžiningai vykdyti laidavimo sutarties, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas nebus įvykdytas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi patenkino ieškovo investicinio fondo „Nu Capital“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; nutarė areštuoti atsakovams A. N. ir J. N. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždrausti disponuoti areštuotu turtu, palikti teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis; turto nesant ar jo nepakankant, areštuoti pinigines lėšas bei turtines teises, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, paliekant teisę įmokėti pinigus į banko sąskaitą (-as), uždrausti disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieškovu, valstybe, naudoti lėšas pragyvenimui. Teismas nurodė, kad bendra areštuoto turto ir piniginių lėšų suma savo verte turi neviršyti 2 650 986,88 Eur.
5. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pagrįstumą, nurodė neturintis pagrindo nuspręsti, kad ieškovo reiškiami reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar, kad ieškovas pasirinko neleistiną, aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pateikė duomenis, patvirtinančius, jog atsakovai 2024 m. balandžio 12 d. nuosavybės teise turėjo devynis nekilnojamojo turto objektus, o 2025 m. balandžio 17 d. atsakovams nuosavybės teise priklausė tik septyni nekilnojamojo turto objektai. Be to, vienam butui su dalimi žemės sklypo 2024 m. spalio 2 d. buvo įregistruota sutartinė hipoteka. Atsakovas A. N. 2024 m. rugsėjo 26 d. skolos perkėlimo sutartimi perėmė UAB „Vėjo projektai“ 611 849,32 Eur skolą UAB „Grūdainė“ pagal 2023 m. liepos 21 d. paskolos sutartį. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovai neketina sąžiningai vykdyti laidavimo sutarties, todėl padarė išvadą, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas nebus įvykdytas.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovai A. N. ir J. N. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisti iš ieškovo atsakovams bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Ieškovo reikalavimų užtikrinimas laikinosiomis apsaugos priemonėmis neatitinka proporcingumo reikalavimų. 2023 m. sausio 19 d. ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Vėjo projektai“ paskolos sutarties Nr. 2023-01-19/03 8.7 papunktyje nustatyta, kad išieškojimo ar kitu sutarties pažeidimo atveju, kai paskolos davėjas turi teisę reikalauti prievolių įvykdymo ir užtikrinimo priemonių, yra nustatomas išieškojimas: pirmąja eile – pagal turto hipoteką ar įkeitimą; antrąja eile – pagal atsakovų laidavimą; trečiąja eile – pagal trečiojo asmens R. B. laidavimą. Bendra hipotekos ir įkeistų objektų vertė 3 649 013,47 Eur, todėl, atsakovų įsitikinimu, vien tai, kad trečiojo asmens UAB „Vėjo projektai“ yra iškelta nemokumo byla, savaime nereiškia, jog įsiskolinimas negalės būti apmokėtas iš šiai bendrovei priklausančio turto. Į klausimą dėl išieškojimo iš užtikrinimo priemonės pagal pirmąją eilę (išieškoma suma nėra visiškai padengta arba išieškojimas yra nerezultatyvus ilgiau nei septynis mėnesius) bankroto bylos iškėlimo stadijoje negalima atsakyti. Atsakovų įsitikinimu, formuojama ydinga praktika, kuomet prievolių užtikrinimui antrąja eile taikomos laikinosios apsaugos priemonės tuo metu, kai nėra nustatyta, ar reikalavimų nepavyks įvykdyti iš pirmosios eilės užtikrinimo priemonių, t. y. neturint realių duomenų dėl ieškinio pagrįstumo.
7.2. Prievolė užtikrinta trimis priemonėmis, todėl laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės. Be nurodytų užtikrinimo priemonių bei atsakovų laidavimo yra dar vienas laiduotojas (R. B.), kuris trečiąja eile atsako pagal Sutartį.
7.3. Atsakovai šiuo metu disponuoja septyniais nekilnojamojo turto objektais, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
7.4. Dalies turto pardavimas savaime nereiškia, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas ir (ar), kad atsakovai sistemingai blogina savo finansinę padėtį. Atsakovas 2024 m. rugsėjo 26 d. skolos perkėlimo sutartį sudarė vykdydamas savo sutartinius įsipareigojimus. Perimto skolinio įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimui atsakovai ir UAB „Grūdainė“ sudarė 2024 m. spalio 1 d. pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutartį, kuria atsakovai pardavė su atpirkimo teise jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), 447/2334 dalį iš 0,2334 ha; taip pat hipotekos sutartį, kuria nustatė pirminę maksimaliąją hipoteką butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir 342/2334 daliai 0,2334 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovų turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, nes vietoje trečiojo asmens prievolės užtikrinimo atsakovai tapo skolininkais ir pateikė užtikrinimą savo vardu.
7.5. Nėra įrodytas atsakovų nesąžiningumas, jų ketinimai paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip apsunkinti būsimo teismo sprendimo vykdymą. Nenustačius realios sprendimo neįvykdymo grėsmės, be pakankamos priežasties atsakovų atžvilgiu negali būti taikomi apribojimai. Laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai ribotų atsakovų teises ir interesus.
Atsiliepimas
8. Ieškovas investicinis fondas „NuCapital“ atsiliepime į atsakovų atskirąjį skundą prašo priimti naujus įrodymus, atmesti atsakovų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutarties ir šią nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
8.1. 2023 m. sausio 24 d. susitarimu Nr. 1 prie 2023 m. sausio 19 d. paskolos sutarties Nr. 2023-01-19/03 šalys pakeitė užtikrinimo priemonių realizavimo eiliškumo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad išieškojimas iš pirmosios eilės užtikrinimo priemonių yra nerezultatyvus ilgiau nei septynis mėnesius, vadovaujantis paskolos sutarties 8.8 (a) papunkčiu, Fondas įgijo teisę reikalauti skolos padengimo iš antrosios eilės užtikrinimo priemonių, t. y. iš atsakovų pagal laidavimo sutartį. Aplinkybės, dėl kurių išieškojimas nerezultatyvus, neturi teisinės reikšmės, nes paskolos sutartyje nėra numatytos papildomos išlygos. Fondas pateikė antstolio pažymą, patvirtinančią, kad iš įkeitimo (hipotekos) objektų išieškota 0 Eur. Užtikrinimo priemonių eiliškumas buvo nustatytas tokiu būdu, kad Fondui nepavykus operatyviai išieškoti skolos iš pirmosios eilės, jis be papildomų sąlygų galėtų pereiti prie antrosios ir, atitinkamai, trečiosios eilės užtikrinimo priemonių. Pagal rašytinį susitarimą įkeistų daiktų (ne)pakankama vertė nėra sąlyga, leidžianti ar draudžianti pradėti išieškojimą iš antrosios eilės užtikrinimo priemonių. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neprivalo ieškinio nagrinėti iš esmės ir nustatyti, ar ieškinys neabejotinai pagrįstas. Vertinamas preliminarus pagrįstumas. Aplinkybė, ar Fondas įgijo teisę realizuoti antros eilės užtikrinimo priemones, t. y. reikalauti bendrovės skolos grąžinimo iš laiduotojų, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.
8.2. Faktas, kad trečiasis asmuo R. B. taip pat yra laidavęs už bendrovės prievoles, nepašalina Fondo teisės naudotis laikinųjų apsaugos priemonių institutu, siekiant efektyviai atgauti skolą iš atsakovų. Palankaus Fondui teismo sprendimo vykdymo atveju R. B. netaps atsakovų bendraskoliu vykdomojoje byloje.
8.3. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad jiems be įkeisto turto K. priklauso vertingas ir likvidus turtas, kurio pakaktų 2 650 986,88 Eur skolos padengimui.
8.4. Fondas nesutinka su atsakovų pozicija, kad atsakovai skolos perkėlimo sutartis sudarė, nes vykdė sutartinius įsipareigojimus. UAB „Grūdainė“ ir bendrovės 2023 m. liepos 21 d. sudarytoje paskolos sutartyje nėra nurodyta, kad atsakovas privalo perimti bendrovės skolą ir perėmimo užtikrinimui parduoti (įkeisti) savo bei sutuoktinės turtą, kurio vertė bendrovės paskolą viršija du kartus. Atsakovų teiginys, kad naujas finansinis įsipareigojimas nebuvo prisiimtas, neatitinka tikrovės. Atsakovai apsunkino savo padėtį, suteikę UAB „Grūdainė“ ne A. N. išduotą vekselį pakeičiančias, o papildomas ir labiau atsakovų (jų kreditorių) teises varžančias užtikrinimo priemones. UAB „Grūdainė“, turėdama vekselį, neturėjo pirmenybės teisės, kurią suteikia hipoteka, realizuoti savo reikalavimą iš atsakovų nekilnojamojo turto, kurio vertė skolos sumą viršija du kartus. UAB „Grūdainė“ skolininke tapo ir J. N.. Atsakovai selektyviai pateikė į bylą tik dalį su skolos perkėlimu susijusių dokumentų, nepaneigė Fondo nurodytų argumentų, kad skolos perkėlimu žymiai apsunkino atsakovų finansinę padėtį.
8.5. Atsakovai deklaratyviai teigia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos.
9. Trečiasis asmuo R. B. atsiliepime į atsakovų atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
9.1. Trečiasis asmuo sutinka su argumentu, kad ieškovas turėjo ir toliau turi dėti pastangas įvykdyti išieškojimą iš pirmosios eilės užtikrinimo priemonių, tačiau iki tol, kol nebus priimtas galutinis sprendimas byloje, nėra galimybės žinoti, ar išieškojimas bus vykdomas iš pirmosios eilės, ar bus nukeiptas į antrosios eilės priemones. Turi reikšmės ir tai, kokios sudėties yra antrosios eilės užtikrinimo priemonių struktūra, t. y. atsakovų turto pobūdis, o ne tik vertė. Išieškojimas iš užtikrinimo priemonių susietas ne tik su ankstesnių užtikrinimo priemonių eilių turto verte, bet ir su išieškojimo rezultatyvumu laike.
9.2. Ikisutartinėse derybose dalyvavę asmenys deklaravo išieškojimo iš trečiojo asmens turto tikimybę kaip artimą nuliui. Atsakovai bando įtikinti teismą, kad būsimo sprendimo byloje įvykdymui grėsmės nėra ir dėl to, kad išieškojimą bus galima nukreipti į R. B. turtą. Trečiasis asmuo pažymi, kad byloje nebus sprendžiamas išieškojimo iš jo turto klausimas, kadangi tokiu atveju būtų peržengtos ieškiniu keliamo ginčo ribos. R. B. suteikta užtikrinimo priemonė negali garantuoti būsimo sprendimo, priimto šioje byloje įvykdymo. Trečiojo asmens vertinimu, paminėtus atsakovų argumentus galima suprasti ir taip, kad atsakovų turto gali nelikti, tačiau tai nesukliudys vykdyti ieškovo reikalavimo, nes dar yra R. B. turtas, į kurį galima nukreipti išieškojimą.
9.3. Trečiasis asmuo neturi duomenų, kuriais remdamasis galėtų teigti, kad sudarydamas sandorius su UAB „Grūdainė“, atsakovas būtų veikęs nesąžiningai ir siekė apsunkinti arba padaryti neįmanomu išieškojimą iš jo turto. Pažymi, kad prašymo teikimo stadijoje ieškovas rėmėsi jam prieinamais duomenimis apie sandorių sudarymą ir motyvavo šių sandorių sudarymo faktą kaip galimą grėsmę būsimam teismo sprendimo įvykdymui. Nėra pagrindo sutikti su teiginiu, kad ieškovas nevykdė jam tenkančios įrodinėjimo pareigos. Gavęs papildomus paaiškinimus, apeliacinis teismas turės galimybę sistemiškai įvertinti, ar nurodyti sandoriai gali būti vertinami kaip galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ateityje.
9.4. Trečiasis asmuo nurodo, kad transformavus atsakovo prisiimtų įsipareigojimų struktūrą, buvo reikšmingai sumažinta atsakovų likvidaus turto apimtis ir vertė. Šis faktas patvirtina, kad išieškojimo iš atsakovų turto galimybės, o ypač rezultatyvaus išieškojimo per 7 mėnesius galimybės, reikšmingai sumažėjo. Tai, kokiomis aplinkybėmis buvo sudaryti aptariami sandoriai, negali užtikrinti, kad ateityje nebus sudaryti kiti sandoriai, kurie darys esminę įtaką išieškojimo rezultatyvumui. Nėra žinoma apie atsakovo prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovų valdomo turto apimtis, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, objektyviai negali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, kadangi nėra galimybių užtikrinti, kad faktinė padėtis išliks ir tuo metu, kai atsiras poreikis vykdyti būsimą teismo sprendimą.
9.5. Yra pakankamai procesinių galimybių užtikrinti, kad atsakovų nuosavybės teisė nebūtų pernelyg suvaržyta. Jeigu atsakovams iškiltų poreikis sudaryti disponavimo apribotu turtu sandorius, tai nekliudo teikti prašymus teismui leisti pakeisti vieną užtikrinimo priemonę kita (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 148 straipsnis), susitarti su ieškovu dėl kitokių užtikrinimo priemonių. CPK 146 straipsnio nuostatos suteikia galimybę atsakovams prašyti, kad ieškovas pateiktų nuostolių, galinčių kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstų nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti skundo pagrindais apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Atsakovai (apeliantai) su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 2024 m. rugsėjo 26 d. skolos perkėlimo sutarties, 2023 m. liepos 21 d. paskolos sutarties, 2024 m. rugsėjo 26 d. susitarimo Nr. 1 dėl 2023 m. liepos 21 d. paskolos sutarties pakeitimo kopijas, 2024 m. spalio 1 d. pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise sutarties kopiją.
12. Ieškovas prie atsiliepimo į atskirąjį skundą taip pat pridėjo naujus įrodymus – 2025 m. gegužės 16 d. antstolio J. P. patvarkymus Nr. S-25-172-31433 ir Nr. S-25-172-31437.
13. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 371-701/2021, kt.).
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimta apie šio klausimo nagrinėjimą nepranešus atsakovams; pridėtais įrodymais atsakovai grindžia atskirajame skunde išdėstytus argumentus bei aplinkybes, byloje dalyvaujantys asmenys, rengdami atsiliepimą į atskirąjį skundą, su šiais naujais įrodymais galėjo susipažinti ir iki apeliacinės bylos išnagrinėjimo iš esmės pateikti savo nuomonę dėl jų vertinimo, ieškovo papildomi dokumentai pateikti, reaguojant į atskirojo skundo argumentus dėl teisės išieškoti iš antrosios eilės užtikrinimo priemonių, jie taip pat buvo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, todėl neužvilkins bylos nagrinėjimo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, šalių lygiateisiškumo principais, teismas paminėtus atsakovų bei ieškovo pateiktus įrodymus priima ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
15. 2025 m. rugpjūčio 14 d. ieškovas pateikė dar vieną prašymą priimti naujus rašytinius įrodymus – duomenis apie atsakovus iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) ir atsakovų atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus. Nurodė, kad iš apskųstą nutartį vykdančios antstolės gavo VSDFV duomenis apie atsakovų draudžiamąsias pajamas, iš kurių paaiškėjo, kad atsakovai iš esmės negauna reikšmingų pajamų; antstolė taip pat surinko duomenis apie atsakovų banko sąskaitas, iš kurių paaiškėjo, jog jie neturi reikšmingų lėšų, santaupų, indėlių ir (ar) vertybinių popierių, bei tai, kad atsakovai, pardavę butą, esantį (duomenys neskelbtini), virš 100 000 Eur buto pardavimo pajamų pervedė tretiesiems asmenims, prisidengdami neaiškiais susitarimais. Pasak ieškovo pateikti įrodymai pagrindžia atsakovų nesąžiningumą.
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašyme dėl naujų įrodymų priėmimo išdėstyti argumentai nebuvo nurodyti šalių procesiniuose dokumentuose, be to, pateikti prieš teismo posėdį apeliacinės instancijos teisme, nors parengti žymiai anksčiau (duomenys iš bankų – 2025 metų balandžio mėnesį, VSDFV duomenys – 2025 m. liepos 4 d.), todėl jų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, atsisako priimti šiuos įrodymus.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų
17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliatyvios. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-123-798/2022 ir joje nurodyta praktika).
18. Nurodytų sąlygų egzistavimą turi įrodyti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikiantis asmuo. Atitinkamai, antroji bylos proceso šalis, siekdama išvengti tokių priemonių jai taikymo, turėtų pateikti įrodymus, paneigiančius prašymą pateikusios šalies nurodytą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tą lemia civiliniame procese nustatyti proceso šalių rungimosi (CPK 12 ir 178 straipsniai) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai.
19. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nustatytos abi būtinos sąlygos atsakovų atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
20. Pažymėtina, kad tikėtino ieškinio pagrįstumo pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną sąlyga reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021; 2023 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1129-933/2023). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, teismui pakanka vien įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai paremti įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019). Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pvz., ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609-407/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-370/2021; 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1006-467/2023).
21. Nagrinėjamu atveju atsakovai nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovas pateikė įrodymus, kuriais grindžia reikalavimus ir kad ieškovo reiškiami reikalavimai nėra akivaizdžiai nepagrįsti, atskirajame skunde akcentuoja, kad negalėjo būti nustatyta antroji sąlyga, tačiau iš skundo turinio galima padaryti išvadą, kad ginčijamas ir ieškinio pagrįstumas. Atsakovai nurodo, kad formuojama ydinga praktika, kuomet prievolių užtikrinimui antrąja eile taikomos laikinosios apsaugos priemonės tuo metu, kai nėra aiškiai nustatyta ar reikalavimų nepavyks įvykdyti iš pirmosios eilės užtikrinimo priemonių, t. y. ne tik nenustačius realios grėsmės ieškinio reikalavimų įvykdymui, tačiau net neturint realių duomenų dėl ieškinio pagrįstumo. Tačiau apeliacinės instancijos vertinimu, aplinkybės dėl teisės nukreipti reikalavimą į antrosios eilės užtikrinimo priemones, yra susijusios su sutarties sąlygomis dėl išieškojimo eiliškumo, kurių vertinimas bus atliekamas bylą nagrinėjant iš esmės, o ne šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, t. y. taikant laikinąsias apsaugos priemones. Tiek ieškinyje, tiek atsiliepime į atsakovų atskirąjį skundą ieškovas pacitavo 2023 m. sausio 24 d. Susitarimo Nr. 1 prie 2023 m. sausio 19 d. paskolos sutarties sąlygas, pateikė tai patvirtinančius įrodymus, paaiškino šių sąlygų pakeitimo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo padaryti išvadą, kad atsakovų nurodytos priežastys paneigia nustatytą faktą, jog egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas.
22. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, toliau vertintina antroji laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovui, įvykdymui.
23. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2024 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-23-516/2024 ir kt.). Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, užkirsti kelią tam, kad galutinio teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių, kaip asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
24. Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo, išvada, kad egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, turi būti padaryta tik atsižvelgus į tokių aplinkybių visumą.
25. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus duomenis apie atsakovams nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų kiekio sumažėjimą, taip pat įregistruotą dalies turto sutartinę hipoteką, 2024 m. rugsėjo 26 d. sudarytą skolos perkėlimo sutartimi perimtą UAB „Vėjo projektai“ 611 849,32 Eur skolą UAB „Grūdainė“, padarė išvadą, kad atsakovai neketina sąžiningai vykdyti laidavimo sutarties, todėl, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas nebus įvykdytas. Atsakovai nesutinka su tokiu teismo teiginiu. Nurodo, kad dalies turto pardavimas savaime nereiškia, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas ir (ar), kad atsakovai sistemingai blogina savo finansinę padėtį. Pabrėžia, kad atsakovai šiuo metu disponuoja septyniais nekilnojamojo turto objektais.
26. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų, visų pirma, pažymi, kad atsakovai nenurodė likusio nesuvaržyto turto vertės, t. y. duomenų, patvirtinančių, jog turto vertė yra pakankama ieškovo reikalavimų patenkinimui. Be to, atsakovai neneigia prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytų aplinkybių, kad atsakovui A. N. buvo žinoma, jog Fondas gali pareikalauti skolos sumokėjimo iš atsakovo ir jo sutuoktinės (t. y., kad bendrovė, už kurią jis su sutuoktine laidavo Fondui, neįvykdė prievolių pagal paskolos sutartį, kad prievolių nevykdo ir UAB „Elektrinio transporto sistemos“, į kurią Fondas nukreipė išieškojimą pagal pirmosios eilės užtikrinimo priemones). Taigi, vertinant atsakovų veiksmus sąžiningumo aspektu, bei atsižvelgiant į pirmiau minėto susitarimo sąlygas, reikšmingas turto perleidimo bei suvaržymo sandorių sudarymo laikas – sutartys su UAB „Grūdainė“ sudarytos 2024 m. rugsėjo 26 d., 2024 m. spalio 1 d., o buto, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo sandoris sudarytas 2025 m. vasario 24 d.
27. Atsakovų argumentai, kad aplinkybės dėl 2024 m. rugsėjo 26 d. skolos perkėlimo sutarties nesudaro pagrindo teigti, jog tokiu būdu bloginama atsakovų turtinė padėtis, nes atsakovai tokias sutartis sudarė vykdydami savo sutartinius įsipareigojimus, taip pat nekeičia atsakovų veiksmų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu pastebėjimu, kad atsakovai apsunkino savo padėtį, suteikę UAB „Grūdainė“ papildomas ir labiau atsakovų (jų kreditorių) teises varžančias užtikrinimo priemones. UAB „Grūdainė“ ir bendrovės 2023 m. liepos 21 d. sudarytoje paskolos sutartyje buvo numatyta prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė – atsakovo išduodamas neprotestuotinas vekselis. Pagal 2024 m. rugsėjo 26 d. Skolos perkėlimo sutarties priede esantį paskolos pakeitimo projektą, prievolė turėjo būti užtikrinta ne tik neprotestuotinu vekseliu, bet ir maksimaliąja hipoteka, pardavimu su atpirkimo teise. UAB „Grūdainė“, turėdama vekselį, neturėjo pirmenybės teisės, kurią suteikia hipoteka, realizuoti savo reikalavimą iš atsakovų nekilnojamojo turto. Be to, minėta, po šių sandorių atsakovas pardavė ir kitą savo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini).
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant užtikrinti padėties status quo (esamą padėtį), laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra pagrįstas, o apeliantai šios išvados nepaneigė.
29. Atsakovai skundžiamos nutarties nepagrįstumą grindžia ir tuo, kad jų atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo reikalavimų. Pasak apeliantų, prievolė yra užtikrinta trejomis priemonėmis. Pažymi, kad bendra hipotekos ir įkeistų objektų vertė 3 649 013,47 Eur, be to, be nurodytų užtikrinimo priemonių bei atsakovų laidavimo yra dar vienas laiduotojas, kuris trečiąja eile atsako pagal Sutartį – trečiasis asmuo R. B.. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai būtent atsakovams (laiduotojams) ir, kaip minėta, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepaneigta, kad toks reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas. Taigi, aplinkybės apie ieškovo galimybę patenkinti reikalavimus iš kitų užtikrinimo priemonių neturi teisinės reikšmės. Vertinama galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo pagal šioje byloje pareikštus reikalavimus įvykdymo rizika.
30. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes atsakovams, nustatė areštuojamo turto eiliškumą, taip pat nurodė, kad bendra areštuoto turto ir piniginių lėšų suma neturi viršyti ieškinio sumos (2 650 986,88 Eur). Teiginių, kad laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai riboja atsakovų teises ir interesus, apeliantai detaliau nepagrindė. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada susijęs su tam tikrais suvaržymais asmenims, kurių atžvilgiu šios priemonės pritaikytos, bet šioje konkrečioje situacijoje apeliantams pritaikytas suvaržymas yra proporcingas siekiamiems tikslams.
31. Išaiškinama, kad, pasikeitus aplinkybėms, atsakovai turi teisę kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (CPK 149 straipsnis), taip pat prašyti vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita (CPK 148 straipsnis) ir kt.
32. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atsakovų atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.