Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas Lietuvos kapucinų Lurdo viceprovincija kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2013 m. gruodžio 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) direktoriaus sprendimą Nr. lSS-(3.5)-2615; 2) panaikinti Tarnybos Jurbarko skyriaus 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 32SS-(14.32.7)-23; 3) įpareigoti Tarnybą priimti naujus sprendimus dėl pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 23 d. prašymo reg. Nr. 32GS-27 dėl įsakymų priėmimo, neatlygintinai suteikiant valstybinius žemės sklypus unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, esantį „(duomenys neskelbtini)“, ir žemės sklypo dalies unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“ dalį, esančią „(duomenys neskelbtini)“, nuosavybėn religinei bendrijai Lietuvos kapucinų Lurdo provincijai, kurie suformuoti pareiškėjo lėšomis prie jiems nuosavybės teise turimų pastatų ir kitų statinių.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2011 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 930 „Dėl nekilnojamojo turto perdavimo“ religinei bendruomenei Lietuvos kapucinų Lurdo viceprovincijai buvo grąžinti pastatai ir statiniai, kurie buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyrių, prašydamas neatlygintinai suteikti valstybinius žemės sklypus neatlygintinai nuosavybėn religinei bendrijai Lietuvos Kapucinų Lurdo provincijai. Pareiškėjas Nacionalinei žemės tarnybai 2013 m. lapkričio 7 d. pateikė skundą dėl Jurbarko skyriaus neveikimo ir vilkinimo priimti sprendimus. 2013 m. lapkričio 11 d. NŽT Jurbarko skyrius priėmė sprendimą, kuriuo prašymo netenkino, nurodydamas teikti papildomus dokumentus, patvirtinančius, jog pareiškėjas yra Plungės kapucinų vienuolyno teisių perėmėjas. Mano, kad šis sprendimas nepagrįstas ir naikintinas, nes pažeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 925 “Dėl valstybinės žemės sklypų suteikimo nuosavybėn neatlygintinai religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams taisyklių patvirtinimo“ 13 punkte nustatyti sprendimo priėmimo terminai, taip pat šių Taisyklių 14 punktas. Pažymėjo, kad byloje esantys dokumentai patvirtina, jog pareiškėjas yra Plungės kapucinų vienuolyno teisių perėmėjas, be to, prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir kitų statinių jiems eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį jų prašymu ir lėšomis yra suformuoti būtini žemės sklypai, todėl žemės sklypas, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, esantis „(duomenys neskelbtini)“ ir žemės sklypo, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“, dalis, esanti „(duomenys neskelbtini)“, turi būti suteikti neatlygintinai. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2013 m. gruodžio 6 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos priėmė sprendimą Nr. 1SS-(3.5)-2615. Mano, kad šis sprendimas taip pat neteisėtas, kadangi nemotyvuotas ir neargumentuotas. Nurodė, kad religinė bendrija veikė ir turėjo turtą, kuris buvo nacionalizuotas, kad pareiškėjas yra Plungės kapucinų vienuolyno teisių perėmėjas ir tai patvirtina jo minėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 930 bei dokumentai, kurie pateikti žemės sklypų formavimo ir paženklinimo kadastrinėje byloje ir nagrinėjamoje byloje. Be to, pabrėžė, kad išduodamas leidimą formuoti sklypus po pastatais, atsakovas sutiko ir nekėlė jokių reikalavimų, kad nėra galimybės sklypus suteikti neatlygintinai. Atsakovas teigia, kad priimdamas ginčijamą aktą, atsakovas pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, taip pat 31 straipsnio, 40 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus .