- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-13
- Bylos Nr.
- e2S-1032-936/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03779-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Pareiškėjas
- M. M.
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- M. M.
- Kategorijos
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.3.4.1Prašymas atjauninti procesą ir jo pateikimo tvarka
- 3.3.4.2.2Proceso atnaujinimas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu
- 3.3.4.2.9Proceso atnaujinimas, kai pirmosios (apeliacinės) instancijos teismo sprendime ar nutartyje padaryta aiški teisės normos taikymo klaida
- 3.3.4.3Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
- 3.3.2.7Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (apeliantės) M. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-19-980/2023, išnagrinėtoje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovei M. M. dėl iškeldinimo ir skolos priteisimo, pagal atsakovės M. M. priešieškinį ieškovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl turto pagerinimo ir laidojimo išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja M. M. pateikė prašymą, kuriuo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-19-980/2023. Atnaujinus procesą, prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.
Šalies argumentai
1.1. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 9 punktu. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 421 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Nutarime yra prašoma ištirti, ar Civilinio kodekso trečios knygos VI dalies XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos neprieštarauja atitinkamiems Konstitucijos straipsniams. Pareiškėja šias aplinkybes vertina naujomis aplinkybėmis, nes vienas iš atsakovų abejoja partnerystės santykių teisinio reglamentavimo neįteisinimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Apie priimtą Vyriausybės nutarimą pareiškėja sužinojo iš masinių informacijos priemonių 2024 m. lapkričio 4 d., o 2024 m. lapkričio 8 d. sudarė susitarimą su advokatu dėl proceso atnaujinimo šioje byloje, todėl pareiškėja laiko, kad nuo šios datos turėtų būti skaičiuojamas terminas procesui atnaujinti, o teismui vertinant, kad tai nesudaro pagrindo terminui proceso atnaujinimui skaičiuoti, prašo atnaujinti terminą paduoti prašymą procesui atnaujinti, nes pareiškėja aktyviai gina savo pažeistas teises ir siekia teisingo sprendimo, priimant mirusiojo J. B. palikimą. Pareiškėja abejoja teisinio reglamentavimo teisėtumu ir atitikimu Konstitucijai, kurį teismai taikė išnagrinėtoje civilinėje byloje, pažymint, kad ieškovė, kol nėra priimtas partnerystės įstatymas neturi teisės į pergyvenusio sugyventinio J. B. palikimą, o taip pat į būsto pagerinimo išlaidas.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, kuriuo prašymą prašo atmesti.
2.1. Nesutikimą su prašymu motyvuoja šiais pagrindais: 1) pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kuriomis ji grindžia proceso atnaujinimo pagrindą, numatytą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nepriėmė nutarimo dėl pareiškėjos kvestionuojamų teisės aktų atitikimo ar neatitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 2) CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte yra nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Šiuo atveju, byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (civilinės bylos Nr. e2A-564-459/2024), todėl šiuo pagrindu proceso atnaujinimas irgi nėra galimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. sausio 21 d. nutartimi pareiškėjos M. M. prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-19-980/2023 netenkino ir priteisė iš pareiškėjos 936 Eur žyminio mokesčio.
3.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja teigė, jog naujai paaiškėjusia aplinkybe ji laiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 421, kuriuo buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Ši aplinkybė, pareiškėjos teigimu, jai tapo žinoma iš masinių informacijos priemonių 2024 m. lapkričio 4 d. Prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui pateiktas 2024 m. lapkričio 28 d. Įvertinus pareiškėjos nurodomas aplinkybes dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių sužinojimo datos, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, nėra praleistas.
3.2. Pagal formuojamą teismų praktiką CPK 366 straipsnio įtvirtintose teisės normose nenustatyta galimybės atnaujinti proceso dėl norminio akto pakeitimo, panaikinimo ar jo normų pripažinimo prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teisės, kaip visuomenės gyvenimo reguliavimo priemonės, vienas iš uždavinių yra užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir jų subjektų teisių ir pareigų apibrėžtumą, todėl teisės akto pripažinimas neatitinkančiu Konstitucijos nuostatų negali turėti įtakos jau pasibaigusiems teisiniams santykiams, t. y. juos atnaujinti ir pakeisti. Pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama į ateitį. Tokia nuostata įtvirtinama bendro pobūdžio prezumpcija, jog teisės aktas yra konstitucinis tol, kol jis pripažįstamas antikonstituciniu.
3.3. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad proceso atnaujinimas, vadovaujantis Konstitucinio Teismo nutartimi, kuria atitinkamas norminis teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, negalimas. Tai reiškia, kad ir kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl atitinkamo norminio akto atitikties Konstitucijai taip pat negali būti laikytinas teisėtu pagrindu proceso atnaujinimui. Pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo dėstomos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusiai aplinkybei keliamų sąlygų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto kontekste.
3.4. Dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-19-980/2023 pareiškėja buvo pateikusi apeliacinį skundą, kurį Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje e2A-564-459/2024. Tai reiškia, jog proceso šalių ginčas yra peržiūrėtas apeliacine tvarka, o tai paneigia pareiškėjos galimybę reikalauti atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Pareiškėja M. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 21 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-19-980/2023 ir ieškovės ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, atnaujinus procesą stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki Konstitucinis Teismas išnagrinės ir priims sprendimą pagal Vyriausybės 2024 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 421, taip pat prašoma panaikinti nutarties dalį, kuria buvo priteista 936,00 Eur žyminis mokestis, ar šią sumą sumažinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Pareiškėja teigia, kad nagrinėjant bylą teismai turėjo vadovautis CK 1.8 straipsniu, t. y. civilinės teisės normų nesureguliuotiems civiliniams santykiams taikomi panašūs santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai arba bendrieji teisės principai. Tačiau teismai šiuo atveju tokia teisės norma nesivadovavo. Taip pat 2019 m. rugsėjo 11 d. Konstitucinis Teismas aiškindamas Konstitucijos 38 straipsnio nuostatą konstatavo, kad šeimą sudaro ne tik civilinė įregistruota santuoka, bet šeima laikoma ir partneriai, kurie daugiau kaip vienerius metus vedė bendrą ūkį. M. M. į šią kategoriją patenka, tačiau, kaip matyti iš prašomos atnaujinti išnagrinėtos bylos, teismai nei Konstitucijos normų nei Konstitucinio Teismo nutarimų nepaiso ir jų teisinėje praktikoje netaiko.
4.2. Klaipėdos apygardos teismas įsiteisėjusia teismo nutartimi yra konstatavęs, kad nesant partnerystės įstatymo ieškovė M. M. neįgis pavedėjimo teisės į mirusiojo J. B. palikimą. Nesant iki šiol priimto partnerystės įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kaip pagrindinė proceso dalyvė nagrinėjamoje byloje ir suprasdama teisinę spragą, 2024 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 421 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Nutarime yra prašoma ištirti, ar CK trečios knygos VI dalies XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos neprieštarauja atitinkamiems Konstitucijos straipsniams. M. M. šią aplinkybę laikė nauja, nes Konstituciniam Teismui priėmus palankų sprendimą, ieškovė įgytų teisę pakartotinai atnaujinti išnagrinėtas bylas. Apeliantės nuomone, ši aplinkybė yra išskirtinė ir svarbi, teismui yra pagrindas atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Atnaujinus procesą, reikėtų stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki Konstitucinis Teismas išnagrinės ir priims sprendimą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašymą.
4.3. Apeliantė sutinka, kad sprendimas buvo skųstas apeliacinės instancijos teismui. Tačiau apeliaciniame skunde nebuvo keliami klausimai dėl netinkamo teisės normų taikymo –Konstitucinio Teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimo aspektu bei teisės analogijos taikymo aspektu, todėl mano, kad yra svarstytinas ir proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
4.4. Apeliantė yra neįgali, jos pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra gaunama neįgalumo pašalpa, jos turtinė padėtis pagal pajams ir išlaidas yra žemiau skurdo ribos, todėl prašoma panaikinti nutarties dalį, kuria iš apeliantės priteistas 936 Eur žyminis mokestis.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
7. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 21 d. nutarties, kuria pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl proceso atnaujinimo pagrindų (ne)egzistavimo
8. Apeliantės nuomone, Konstituciniam Teismui išnagrinėjus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 421 ir priėmus jai palankų sprendimą, būtų pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-19-980/2023 pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
9. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
10. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus požymius (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019, 20 punktas).
11. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
12. Pareiškėja prašyme nurodo, kad pagrindą atnaujinti byloje procesą sudaro Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr. 421, kuriuo nusprendė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjos nurodyta aplinkybe, kuri, jos manymu, patvirtina pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo spręsti, kad yra sąlygos atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Šios pareiškėjos nurodomos aplinkybės nėra pagrindo vertinti kaip naujai paaiškėjusia ir buvusia bylos nagrinėjimo metu nagrinėjant ieškovės ieškinį.
13. Pareiškėjos nurodoma nauja aplinkybė iš esmės atsirado 2024 m. birželio 26 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis), t. y. Konstituciniam Teismui priėmus Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai. Tuo tarpu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinys atsakovei M. M. dėl iškeldinimo ir skolos priteisimo kreipėsi ir atsakovės M. M. priešieškinį ieškovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl turto pagerinimo ir laidojimo išlaidų priteisimo, galutinai buvo išnagrinėtas 2024 m. gegužės 23 d. Taigi, pareiškėjos nurodomos aplinkybės negalima vertinti kaip egzistavusios bylos nagrinėjimo metu (nuo 2017 m. kovo 31 d. (ieškovė pateikė ieškinį) iki 2024 m. gegužės 23 d. (priimta Klaipėdos apygardos teismo nutartis).
14. Matyti, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi neaktualia teismų praktika, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2005 ir Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-763-125/2011, kadangi nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. atsirado pagrindas atnaujinti civilinę bylą, jei Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens prašymą, pripažįsta, kad įstatymas ar kitas Seimo priimtas aktas, Respublikos Prezidento aktas ar Vyriausybės aktas (ar jų dalis), kurio (kurios) pagrindu priimtas asmens konstitucines teises ar laisves pažeidžiantis sprendimas, prieštarauja Konstitucijai (CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punkte). Tačiau kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas taikytinas išimtinai tais atvejais, kai Konstitucinio Teismo nutarimas dėl akto neatitikties Konstitucijai priimamas išnagrinėjus būtent individualų konstitucinį skundą. Šiuo proceso atnaujinimo pagrindu gali būti atnaujintas tik tos civilinės bylos, kurioje priimtas Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyto konkretaus subjekto – asmens, teikusio individualų konstitucinį skundą, – konstitucines teises ar laisves pažeidžiantis sprendimas, procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eCIK-710/2021, 12 punktas; 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. CIK-585/2022, 27 punktas). Nagrinėjamu atveju net jei ir Konstitucinis Teismas priimtų palankų sprendimą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. gegužės 29 d. kreipimąsi, kuriuo grindžiamas šioje byloje pateiktas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą, tačiau toks priimtas nutarimas negalėtų būti pagrindu atnaujinti procesą, kadangi Konstitucinis Teismas spręs ne pagal individualų pareiškėjos konstitucinį skundą.
15. Civilinė byla, kurios procesą pareiškėja siekia atnaujinti, išnagrinėta pagal tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą. Tai, kad Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėjimui prašymą dėl nuostatų, susijusių su bendro gyvenimo neįregistravus santuokos atitikties Konstitucijai išaiškinimu, nesudaro pagrindo vertinti, kad ši aplinkybė turėtų įtakos įsiteisėjusių teismo sprendimų teisėtumui ir vertinimui. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarime pagal M. M. peticiją Nr. (duomenys neskelbtini), konstatavo, kad pareiškėja ir jos miręs partneris turėjo pakankamai galimybių užtikrinti savo paveldėjimo teises, t. y. pasinaudojant testamentu; pareiškėja ir partneris turėjo galimybę užsitikrinti savo santykių teisinį pripažinimą ir apsaugą sudarydami santuoką; pareiškėjai turėjo būti aišku, kad jie neturi galimybės įregistruoti partnerystės ir užtikrinti pareiškėjai paveldėjimo teisių tokiu būdu (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Bei atkreiptinas dėmesys, kad pats Vyriausybės kreipimasis į Konstitucinį Teismą neturi teisinės reikšmės, tik Konstitucinio teismo nutarimas dėl individualaus pareiškėjos konstitucinio skundo, galėtų būti pagrindu atnaujinti bylą, tačiau esamu atveju tokia situacija neegzistuoja.
16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios nutarties 8 punkte pareiškėjos nurodoma aplinkybė negali būti laikoma naujai paaiškėjusia, kadangi ji neatitinka vieno iš požymių, t. y. neegzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą, todėl nėra pagrindo taikyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo.
17. Apeliantė taip pat nurodo, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas pagrindas atnaujinti procesą, kadangi apeliaciniame skunde nebuvo keliami klausimai dėl netinkamos teisės normų taikymo – Konstitucinio Teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimo aspektu ir teisės analogijos taikymo aspektu.
18. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Taigi šiuo pagrindu proceso atnaujinimas yra galimas tik dėl pirmosios instancijos teismo galbūt padarytų teisės normų taikymo klaidų ir tik tuo atveju, jei šis pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida nėra proceso atnaujinimo pagrindas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-378/2024).
19. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai. Teismų padarytoms fakto ir (ar) teisės klaidoms taisyti, visų pirma, skirta teismų instancinė sistema, kuria nagrinėjamu atveju pareiškėja pasinaudojo: byloje priimtas pirmosios instancijos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-19-980/2023, buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka 2024 m. gegužės 23 d. civilinėje byloje Nr. e2A-564-459/2024, o dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties atsakovė buvo pateikusi du kasacinius skundus (kuriuose be kitų argumentų nurodė ir argumentus, susijusius su Konstitucinio Teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimu), šiuos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegija 2024 m. liepos 1 d. ir 18 d. nutartimis atsisakė priimti.
20. Kadangi Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-19-980/2023, buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad neegzistuoja viena iš sąlygų, kad procesas būtų atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, pagrįsta, o atskirojo skundo argumentai atmestini.
Dėl žyminio mokesčio priteisimo
21. Apeliantė prašo panaikinti nutarties dalį, kuria iš jos priteistas 936 Eur žyminis mokestis, kadangi ji yra neįgali, jos pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra gaunama neįgalumo pašalpa, jos turtinė padėtis pagal pajams ir išlaidas yra žemiau skurdo ribos.
22. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi atidėjo pareiškėjai M. M. 936,00 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo. Nutartis įsiteisėjusi ir nebuvo apskųsta. Pareiškėja atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato, todėl atstovui turėjo būti suprantama, kad neapskundus nutarties, kurią žyminis mokestis atidėtas, šis žyminis mokestis priteisiamas iš pralaimėjusios šalies, šiuo atveju pačios pareiškėjos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš pareiškėjos 936,00 Eur žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisės paržiūrėti įsiteisėjusios teismo nutarties.
23. Taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. sausio 29 d. nutartimi tenkino pareiškėjos M. M. prašymą dėl žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atidėjimo ir atidėjo pareiškėjai M. M. 55,00 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą iki atskirojo skundo išnagrinėjimo. Nutartis yra įsiteisėjusi. Kadangi pareiškėjos M. M. atskirasis skundas atmestas, todėl iš jos priteistina 55,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylos baigties
24. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias bylos proceso atnaujinimo pagrindus, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 55,00 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai. Žyminį mokestį įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5600. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą žyminį mokestį yra būtina pateikti pirmosios instancijos teismui – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis yra neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.