- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- eI-4740-423/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Audrius Grauželis, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjos Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės atstovei advokatei L. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Kauno miesto musulmonų religinė bendruomenė skundu prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2019-03-05 sprendimą Nr. 8SD-1210-(14.8.125E.) „Dėl informacijos pateikimo“ bei įpareigoti atsakovę priimti sprendimą pagal pareiškėjos 2018-10-19 prašymą dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), suteikimo neatlygintinai nuosavybėn pareiškėjai prie jai nuosavybės teise priklausančio pastato.
Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė paaiškino, kad Kauno apskrities viršininko administracijos 1998-01-28 įsakymu Nr. 01-528 „Dėl žemės sklypo išnuomojimo Kaune Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei“ ir 1998-03-09 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N19/98-0274 pagrindu visas 0,8405 ha žemės sklypas buvo išnuomotas pareiškėjai. 2018-05-24 įregistruotas žemės sklypo naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos. Atsižvelgdama į tai, kad buvo nustatytas naujas žemės sklypo naudojimo būdas, pareiškėja 2018-06-22 su prašymu kreipėsi į atsakovę dėl sutarties pakeitimo. Atsakovės atstovas, atvykęs į vietą ir atlikęs patikrinimą, kaip yra naudojamas žemės sklypas, pažeidimų nenustatė ir prašymą tenkino. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyriaus 2018-08-31 įsakymu Nr. 8VĮ-906-(14.8.2.) ir 2018-09-05 susitarimu Nr. 8SŽN-310-(14.8.49.) sutartis buvo pakeista. Pareiškėja 2018-10-16 su prašymu kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių dėl žemės sklypo suteikimo neatlygintinai nuosavybėn Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei prie nuosavybės teise priklausančio pastato, tačiau ginčijamu sprendimu prašymo atsakovė netenkino.
Valstybinės žemės suteikimą nuosavybėn neatlygintinai reglamentuoja Žemės reformos įstatymas, kurio 7 straipsnio 2 dalis numato, kad religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams, kurie veikė iki 1940-07-21, o jų nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, ir kurie nuosavybės teise turi pastatų ir kitų statinių, Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiami nuosavybėn neatlygintinai jų naudojami šiems pastatams ir kitiems statiniams eksploatuoti teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypai. Valstybinės žemės sklypų suteikimo nuosavybėn neatlygintinai religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2003-07-15 nutarimu Nr. 925 (toliau – ir Taisyklės), taip pat numato valstybinės žemės sklypų suteikimo nuosavybėn neatlygintinai religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams sąlygas ir tvarką jų naudojamų pastatų ir kitų statinių eksploatavimui. Nėra ginčo dėl to, kad Kauno miesto musulmonų religinė bendruomenė veikė iki 1940-07-21 ir tuo metu nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo turto ginčo žemės sklype.
Pareiškėja siekia, kad jai būtų perduotas nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypas tokio dydžio, koks jai yra suformuotas ir nuo 1998-03-09 išnuomotas. Pareiškėja teisę įgyti nuosavybėn neatlygintinai 0,8405 ha žemės sklypą grindžia šiais argumentais:
1. Istoriškai susiklostė toks plotas – remiantis eksperto A. V. 2003-06-10 paveldosaugos ekspertize, Kaune musulmonams naujose miesto kapinėse buvo duotas šiaurės rytų kampe 0,86 ha plotas. Pirminis musulmonų bendrijos kapinių sklypas užėmė 0,85 ha, turėjo aiškias fiksuotas ribas, šiaurės pusėje riba sutampa su (duomenys neskelbtini), rytuose teritoriją nuo (duomenys neskelbtini) skiria 1972 m. ant senosios ribos sumūryta akmeninė atraminė sienelė, pietinės ir vakarinės ribos išnyko parko erdvėje. Sklypas naudotas ne tik kaip mirusių musulmonų laidojimo plotas, bet ir šios bendruomenės religinis ir kultūrinis centras. Čia stovėjo vieninteliai Vidurio Lietuvoje maldos namai – mečetė, prieglauda, gyveno bendruomenės vyresnysis. Sklypo dydis per laiką nekito, keitėsi sklypo vidinis išplanavimas. Medinę 1860 m. statytą mečetę 1930 m. pakeitė mūrinė. Palaipsniui išnyko projektiniai pagrindiniai takai, atriboję sklypą nuo kitų religinių bendruomenių sklypų, viduje susidarė naujų takų tinklas.
2. Teritorijų planavimo dokumentu nustatytas toks plotas - žemės sklypas, suformuotas prie pareiškėjos nuosavybės teise turimų pastatų ir kitų statinių, yra tokio dydžio, kuris būtinas esamiems pastatams ir kitiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį, kaip pažymėta Kauno miesto valdybos 1997-06-03 sprendime Nr. 449, kuriuo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio iki 8 600 kv. m žemės sklypo, kuris šiaurėje ribojasi su (duomenys neskelbtini), rytuose – su (duomenys neskelbtini), pietuose – su Kauno senosiomis kapinėmis, vakaruose – su valstybine žeme, detalusis planas bei siūlyta Kauno apskrities viršininkui žemės sklypą (duomenys neskelbtini), išnuomoti Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei ir sudaryti su ja žemės sklypo ilgalaikės nuomos sutartį.
3. Iki šiol galioja nuomos sutartis visam plotui, todėl kyla teisėti lūkesčiai, kad gali būti perleista tokia pat apimtimi nuosavybės teisė į žemės sklypą. Kategoriškai nesutinka su NŽT vertinimu, kad žemės sklype esančiam pastatui eksploatuoti nėra būtinas visas žemės sklypo plotas, kad iš fotonuotraukų matyti, jog didžioji dalis sklypo apaugusi medžiais ir žolėmis.
4. NŽT, atlikusi kontrolę dėl žemės sklypo eksploatavimo, pažeidimų nenustatė. NŽT Kauno miesto skyrius 2018-08-24 atliko patikrinimą vietoje ir patikrinimo akte Nr. 8ŽN-141-(14.8.71) nenustatė jokių pažeidimų. Konstatavo, kad žemės sklypas yra naudojamas pagal pagrindinę tikslinę paskirtį, todėl po šių aplinkybių konstatavimo NŽT priėmė sprendimą tęsti sutartinius santykius su pareiškėja ir pakeisti nuomos sutartį. Todėl atsakovės motyvai, neva manytina, jog viso ploto žemės sklypas negali būti suteiktas nuosavybėn neatlygintinai, yra prieštaringi prieš tai atliktiems NŽT veiksmams ir nustatytoms aplinkybėms.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, todėl naikintinas. Prašė skundą patenkinti.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su skundu nesutinka, atsiliepime į skundą nurodė ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Nurodė, jog tiek Žemės reformos įstatyme, tiek Taisyklėse, reglamentuojančiose valstybinės žemės suteikimą nuosavybėn neatlygintinai, nustatyta, kad religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams žemės sklypai nuosavybėn neatlygintinai suteikiami tik prie jų nuosavybės teise turimų pastatų ir kitų statinių ir tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems pastatams ir kitiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį, kaip pažymėta patvirtintame teritorijos planavimo dokumente ar žemės valdos projekte. Religinė bendrija, bendruomenė ar centras, pageidaujantis ir turintis teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypus prie jų nuosavybės teise turimų pastatų ir kitų statinių, NŽT teritoriniam padaliniui, be kitų Taisyklėse nurodytų dokumentų, pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad religinė bendrija, bendruomenė ar centras veikė iki 1940-07-21 ir nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo turto, kuris pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas. Kaip matyti iš teisinio reguliavimo, Žemės reformos įstatymo 7 straipsnis yra siejamas su restitucijos taikymu religinėms bendrijoms, o ne su naujų žemės sklypų suteikimu. Kauno miesto musulmonų religinė bendruomenė iki nacionalizacijos turėjo 1363 m² žemės sklypą, o dabar siekia neatlygintinai gauti 8405 m², t. y. daugiau kaip 6 kartus didesnį žemės sklypą.
Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas), 3 punkto 1 pastraipoje nurodyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Todėl sprendžiant dėl religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams žemės sklypų nuosavybėn neatlygintinai suteikimo, turi būti vertinama, kokio dydžio žemės sklypas buvo nusavintas ir kokio dydžio konkretus žemės sklypas būtinas jame esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį.
Šiuo atveju žemės sklypas 1998-03-09 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Nr. N19/98-0274 išnuomotas Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei. VĮ Registrų centro duomenimis, žemės sklype yra įregistruotas tik 157,60 kv. m ploto pastatas - kulto namai, kiemo aikštelė, fontanas ir pastogė. Iš pateiktų duomenų - žemės sklypo plano, VĮ Registrų centro išrašų, patikrinimo akto ir patikrinimo metu darytų fotonuotraukų bei kitų duomenų matyti, kad minėtiems statiniams tinkamai funkcionuoti nėra naudojamas ir būtinas viso ploto žemės sklypas. NŽT 2018-08-24 patikrinimo akte Nr. 8ŽN-141-(14.8.71) užfiksuota, kad fontanas rekonstruotas į žaidimų aikštelę, pastogė yra nugriauta, o kiemo aikštelės vieta nenustatyta, didžioji dalis sklypo apaugusi medžiais ir žolėmis. Taigi, minėtos aplinkybės leidžia manyti, jog 0,8405 ha plotas per didelis tik 157,60 kv. m ploto pastatui eksploatuoti, todėl skundas yra nepagrįstas. Be to, ginčijamas sprendimas (raštas) pareiškėjai nesukėlė jokių teisinių pasekmių. Prašė skundą atmesti.
Skundas tenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl NŽT Kauno miesto skyriaus 2019-03-05 sprendimo Nr. 8SD-1210-(14.8.125E.), kuriuo atsisakyta pareiškėjai suteikti neatlygintinai nuosavybėn prie jai nuosavybės teise priklausančio pastato žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagrįstumo ir teisėtumo.
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei nuo 1991-06-05 nuosavybės teise priklauso pastatas - kulto namai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 157,60 kv. m, bei kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (kiemo aikštelė, fontanas, pastogė) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Kauno miesto valdyba 1993-10-05 potvarkiu Nr. 1203-v „Dėl žemės sklypo išnuomojimo Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei“ nusprendė išnuomoti Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei 0,4120 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau Kauno miesto valdybos 1997-06-03 sprendimu Nr. 449 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano ir miesto Valdybos 1993-10-05 potvarkio Nr. 1203-v pripažinimo netekusiu galios“ minėtas potvarkis buvo pripažintas netekusiu galios ir buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas, o Kauno apskrities viršininkui pasiūlyta šį žemės sklypą išnuomoti Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei ir sudaryti su ja 0,8405 ha ploto žemės sklypo nuomos sutartį. Žemės sklypas, 0,8405 ha, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise yra valdomas NŽT.
Kauno apskrities viršininko administracijos 1998-01-28 įsakymu Nr. 01-528 „Dėl žemės sklypo išnuomojimo Kaune Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei“ ir 1998-03-09 Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N19/98-0274 pagrindu visas 0,8405 ha Žemės sklypas buvo išnuomotas pareiškėjai.
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-08-13 įsakymu Nr. A-2388 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo pakeitimo“ buvo nustatytas ir 2018-05-24 įregistruotas Žemės sklypo naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatytas naujas Žemės sklypo naudojimo būdas, pareiškėja 2018-06-22 kreipėsi į NŽT su prašymu pakeisti minėtą sutartį.
NŽT, atlikusi patikrinimą dėl Žemės sklypo naudojimo, pažeidimų nenustatė ir tenkino prašymą, NŽT Kauno miesto skyriaus 2018-08-31 įsakymu Nr. 8VĮ-906-(14.8.2.) „Dėl valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), 1998-03-09 nuomos sutarties Nr. N19/98-0274 pakeitimo“ ir 2018-09-05 susitarimu Nr. 8SŽN-310-(14.8.49.) sutartis buvo pakeista.
Pareiškėja 2018-10-16 su prašymu kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių dėl Žemės sklypo suteikimo neatlygintinai nuosavybėn Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei prie jai nuosavybės teise priklausančio pastato. Ginčijamu 2019-03-05 sprendimu Nr. 8SD-1210-(14.8.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ NŽT prašymo netenkino ir nurodė, jog viso ploto Žemės sklypas negali būti suteiktas nuosavybėn neatlygintinai, kad atsakovas dėl Žemės sklypo dalies suteikimo nuosavybėn neatlygintinai galės spręsti tik tada, kai bus pateiktas Žemės sklypo planas su išskirtomis dalimis statinių eksploatavimui.
Pareiškėja, prašydama panaikinti skundžiamą sprendimą, teigia, kad jis yra neteisėtas, kadangi atsakovė iš esmės netinkamai išnagrinėjo jos 2018-10-16 prašymą, netinkamai vertino prieš tai NŽT atliktus veiksmus ir nustatytas aplinkybes.
Sprendžiant pareiškėjos argumentų pagrįstumo klausimą pirmiausia pažymėtina, kad atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, todėl savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovė privalo laikytis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų.
VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 str. 2 p.). Atitinkamai VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, dėl kurio jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, suteikiant teisę teismui, nagrinėjančiam tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).
Nagrinėjamu atveju skundžiamas atsakovės sprendimas neatitinka esminių VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kaip jau minėta, 2018-10-19 prašymu Kauno miesto musulmonų religinė bendruomenė prašė atsakovę suteikti jai 0,8405 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybėn neatlygintinai. Sprendime atsakovė nurodė teisės aktus, reglamentuojančius žemės sklypų nuosavybėn neatlygintinai suteikimą religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams, ir informavo pareiškėją, jog pagal faktines aplinkybes laikytina, jog Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei priklausantiems statiniams eksploatuoti faktiškai naudojamas ne viso ploto žemės sklypas.
Iš minėto sprendimo turinio matyti, kad atsakovė išvadą dėl faktiškai naudojamo ne viso žemės sklypo padarė įvertinusi NŽT 2018-08-24 patikrinimo akte Nr. 8ŽN-141-(14.8.71) konstatuotas aplinkybes ir pateiktą išvadą. Tačiau NŽT Kauno skyrius 2018-08-24 patikrinimo akte Nr. 8ŽN-141-(14.8.71) (toliau – ir Aktas) konstatavo, kad Žemės sklype yra įregistruotas pastatas – kulto namai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra naudojamas (šiuo metu vyksta statinio rekonstrukcija), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (fontanas yra rekonstruotas į žaidimų aikštelę, pastogė yra nugriauta, kiemo aikštelės vieta nenustatyta, kadangi jos vieta nepažymėta inventorizacijos byloje). Žemės sklype įrengti asfalto dangos takai, auga daugiamečiai medžiai, įrengta veja. Žemės sklypas yra naudojamas visuomeninei paskirčiai (vyksta religinės pamaldos ir religiniai renginiai). Požymių, kad nesilaikoma Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1994-12-12 nutarimu Nr. 1244, reikalavimų, nenustatyta.
Tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavę, jog formuojant pastatais užstatytą žemės sklypą jo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą. Šiuo atveju atsakovė, atsisakydama perduoti neatlygintinai nuosavybėn pareiškėjai ginčo Žemės sklypą, atsisakymo motyvų nepagrindė objektyviais, patikimais ir neginčijamais įrodymais ir konkrečiais faktiniais duomenimis. Priešingai, atsakovė, priimdama sprendimą iš esmės vadovavosi vieninteliu jau minėtu 2018-08-24 Aktu, kuriame konstatuota, jog Žemės sklypas (visas (kitaip nenurodyta)) naudojamas visuomeninei paskirčiai, vyksta pamaldos, renginiai. Akte konstatuota, jog požymių, kad nesilaikoma Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1994-12-12 nutarimu Nr. 1244, 11.1, 11.2 ir 11.9 punktų reikalavimų, nenustatyta. Pagal minėtų punktų reikalavimus žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu tikrinama, ar žemės sklypai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; ar žemės sklypai prižiūrimi ir tvarkomi taip, kad jie būtų tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; ar valstybinė žemė naudojama laikantis dokumentuose, kurių pagrindu suteikta teisė valstybine žeme naudotis, nustatytų sąlygų. Prie patikrinimo akto pateiktos fotonuotraukos neabejotinai patvirtina patikrinimo akte nustatytas aplinkybes. Atsakovė sprendime nenurodė naujų aplinkybių ir duomenų, iš kurių galima būtų padaryti priešingą išvadą, kad Žemės sklypo dalimi pareiškėja nesinaudoja ir kad jis nėra būtinas sklype esančio statinio eksploatavimui.
Taigi, sprendime nėra atskleista ginčo esmė ir nurodyti motyvai, dėl kokių konkrečiai faktais ir duomenimis pagrįstų aplinkybių nėra galimas pareiškėjos 2018-10-16 prašymo tenkinimas. Tokiu atveju pripažintina, kad NŽT iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjos prašymo ir priėmė skundžiamą sprendimą motyvuojamojoje dalyje nenurodydama konkretaus, objektyvaus faktinio pagrindo, o savaip interpretuodama ir vertindama patikrinimo akte konstatuotas aplinkybes. Pažymėtina, kad NŽT neatsižvelgė ir į tai, kad 2015-08-13 Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas buvo pakeistas, kad 2018-05-24 įregistruotas Žemės sklypo naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos, kad NŽT, atlikusi patikrinimą dėl Žemės sklypo naudojimo, pažeidimų nenustatė ir tenkino pareiškėjos 2018-06-22 prašymą, kad NŽT Kauno miesto skyriaus 2018-08-31 įsakymu Nr. 8VĮ-906-(14.8.2.) „Dėl valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), 1998-03-09 nuomos sutarties Nr. N19/98-0274 pakeitimo“ ir 2018-09-05 susitarimu Nr. 8SŽN-310-(14.8.49.) sutartis buvo pakeista, tačiau Žemės sklypo plotas liko nepakitęs - 0,8405 ha. Minėti skundžiamo sprendimo turinio trūkumai VAĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai, todėl atsakovės 2019-03-05 sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – VAĮ 8 straipsniui (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).
Ginčo sprendime pateiktos teisės normos galėjo būti pritaikytos įvairioms situacijoms, todėl iš tokio sprendimo nėra aišku, kokie konkrečiai pažeidimai lėmė ginčijamą sprendimą. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovė privalėjo tiksliai ir aiškiai apibrėžti pareiškėjos padarytus pažeidimus, eliminuoti bet kokias dviprasmybes, faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti taip, jog ji būtų aiški ne tik valstybės tarnautojams, atsakingiems už žemės sklypų suteikimą neatlygintinai, bet ir tiems asmenims, kurie tiesiogiai pretenduoja į tokių žemės sklypų suteikimą.
Reikalavimas, kad individualus administracinis aktas būtų teisėtas, apima ir teisės principų suponuojamų reikalavimų laikymąsi. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad viešojo administravimo subjekto sprendimų priėmimas neretai vertinamas proporcingumo principo laikymosi požiūriu. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administraciniai aktai, kuriais sprendžiami asmens teisių ir pareigų klausimai, visais atvejais turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., LVAT 2009-10-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1226/2009; 2015-10-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015). Primindama VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, teisėjų kolegija pabrėžia, kad individualaus administracinio akto motyvai negali būti nurodyti vėliau, nei priimtas individualus administracinis aktas. Kilus ginčui teisme dėl individualaus administracinio akto, kuris yra be jokių motyvų, tokį aktą priėmusio viešojo administravimo subjekto (atsakovės) pozicija, kad ji atitinkamu procesiniu būdu (atsiliepime į pareiškėjos skundą, paaiškinimuose teismo posėdžio metu ir pan.) bando nurodyti tokio akto motyvus, teismui negali būti pagrindas į tai atsižvelgti, nes, kaip jau buvo minėta, VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimai turi būti išpildyti priimant individualų administracinį aktą. Skundžiamo individualaus akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nėra nurodyti priimtame akte) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui (žr., pvz., LVAT 2013-06-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, 2016-12-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016).
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13, 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, pareiškėjos skundas tenkintinas, atsakovės 2019-03-05 sprendimas Nr. 8SD-1210-(14.5.125E.) panaikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.), įpareigojant atsakovę pareiškėjos 2018-10-19 prašymą išnagrinėti iš naujo.
Pareiškėja Kauno miesto musulmonų religinė bendruomenė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 2637,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą byloje.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas šioje byloje tenkintinas, ji įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos).
Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Minėta nuostata suponuoja, jog proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr., pvz., LVAT 2012-02-10 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, 2013-04-08 nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013).
Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjai šioje byloje teikė advokatė L. D.. Pareiškėja pateikė PVM sąskaitas faktūras ir banko sąskaitos išrašus, kurie patvirtina, kad ji realiai patyrė minėtas bylinėjimosi išlaidas.
Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Pareiškėja prašo priteisti 160 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas – skundo parengimą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui. Paslaugos teikimo data nurodoma 2019-02-20. Prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų 8.1 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio advokatui už skundo rengimą dydžio (2018 metų III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 935,7 Eur x 0,3 = 280,71 Eur), todėl ši pareiškėjos prašymo dalis tenkintina.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti 1807,00 Eur už skundo teismui parengimą. Maksimali priteistina suma už tokio pobūdžio teisines paslaugas duotu laikotarpiu (2019-03-29) pagal Rekomendacijų 8.2 punktą sudaro 2339,25 Eur (935,7 Eur x 2,5). Prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nurodomo maksimalaus dydžio, todėl ši prašymo dalis tenkintina.
Už prašymo dėl įrodymų prijungimo bei rašytinių paaiškinimų pateikimą prašoma atlyginti 360,00 Eur sumą, kuri neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyto maksimalaus priteistino dydžio už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai (1262,7 Eur x 0,4), todėl ši prašymo dalis tenkintina. Už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą prašoma priteisti 60,00 Eur suma taip pat neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte reglamentuojamo maksimalaus priteistino dydžio (1262,7 Eur x 0,4), todėl yra priteistina.
Už dviejų valandų trukmės advokatės pasirengimą teismo posėdžiui bei atstovavimą jame prašoma priteisti 250,00 Eur sumą. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjos atstovė advokatė L. D. dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose (2019-09-03 ir 2019-11-14), kurių bendra trukmė buvo 1 val. 26 min. Bendras atstovavimo ir pasirengimo teismo posėdžiams laikas, nurodomas prašyme, sudaro dvi valandas. Maksimali priteistina suma už 2 valandų trukmės pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, kurie vyko 2019 m. rugsėjo ir lapkričio mėnesiais, pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, gali būti 257,80 Eur (1289,0 Eur x 0,1) x 2), todėl pareiškėjos prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio ir yra priteistina.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas visa apimtimi ir iš atsakovės priteistina 2637,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjos naudai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 - 41, 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Skundą patenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2019-03-05 sprendimą Nr. 8SD-1210-(14.8.125E.) „Dėl informacijos pateikimo“.
Įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjos Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės 2018-10-19 prašymą išnagrinėti iš naujo.
Patenkinti pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti pareiškėjai Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2637,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.