- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-22
- Bylos Nr.
- 2A-817-236/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00747-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Danguolė Martinavičienė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- R. J.
- Trečiasis asmuo
- akcinei bendrovei „Swedbank“, D. B.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės ir Egidijaus Žirono, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-416-123/2015 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovams antstolei R. V., P. G., tretiesiems asmenims akcinei bendrovei „Swedbank“, D. B. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu bei
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti turto (gyvenamoji patalpa ((duomenys neskelbtini)) bei 1/8 kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini), Palanga) 2013 m. spalio 31 d. pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu ir taikyti restituciją natūra.
Ieškovas R. J. nurodo, kad jo sutuoktinės D. B. finansinių įsipareigojimų kreditoriui AB „Swedbank“ įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas ieškovui priklausantis nekilnojamasis turtas – gyvenamoji patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 1/8 kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini), Palanga (toliau – turtas Palangoje).
Antstolės R. V. kontoroje buvo vykdoma vykdomoji byla pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1761-144/2012 dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. J. išieškotojo AB „Swedbank“ naudai. Šios nutarties įvykdymui buvo paskelbtos pirmosios turto Palangoje varžytynės, kurios vyko nuo 2013 m. spalio 14 d. iki 2013 m. spalio 21 d. ir jose paskelbtas laimėtojas, pasiūlęs už parduodamą turtą 327 952 Lt (apie tai ieškovas informuotas antstolės R. V. 2013-10-23 pranešimu). Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis 2013 m. lapkričio 6 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas, jog 2013 m. spalio 31 d. sudarytas turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-13009332, kurio pagrindu P. G. įsigijo ieškovui nuosavybės teise priklausantį turtą Palangoje.
Šalies argumentai
Ieškovas teigia, kad apie varžytynes nieko nežinojo. Ieškovas turi ir kitą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau taip pat vadinama – butas Vilniuje). Šis turtas įkeistas užtikrinti prievolių bankui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui įvykdymą, todėl siekdamas šį butą Vilniuje parduoti, ieškovas turėjo buto pardavimą suderinti su hipotekos kreditoriumi.
Įkeistas turtas Palangoje ginčijamomis varžytynėmis buvo parduotas, siekiant patenkinti 600 000 Lt hipotekos kreditoriaus AB „Swedbank“ reikalavimą. Panašios sumos reikalavimui užtikrinti įkeistas ir butas Vilniuje. Už butą Vilniuje, kadangi jis yra prestižiniame rajone, buvo realu gauti sumą abiejų hipotekos kreditorių reikalavimams patenkinti (ieškovas turėjo ne vieną potencialų pirkėją). Apie savo ketinimus padengti įsiskolinimą iš buto Vilniuje vertės ieškovas buvo informavęs antstolę R. V., tačiau ji į ieškovo prašymą neatsižvelgė, nebendradarbiavo ir skubomis parduodama turtą Palangoje už nedidelę kainą padarė žalą ieškovui ir išieškotojui - hipotekos kreditoriui AB „Swedbank“. Antstolės skubėjimas ir turto pardavimas už mažą kainą kelia abejonių, ar ji nebuvo tuo suinteresuota. Įtarimų kelia ir tai, kad viešoje sistemoje www.evarzytynes.lt nėra informacijos apie tai, kad būtų vykusios varžytinės Nr. 22481. Dėl to ieškovas abejoja, ar apie varžytinės buvo tinkamai viešai pranešta, ir ar jose galėjo dalyvauti visi to pageidaujantys asmenys.
Be to, antstolė neatliko savo pareigos tinkamai įkainoti iš varžytynių parduodamą turtą ir jį pardavė už kainą, kuri yra ženkliai mažesnė, nei atitinkamo turto vidutinė rinkos vertė. Antstolė įvertino iš varžytynių parduodamą turtą 400 000 Lt suma arba 5 384,30 Lt/l m² (400 000 Lt/74,29 m²). Panašios būklės nekilnojamojo turto kaina toje vietovėje yra ženkliai didesnė ir vyrauja nuo 6 972 Lt iki 10 746 Lt už vieną kvadratinį metrą ploto.
Šalies argumentai
Antstolė su ieškiniu nesutinka ir ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovui apie išieškojimą iš įkeisto turto Palangoje buvo pranešta (paštu siuntą įteikti įkeisto turto Palangoje bendrasavininkiams nepavyko, todėl jie apie išieškojimą buvo informuoti iš kaimynų gautu telefono numeriu ir elektroniniu paštu). Turto rinkos vertę nustatė ekspertas pagal antstolės R. V. 2013 m. sausio 30 d. patvarkymą dėl ekspertizės turto, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, rinkos vertės nustatymo. Apie ieškovo ketinimus surasti kito turto pirkėją antstolei buvo žinoma ir ji ieškovui buvo išaiškinus, kad tą ieškovas gali padaryti iki turto pardavimo iš varžytynių. Pats ieškovas metus laiko nuo teismo nutarties dėl hipoteka įkeisto turto pardavimo iš varžytynių neapsisprendė, kaip dengs skolas.
Išieškojimas hipotekos kreditoriui turi ypatumų. Ne antstolė vykdymo procese, o teisėjas priima sprendimą dėl ieškovo nuosavybės teise priklausančio turto, įkeisto hipotekos kreditoriui, priverstinio pardavimo iš varžytynių. Pradėti priverstinį skolos išieškojimą ar atsisakyti išieškojimo vykdymo procese turi teisę ne antstolis, bet kreditorius, tačiau to hipotekos kreditorius AB „Swedbank“ nedarė.
Atsiliepimas
Atsakovas P. G. atsiliepimu taip pat prašė ieškinį atmesti, o ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad teisėtai nusipirko nekilnojamąjį turtą ginčo varžytynėse. Stabdyti vykdymo procesą nebuvo pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį ir prašymus skirti baudas atmetė bei priteisė iš ieškovo R. J. atsakovui P. G. 289,62 Eur, atsakovei antstolei R. V. 841,06 Eur atstovavimo išlaidų.
Dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu
Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų sprendė, kad apie išieškojimą iš įkeisto turto Palangoje (apie tai, kad turtas parduodamas iš varžytynių) ieškovas žinojo, ir siekdamas operatyvaus atsiskaitymo su kreditoriumi, aktyviai dalyvavo pasirengime priverstiniam šio turto pardavimui iš varžytynių (siūlė antstolei savo įsipareigojimų išieškotojui AB „Swedbank“ įvykdymo variantus: priverstinai realizuoti įkeistą turtą arba ieškoti kitokių įsiskolinimų išieškotojui padengimo būdų, išsaugant įkeistą turtą). Antstolė R. V. elgėsi geranoriškai ir neprieštaravo ieškovo prašymui suteikti papildomo laiko abiem šiems variantams apsvarstyti. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtų taręsis su išieškotoju dėl skolos padengimo kitu būdu nei išieškojimas iš įkeisto turto Palangoje ir šią pareigą nepagrįstai perkėlė antstoliui.
Ieškovo argumentus dėl įkeisto turto Palangoje pardavimo kainos nepagrįstumo pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus ir paneigtus (byloje atlikus ekspertizę nustatyta, kad ginčijamo turto vertė jo pardavimo metu nebuvo didesnė).
Ieškovo argumentai, kad antstolė turėjo atidėti vykdymo veiksmus, pirmosios instancijos teismo vertinimu, taip pat nepagrįsti. Išieškotojui AB „Swedbank“ antstolei R. V. 2013 m. sausio 21 d. pateikus vykdomąjį dokumentą dėl įkeisto turto, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, pardavimo iš varžytynių, antstolė ėmėsi aktyvių vykdymo veiksmų, kad įkeistas turtas būtų parduotas laikantis CPK ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, taip vykdydama savo kaip antstolės pagrindinę pareigą vykdymo procese – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir racionaliau įvykdytas, aktyviai padėti ginčo šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.).
Nėra pagrindo turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu (CPK 602 str.).
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo
Teismas netenkino atsakovo P. G. prašymo ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (nesudarymo sąlygų ekspertui apžiūrėti turtą ir taip ekspertizės atlikimo vilkinimą, vengimą derėtis dėl taikos sutarties), taip pat ieškovo prašymo skirti baudą P. G. atstovei už konfidencialumo pažeidimus, kadangi nenustatė piktnaudžiavimo procesu požymių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas R. J. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Ieškovas derino su antstole R. V. ketinimą įvykdyti įsipareigojimus hipotekos kreditoriui AB „Swedbank“ iš kito turto – buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pardavimo gautų lėšų. Antstolei buvo pateiktas ir potencialaus pirkėjo pranešimas apie ketinimą pirkti butą Vilniuje, kai bus baigti pardavimo derinimo formalumai su hipotekos kreditoriumi, tačiau antstolė įkeistą turtą Palangoje vis tiek pardavė, kas ieškovui buvo netikėta, paneigė jo teisėtus lūkesčius pasiūlyti pirkėją ar patenkinti kreditoriaus reikalavimą iš kito turto bei padarė žalą.
2. Apie varžytynes ieškovas sužinojo tik elektroniniu paštu gavęs iš antstolės 2013 m. lapkričio 5 d. pranešimą apie jau įvykusias varžytynes. Ankstesnis antstolės elgesys, kai buvo aptariamos atsiskaitymo su hipotekos kreditoriumi galimybės, suteikė ieškovui pagrįstą lūkestį tikėtis bendradarbiavimo.
3. Ieškovas turi teisę surasti ir pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Tam būtina, kad skolininkas būtų laiku informuojamas apie numatomas varžytynes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2008-01-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių arba skolininko pasirinktam pirkėjui apžvalga).
4. Išieškojimą iš buto Vilniuje vykdęs antstolis D. Š. derino veiksmus su ieškovu, neskelbė varžytynių. Tai patvirtina, kad antstolis, vykdantis išieškojimą hipotekos kreditoriui, turi galimybę atsižvelgti į skolininko pageidaujamą skolinių įsipareigojimų padengimo tvarką.
5. Vykdymo procese siekiant vykdymo proceso tikslų turi būti išlaikoma proceso dalyvių interesų pusiausvyra nei vienos šalies teisių ir interesų nepaneigiant daugiau, nei tai būtina teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Nagrinėjamu atveju ginčo varžytynėse gautos pinigų sumos už įkeistą turtą Palangoje (šį turtą ieškovas norėjo išsaugoti) nepakako atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi AB „Swedbank“. Bylos nagrinėjimo eigoje butas Vilniuje buvo parduotas už 1 800 000 Lt (kad butas pardavinėjamas ir yra realūs jo pirkėjai antstolei R. V. buvo žinoma), taigi akivaizdu, kad ieškovo siekis atsiskaityti su abiem hipotekos kreditoriais iš buto Vilniuje pardavimo gautomis lėšomis buvo realus. Šiuo metu likusių lėšų ieškovas nebegalės skirti AB „Swedbank“ reikalavimui patenkinti, kadangi nebetekęs abiejų butų, turi pasirūpinti šeimos su mažamečiais vaikais gyvenamąja vieta (jos nebeturi).
6. Konstitucinė vertybė yra ne pats teismo sprendimo priėmimas savaime, o teisingo teismo sprendimo priėmimas. Skundžiamas teismo sprendimas priimtas formaliai, neatsižvelgus į argumentus, kad vykdymo proceso baigtis galėjo būti palankesnė tiek skolininkui (ieškovui), tiek hipotekos kreditoriui AB „Swedbank“.
Atsiliepimas
Atsakovas P. G. atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Vykdymo veiksmus antstolė R. V. atliko tinkamai ir vykdydama pareigą siekti sprendimo įvykdymo (CPK 634 str.). Pats ieškovas nenurodė, kokias teisės normas antstolė, ieškovo nuomone, pažeidė.
2. Byloje nagrinėjamu atveju antstolei nebuvo pagrindo sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus (CPK 627 str.).
3. Ieškovas antstolei nebuvo įrodęs buto Vilniuje pardavimo realumo (realaus pirkėjo įsipareigojimo pirkti butą, hipotekos kreditoriaus leidimo butą parduoti), tik teigdavo, kad artimiausiu metu atsiras galimybė atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi AB „Swedbnkas“. Tai neįrodė buto Vilniuje pardavimo realumo. Aplinkybė, kad butas Vilniuje 2014 m. lapkričio 7 d. (metai laiko po ginčijamų varžytynių) buvo parduotas, nereikšminga.
4. Byloje nenustatyta esminių proceso pažeidimų, sudarančių pagrindą pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu (CPK 602 str.). Tokiu pagrindu gali būti tik imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys vykdymo proceso dalyvių teises bei teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-1130/2002; 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008). Turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje - CPK 602 straipsnyje - įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 -04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 90/2009, 2012-05- 25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012).
5. Pats ieškovas vykdymo procese turėjo būti aktyvus ir domėtis išieškojimo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 393 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2005; 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007). Nors antstolė R. V. su ieškovu bendradarbiavo (ieškovas buvo informuojamas apie vykdomosios bylos eigą), pastarasis vilkino atsiskaitymą su kreditoriumi, neįsileido vertintojo, preliminariąją sutartį su potencialiu buto Vilniuje pirkėju (vėliau paaiškėjo, kad ši preliminari sutartis buvo fiktyvi) pateikė pirmąją varžytynių dieną, neįrodė, kad būtų kreipęsis į išieškotoją AB „Swedbank“ su pasiūlymais grąžinti skolą.
6. P. G. butą Palangoje nusipirko teisėtai, bet dėl ieškovo bylinėjimosi ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negali pilnai juo naudotis ir patiria nuostolius.
Atsakovė antstolė R. V. atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Išieškoti iš įkeisto turto Palangoje sprendimą priėmė teismas, ne antstolė. Antstolė išieškojimo procese tinkamai vykdė įstatymines pareigas imtis visų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas, nutartis (ar bet koks kitas vykdomasis dokumentas) būtų kuo greičiau ir racionaliau įvykdytas, aktyviai padėti ginčo šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.).
2. Ieškovas klaidingai interpretuoja antstolio vaidmenį vykdymo procese. Antstolis kaip viešosios teisės subjektas privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus ir bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 341/2007; 2008-06- 11 nutartis civilinėje byloje 3K-7-277/2008).
3. Antstolė gali stabdyti vykdymo veiksmus tik esant įstatyme numatytiems teisiniams pagrindams (CPK 626, 627 str.), kurių byloje nagrinėjamu atveju nebuvo.
4. Ne antstolis, o kreditorius inicijuoja priverstinį išieškojimą ir gali jo atsisakyti, todėl derėtis ieškovas turėjo su išieškotoju AB „Swedbank“, ne su antstole.
5. Antstolė neatliko skubių išieškojimo veiksmų. Priešingai išieškojimas truko ilgai dėl turto vertės nustatymo, kuris užsitęsė dar ir dėl ieškovo trukdymo.
6. Byloje neįrodyta, kad antstolė būtų netesėjusi kokių nors pažadų ieškovui.
7. Ieškovas žinojo apie ginčijamas varžytynes. Apie jas antstolė ieškovą informavo elektroniniu paštu 2013 m. rugsėjo 13 d. ir rugsėjo 16 d. Pats ieškovas 2013 m. spalio 14 d. 10 val. (pirmąją varžytynių dieną) 11.50 val., antstolei el. paštu pateikė prašymą atidėti priverstinio išieškojimo veiksmus, kol nebus įvykdytas buto Vilniuje pardavimo sandoris ir pridėjo UAB „Amivita“ ketinimo pirkti butą Vilniuje patvirtinimą (tai nebuvo preliminari sutartis ir UAB „Amivita“ buto Vilniuje vėliau nepirko).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Byloje kilo ginčas dėl antstolės R. V. veiksmų teisėtumo, realizuojant iš varžytynių ieškovo R. J. turtą Palangoje (gyvenamoji patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 1/8 kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje). Ieškovas nurodo ketinęs įsiskolinimus padengti lėšomis, gautomis iš kito turto – buto Vilniuje ((duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo. Ieškovo vertinimu, dėl antstolės nebendradarbiavimo (nesutikimo stabdyti turto Palangoje pardavimą, šio turto pardavimo už mažesnę nei reali rinkos kaina ir neinformavimo apie turto Palangoje varžytynes) ieškovas prarado jam reikalingą turtą Palangoje ir negalėjo su kreditoriais atsiskaityti iš buto Vilniuje pardavimo pajamų.
Byloje nustatyta, kad ieškovo turtas Palangoje 2013 m. spalio 31 d. turto pardavimo iš varžytynių (varžytynės vyko nuo 2013-10-14 10 val. iki 2013-10-21 15 val.) aktu buvo parduotas P. G..
Bylos medžiaga patvirtina, kad antstolės R. V. registruota siunta (pranešimas apie priverstinį turto pardavimą iš varžytynių, išaiškinant skolininko teises ir pareigas) ieškovui įteikta 2013 m. vasario 28 d. Toliau vėliausiai nuo 2013 m. balandžio antstolė susirašinėjo su ieškovu dėl jo turto Palangoje vertinimo pardavimui (2013-04-29 2013-06-25, 2013-05-07 elektroniniai laiškai). Ieškovo susirašinėjimas su antstole bei antstolės 2013 m. birželio 11 d. patvarkymo Nr. S-13003751 dėl turto apžiūros turinys (prašoma turtą vertinti pagal nuotraukas, kadangi savininkas nesutinka leisti vertintojui įeiti į patalpas) patvirtina ir tai, kad ne visada ieškovas pats bendradarbiavo su antstole, siekiančia atlikti turto Palangoje įvertinimą bei kad turto Palangoje įvertinimo procedūra dėl to užsitęsė (antstolė patvarkymą dėl turto Palangoje vertinimo (ekspertizės skyrimo) priėmė 2013 m. sausio 30 d., dar gegužės mėnesį vertintojas nebuvo patekęs į buto vidų jį apžiūrėti, ekspertizės aktas buvo surašytas tik 2013 m. birželio 17 d.). Ekspertizės aktas ieškovui buvo išsiųstas elektroniniu paštu, 2013 metų liepą ieškovui ir jo sutuoktinei D. B. neatsiėmus registruotos siuntos.
Tik 2013 m. spalio 14 d. (jau vykstant turto Palangoje varžytynėms) ieškovas R. J. antstolės elektroniniu paštu paprašė atidėti priverstinio išieškojimo veiksmus, nusiųsdamas 2013 m. spalio 9 d. potencialaus pirkėjo UAB „Amivita“ akcininko V. K. raštą, kuriuo pastarasis deklaruoja ketinimą įsigyti ieškovo butą Vilniuje, tačiau nurodo, dar negalintis pateikti banko sutikimo suteikti paskolą, taip pat 2013 m. spalio 10 d. preliminarią buto Vilniuje pardavimo šiam asmeniui sutartį, kurios 3.1 punkte numatyta pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti iki 2014 m. kovo 31 d. Sutiktina, kad toks potencialaus pirkėjo pareiškimas dar neįrodo jo galimybių pirkti butą ir negalėjo būti vertinamas kaip realus. Bylos medžiaga patvirtina, kad šis asmuo buto Vilniuje nepirko. Preliminarioji buto Vilniuje pardavimo sutartis tarp savininkų R. J. ir D. B. bei pirkėjų L. K. ir A. K. buvo sudaryta tik 2014 m. rugsėjo 18 d., o pirkimo-pardavimo sutartis tik 2014 m. lapkričio 7 d., taigi butas Vilniuje parduotas ir realus jo pirkėjas buvo surastas tik praėjus metams po ginčijamų varžytynių dėl ieškovo turto Palangoje.
Byloje įrodyta, kad 2013 m. spalio - lapkričio mėnesiais su išieškojimą iš buto Vilniuje vykdžiusiu antstoliu ieškovas derino buto Vilniuje pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui galimybes (CPK 704 str.). Nėra duomenų, kad ieškovas anksčiau būtų neginčijamai apsisprendęs ir turėjęs realias galimybes dengti įsiskolinimus iš buto Vilniuje (ar kito nei turtas Palangoje) turto vertės. Dar 2013 m. gegužės 29 d. elektroniniame laiške antstolei R. V. ieškovas nurodė siekiantis struktūrizuoti pinigų srautus ir apsispręsti, ar turtą parduoti, taigi dar nebuvo apsisprendęs dėl įsiskolinimo dengimo būdo. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo turtas Palangoje parduotas vykdant dar 2012 m. birželio 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį byloje Nr. 2-1761-144/2014 dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto (ši nutartis antstolės R. V. priimta vykdyti 2013-01-29 patvarkymu), apie ką ieškovas buvo informuotas 2013 m. vasario 28 d., o ginčijamos varžytynės įvyko tik 2013 metų spalio 14-21 dienomis. Esant tokiai faktinių aplinkybių visumai, nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad antstolė R. V. su juo nebendradarbiavo ir skubotai pardavė turtą Palangoje.
Kaip teisingai pažymėta antstolės R. V. procesiniuose dokumentuose, kasacinis teismas bylose dėl antstolio veiksmų teisėtumo formuoja praktiką, kad antstolis kaip viešosios teisės subjektas privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2012-05-25 nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-712/2013, 2015-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-695/2015). Taigi antstolis, siekdamas kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą, turi užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 341/2007; 2008-06-11 nutartis civilinėje byloje 3K-7-277/2008). Priverstine tvarka realizuojamo skolininko turto realizavimo tvarka reglamentuota CPK XLIX skyriuje, skolininko teisė iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją numatyta CPK 704 straipsnyje, vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindai CPK 626 ir 627 straipsniuose. Byloje nagrinėjamu atveju nebuvo nei privalomojo pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus (CPK 626 str.), nei antstoliui neprivalomo pagrindo (CPK 627 str.), nei pagrindų pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu (CPK 602 str.). Be to, pažymėtina, kad raštišką prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus tuo pagrindu, kad skolą ketinama padengti iš kito turto vertės, ieškovas antstolei pateikė jau prasidėjus varžytynėms (2013-10-14 11:50 val. elektroniniu paštu), t.y. tuo etapu, kai įstatymų leidėjas nebesuteikia galimybės skolininkui dar pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją (CPK 704 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovas, teikdamas prašymą sustabdyti turto Palangoje vykdymo veiksmus net nesiūlė realaus šio turto ar buto Vilniuje pirkėjo, nesiūlė realaus skolos išieškotojui padengimo, tik apsiribojo ketinimų parduoti kitą turtą (butą Vilniuje) nurodymu. Kaip jau minėta, antstolei 2013 m. spalio 14 d. nurodytam asmeniui butas Vilniuje taip ir nebuvo parduotas, kas patvirtina 2013 m. spalio 14 d. antstolei pateikto prašymo stabdyti varžytynes nepagrįstumą. Atitinkamai atmestini ir apelianto argumentai, kad jis nebuvo laiku informuotas apie turto Palangoje varžytynes ir dėl tos priežasties prarado realią galimybę pasiūlyti šio turto pirkėją. Nėra duomenų, kad ieškovas pirkėją turtui Palangoje ar butui Vilniuje būtų suradęs iki ginčijamų varžytynių paskelbimo (CPK 704 str. 1 d.). Skolininko pasirinktas (surastas) pirkėjas gali būti siūlomas iki varžytynių paskelbimo (CPK 704 str. 1 d.) ir kad varžytynės nebūtų vykdomos iki jų paskelbimo į antstolio depozitinę sąskaitą turi būti įmokama suma, ne mažesnė nei nurodyta turto arešto akte turto vertė arba mažesnė, kurios užtenka įsiskolinimui ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 704 str. 2 d.). Šie veiksmais nebuvo atlikti ir byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų turėjęs realią galimybę tokią sumą sumokėti ar pasiūlyti realų turto Palankioje pirkėją, kas antstolei būtų buvęs teisėtas įstatyme numatytas pagrindas nevykdyti turto Palangoje varžytynių (CPK 704 str. 2 d.). Kaip jau minėta, 2013 m. spalio 14 d. ieškovo nurodytas potencialus buto Vilniuje pirkėjas buto Vilniuje (tai būtų sudarę realias galimybes ieškovui padengti įsiskolinimą ir taip išvengti turto Palangoje pardavimo ir ginčijamų varžytynių) nepirko, o tikrieji pirkėjai preliminarią sutartį pasirašė tik 2014 m. rugsėjo 18 d., pagrindinę – 2014 m. lapkričio 7 d., t.y. praėjus vieneriems metams po ginčijamų varžytynių.
Byloje aptartos faktinės aplinkybės paneigia ieškovo argumentus, kad antstolė R. V. nebendradarbiavo, ir patvirtina, kad pats ieškovas nebuvo aktyvus, praėjus metams nuo nutarties, kurios pagrindu parduotas turtas Palangoje, ir pusei metų nuo vykdomojo dokumento pateikimo antstolei vykdyti dar nebuvo apsisprendęs, kokiu būdu atsiskaityti su kreditoriumi, nesurado šio ar kito turimo turto (buto Vilniuje) pirkėjo, o raštišką prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus antstolei pateikė tik pirmąją varžytynių dieną. Apie turto Palangoje varžytynes ieškovas susirašinėjimui su antstole naudotu elektroniniu paštu buvo informuotas 2013 m. rugsėjo 16 d., o apie įvykusias turto Palangoje varžytynes 2013 m. lapkričio 5 d., todėl atmestini ieškovo argumentai, kad apie varžytynes jam nebuvo žinoma (tai įmanoma tik ieškovui elgiantis aplaidžiai ir nevykdant pareigos aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 str. 4 p.), netikrinant įprastai susirašinėjimui su antstole naudoto elektroninio pašto). Tokiomis aplinkybėmis, kai ieškovas ilgą laiką neapsisprendė dėl įsipareigojimų padengimo būdo, trukdė atlikti turto Palangoje vertinimą, nepateikė pasiūlymų apie realias galimybes padengti įsiskolinimus kitu būdu nei priverstinio vykdymo tvarka, antstolė R. V. turėjo pagrindo ieškovo teiginius apie ketinimą parduoti kitą turtą (butą Vilniuje) vertinti kaip neįtikinamus ir tuo pagrindu nestabdyti vykdymo veiksmų.
Ieškovas ginčija turto Palangoje pardavimo kainą skelbimuose apie butų Palangoje siūlomas pardavimo kainas. Teisėjų kolegijos nuomone, šie įrodymai nepakankami paneigti ieškovo turto Palangoje pardavimo kainą, kadangi skelbimuose nurodyta kaina nebūtinai atitinka rinkos kainą (nebūtinai turtas bus realiai parduotas už tokią, kokia nurodyta skelbime, kainą). Be to, atlikus ieškovo turto Palangoje vertinimą 2013 m, birželio 17 d. buvo nustatyta jo rinkos vertė 398 000 Lt (tokią turto Palangoje vertę nustatė ir antstolė 2013-07-15 patvarkymu dėl turto įkainojimo). Šis turto vertinimas ar antstolio patvarkymas nėra nuginčyti. Byloje 2014 m. gegužės 19 d. buvo paskirta ekspertizė nustatyti ieškovo turto Palangoje vertę tiek jo vertinimo dienai (2013-06-17), tiek pardavimo dienai (2013-10-21). 2014 m. rugsėjo 24 d. ekspertizės akte Nr. 14-09-24KK nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 17 d. iki 2013 m. spalio 21 d. ieškovo turto Palangoje rinkos vertė nesikeitė ir buvo 395 000 Lt (labai artima ir net nežymiai mažesnė nei buvo įkainotas turtas priverstinio realizavimo procese). Pradinė turto Palangoje pardavimo iš varžytynių kaina - 318 400Lt buvo apskaičiuota CPK 718 straipsnyje nustatyta tvarka.
Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo
Dėl nurodytų motyvų apeliacinis skundas netenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, ieškovui neatlyginamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Kiti proceso dalyviai nepateikė jų turėtų bylinėjimosi išlaidų faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidų jiems atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.