Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-1034-1187/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-07-25
Bylos Nr.: e2S-1034-1187/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-19074-2023-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
Pareiškėjas: Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės
Suinteresuotas asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

3.3.2.3Atskirojo skundo priėmimas ir trūkumų šalinimas
3.3.2.4Pirmosios instancijos teismo teisė sutikti su atskiruoju skundu ir pačiam panaikinti skundžiamą nutartį
3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas

Civilinė byla Nr. e2S-1034-1187/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19074-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.11. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (pareiškėjos) Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės skundą dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, antstolis Mindaugas Dabkus.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Kauno miesto musulmonų religinė bendruomenė (toliau – Bendruomenė, apeliantė, pareiškėja) pateiktu skundu prašė panaikinti antstolio Mindaugo Dabkaus (toliau – antstolis) 2023 m. gruodžio 13 d. patvarkymą Nr. S-23-28-36440 „Į 2023-11-10 dienos prašymą“ dėl vykdomosios bylos Nr. 0028/23/00447 užbaigimo.

2. Nurodė, kad antstolis visiškai nesigilino į Bendruomenės 2023 m. lapkričio 28 d. pareiškimo argumentus, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT / Tarnyba) neturėjo teisės priimti sprendimo, kuriuo atsisakyta žemės sklypą neatlygintinai perduoti Bendruomenės nuosavybėn. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. el-4740-423/2019 patenkino Bendruomenės skundą – panaikino NŽT 2019 m. kovo 5 d. raštą ir įpareigojo NŽT iš naujo išnagrinėti Bendruomenės 2018 m. spalio 19 d. prašymą. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-830-552/2021, NŽT delsė priimti sprendimus ir nenagrinėjo Bendruomenės prašymo, t. y. nevykdė šio teismo sprendimo. Bendruomenė, atsižvelgdama, kad NŽT nevykdo įsiteisėjusių teismų sprendimų, 2021 m. birželio 21 d. su pakartotiniu prašymu kreipėsi į NŽT prašydama vykdyti įsiteisėjusį Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eI-4740-423/2019 ir suteikti 0,8405 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno musulmonų religinės bendruomenės nuosavybėn neatlygintinai. NŽT 2021 m. liepos 9 d. raštu Nr. 8SD-3629-(14.8.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ priėmė sprendimą netenkinti Bendruomenės prašymo. NŽT motyvavo analogiškais argumentais kaip ir teismų panaikintame 2019 m. kovo 5 d. rašte Nr. 8SD-1210-(14.8.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“, t. y. pranešė, jog gali būti sprendžiama tik dėl apie 0,20 ha žemės sklypo dalies suteikimą nuosavybėn neatlygintinai statinių eksploatavimui. Teismui tenkinus Bendruomenės skundą, kuriuo buvo reikalaujama įpareigoti NŽT priimti sprendimą dėl 0,8405 ha ploto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), suteikimo pareiškėjos nuosavybėn neatlygintinai, NŽT buvo įpareigota perduoti minėtą žemės sklypą neatlygintinai, o ne priimti bet kokį sprendimą dėl šio žemės sklypo. NŽT gali priimti sprendimą tik neatlygintinai suteikti pareiškėjai nuosavybėn žemės sklypą, todėl antstolio argumentas, kad administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijų funkcijų ir savarankiškai atlikti administracinę procedūrų yra neteisėtas ir nepagrįstas, prieštaraujantis teismų praktikai, o vykdomosios bylos užbaigimas nėra galimas, nes NŽT nesumokėjo, o antstolis neišieškojo teismo paskirtos baudos už teismo sprendimo nevykdymą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Antstolis Mindaugas Dabkus 2023 m. gruodžio 29 d. patvarkyme Nr. S-23-28-37791 į pareiškėjos 2023 m. gruodžio 20 d. skundą nurodė, kad vykdomas 2023 m. kovo 9 d. Regionų apygardos administracinio teismo vykdomasis raštas Nr. eI3-2356-423/2022, kuriuo NŽT įpareigota per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl neatlygintino suteikimo pareiškėjai nuosavybėn 0,8405 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-9890-1125/2023 antstolio Mindaugo Dabkaus pareiškimas dėl baudos skyrimo buvo patenkintas ir NŽT paskirta 2 560 Eur bauda už Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 7 d. sprendimo nevykdymą, tačiau Vilniaus apygardos teismas nutartimi Nr. e2S-2417-1097/2023 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį pakeitė ir antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkino iš dalies bei paskyrė NŽT 1 700 Eur dydžio baudą suinteresuoto asmens Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės naudai nuo 2023 m. kovo 27 d. iki pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dienos (2023 m. rugsėjo 12 d.) ir 10 Eur dydžio baudą už kiekvieną nevykdymo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo. Antstolio kontoroje 2023 m. lapkričio 10 d. gautas NŽT Kauno miesto skyriaus raštas Nr. 8SD-5707-(14.8.125 E.) dėl vykdomosios bylos užbaigimo, kuriuo informavo, kad NŽT 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 8SD-5704- (14.8.125 E.) nuspręsta netenkinti Bendruomenės prašymo dėl žemės sklypo nuosavybėn suteikimo neatlygintinai, todėl vykdomoji byla turi būti užbaigta kaip pilnai įvykdyta.

Atsiliepimas

4. NŽT atsiliepime į skundą su juo nesutiko. Nurodė, kad pagal Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 7 d. sprendimą, kuris įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 30 d., NŽT buvo įpareigota per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl neatlygintino suteikimo pareiškėjos nuosavybėn 0,8405 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Jau vien lingvistiškai aiškinant šio sprendimo turinį galima matyti, kad Tarnyba nėra įpareigojama būtinai perduoti Žemės sklypą neatlygintinai. Teismas įpareigojo tik priimti sprendimą, tačiau kokį sprendimą priimti nėra nurodoma, nes tokio sprendimo priėmimas yra išimtinai priskirtinas NŽT kompetencijai. Be to, motyvuojamojoje sprendimo dalyje taip pat nėra nurodoma, kad Tarnyba būtų įpareigotina perduoti Žemės sklypą neatlygintinai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 13 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Nutartis grindžiama šiais esminiais argumentais:

5.1. Konkrečiu atveju, susidariusios situacijos kontekste sprendžiant dėl vykdomosios bylos Nr. 0028/23/00447 užbaigimo yra itin aktualios ir taikytinos teisės normos, reglamentuojančios žemės sklypų suteikimo neatlygintinai religinėms bendruomenėms tvarką ir sąlygas, t. y. Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 2 dalis, o taip pat Valstybinės žemės sklypų suteikimo nuosavybėn neatlygintinai religinėms bendrijoms, centrams ir bendruomenėms taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 925 (toliau – Taisyklės). Pažymėtina, kad pagal Taisyklių 4 punktą, sprendimą dėl žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai gali priimti tik NŽT vadovas arba įgaliotas teritorinis skyrius, laikydamasis nustatytos sprendimo priėmimo tvarkos ir administracinis teismas negali perimti NŽT tarnybai priskirtų funkcijų vykdymo bei tiksliai nurodyti kokio dydžio žemės sklypą Tarnyba privalo skirti, nes toks reikalavimas nei vienam teismui nebuvo keliamas.

5.2. Nagrinėjamos bylos kontekste aktuali yra ir Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neprivatizuojami žemės sklypai, kurie naudojami kapinėms. Aplinkybė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija pradėjo procedūras dėl Žemės sklypo detaliojo plano keitimo rodo, kad NŽT turėjo pagrindą nesutikti neatlygintinai suteikti Bendruomenei būtent jos reikalaujamo dydžio žemės sklypą. Juolab, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012; 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1742-261/2016; kt.).

5.3. Konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, jog NŽT Kauno miesto skyriaus 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 8SD-5704-(14.8.125 E.) yra išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, išsprendžiant reikalaujamo dydžio žemės sklypo (ne)perdavimo Bendruomenės nuosavybėn klausimą. Taigi, šis NŽT sprendimas yra sukeliantis atitinkamas teisines pasekmes išieškotojui yra pagrįstas tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais. NŽT Kauno miesto skyriaus sprendime, kuris netenkina Bendruomenės, yra nurodytos tokio sprendimo priežastys, kurias iš esmės sąlygoja kitų institucijų veiksmai.

5.4. Konstatuojant, kad susiklosčiusios situacijos kontekste, Regionų apygardos administracinio teismo vykdomasis raštas Nr. eI3-2356-423/2022 yra įvykdytas, laikytina, jog antstolio 2023 m. gruodžio 13 d. patvarkymas Nr. S-23-28-36440 dėl vykdomosios bylos Nr. 0028/23/00447 užbaigimo yra pagrįstas, nes teismo sprendimu NŽT nebuvo įpareigota perduoti Bendruomenei būtent jos reikalaujamo dydžio žemės sklypą neatlygintinai, o turėjo imtis priemonių spręsti dėl Bendruomenės reikalavimo skirti konkretaus dydžio žemės sklypą. Taigi, Tarnyba tokius veiksmus atliko.

Šalies argumentai

5.5. Pareiškėjos teiginiai, jog vykdomosios bylos užbaigimas negalimas, nes NŽT nesumokėjo, o antstolis neišieškojo teismo paskirtos baudos, laikytini nepagrįstais ir yra atmetami.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Apeliantė (pareiškėja) Kauno miesto musulmonų religinė bendruomenė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartį ir klausimą išnagrinėti iš esmės – tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Teismas visiškai nesigilino į ginčo aplinkybes, nesusipažino su vykdomosios bylos ir civilinės bylos medžiaga, kadangi padarė grubias faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, kurios lėmė ir nepagrįstų teismo išvadų padarymą bei galutinio neteisėto sprendimo priėmimą.

6.2. Teismas visiškai neįsigilino į dar nuo 2018 metų tarp Bendruomenės ir NŽT besitęsiančio ginčo aplinkybes bei į tai, kad NŽT nevykdo jau 2-ojo teismo sprendimo perduoti nuosavybės teises į 0,8405 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno musulmonų religinės bendruomenės nuosavybėn neatlygintinai.

6.3. NŽT sistemingai ir piktybiškai jau 2-ajį kartą nevykdo įsiteisėjusių teismų sprendimų, kadangi ir pirmuoju atveju, kai buvo tik panaikinti NŽT sprendimai ir NŽT įpareigota iš naujo išnagrinėti Bendruomenės prašymą, NŽT neįgyvendino teismo išaiškinimų ir įpareigojimų bei priėmė analogišką sprendimą tokiais pat motyvais ir argumentais, kurie teismo jau buvo pripažinti neteisėtais. Todėl pilnai tenkinus Bendruomenės skundą, kurio reikalavimas buvo „įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos priimti sprendimą dėl 0,8405 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresas: (duomenys neskelbtini) suteikimo Pareiškėjos nuosavybėn neatlygintinai“, yra akivaizdu, kad NŽT buvo įpareigota perduoti Žemės sklypą neatlygintinai, o ne priimti bet kokį sprendimą dėl šio Žemės sklypo.

6.4. Teismas neturėjo kompetencijos ir įgaliojimų aiškinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 7 d. sprendimo, o tuo labiau, daryti išvadą, kokį sprendimą šis administracinis teismas galėjo priimti, o kokio negalėjo.

6.5. Teismas visiškai nepasisakė dėl Bendruomenės argumentų, kad administracinių teismų praktikoje yra labai daug bylų, kuriose viešojo administravimo subjektai yra įpareigojami konkrečiu būdu, pagal teismo nurodymus, užbaigti viešojo administravimo procedūrą ir priimti konkretų teismo nurodytą sprendimą (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-280-492/2016, 2023 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-385-442/2023). Taigi, teismo argumentas, kad šiuo atveju Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai negalėjo priimti sprendimo, kuriuo NŽT būtų įpareigota perduoti Žemės sklypą Bendruomenės nuosavybėn.

6.6. Teismas savo nutartyje išdėstė argumentą, kuris jau buvo atmestas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų įsiteisėjusiu 2022 m. liepos 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3- 2356-423/2022, kad neprivatizuojami žemės sklypai, kurie naudojami kapinėms. Teismas savo argumentais išėjo už civilinės bylos ribų ir sprendė tokius klausimus, kurie išimtinai priskirtini administracinių teismų kompetencijai.

6.7. Priimti sprendimą dėl neatlygintino suteikimo pareiškėjai nuosavybėn 0,8405 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), net ir lingvistiškai aiškinant, reiškia, kad NŽT privalo priimti vienintelį įmanomą sprendimą šioje administracinėje procedūroje – perduoti nuosavybės teises į Žemės sklypą, ir niekaip negali būti suprantama, kad NŽT dar turi pasirinkimo galimybę perduoti ar neperduoti nuosavybės teisių.

Žemesnės instancijos teismas

6.8. Teismas nurodė, kad Bendruomenės teiginiai, jog vykdomosios bylos užbaigimas negalimas, nes NŽT nesumokėjo, o antstolis neišieškojo teismo paskirtos baudos, laikytini nepagrįstais yra atmetami. Tačiau kokiu pagrindu jie atmetami, teismas nenurodė. Todėl konstatuotina, kad ši nutarties dalis yra nemotyvuota. Primintina, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi byloje Nr. e2S-2417-1097-2023 NŽT paskirta bauda. Kadangi NŽT iki skundžiamo patvarkymo nesumokėjo baudos, Vykdomoji byla negalėjo būti užbaigiama kaip pilnai įvykdyta.

Atsiliepimas

7. NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1. Tarnybos vertinimu, teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai pasisakė dėl pagrindinių aplinkybių nagrinėjamoje byloje, todėl nėra jokio pagrindo naikinti nutarties. Pažymėtina, kad šioje byloje esminis klausimas buvo ar NŽT priimdama 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 8SD-5704-(14.8.125 E.) įvykdė teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimą.

7.2. Pagal Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 7 d. sprendimą, kuris įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 30 d., NŽT buvo įpareigota per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl neatlygintino suteikimo pareiškėjai nuosavybėn 0,8405 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Jau vien lingvistiškai aiškinant šio sprendimo turinį galima matyti, kad Tarnyba nėra įpareigojama būtinai perduoti Žemės sklypą neatlygintinai. Teismas įpareigojimo tik priimti sprendimą, tačiau kokį sprendimą priimti nėra nurodoma, nes tokio sprendimo priėmimas yra išimtinai priskirtinas Tarnybos kompetencijai. Teismas negalėjo įpareigoti Tarnybos priimti konkretaus, naudingo Bendruomenei, sprendimo.

7.3. Šiuo metu administraciniame teisme yra iškelta kita administracinė byla Nr. eI3-7384-644/2024, kurioje yra nagrinėjamas 2023 m. lapkričio 9 d. Tarnybos sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Tai tik parodo, jog Tarnyba nebuvo įpareigota perduoti Žemės sklypą neatlygintinai.

7.4. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-2417-1097/2023, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl baudos NŽT skyrimo už teismo įpareigojimo nevykdymą, taip pat pateikti išaiškinimai, jog Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2023 m. balandžio 24 d. sprendimas Nr. 8SD-1899-(14.8.125 E.) negali būti laikomas 2022 m. liepos 7 d. teismo sprendimo įvykdymu, nes juo sprendimas dėl Žemės sklypo (ne)suteikimo nėra priimtas. Taigi, ir Vilniaus apygardos teismas laikė, kad Tarnyba nėra įpareigota perduoti Žemės sklypą neatlygintinai, o tik privalo priimti aiškų sprendimą perduoti ar neperduoti Žemė sklypą.

Žemesnės instancijos teismas

7.5. Tarnyba nekelia jokio ginčo dėl paskirtų baudų sumokėjimo, o 1 700 Eur teismo paskirta bauda yra sumokėta. Teismo sprendimu taip pat buvo nutarta paskirti Tarnybai 10 Eur dydžio baudą už kiekvieną nevykdymo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje yra nagrinėjamas ginčas dėl antstolio patvarkymo teisėtumo, kuriuo konstatuota, kad 2022 m. liepos 7 d. teismo sprendimas yra įvykdytas, Tarnyba negali sumokėti šios baudos dalies, nes nėra aiški galutinė mokėtina suma.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

9. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai (antstolis, skolininkas, išieškotojas) privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vykdomojo dokumento įvykdymo. Antstolis užbaigė vykdomąją bylą kaip visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą, tuo tarpu pareiškėja tvirtina, jog vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas, todėl Antstolis vykdomąją bylą užbaigė nepagrįstai.

13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vykdomasis dokumentas yra įvykdytas, kadangi NŽT 2023 m. lapkričio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 8SD-5704-(14.8.125 E.) dėl žemės nesuteikimo. Apeliantė atskirajame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, kadangi pagal vykdomąjį dokumentą NŽT buvo įpareigota priimti konkretų sprendimą – neatlygintinai suteikti apeliantei nuosavybėn 0,8405 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat, NŽT nesumokėjo teismo paskirtos baudos už įpareigojimo nevykdymą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

14. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Viena iš vykdomųjų dokumentų rūšių yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017, 23 punktas).

15. CPK 632 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vykdomoji byla laikoma baigta: 1) visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą; 2) šio Kodekso 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus šio Kodekso 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus; 3) nutraukus vykdomąją bylą; 4) persiuntus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui; 6) persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto ar restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui.

16. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad Antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0028/23/00447 vykdo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 9 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. eI3-2356-423/2022 (toliau – Vykdomasis raštas), kuriuo NŽT įpareigota per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl neatlygintino suteikimo pareiškėjai nuosavybėn 0,8405 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas).

17. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų matyti, jog Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-2356-423/2022, kurioje pareiškėja Kauno miesto musulmonų religinė bendruomenė skundu prašė panaikinti: NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. 8SD-3629-(14.8.125E.) „Dėl informacijos pateikimo“; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 1T-29-(7.5) „Dėl Kauno musulmonų religinės bendruomenės skundų išnagrinėjimo“; įpareigoti atsakovę suteikti neatlygintinai pareiškėjai nuosavybėn 0,8405 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. liepos 7 d. sprendimu skundą tenkino: panaikino NŽT Kauno miesto skyriaus 2021 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. 8SD-3629-(14.8.125E.) „Dėl informacijos pateikimo“ ir NŽT 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 1T-29-(7.5) „Dėl Kauno musulmonų religinės bendruomenės skundų išnagrinėjimo“, taip pat įpareigojo NŽT per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl neatlygintino suteikimo pareiškėjos nuosavybėn 0,8405 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

18. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-9890-1125/2023 NŽT paskirta 2 560 Eur bauda už Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 7 d. sprendimo nevykdymą ir 10 Eur dydžio bauda už kiekvieną nevykdymo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo ir Bendruomenės naudai priteista 1 016,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad NŽT nepateikė įrodymų, jog įvykdė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 7 d. sprendimą, kuris įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 30 d. Tarnybos 2023 m. balandžio 24 d. rašte nurodyta, jog prašymas dėl žemės sklypo suteikimo Bendruomenei neatlygintinai galės būti sprendžiamas tik Kauno miesto savivaldybei parengus šios teritorijos teritorijų planavimo dokumentą dėl kapinių ribų pakeitimo. Teismo vertinimu, tai nėra teismo sprendimo įvykdymas, nes sprendimas pagal teismo įpareigojimą nebuvo priimtas, o NŽT nurodytos aplinkybės dėl sprendimo vykdymo negalimumo, - neatleidžia Tarnybos nuo pareigos vykdyti teismo sprendimą ir nėra objektyvių aplinkybių, trukdančių sprendimą įvykdyti.

19. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2417-1097/2023 minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį pakeitė ir nutarė Tarnybai skirti 1 700 Eur baudą išieškotojos (Bendruomenės) naudai nuo 2023 m. kovo 27 d. iki pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dienos (2023 m. rugsėjo 12 d.) ir 10 Eur dydžio baudą už kiekvieną nevykdymo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo. Teismas, įvertinęs NŽT 2023 m. balandžio 24 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 8SD-1899-(14.8.125 E.) nustatė, kad raštas nesukelia konkrečių administracinių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo; juo nėra nustatomos konkrečios teisės ar pareigos suinteresuotiems asmenims, kaip konkretiems subjektams; nėra jo vykdymo privalomumo ir, iš turinio matyti, kad tai iš esmės yra informacinio pobūdžio pranešimas, kuriuo nėra sprendžiamas žemės sklypo (ne)perdavimo išieškotojos nuosavybėn klausimas, o tik informuojama, kad klausimas bus sprendžiamas vėliau, atlikus kitus veiksmus.

20. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad NŽT 2023 m. lapkričio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 8SD-5704-(14.8.125 E.) dėl žemės sklypo nuosavybėn suteikimo, kuriuo nesutiko neatlygintini suteikti Bendruomenei Žemės sklypą. NŽT 2023 m. lapkričio 10 d. pateikė Antstoliui raštą dėl vykdomosios bylos užbaigimo, kuriame nurodė, kad visiškai įvykdė Vykdomąjį raštą, todėl prašo užbaigti Vykdomąją bylą.

21. LITEKO duomenimis nustatyta, kad Antstolis 2023 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus dėl 2022 m. liepos 7 d. sprendimo išaiškinimo, prašydamas išaiškinti ar 2023 m. kovo 9 d. vykdomasis raštas yra įvykdytas, kai NŽT priėmė sprendimą Nr. 8SD-5704 – (14.8.125E.) neperduoti neatlygintinai pareiškėjai nuosavybėn 0,8405 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi antstolio prašymo netenkino. Teismas pažymėjo, kad antstolis iš esmės prašo išaiškinti ne teismo sprendimo vykdymo tvarką, bet kreipiasi į teismą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos priimto sprendimo Nr. 8SD-5704–(14.8.125E.) turinio aiškumo (pakankamumo), t. y. pateikti išaiškinimą klausimu, kuris nebuvo administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

22. Antstolis 2023 m. gruodžio 13 d. patvarkymu Nr. S-23-28-36440 užbaigė Vykdomąją bylą kaip pilnai įvykdytą.

23. LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad Bendruomenė 2024 m. vasario 29 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus administracinėje byloje Nr. eI3-2356-423/2022 su prašymu išaiškinti teismo Sprendimą taip, kad teismo Sprendimo dalis „Įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl neatlygintino suteikimo pareiškėjai nuosavybėn 0,8405 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“ reiškia, jog atsakovė NŽT buvo įpareigota priimti sprendimą – suteikti Žemės sklypą pareiškėjos Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės nuosavybėn neatlygintinai. Teismas 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi netenkino Bendruomenės prašymo. Teismas darė išvadą, kad teismo Sprendimas dalyje dėl įpareigojimo atsakovei per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl neatlygintino suteikimo pareiškėjai nuosavybėn 0,8405 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), yra aiškus. Taip pat pažymėjo, kad Bendruomenė pateiktu prašymu nesiekia, jog jai būtų išaiškinta neaiški ar dviprasmiška teismo Sprendimo rezoliucinė dalis, tačiau siekia pakeisti (patikslinti) teismo Sprendimo rezoliucinę dalį į jos siūlomą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. birželio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-356-662/2024 minėtą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų nutartį paliko nepakeistą. Be kita ko, teisėjų kolegija nutartyje pažymėjo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu valdžių padalijimo principu, administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų, ir savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai.

24. LITEKO duomenimis taipogi nustatyta, kad Bendruomenė 2024 m. vasario 29 d. kreipėsi į Regionų administracinio teismo Kauno rūmus prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyriaus 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 8SD-5704-(14.8.125 E.) „Dėl žemės sklypo nuosavybėn suteikimo neatlygintinai“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 1SS-36-(5.75 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“. Bylos nagrinėjimas šiai dienai nėra baigtas.

25. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, kad apeliantė apeliaciniame skunde viena vertus tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo kompetencijos ir įgaliojimų aiškinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 7 d. sprendimo ir daryti išvadą, kokį sprendimą šis administracinis teismas galėjo priimti, o kokio negalėjo bei pasisakyti dėl Žemės sklypo nesuteikimo pagrįstumo, tačiau taipogi tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl argumentų, susijusių su administracinių teismų praktika, kuriose viešojo administravimo subjektai yra įpareigojami konkrečiu būdu, pagal teismo nurodymus, užbaigti viešojo administravimo procedūrą ir priimti konkretų teismo nurodytą sprendimą. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad minėta, jog pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktą vykdomoji byla yra laikoma baigta, kai yra visiškai įvykdomas vykdomasis dokumentas. Šią aplinkybę yra įgaliotas konstatuoti antstolis (CPK 614 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tuo tarpu dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo vertina teismas CPK nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, teismas negali išeiti už civilinės bylos, kurioje nagrinėjami antstolio veiksmai, ribų, t. y. aiškinti ne bendrosios kompetencijos teismui priskirtinų klausimų, aiškinti kitoje administracinėje byloje nustatytų aplinkybių, kurie nėra bylos nagrinėjimo dalykas, taipogi, kokią rezoliuciją administracinis teismas (ne)galėjo suformuluoti. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

26. Teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017, 23 punktas). Taigi, šiuo atveju vertinant antstolio patvarkymo (vykdomosios bylos užbaigimo) pagrįstumą ir teisėtumą, vertintina tik tai, ar Vykdomasis raštas yra įvykdytas taip, kaip jame yra nurodyta. Todėl nesutiktina su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, be kita ko, turėjo įvertinti šalių santykius, kurie tarp Bendruomenės ir NŽT tęsiasi nuo 2018 metų bei tai, kad NŽT nevykdo jau 2-ojo teismo sprendimo perduoti nuosavybės teises į 0,8405 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno musulmonų religinės bendruomenės nuosavybėn neatlygintinai.

27. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas Vykdomojo rašto turinį pritaria NŽT pozicijai, kad lingvistiškai aiškinant šio sprendimo turinį galima matyti, jog NŽT nėra įpareigota būtinai perduoti Žemės sklypą neatlygintinai. Vykdomuoju raštu NŽT buvo įpareigota priimti sprendimą dėl Žemės sklypo Bendruomenei perdavimo, o ne priimti sprendimą perduoti Žemės sklypą Bendruomenei neatlygintinai. Kaip teisingai pažymėjo NŽT, šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-2417-1097/2023, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl baudos NŽT skyrimo už teismo įpareigojimo nevykdymą, nurodoma, jog ankstesnis NŽT 2023 m. balandžio 24 d. sprendimas Nr. 8SD-1899-(14.8.125 E.) negali būti laikomas 2022 m. liepos 7 d. teismo sprendimo įvykdymu, nes juo sprendimas dėl Žemės sklypo (ne)suteikimo nėra priimtas. Taigi, matyti, jog įsiteisėjusioje nutartyje teismas pažymėjo, jog NŽT turi priimti sprendimą dėl Žemės sklypo suteikimo arba nesuteikimo. Taipogi, Regionų apygardos teismas įsiteisėjusioje 2024 m. balandžio 15 d. nutartyje pažymėjo, jog Bendruomenė pateiktu prašymu prašydama išaiškinti, kad teismo rezoliucijos dalis „Įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl neatlygintino suteikimo pareiškėjai nuosavybėn 0,8405 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“ reiškia, jog atsakovė NŽT buvo įpareigota priimti sprendimą – suteikti Žemės sklypą Bendruomenės nuosavybėn neatlygintinai, siekia pakeisti (patikslinti) teismo Sprendimo rezoliucinę dalį į jos siūlomą.

28. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Regionų apygardos administracinio teismo vykdomasis raštas Nr. eI3-2356-423/2022 yra įvykdytas.

29. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas Bendruomenės argumentas, jog Vykdomoji byla negali būti užbaigiama, nes neišieškota teismo paskirta bauda NŽT, yra nemotyvuota. Vertinant, ar sprendimas (nutartis) yra visiškai nemotyvuotas, reikia atsižvelgti į dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus reikalavimus: jeigu teismo sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas, dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ir procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Glausti, neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso priimto procesinio sprendimo ir (ar) sprendimų kontekste. Tuo atveju, kai visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė skundžiamą procesinį sprendimą, tai toks sprendimas (nutartis) negali būti naikinamas vien dėl to, kad motyvai neišsamūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013, 2024 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-381/2024).

30. Nagrinėjamu atveju, iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvada, jog Vykdomasis raštas yra įvykdytas ir remiantis tuo atmetė pareiškėjos argumentą, jog vykdomosios bylos užbaigimas negalimas, nes NŽT nesumokėjo, o antstolis neišieškojo teismo paskirtos baudos. Minėta, kad vykdomasis dokumentas apibrėžia antstolio veiklos ribas. Vykdomojoje byloje antstolis vykdo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 9 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. eI3-2356-423/2022, kuriuo NŽT įpareigota per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl neatlygintino suteikimo pareiškėjai nuosavybėn Žemės sklypo. Taigi, antstolis Vykdomojoje byloje nevykdo priverstinio skolos (baudos) išieškojimo iš NŽT pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-9890-1125/2023, kuri Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2417-1097/2023 pakeista, paskirtą baudą NŽT. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal kiekvieną antstoliui pateiktą vykdomąjį raštą yra užvedama vykdomoji byla ir vienoje byloje negali būti vykdomi keli vykdomieji dokumentai. Taigi, šiuo atveju NŽT geranoriškai nesumokėjus baudos apeliantei, ši gali kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo ir jį pateikti antstoliui priverstiniam vykdymui.

31. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai motyvavo nutarties dalį, kuria atmetė pareiškėjos argumentus dėl baudos neišieškojimo, kadangi nagrinėjamu atveju Antstolis nevykdo baudos išieškojimo Vykdomojoje byloje, t. y. šiuo atveju baudos (ne)sumokėjimas nėra susijęs su nagrinėjamu ginču.

32. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų tyrimą, neįvertino visų apeliantės argumentų, kas pirmosios instancijos teismo nutartį daro nemotyvuotą ir todėl naikintiną. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Antra, pastebėtina, kad nei pirmosios instancijos teismas, nei bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas neturi pareigos vertinti ir pasisakyti dėl visų pareiškėjos procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, savo esme nesusijusių su vykdomojoje byloje antstolio atliktais procesiniais veiksmais. Susipažinęs su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai, visapusiškai ir detaliai nustatė faktines bylos aplinkybės bei aiškino ir taikė vykdymo proceso teisės normas, pasisakydamas iš esmės dėl visų pareiškėjos skundo argumentų, susijusių su skundžiamais antstolio procesiniais veiksmais. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

33. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. prieš Nyderlandus 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, Serija A, Nr. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirųjų skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). Kadangi kiti atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės šioje proceso stadijoje vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

34. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą, teisėtai ir pagrįstai pareiškėjos skundą atmetė. Atskirajame skunde nurodytais argumentais pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti nėra, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti apeliantės (pareiškėjos) Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė