Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas, eI3-2356-423/2022

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-07-07
Bylos Nr.: eI3-2356-423/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-03528-2021-7
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.

Teisėjai: Asta Urbonienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas: Kauno miesto musulmonų religinė bendruomenė
Atsakovas: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-2356-423/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03528-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 55.1.1

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 7 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Andriui Antanui Višniakui,

dalyvaujant pareiškėjos Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės atstovei N. M. ir advokato padėjėjui V. B.,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Kauno miesto musulmonų religinė bendruomenė skundu prašo panaikinti: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2021-07-09 sprendimą Nr. 8SD-3629-(14.8.125E.) „Dėl informacijos pateikimo“; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021-11-24 sprendimą Nr. 1T-29-(7.5) „Dėl Kauno musulmonų religinės bendruomenės skundų išnagrinėjimo“; įpareigoti atsakovę suteikti neatlygintinai pareiškėjai nuosavybėn 0,8405 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. 1901-0180-0007), esantį (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai paaiškino, kad Kauno apskrities viršininko administracijos 1998-01-28 įsakymu Nr. 01-528 „Dėl žemės sklypo išnuomojimo Kaune Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei“ ir 1998-03-09 Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N19/98-0274 pagrindu visas 0,8405 ha žemės sklypas buvo išnuomotas pareiškėjai. 2018-05-24 įregistruotas žemės sklypo naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos. Atsižvelgdama į tai, kad buvo nustatytas naujas žemės sklypo naudojimo būdas, pareiškėja 2018-06-22 su prašymu kreipėsi į atsakovę dėl sutarties pakeitimo. Atsakovės atstovas, atvykęs į vietą ir atlikęs patikrinimą, kaip yra naudojamas žemės sklypas, pažeidimų nenustatė ir prašymą tenkino. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyriaus 2018-08-31 įsakymu Nr. 8VĮ-906-(14.8.2.) ir 2018-09-05 susitarimu Nr. 8SŽN-310-(14.8.49.) sutartis buvo pakeista, nurodant, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos. Pareiškėja 2018-10-16 su prašymu kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių dėl žemės sklypo suteikimo neatlygintinai nuosavybėn Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei prie jai nuosavybės teise priklausančio pastato, tačiau prašymo atsakovė netenkino. NŽT sprendimą pareiškėja apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, kurie 2019-12-12 sprendimu pareiškėjos skundą patenkino ir NŽT 2019-03-05 raštą panaikino bei įpareigojo NŽT išnagrinėti pareiškėjos 2018-10-19 prašymą iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021-04-07 nutartimi minėtą sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėja 2021-06-21 su pakartotiniu prašymu kreipėsi į NŽT ir prašė vykdyti įsiteisėjusį Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019-12-12 sprendimą ir suteikti 0,8405 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės nuosavybėn neatlygintinai. NŽT Kauno miesto skyrius 2021-07-09 raštu Nr. 8SD-3629-(14.8.125 E.) nusprendė pareiškėjos skundo netenkinti ir nurodė, kad gali būti sprendžiama tik dėl dalies žemės sklypo (0,20 ha) suteikimo nuosavybėn neatlygintinai statinių eksploatavimui. Pareiškėja 2021-07-23 kreipėsi su skundu į NŽT ir prašė panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2021-07-09 raštą bei tenkinti Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės 2018-10-19 prašymą „Dėl valstybinės žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai". Ginčijamu 2021-11-24 sprendimu NŽT skundo netenkino.

Ginčijamuose sprendimuose NŽT nurodė, jog Valstybinės žemės sklypų suteikimo nuosavybėn neatlygintinai religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-15 nutarimu Nr. 925 „Dėl Valstybinės žemės sklypų suteikimo nuosavybėn neatlygintinai religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams taisyklių patvirtinimo" (toliau – ir Taisyklės) 2 punkte reglamentuojama, kad religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams žemės sklypai nuosavybėn neatlygintinai suteikiami tik prie jų nuosavybės teise turimų pastatų ir kitų statinių ir tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems pastatams ir kitiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį, kaip pažymėta patvirtintame teritorijos planavimo dokumente ar žemės valdos projekte. Taisyklių 3 punkte nurodyta, jeigu pastatai ir kiti statiniai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atskirais objektais, kuriems eksploatuoti suformuojami atskiri žemės sklypai, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso religinei bendrijai, bendruomenei ar centrui ir kitiems asmenims, religinei bendrijai, bendruomenei ar centrui nuosavybėn neatlygintinai suteikiama šio žemės sklypo dalis, proporcinga religinės bendrijos, bendruomenės ar centro nuosavybės teise turimai pastatų ar kitų statinių daliai.

Taigi, religinei bendruomenei gali būti suteikiamas nuosavybėn tokio dydžio žemės sklypas, koks yra būtinas esamiems pastatams ir kitiems statiniams eksploatuoti, kaip pažymėta patvirtintame teritorijos planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, o teisės aktuose nėra numatyta kitų sąlygų, kurias būtų galima vertinti, siekiant suteikti religinei bendruomenei žemės sklypą nuosavybėn. Taisyklių 3 punktas gali būti taikomas tuo atveju, kai sprendžiama dėl neatlygintino suteikimo tik žemės sklypo dalies, proporcingos religinės bendrijos, bendruomenės ar centro nuosavybės teise turimai pastatų ar kitų statinių daliai, tik tuo atveju, jeigu pastatai ir kiti statiniai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atskirais objektais, kuriems eksploatuoti suformuojami atskiri žemės sklypai, būtų pareiškėjos valdomi kartu su kitais asmenimis, o šiuo atveju statinius valdo vien tik pareiškėja, bei, kai sklypai dar tik būtų formuojami, o ne jau suformuoti, kaip yra šiuo atveju.

Kaip jau minėta, Taisyklių 2 punktas aiškiai nurodo, kad religinėms bendruomenėms žemės sklypai nuosavybėn neatlygintinai suteikiami prie jų nuosavybės teise turimų pastatų ir kitų statinių tokio dydžio, kuris būtinas esamiems pastatams ir kitiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį bei kad žemės sklypo dydžio klausimas yra išsprendžiamas patvirtintame teritorijos planavimo dokumente ar žemės valdos projekte. Jau nuo 1997-06-03 galiojo šio žemės sklypo detalusis planas, patvirtintas Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 449, kurio planavimo tikslas ir buvo suformuoti žemės sklypą prie pareiškėjos nuosavybės teise turimų pastatų ir kitų statinių tokio dydžio, kuris būtinas esamiems pastatams ir kitiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Todėl darytina išvada, kad NŽT privalo perduoti pareiškėjos nuosavybėn tokį žemės sklypą, kuris pažymėtas patvirtintame teritorijos planavimo dokumente (detaliajame plane).

NŽT motyvas, kad šiuo atveju yra taikytinas Taisyklių 10.3 ir 11 punktai yra nepagrįstas. Taisyklių 10.3 punktas yra taikomas tik tuo atveju, jeigu religinei bendrijai, bendruomenei ar centrui nuosavybės teise priklauso tik pastato ar kito statinio dalis. Šiuo atveju pareiškėjai nuosavybės teise priklauso visi pastatai ir statiniai, esantys žemės sklype. Taisyklių 11 punktas gali būti taikomas, kai prašomas neatlygintinai suteikti žemės sklypas dar yra nesuformuotas. Šiuo atveju neginčijamai nustatyta, kad prašomas perduoti nuosavybėn žemės sklypas yra suformuotas minėtu 1997-06-03 detaliuoju planu, kuris yra galiojantis.

Atsiliepimas

Atsakovė nepagrįstai nurodė, jog būtų galima suteikti neatlygintinai pareiškėjos nuosavybėn 0,20 ha žemės sklypą. Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 2 dalis nustato, kad religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams, kurie veikė iki 1940-07-21, o jų nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, ir kurie nuosavybės teise turi pastatų ir kitų statinių, Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiami nuosavybėn neatlygintinai jų naudojami šiems pastatams ir kitiems statiniams eksploatuoti teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypai. Analogišką tvarką ir sąlygas neatlygintinio žemės sklypo suteikimo numato ir Taisyklių 2 punktas. Galiojančiu minėtu 1997-06-03 detaliuoju planu buvo suformuotos žemės sklypo ribos ir nustatytas jo dydis, tai patvirtina, kad pareiškėjos statinių aptarnavimui reikalingas būtent toks žemės sklypo plotas.

Pažymėjo, jog istoriškai susiklostė 8405 kv. m žemės sklypo plotas, kadangi remiantis eksperto A. V. 2003-06-10 paveldosaugos ekspertize, Kaune musulmonams naujose miesto kapinėse buvo duotas šiaurės rytų kampe 0,86 ha plotas. Taigi, pirminis musulmonų bendrijos kapinių sklypas užėmė 0,85 ha. Jis turėjo aiškias fiksuotas ribas. Šiaurės pusėje riba sutampa su (duomenys neskelbtini), rytuose teritoriją nuo (duomenys neskelbtini) skiria 1972 m. ant senosios ribos sumūryta akmeninė atraminė sienelė, pietinės ir vakarinės ribos išnyko parko erdvėje. Sklypas naudotas ne tik, kaip mirusių musulmonų laidojimo plotas, bet ir šios bendruomenės religinis ir kultūrinis centras. Čia stovėjo vieninteliai vidurio Lietuvoje maldos namai - mečetė, prieglauda, gyveno bendruomenės vyresnysis. Sklypo dydis per laiką nekito, keitėsi sklypo vidinis išplanavimas. Medinę, 1860 m. statytą mečetę 1930 m. pakeitė mūrinė. Palaipsniui išnyko projektiniai pagrindiniai takai, atriboję sklypą nuo kitų religinių bendruomenių sklypų. Viduje susidarė naujų takų tinklas. Tai buvo natūralus teritorijos raidos procesas, padiktuotas pastoviai kintančių poreikių. 1859 m. kapinių uždarymas ir fizinis sunaikinimas neatpažįstamai sudarkė sklypo teritoriją. Ji prarado savo autentišką vaizdą, išliko tik mūrinė mečetė.

NŽT Kauno miesto skyrius 2018-08-24 atliko patikrinimą vietoje ir nenustatė jokių pažeidimų, o priešingai pažymėjo, kad žemės sklypas yra naudojamas pagal pagrindinę tikslinę paskirtį. Būtent sąlygojama šių nustatytų aplinkybių NŽT priėmė sprendimą nenutraukti, o tęsti sutartinius santykius su pareiškėja. Ir vėlesnių patikrinimų metu nebuvo nustatyta jokių žemės sklypo naudojimo pažeidimų. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, todėl naikintinas, atsakovė įpareigotina suteikti neatlygintinai pareiškėjai nuosavybėn 0,8405 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su skundu nesutinka, atsiliepime į skundą nurodė ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. Pareiškėja siekia, kad jai būtų perduotas nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypas tokio dydžio, koks jai yra suformuotas ir nuo 1998-03-09 išnuomotas (0,8405 ha).

Nurodė, jog tiek Žemės reformos įstatyme, tiek Taisyklėse, reglamentuojančiose valstybinės žemės suteikimą nuosavybėn neatlygintinai, nustatyta, kad religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams žemės sklypai nuosavybėn neatlygintinai suteikiami tik prie jų nuosavybės teise turimų pastatų ir kitų statinių ir tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems pastatams ir kitiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį, kaip pažymėta patvirtintame teritorijos planavimo dokumente ar žemės valdos projekte. Taigi, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą religinės bendrijos, bendruomenės ir centrai, kuriems valstybinės žemės sklypai gali būti suteikiami nuosavybėn neatlygintinai, turi atitikti įstatymo nustatytus reikalavimus - jų veikla turėjo prasidėti iki 1940-07-21, jų iki 1940-07-21 turėtas nekilnojamasis turtas turėjo būti nacionalizuotas ar kitaip nusavintas, kreipimosi į NŽT dėl žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai metu jie nuosavybės teise turi valdyti statinius, kuriems eksploatuoti pagal paskirtį reikalingas šis žemės sklypas.

Minėtų teisės aktų normos nenustato, kad religinei bendrijai, bendruomenei ar centrui valstybinės žemės sklypas suteikiamas nuosavybėn neatlygintinai tik prie tokio šiuo metu nuosavybės teise valdomo pastato, kuris religinei bendrijai, bendruomenei ar centrui priklausė iki 1940-07-21 ir buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, t. y. religinės bendrijos bendruomenės ar centro šiuo metu nuosavybės teise valdomas pastatas nebūtinai turi būti tas pats, kuris buvo nacionalizuotas - teisės aktai numato galimybę valstybinės žemės sklypus suteikti nuosavybėn neatlygintinai prie įvairiais laikotarpiais įgytų ir šiuo metu turimų pastatų.

Aplinkybę, kad Kauno musulmonų religinė bendruomenė veikė iki 1940-07-21 ir tuo metu nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo turto, patvirtina III Kauno miesto mokesčių inspekcijos 1939 m. pažyma Nr. 7645, kurioje žemės sklypo bei namo, esančių (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), savininku nurodoma Kauno musulmonų religinė draugija, o kitoje to paties dokumento vietoje nurodoma Kauno musulmonų parapija.

Taisyklių 2 punktas numato, kad religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams žemės sklypai nuosavybėn neatlygintinai suteikiami tik prie jų nuosavybės teise turimų pastatų ir kitų statinių ir tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems pastatams ir kitiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį, kaip pažymėta patvirtintame teritorijos planavimo dokumente ar žemės valdos projekte. Jeigu pastatai ir kiti statiniai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atskirais objektais, kuriems eksploatuoti suformuojami atskiri žemės sklypai, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso religinei bendrijai, bendruomenei ar centrui ir kitiems asmenims, religinei bendrijai, bendruomenei ar centrui nuosavybėn neatlygintinai suteikiama šio žemės sklypo dalis, proporcinga religinės bendrijos, bendruomenės ar centro nuosavybės teise turimai pastatų ar kitų statinių daliai (Taisyklių 3 punktas).

Taigi, Kauno miesto musulmonų religinė bendruomenė yra specialus subjektas, kurio teisė neatlygintinai nuosavybėn įgyti žemės sklypą yra įtvirtinta Žemės reformos įstatyme ir Taisyklėse, tačiau, kaip jau minėta, pareiškėjai nuosavybėn neatlygintinai suteikiamas žemės sklypas gali būti tik tokio dydžio, kuris reikalingas statiniams eksploatuoti. Šiuo atveju žemės sklypo plotas yra 0,86 ha, Kauno mečetės ir inžinerinių statinių užimamas plotas - 157,60 kv. m. ir iš byloje esančių duomenų matyti, kad bendruomenės statiniams tinkamai funkcionuoti nėra naudojamas ir būtinas viso ploto žemės sklypas.

Pažymėjo, jog Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punkte numatyta, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių ir kt.). Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose. Taigi, žemės sklypai, kuriuose yra kapinės ar kiti visuomenės reikmėms naudojami objektai, negali būti perduodami nuosavybėn privatiems asmenims. Šiuo atveju žemės sklype yra buvusios kapinės, kurios yra saugomos kaip kultūros paveldo objekto - Kauno mečetės vertingosios savybės - planavimo sprendiniai - plano struktūra, kurią formuoja mečetė ŠR teritorijos dalyje, į PV nuo jos esanti pirmosios mečetės vieta, į ŠV - dviejų namų vietos bei senosios kapinės P ir ŠR teritorijos dalyse; žemės ir jos paviršiaus elementai - palaikai.

Pagal Kauno miesto savivaldybės bendrąjį planą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014-04-10 sprendimu Nr. T-209 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos 8 bendrojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Bendrasis planas), ginčo žemės sklypas patenka į miesto centro teritorijų funkcinę zoną, kuris pietuose ribojasi su kapinių teritorijos funkcine zona. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros vertybių registrą žemės sklypas yra nacionalinės reikšmės registrinio kultūros paveldo Karmelitų kapinių komplekso teritorijoje, kurioje yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas - Kauno mečetė. Tačiau nei Bendrojo plano, nei minėto detaliojo plano sprendiniuose nėra išskirta kapinių teritorija, pateikiama tik esama situacija: Kauno mečetės, takų, želdynų, statinių liekanų užimami plotai. Todėl darytina išvada, kad kapinių teritorija į žemės sklypą nepatenka. Šiuo atveju žemės sklypas yra suformuotas, tačiau nėra aišku, kokia žemės sklypo dalis turėtų būti suteikta neatlygintinai nuosavybėn Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta darytina išvada, kad pareiškėja turi pateikti NŽT Kauno miesto skyriui žemės sklypo planą, kuriame būtų pažymėta žemės sklypo dalis, kuri jai būtų suteikiama nuosavybėn neatlygintinai. Nesant tokių duomenų, nėra galimybės tenkinti pareiškėjos prašymą, prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl NŽT Kauno miesto skyriaus 2021-07-09 sprendimo Nr. 8SD-3629-(14.8.125E.) ir NŽT 2021-11-24 sprendimo Nr. 1T-29-(7.5), kuriais atsisakyta pareiškėjai suteikti neatlygintinai nuosavybėn prie jai nuosavybės teise priklausančių statinių 0,8405 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei nuo 1991-06-05 nuosavybės teise priklauso pastatas - kulto namai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 157,60 kv. m bei kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (kiemo aikštelė, fontanas, pastogė) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Kauno miesto valdyba 1993-10-05 potvarkiu Nr. 1203-v „Dėl žemės sklypo išnuomojimo Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei“ nusprendė išnuomoti Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei 0,4120 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau Kauno miesto valdybos 1997-06-03 sprendimu Nr. 449 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano ir miesto Valdybos 1993-10-05 potvarkio Nr. 1203-v pripažinimo netekusiu galios“ minėtas potvarkis buvo pripažintas netekusiu galios ir buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas, o Kauno apskrities viršininkui pasiūlyta šį žemės sklypą išnuomoti Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei ir sudaryti su ja 0,8405 ha ploto žemės sklypo nuomos sutartį. Žemės sklypas 0,8405 ha, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise yra valdomas NŽT.

Kauno apskrities viršininko administracijos 1998-01-28 įsakymu Nr. 01-528 „Dėl žemės sklypo išnuomojimo Kaune Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei“ ir 1998-03-09 Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu visas 0,8405 ha Žemės sklypas buvo išnuomotas pareiškėjai.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-08-13 įsakymu Nr. A-2388 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo pakeitimo“ buvo nustatytas ir 2018-05-24 įregistruotas Žemės sklypo naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatytas naujas Žemės sklypo naudojimo būdas, pareiškėja 2018-06-22 kreipėsi į NŽT su prašymu pakeisti minėtą sutartį.

NŽT, atlikusi patikrinimą dėl Žemės sklypo naudojimo, pažeidimų nenustatė ir tenkino prašymą. NŽT Kauno miesto skyriaus 2018-08-31 įsakymu Nr. 8VĮ-906-(14.8.2.) „Dėl valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), 1998-03-09 nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“ ir 2018-09-05 susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) sutartis buvo pakeista.

Pareiškėja 2018-10-16 su prašymu kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių dėl Žemės sklypo suteikimo neatlygintinai nuosavybėn Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei prie jai nuosavybės teise priklausančio pastato. NŽT 2019-03-05 sprendimu Nr. 8SD-1210-(14.8.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ prašymo netenkino ir nurodė, jog visas Žemės sklypas negali būti suteiktas nuosavybėn neatlygintinai, kad atsakovas dėl Žemės sklypo dalies suteikimo nuosavybėn neatlygintinai galės spręsti tik tada, kai bus pateiktas Žemės sklypo planas su išskirtomis dalimis statinių eksploatavimui.

NŽT sprendimą pareiškėjai apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, kurie 2019-12-12 sprendimu administracinėje byloje Nr.eI-4740-423/2019 pareiškėjos skundą patenkino ir NŽT 2019-03-05 raštą panaikino bei įpareigojo NŽT išnagrinėti pareiškėjos 2018-10-19 prašymą iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021-04-07 nutartimi minėtą sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėja 2021-06-21 su pakartotiniu prašymu kreipėsi į NŽT ir prašė vykdyti įsiteisėjusį Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019-12-12 sprendimą ir suteikti 0,8405 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės nuosavybėn neatlygintinai. NŽT Kauno miesto skyrius 2021-07-09 ginčijamu sprendimu Nr. 8SD-3629-(14.8.125 E.) pareiškėjų skundo netenkino ir nurodė, kad gali būti sprendžiama tik dėl dalies (0,20 ha) žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai statinių eksploatavimui. Pareiškėja 2021-07-23 kreipėsi su skundu į NŽT ir prašė panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2021-07-09 sprendimą bei tenkinti Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės 2018-10-19 prašymą „Dėl valstybinės žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai". Ginčijamu 2021-11-24 sprendimu NŽT skundo netenkino.

Byloje taikytinos teisės normos, reglamentuojančios žemės sklypų suteikimo neatlygintinai religinėms bendruomenėms tvarką ir sąlygas, o būtent Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 2 dalis bei Valstybinės žemės sklypų suteikimo nuosavybėn neatlygintinai religinėms bendrijoms, centrams ir bendruomenėms taisyklės. Šie teisės aktai numato, jog religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams žemės sklypai nuosavybėn neatlygintinai suteikiami tik prie jų nuosavybės teise turimų pastatų ir kitų statinių ir tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems pastatams ir kitiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį, kaip pažymėta patvirtintame teritorijos planavimo dokumente ar žemės valdos projekte. Sprendimą dėl žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai religinei bendrijai, bendruomenei ar centrui priima NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Žemės sklypų suteikimo nuosavybėn neatlygintinai dokumentus rengia NŽT teritorinis padalinys pagal žemės sklypų buvimo vietą.

Pažymėtina, kad pareiškėja atsakovui su prašymu buvo pateikusi visus dokumentus, numatytus Taisyklių 7 punkte. Šios aplinkybės NŽT neginčija. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad Kauno miesto musulmonų religinė bendruomenė veikė iki 1940-07-21 ir tuo metu nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo turto. Tai patvirtina III Kauno miesto mokesčių inspekcijos 1939 m. pažyma Nr. 7645, kurioje žemės sklypo bei namo, esančių (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) savininku nurodoma Kauno musulmonų religinė draugija, o kitoje to paties dokumento vietoje nurodoma Kauno musulmonų parapija.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja yra specialus subjektas, kurios valdomų statinių eksploatacija nėra tapati gyvenamųjų ar komercinės paskirties statinių eksploatacijai, kad religinės bendruomenės maldos namų eksploatacija gali būti susijusi su specifinių religinių apeigų atlikimu šalia šių pastatų, kad ginčo teritorijoje istoriškai egzistavo musulmonų kapinės, kad Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei nuo 1997 metų buvo išnuomotas visas 0,8405 ha žemės sklypas.

Taisyklių 2 punktas taip pat numato, kad religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams žemės sklypai nuosavybėn neatlygintinai suteikiami tik prie jų nuosavybės teise turimų pastatų ir kitų statinių ir tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems pastatams ir kitiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį, kaip pažymėta patvirtintame teritorijos planavimo dokumente ar žemės valdos projekte. Nuo 1997-06-03 galioja ginčo žemės sklypo detalusis planas, kurio planavimo tikslas ir buvo suformuoti žemės sklypą prie pareiškėjos nuosavybės teise turimų pastatų ir kitų statinių tokio dydžio, kuris būtinas esamiems pastatams ir kitiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Kauno apskrities viršininko administracijos 1998-01-28 įsakymu Nr. 01-528 „Dėl žemės sklypo išnuomojimo Kaune Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei“ ir 1998-03-09 Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu visas 0,8405 ha Žemės sklypas buvo išnuomotas pareiškėjai. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-08-13 įsakymu Nr. A-2388 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo pakeitimo“ buvo nustatytas ir 2018-05-24 įregistruotas Žemės sklypo naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatytas naujas Žemės sklypo naudojimo būdas, pareiškėja 2018-06-22 kreipėsi į NŽT su prašymu pakeisti minėtą sutartį. NŽT, atlikusi patikrinimą dėl Žemės sklypo naudojimo, pažeidimų nenustatė ir tenkino prašymą. NŽT Kauno miesto skyriaus 2018-08-31 įsakymu Nr. 8VĮ-906-(14.8.2.) „Dėl valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), 1998-03-09 nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“ ir 2018-09-05 susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) sutartis buvo pakeista.

Žemės sklypas (buvo) yra naudojamas pagal paskirtį. NŽT Kauno miesto skyrius 2018-08-24 atliko patikrinimą vietoje ir patikrinimo akte Nr. 8ŽN-141-(14.8.71) nenustatė jokių pažeidimų, nurodė, kad Žemės sklypas yra naudojamas pagal pagrindinę tikslinę paskirtį. Būtent sąlygojama šių nustatytų aplinkybių NŽT priėmė sprendimą nenutraukti, o tęsti sutartinius santykius su pareiškėja ir pakeisti nuomos sutartį. NŽT Kauno miesto skyriaus pateiktuose Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktuose (2019-11-29 Nr. FD-1119-(14.8.129.), 2021-07-07 Nr. FD-474-(14.8.129.), 2022-06-09 Nr. FD-1983-(14.8.129.) taip pat nenustatyti pažeidimai dėl Žemės sklypo naudojimo.

Kaip jau minėta, galiojančiu 1997-06-03 detaliuoju planu, patvirtintu Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 449, kurio planavimo tikslas ir buvo suformuoti žemės sklypą prie pareiškėjos nuosavybės teise turimų pastatų ir kitų statinių tokio dydžio, kuris būtinas esamiems pastatams ir kitiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį, suformuotos žemės sklypo ribos ir nustatytas sklypo dydis, reikalingas esantiems statiniams eksploatuoti. Detalusis planas yra galiojantis.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad istoriškai susiklostė Žemės sklypo 8405 kv. m plotas. Remiantis eksperto A. V. 2003-06-10 paveldosaugos ekspertize, Kaune musulmonams naujose miesto kapinėse buvo duotas šiaurės rytų kampe 0,86 ha plotas. Pirminis musulmonų bendrijos kapinių sklypas užėmė 0,85 ha, jis turėjo aiškias fiksuotas ribas: šiaurės pusėje riba sutampa su (duomenys neskelbtini), rytuose teritoriją nuo (duomenys neskelbtini) skiria 1972 m. ant senosios ribos sumūryta akmeninė atraminė sienelė, pietinės ir vakarinės ribos išnyko parko erdvėje. Sklypas naudotas ne tik, kaip mirusių musulmonų laidojimo plotas, bet ir šios bendruomenės religinis ir kultūrinis centras. Čia stovėjo vieninteliai vidurio Lietuvoje maldos namai - mečetė, prieglauda, gyveno bendruomenės vyresnysis. Sklypo dydis per laiką nekito, keitėsi sklypo vidinis išplanavimas. Medinę, 1860 m. statytą mečetę 1930 m. pakeitė mūrinė. Palaipsniui išnyko projektiniai pagrindiniai takai, atriboję sklypą nuo kitų religinių bendruomenių sklypų. Viduje susidarė naujų takų tinklas. Tai buvo natūralus teritorijos raidos procesas, padiktuotas pastoviai kintančių poreikių. 1859 m. kapinių uždarymas ir fizinis sunaikinimas neatpažįstamai sudarkė sklypo teritoriją, ji prarado savo autentišką vaizdą, išliko tik mūrinė mečetė.

Lietuvos Respublikos Kultūros ir švietimo ministerijos 1990-09-13 raštu Nr. 41-10-91 „Dėl Kauno mečetės grąžinimo Kauno musulmonų religinei bendruomenei" ir M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus 1991-06-05 perdavimo-priėmimo aktu pareiškėjai buvo perduoti TSRS (LTSR) įstatymais nacionalizuoti ar kitaip neteisėtai nusavinti Pastatas - Kultūros namai ir Kiti inžineriniai statiniai - Kiemo statiniai, esantys Žemės sklype. Pareiškėja, atgavusi statinį ir pateikus prašymą NŽT, siekia šiai teritorijai ir statiniui vėl suteikti pirminę istorinę funkciją, reguliariai rengia bendruomenės šventes, yra gavusi finansavimą ir rekonstravusi mūrinę mečetę, taip pat parengė Žemės sklypo tvarkybos darbų projektą, Tvoros, automobilių stovėjimo aikštelės, inžinierinio statinio – įvažos statybos ir takų dangos keitimo projektą (jį suderino Kauno miesto savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos), kuriais numatomas Žemės sklypo sutvarkymas, teritorijos aptvėrimas ažūrine metaline tvora pagal buvusią autentišką tvorą, suplanuota visoje teritorijoje atlikti žemės lyginimo darbus ir naujai įrengti veją, panaudoti esamą tereno viršutinę dirvožemio dalį, įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, įvažą, pakeisti takų dangą. Buvusios medinės mečetės vietoje bendruomenės reikmėms pareiškėja siekia pastatyti bendruomenės namą, kaip maldos namų priklausinį.

Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punkte numatyta, kad žemės neprivatizuojama, jeigu ji užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių ir kt.). Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose. Šiuo atveju atsakovė prašymo netenkino iš esmės motyvuodama, kad Kauno mečetės ir inžinerinių statinių užimamas plotas - 157,60 kv. m., todėl bendruomenės statiniams tinkamai funkcionuoti nėra naudojamas ir nėra būtinas viso ploto Žemės sklypas, kad dalis sklypo naudojama visuomenės poreikiams tenkinti. Tačiau šiam teiginiui pagrįsti atsakovė nepateikė jokių objektyvių, neginčijamų ir patikimų įrodymų. Priešingai, jau minėti bylos duomenys (Detalusis planas, Valstybinės žemės nuomos sutartis, Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktai) patvirtina, kad visas Žemės sklypas yra reikalingas ir naudojamas esamiems statiniams eksploatuoti ir byloje nėra duomenų, kad dalis sklypo naudojama ar yra reikalinga visuomenės reikmėms.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atsakovas nurodė, kad nei pagal Kauno miesto savivaldybės bendrojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014-04-10 sprendimu Nr. T-209 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos 8 bendrojo plano patvirtinimo“, nei pagal minėto detaliojo plano sprendinius nėra išskirta kapinių teritorija, pateikiama tik esama situacija: Kauno mečetės, takų, želdynų, statinių liekanų užimami plotai. Todėl darytina išvada, kad kapinių teritorija į žemės sklypą nepatenka.

Taisyklių 3 punkte nustatyta, jeigu pastatai ir kiti statiniai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atskirais objektais, kuriems eksploatuoti suformuojami atskiri žemės sklypai, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso religinei bendrijai, bendruomenei ar centrui ir kitiems asmenims, religinei bendrijai, bendruomenei ar centrui nuosavybėn neatlygintinai suteikiama šio žemės sklypo dalis, proporcinga religinės bendrijos, bendruomenės ar centro nuosavybės teise turimai pastatų ar kitų statinių daliai.

Taigi, Taisyklių 3 punktas gali būti taikomas tik tuo atveju, jeigu pastatai ir kiti statiniai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atskirais objektais, kuriems eksploatuoti suformuojami atskiri žemės sklypai, būtų pareiškėjos valdomi kartu su kitais asmenimis, o šiuo atveju statinius valdo vien tik pareiškėja (kitų duomenų byloje nėra), bei, kai sklypai dar tik būtų formuoji, o ne jau suformuoti, kaip yra šiuo atveju.

Tais pačiais motyvais šioje ginčo situacijoje netaikytini ir Taisyklių 10.3 ir 11 punktai, kadangi, kaip jau ir minėta, pareiškėjai nuosavybės teise priklauso visi pastatai ir statiniai, esantys Žemės sklype, ir prašomas perduoti jos nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypas yra suformuotas 1997-06-03 patvirtintu detaliuoju planu.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15, 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, pareiškėjos skundas tenkintinas, ginčijami atsakovės sprendimai naikintini (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.), atsakovė įpareigotina per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl neatlygintino suteikimo pareiškėjai nuosavybėn 0,8405 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja Kauno miesto musulmonų religinė bendruomenė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 5082,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą byloje.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas šioje byloje tenkintinas, ji įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Minėta nuostata suponuoja, jog proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr., pvz., LVAT 2012-02-10 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, 2013-04-08 nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013).

Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjai šioje byloje teikė advokatė L. D.. Pareiškėja pateikė PVM sąskaitas faktūras ir banko sąskaitos išrašus, kurie patvirtina, kad ji realiai patyrė minėtas bylinėjimosi išlaidas.

Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Pareiškėja prašo priteisti: 72,60 Eur už prašymo parengimą NŽT dėl žemės sklypo suteikimo neatlygintinai pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, 363,00 Eur už skundo parengimą NŽT direktoriui dėl 2021-07-09 NŽT Kauno miesto skyrius rašto Nr. 8SD-3629-(14.8.125E.) panaikinimo, 145,20 Eur už skundo parengimą Žemės ūkio ministerijai dėl NŽT Kauno miesto skyrius veiksmų, 290,40 Eur už skundo parengimą Seimo kontrolieriaus tarnybai dėl NŽT Kauno miesto skyrius veiksmų.

Kadangi iš bylos duomenų matyti, kad teisinė pagalba ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka buvo teikiama nuo 2021-07-22 iki 2021-07-23 (2021 m. III ketvirtyje), nagrinėjamu atveju, Rekomendacijose numatytų koeficientų pagrindu imtinas 2021 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis. Prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijų 8.1 punkte nustatytą maksimalų užmokesčio advokatui už skundo rengimą dydį (2021 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 1517,40 Eur x 0,3 = 455,22 Eur), todėl maksimali priteistina suma už teisinę pagalbą ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka galėtų būti 455,22 Eur.

Pareiškėja prašo priteisti 3630,00 Eur už skundo teismui parengimą. Maksimali priteistina suma už skundo teismui parengimą duotu laikotarpiu (2021 m. IV ketvirtis) pagal Rekomendacijų 8.2 punktą sudaro 3916 Eur (2021 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 1566,40 Eur x 2,5).

Pareiškėja taip pat prašo priteisti: 290,40 Eur už pasirengimą 2022-03-31 9.00 val. teismo posėdžiui ir 290,40 Eur už atstovavimą 2022-03-31 9.00 val. teismo posėdyje. Teisinių paslaugų ataskaitoje nurodoma, kad pasirengimas 2022-03-31 teismo posėdžiui truko 2 valandas. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad 2022-03-31 teismo posėdis buvo atidėtas, į posėdį proceso dalyviai neatvyko, tačiau, kaip matyti, teismo posėdžiai, kuriuose pareiškėją atstovavo advokatė L. D., vyko 2022-05-31 ir 2022-06-21. 2022-05-31 teismo posėdis truko 10 min., o 2022-06-21 teismo posėdis truko 1 val. 48 min., bendra posėdžių trukmė – 1 val. 58 min. Rekomendacijų 9 punkte numatyta, kad minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda, taigi, atstovavimas teismo posėdžiuose iš viso (suapvalinus) truko 2 valandas. Bendras atstovavimo ir pasirengimo teismo posėdžiams laikas, nurodomas prašyme, sudaro 4 valandas. Maksimali priteistina suma už 4 valandų trukmės pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, kurie vyko 2022 m. II ketvirtyje, pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, galėtų būti 671,72 Eur ((1679,30 Eur x 0,1) x 4).

Pareiškėjai už teisinę pagalbą ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, skundo parengimą ir pateikimą teismui, pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą juose, maksimaliai gali būti priteista 5042,94 Eur (455,22 Eur + 3916 Eur + 671,72 Eur).

Detalūs kriterijai, į kuriuos atsižvelgtina nustatant atstovavimo išlaidų atlyginimo dydį, nurodyti Rekomendacijose: bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje, būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, šalių elgesys proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudos bei kitos svarbios aplinkybės (Rekomendacijų 2 punktas).

Pareiškėja prašo iš atsakovės priteisti 5082,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą byloje, tačiau su tokiu patirtų išlaidų įvertinimu teisėjų kolegija nesutinka. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šioje byloje išnagrinėtas ginčas yra betarpiškai susijęs su administracinėje byloje Nr. eI-4740-423/2019 nagrinėtu ginču, kuris kilo dėl to paties pagrindo – atsakovei atsisakius pareiškėjai suteikti neatlygintinai nuosavybėn prie jai nuosavybės teise priklausančio pastato žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl pareiškėjai priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžio, turi būti atsižvelgiama į bylos pobūdį, apimtį, bylos sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, pareiškėjos atstovės suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, taip pat į tai, jog advokatė L. D. pareiškėją atstovavo administracinėje byloje Nr. eI-4740-423/2019, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas, susijęs su šioje administracinėje byloje minima teritorija, abiejose bylose nagrinėtos analogiškos faktinės ir teisinės aplinkybės, todėl advokatei teisiniai santykiai nebuvo nauji, reikalavo mažesnių advokato darbo ir laiko sąnaudų. Šioje administracinėje byloje nagrinėjamas klausimas nėra sudėtingas, nereikalauja specialių žinių, byloje nėra sprendžiamas teisinių klausimų naujumas, reikalaujantis didelių advokato darbo laiko sąnaudų, todėl daroma išvada, jog iš atsakovės priteistina išlaidų 5082,00 Eur dydžio suma yra per didelė. Įvertinus aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 3500,00 Eur.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės priteistina 3500, 00 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjos naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 - 41, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Skundą patenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2021-07-09 sprendimą Nr. 8SD-3629-(14.8.125E.) „Dėl informacijos pateikimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021-11-24 sprendimą Nr. 1T-29-(7.5) „Dėl Kauno musulmonų religinės bendruomenės skundų išnagrinėjimo“.

Įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl neatlygintino suteikimo pareiškėjai nuosavybėn 0,8405 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Patenkinti pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš dalies.

Priteisti pareiškėjai Kauno miesto musulmonų religinei bendruomenei iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 3500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Jolanta MedvedevienėRamūnas ŠarkaAsta Urbonienė