- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-24
- Bylos Nr.
- e2A-1206-852/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02917-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- AB „Kauno energija“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Kauno energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 1107,38 Eur skolos už ieškovės tiektą šilumos energiją nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d., 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad ji tiekia šilumos energiją butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir kurį patikėjimo teise valdo valstybės įmonė Turto bankas. Nuosavybės teisės į pirmiau nurodytą butą Lietuvos Respublikai perėjo paveldėjimo teisės pagrindu, (duomenys neskelbtini) mirus ankstesniam buto savininkui A. B., kuris butą nuosavybės teise valdė nuo (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad ieškovė, sužinojusi apie buvusio buto savininko A. B. mirtį ir buto perėmimą, 2016 m. gegužės 31 d. atsakovei pateikė PVM sąskaitą faktūrą serija KERI Nr. 160510000090 dėl susidariusios skolos apmokėjimo, tačiau skola nebuvo padengta. Ieškovės teigimu, mirus buto savininkui (duomenys neskelbtini), atsakovė įgijo pareigą atsiskaityti už susidariusią skolą. Paaiškino, kad atsakovė atlieka dalinius mokėjimus, todėl jais ieškovė dengia seniausią buto skolą, o neapmokėta skolos dalis sudaro 1107,38 Eur (įskaičius atsakovės atliktus mokėjimus). Ieškovė nurodo, kad nors dalis prašomos priteisti skolos (584,21 Eur) susidarė iki palikėjo A. B. mirties, tačiau atsakovei tenka pareiga padengti visą skolą, nes skolos faktas butui buvo išviešintas – butas tiek iki palikėjo mirties, tiek ir po jos buvo areštuotas, todėl laikytina, kad ieškovė tinkamai pareiškė savo finansinius reikalavimus. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad į prašomą priteisti skolą nėra įskaityta 2010 m. balandžio 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu už akių priteista 4181,13 Lt (1210,94 Eur) skola, susidaranti iš 2844,81 Lt (823,91 Eur) skolos už šilumos energiją per laikotarpį nuo 2002 m. spalio 1 d. iki 2010 m. vasario 1 d. bei 1336,32 Lt (387,03 Eur) skola už šilumos energiją karštam vandeniui ruošti per laikotarpį nuo 2003 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. vasario 1 d. Ieškovės prašoma priteisti 1107,38 Eur skola už ieškovės parduotą šilumos energiją yra per laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, pateikė atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, kuriuo su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovė prašė atmesti kaip nepagrįstą patikslinto ieškinio reikalavimą priteisti ieškovės naudai iš atsakovės skolą už suvartotą šilumos energiją už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (iki palikėjo mirties) taip pat 5 proc. metinių palūkanų už šią sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo; taip pat prašė įpareigoti ieškovę pateikti patikslintus skolos skaičiavimus, atmesti kaip nepagrįstus patikslinto ieškinio reikalavimus priteisti ieškovės naudai 5 procentus metinių palūkanų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo skaičiuojant nuo nesumokėtos skolos už suvartotą šilumos energiją už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) Atsiliepime atsakovė pažymėjo, kad ieškovė nurodė bendrą skolą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini), nors iki (duomenys neskelbtini) buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku buvo A. B.. Atsakovė nurodė, kad valstybei nuosavybės teisė į šį butą po A. B. mirties perėjo tik nuo (duomenys neskelbtini) Ieškovė apie savo finansinį reikalavimą mirusiojo įpėdiniams privalėjo pareikšti per tris mėnesius po palikėjo mirties, tačiau byloje nėra duomenų, kad tai buvo padaryta, todėl yra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, per kurį buvo galima pareikšti prašymą teismui atnaujinti terminą kreditoriniams reikalavimams mirusiojo įpėdiniams pareikšti, t. y. kreditoriaus reikalavimas nėra pareikštas įstatymo nustatyta tvarka, nes ieškovė į atsakovę kreipėsi tik 2016 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. 20-3310 (į Valstybinę mokesčių inspekciją 2016 m. kovo 16 d. raštu Nr. 20-1015). Skola, susidariusi iki skolininko mirties negali būti priteisiama, todėl ieškovės reikalavimas priteisti skolą už suvartotą šilumos energiją už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstas. Atsakovė taip pat nurodė, jog Turto areštų registro duomenimis, išieškotojos akcinės bendrovės „Kauno energija“ naudai skolos priteistos Kauno miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. 2-10087-451 pagrindu išieškojimą vykdo antstolis R. B.. Atsakovė nurodo, kad areštas uždėtas tik už skolą, susidariusią nuo (duomenys neskelbtini), kuri nėra ginčo dalyku nagrinėjamoje byloje. Dėl šioje byloje ginčo dalyku esančios 1107,38 Eur skolos išieškojimo nei iki palikėjo mirties, nei po to, areštas nebuvo uždėtas ir ši skola nebuvo išviešinta per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, t. y. iki 2013 m. gegužės 13 d. Atsiliepime atsakovė taip pat nurodė, kad sutinka dėl skolos už suvartotą šilumos energiją už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) priteisimo iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, jei bus pateikti tikslūs skaičiavimai, kurie atitiks skolos susidarymo laikotarpį bei atskaičiuotas jau sumokėtas atsakovės sumas. Atsakovės teigimu, ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra nepagrįstas, nes valstybė, paveldėjusi A. B. turtą, neperėmė prievolės mokėti 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes palikėjo mirties momentu tokia prievolė A. B. neegzistavo. Tuo atveju, jei palikėjo pareiga mokėti procesines palūkanas būtų atsiradusi dar iki jo mirties, ji būtų paveldima tokia pačia tvarka, kaip ir kitas palikėjo turtas ar pareigos. Ieškovė nėra įstatymų nustatyta tvarka pareiškusi finansinio reikalavimo mirusiojo A. B. įpėdiniui, todėl reikalavimas priteisti procesines palūkanas už skolą, susidariusią iki A. B. mirties, t.y. iki (duomenys neskelbtini), yra netenkintinas dar ir dėl to, kad reikalavimas dėl pagrindinės skolos priteisimo yra nepagrįstas.
3. Ieškovė 2018 m. kovo 13 d. pateikė teismui dubliką, kuriame palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir argumentus. Papildomai nurodė, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. A. B. mirė (duomenys neskelbtini), taigi ši diena laikytina palikimo atsiradimo diena, nuo kurios visos prievolės, susijusios su paveldimu turtu, tampa naujojo savininko prievolėmis, šiuo atveju atsakovės, nepriklausomai nuo to, kada ji įformina palikimo perėjimo jai faktą. Ieškovė dublike taip pat nurodė, kad į bylą pateikti išsamūs atsakovės skolą pagrindžiantys dokumentai: nuo 2010 m. kovo 9 d. iki palikėjo mirties ((duomenys neskelbtini)), skola yra 584,21 Eur; skola, susidariusi po palikėjo mirties (t. y. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini)) yra 523,17 Eur. Kadangi šios sumos atsakovė neapmokėjo, tai skola po 2016 m. gegužės mėnesio visose paskesnėse ieškovės išrašytose sąskaitose atsakovei buvo fiksuojama kaip „likutis“, prie kurio pridedami einamieji priskaitymai butui. Ieškovė atsakovės per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) atliktus mokėjimus įskaitė į seniausią palikėjo A. B. skolą, susidariusią nuo (duomenys neskelbtini), atitinkamai, ir ieškiniu prašomos priteisti skolos laikotarpis formuojamas ne nuo (duomenys neskelbtini), kada pradėjo formuotis skola iki palikėjo mirties, tačiau atsakovės atliktų mokėjimų sumai nukeliamas į (duomenys neskelbtini) Ieškovės teigimu, įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku. Atsakovei nevykdant prievolės padengti paveldėtos ir jos paties įgytos skolos, ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, todėl procesinėmis palūkanomis turi būti kompensuojami kreditoriaus nuostoliai. Atsakovė privalo sumokėti ne tik procesines palūkanas, tačiau ir kitas ieškovės dėl priverstinio skolos išieškojimo patirtas išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovė 2018 m. kovo 21 d. pateikė teismui tripliką, kuriame palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, jog 2010 m. balandžio 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10087-451/2010 iš A. B. buvo priteista 4318,13 Eur skola už šilumos energiją laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), ir turto areštas išieškotojo naudai buvo uždėtas tik už šį laikotarpį susidariusią skolą, o ne už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) Dėl 584,21 Eur skolos už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (palikėjo mirties) nebuvo pareikštas finansinis reikalavimas laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė savavališkai sprendė, kokias skolas turi teisę dengti ir jas dengė atsakovės sąskaita, nors teisės į šių skolų atlyginimą nebeturėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 29 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, 245,84 EUR skolos už ieškovės parduotą šilumos energiją butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini), 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą (245,84 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. sausio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 13,67 EUR bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės AB „Kauno Energija“ naudai; kitą ieškinio dalį atmesti.
6. Teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 21 d. sprendimu iš palikėjo (kol jis dar buvo gyvas) priteisė ieškovės naudai 4181,13 Lt skolos, 137 Lt delspinigių, 137 Lt žyminio mokesčio, 5,9 Lt už duomenų gavimą, t.y. iš viso 4461,03 Lt (4181,13+137+137+5,9) ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos skolos (4318,13 Lt) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. kovo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši skola yra priteista už patiektą šilumos energiją patalpų šildymui nuo (duomenys neskelbtini) ir už patiektą šilumos energiją karštam vandeniui ruošti nuo (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 24 d. išdavė ieškovei vykdomąjį raštą dėl pirmiau minėto 2010 m. balandžio 21 d. sprendimo. VĮ Registrų centras nuo 2010 m. spalio 11 d. buvo įregistruotas turto, t.y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), areštas. Šis areštas uždėtas už skolą, susidariusią nuo 2002 spalio 1 d. iki 2010 m. vasario 1 d. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė palikėjas A. B., 2015 m. birželio 29 d. palikėjo A. B. butas, esantis (duomenys neskelbtini), remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu ir palikimo perėjimo valstybei liudijimu, perėjo atsakovei. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovė už paslaugas (šilumos energiją) suteiktas nuo 2010 m. vasario mėnesio (įskaitant vasario mėnesį) iki palikėjo mirties yra išrašiusi sąskaitas faktūras 584,21 Eur sumai, o už paslaugas, suteiktas nuo palikėjo mirties iki 2016 m. balandžio (įskaitant balandžio mėnesį), yra išrašiusi sąskaitas faktūras 523,17 Eur sumai. Ieškovė už paslaugas, suteiktas nuo 2016 m. spalio (įskaitant spalio mėnesį) iki 2017 m. lapkričio 1 d., yra išrašiusi sąskaitas faktūras 148,78 Eur sumai. Atsakovė už iki 2017 m. lapkričio 1 d. teiktas paslaugas yra sumokėjusi ieškovei 277,33 Eur.
7. Spręsdamas dėl 584,21 Eur skolos už ieškovės parduotą šilumos energiją nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. vasario 13 d. teismas nurodė, kad šį reikalavimą atmeta. Teismas pažymėjo, kad CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas kasacinio teismo praktiką, 2016 m. kovo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016, išaiškino, kad tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme. Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, teismų praktika aptariamos kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad mirusio asmens kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytos reikalavimų pareiškimo tvarkos bei terminų ir tais atvejais, kai mirusio skolininko turtą paveldi valstybė, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualiosios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013; 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1024-450/2017; 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1304-614/2017; 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1378-553/2017; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1464-881/2017; kt.). Teismas pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje, kuria savo procesiniuose dokumentuose remiasi ir ieškovė, yra nurodoma, kad skolos (finansinio reikalavimo) faktas gali būti išviešinamas tiek iki palikėjo mirties, tiek po jos, tačiau turi būti laikomasi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad turto arešto taikymas ir vieno reikalavimo išviešinimas negali būti laikomas reiškiančiu ir kito reikalavimo išviešinimą palikėjo įpėdiniui, nepaisant to, jog antras reikalavimas yra to paties kreditoriaus tam pačiam skolininkui (Vilniaus miesto apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1039-910/2018). Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieškiniu reikalaujamos skolos faktas per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą išviešintas nebuvo. Byloje esantis pranešimas apie skolą datuojamas 2016 m. rugpjūčio 5 d. Teismo vertinimu, tai, kad uždedant areštą butui pagal Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą buvo išviešinta kita (senesnė) skola, priteista Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. sprendimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad buvo išviešintos visos skolos, įskaitant ir atsirasiančias ateityje. Teismas pažymėjo, kad šio aiškinimo nekeičia ir tas faktas, kad palikimą nagrinėjamu atveju priėmė valstybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Be to, teismas pažymėjo, kad įstatyme nenumatyta galimybės perduoti palikėjo įpėdiniams reikalavimus, apie kuriuos nebuvo pareikšta per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą, nepratęsus šio termino. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas skatina skolininko kreditorius domėtis skola ir nedelsti apie savo reikalavimus pranešti skolininko įpėdiniams, kai tik sužinoma apie skolininko mirtį. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Atsižvelgdamas į išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir byloje nustatytas aplinkybes, kad 584,21 Eur skolos, susidariusios iki palikėjo mirties, faktas nebuvo išviešintas (nes kitos skolos išviešinimo faktas negali būti laikomas pakankamu bet kokios, įskaitant ateityje susidarysiančios, skolos išviešinimu), taip pat įvertinęs tai, kad yra praleistas tiek CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, tiek maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys), teismas padarė išvadą, kad ieškinio reikalavimai dėl iki palikėjo mirties (2013 m. vasario 13 d.) susidariusios 584,21 Eur skolos priteisimo yra atmestini.
8. Spręsdamas dėl 523,17 Eur skolos už ieškovės parduotą šilumos energiją nuo (duomenys neskelbtini), teismas nurodė, kad šį reikalavimą tenkina iš dalies. Teismas nurodė, kad remiantis teismų praktika, paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas inter alia reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovės ieškovei mokėtina suma už parduotą šilumos energiją nuo (duomenys neskelbtini) sudaro 523,17 Eur. Tačiau atsakovė yra atlikusi dalinius mokėjimus, be to nurodo, kad ieškovė neteisėtai juos įskaitė į seniausią skolą. Todėl teismas nurodė, jog konstatavus, kad atsakovei nekilo pareigos atsiskaityti už iki palikėjo mirties atsiradusią skolą, darytina išvada, kad ieškovė šią skolos dalį dengė nepagrįstai. Dėl šios priežasties visi atsakovės atlikti mokėjimai turi būti įskaitomi į skolos, atsiradusios nuo palikimo atsiradimo dienos dengimą. Šalys nesutaria, kokią sumą atsakovė yra sumokėjusi ieškovei už butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), tiektą šilumos energiją. Ieškovės teigimu (2018 m. spalio 10 d. prašymas dėl rašytinių įrodymų prijungimo), atsakovė už pirmiau nurodytą butą už laikotarpį iki 2017 m. lapkričio 1 d. yra sumokėjusi 138,88 Eur (ieškovės atstovas posėdžio metu patvirtino, kad prašyme yra padaryta rašymo apsirikimo klaida, nurodant ne 2017, o 2018 metus). Atsakovės teigimu, ji už laikotarpį iki 2017 m. lapkričio 1 d. yra sumokėjusi 277,33 Eur. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovės atstovas, ši suma gaunama prie ieškovės nurodomos 138,88 Eur sumos pridedant 2017 m. lapkričio 1 d. atliktą 9,90 Eur mokėjimą, kuriuo buvo atsiskaityta už 2017 m. spalio mėn. suteiktas paslaugas, bei ankstesnius mokėjimus, atliktus iki 2016 m. gegužės 1 d., kai konkretus objekto (buto) kodas darant apskaitą ieškovės sistemoje dar nebuvo suteiktas. Atsakovės mokėjimus patvirtina jos pateikta pažyma (atskaičius į ginčo laikotarpį nepatenkančius mokėjimus, atliktus už laikotarpį po 2017 m. lapkričio 1 d. bei pridedami mokėjimo dokumentai, iš kurių matyti, kad už valstybei priklausančius objektus buvo mokama vienu pavedimu, tačiau sąskaitose faktūrose yra nurodyti konkretūs adresai, įskaitant ginčo objektą (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo mėn. sąskaitą ir jos apmokėjimo pavedimą, 2015 m. spalio mėn. sąskaitą ir jos apmokėjimo pavedimą, 2015 m. lapkričio mėn. sąskaitą ir jos apmokėjimo pavedimą ir atitinkamai kitus mėnesius, e. b. l. 99-158). Teismas pažymėjo, kad ieškovė šių mokėjimų teisingumo nepaneigė, jos vienintelis argumentas buvo tas, kad šie mokėjimai nėra laikomi mokėjimais už ginčo butą, nes iki 2016 m. gegužės 1 d. konkretus butas neturėjo unikalaus objekto kodo ir šiuo metu ieškovės apskaitos sistemoje nesimato, už kokį objektą buvo mokėta. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu negalėjo pasakyti, kur buvo įskaitytos atsakovės ieškovei iki 2016 m. gegužės 1 d. sumokėtos lėšos. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas sprendė, kad ieškovės apskaitos sistemos trūkumas, kai mokėjimai už konkretų objektą nebuvo išskiriami, nes objektams nebuvo suteikti unikalūs kodai, negali lemti neigiamų padarinių atsakovei, kuri atliko mokėjimus pagal ieškovės pateiktas sąskaitas, padarydama vieną pavedimą per mėnesį už visus turimus objektus. Ieškovė nepaneigė, kad šie mokėjimai buvo atlikti, taip pat nenuginčijo, kad atsakovės pateikti mėnesiniai mokėjimo dokumentai ir juose nurodyta bendra suma atitinka bendrą tą mėnesį mokėtiną sumą už visus objektus, įskaitant ir ginčo objektą. Dėl šios priežasties teismas laikė pagrįstu atsakovės teiginį, kad ji už laikotarpį iki 2017 m. lapkričio 1 d. iš viso ieškovei yra sumokėjusi 277,33 Eur. Kadangi, kaip jau buvo minėta, reikalavimas priteisti skolą už laikotarpį iki palikėjo mirties atmestinas, ir ieškovė neturėjo pagrindo atsakovės sumokėtas sumas užskaityti už skolą, susidariusią iki palikėjo mirties, todėl, teismo vertinimu, visos atsakovės sumokėtos sumos turi būti įskaitomos į skolos, atsiradusios nuo palikimo atsiradimo dienos dengimą. Byloje nustatyta, kad nuo palikėjo mirties iki 2017 m. lapkričio 1 d. atsakovė turėjo sumokėti ieškovei 523,17 Eur, ir konstatuota, jog atsakovė sumokėjo 277,33 Eur, todėl teismas padarė išvadą, kad už pirmiau nurodytu laikotarpiu suteiktas paslaugas atsakovė liko skolinga 245,84 Eur (523,17-245,84).
9. Teismas taip pat ieškovui priteisė procesines palūkanas ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas, vertindamas, jog byloje yra patenkinta 22 proc. ieškinio reikalavimų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Kauno energija“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d,. sprendimo dalį, kurioje ieškinys yra atmestas ir ieškinį patenkinti pilnai. Apeliantė pažymi, kad byloje yra nustatytas faktas, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2010-04-21 sprendimu už akių (civ. bylos Nr. 2-10087-451/2010) ieškovės naudai iš A. B. buvo priteista 4318,13 EUR skola už šilumos energiją laikotarpiu iki 2010-02-01. Teismo sprendimo pagrindu 2010-05-24 buvo išduotas vykdomasis raštas bei jo pagrindu butui buvo uždėtas areštas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės kreditorinio reikalavimo įvykdymui buvo taikytas buto areštas, laikytina, kad ieškovė buvo tinkamai pareiškusi savo kreditorinį reikalavimą CK 5.63 str. 1 dalies prasme ir turi teisę visą iki palikėjo mirties susidariusią skolą, perkelti valstybei. Teismas, padaręs priešingą išvadą, netinkamai išaiškino ir pritaikė CK 5.63 str. 1 dalį, nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo jurisprudencijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Netinkamai pritaikius teisinį reguliavimą buvo padaryta nepagrįsta kertinė išvada, kad ieškovui neturi būti priteista palikėjo skola iki mirties, ko pasekoje, ieškinys dalyje buvo nepagrįstai atmestas. Be to, ieškovė nurodo, kad teismui padarius išvadą, kad ieškovė atsakovės padarytais mokėjimais (277,33 Eur) nepagrįstai dengė seniausią skolą (iki palikėjos mirties), turėjo būti konstatuota, kad skola iki palikėjo mirties yra 861,54 Eur (584,21 Eur + 277,33 Eur). Nurodyta aplinkybė yra reikšminga apeliacinės instancijos teismui padarius byloje priešingą išvadą, kad ieškovė turi teisę į visą palikėjo skolą, nes ji buvo tinkamai išviešinta. Tokiu atveju, iš atsakovės papildomai turi būti priteista 861,54 Eur.
Atsiliepimas
11. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsakovė pažymi, kad areštas buvo uždėtas tik už įsiskolinimą nuo (duomenys neskelbtini) ir kuris nėra įskaitomas į byloje apelianto pareikštą reikalavimą. Dėl 1107,38 Eur skolos išieškojimo nei iki palikėjo mirties, nei po to, areštas nebuvo uždėtas ir išviešintas. Taigi, atsižvelgiant į CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, atsakovės nuomone, turto arešto akto išviešinimas viešame registre, nurodant konkrečius išieškotojus bei skolas, turėjo būti atliktas per CK 5.63 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą, t.y. iki (duomenys neskelbtini) (skaičiuojant nuo mirties datos (duomenys neskelbtini)). Atsakovė pažymi, kad iš esmės analogiškas klausimas buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2018-01-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1039-910/2018. Minėtoje nutartyje buvo nurodyta, kad „turto areštai, taikyti vykdomojoje byloje Nr. 0171/10/03394, įregistruoti dar 2010 m. liepos 13 d, 2010 m. liepos 16 d. ir 2011 m. sausio 27 d, tuo tarpu vykdomasis dokumentas vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05315 išduotas tik 2014 m. rugpjūčio 25 d. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad turto arešto taikymas ir išviešinimas vykdomojoje byloje Nr. 0171/10/03394 negali būti laikomas reiškiančiu ir reikalavimo, kuris vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/05315, išviešinimą palikėjo įpėdiniui, nepaisant to šis reikalavimas yra to paties kreditoriaus tam pačiam skolininkui. “ Tai reiškia, kad kreditorinis reikalavimas, kuris yra išviešintas areštu, gali būti laikomas tinkamai pareikštu tik tokioje apimtyje, kurioje yra taikomas areštas. Toks kreditorinio reikalavimo išviešinimas areštu, negali būti laikomas tinkamu pranešimu apie ateityje į palikėją atsirasiančius finansinius reikalavimus. Analogiška išvada yra padaryta ir skundžiamame teismo sprendime, nurodant, kad „skolos, susidariusios iki palikėjo mirties, faktas nebuvo išviešintas (nes kitos skolos išviešinimo faktas negali būti laikomas pakankamu bet kokios, įskaitant ateityje susidarysiančios, skolos išviešinimu)“. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovo paaiškinimais dėl skolos dydžio. Teigia, kad apeliantui buvo suteikta galimybė tiksliai ir aiškiai pateikti skolos paskaičiavimą, atsižvelgiant į galimus teismo sprendimus. Šiuo metu iš į bylą pateiktų dokumentų, matyti, kad už apelianto teikiamas paslaugas buvo išrašytos sąskaitos faktūros 584,21 Eur sumai. Nesant kitų duomenų, teismas pagrįstai minėtą sumą nurodė kaip palikėjo skolą iki mirties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
12. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
13. Byloje sprendžiama dėl skolos ieškovei priteisimo iš atsakovės paveldėto turto, kurį atsakovė paveldėjo po A. B. mirties.
14. Kaip matyti iš bylos medžiagos, dalis ieškovės prašomos priteisti skolos yra atsiradusi iki palikimo atsiradimo, t.y. už patiektą šilumos energiją A. B. priklausančiam butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), kai mirė A. B. (t. 1, b.l. 6). Neatsižvelgiant į ieškovės padarytus įskaitymus, skola už per šį laikotarpį paveldėtam butui patiektą energiją sudaro 861,54 EUR. Ši skolos dalis ir yra apeliacijos objektu.
15. Atsakovė atsikirsdama į pareikštą minėtą ieškinio reikalavimą, remiasi CK 5.63 str. 1 d., kuri nustao, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti ieškinį teisme dėl paveldimo turto. Atsakovė teigia, kad ieškovė nėra įgyvendinusi šios prašomos priteisti skolos išviešinimo procedūros ir todėl neturi teisės į ieškinio tenkinimą minėtoje dalyje.
16. Ieškovė byloje neginčijo, kad apie šią skolą atsakovę, kaip palikimą priėmusį įpėdinį, anksčiausiai informavo 2016 m. gegužės 31 d. išrašydama sąskaitą faktūrą KER1 Nr. 160510000090 (t. 1, b.l. 9). Bet ieškovės įsitikinimu, ji yra tinkamai įvykdžiusi CK 5.63 str. numatytus reikalavimus ir yra informavusi palikėją apie prašomą priteisti skolą dar iki palikimo atsiradimo pagal Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 pateiktus išaiškinimus, t.y. priverstinai išieškodama skolą ir skolos išieškojimo užtikrinimui įregistruodama turto areštą viešame registre (t. 1, b.l. 22).
17. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, paveldėtam nekilnojamajam daiktui buvo pritaikytas turto areštas, siekiant išieškoti ieškovui skolą iš A. B. pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. sprendimu už akių priteistos 4461,03 Lt skolos išieškojimo (t. 1, b.l. 58). Šis teisiškai reikšmingas faktas apie turto arešto įregistravimą buvo fiksuotas viešame registre ir taip pat buvo nurodytas 2015 m. birželio 29 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijime (t. 1, b.l. 60 - 62), t.y. dokumente, kuro pagrindu atsakovė įgijo nuosavybę į daiktą.
18. Pagal CK 5.63 str. 1 d. nuostatas bei šias nuostatas papildančią Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 suformuluotą taisyklę, kreditorius palikimą priėmusiam įpėdiniu apie skolą gali pranešti ne tik tiesiogiai CK 5.63 str. 1 d. numatytais būdais, bet ir viešame registre įregistruodamas turto areštą konkrečiai skolai, net jei toks areštas įregistruotas iki palikimo atsiradimo. Šiuo atveju atsakovė net neginčija, kad arešto įregistravimas patvirtina tinkamą skolos, susidariusios pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. išduotą vykdomąjį raštą, išviešinimą, ir pripažįsta, kad ši skola gali būti nukreipta išieškojimui į paveldėtą turtą. Tačiau atsakovė nesutinka, kad tuo pačiu ieškovė yra išviešinusi informaciją ir apie skolą, kurią prašo priteisti šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais atsakovės argumentais. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovės prašoma priteisti skolą yra susidariusi tiekiant energiją kitu laikotarpiu – po to, kai buvo įregistruotas turto areštas vykdant išieškojimą pagal minėtą vykdomąjį raštą, todėl ši skola nėra ta skola, kuri buvo išviešinta pritaikant turto areštą. Be to, ieškovei kaip kreditorei neabejotinai buvo žinoma, kad išieškojimas dėl teismo jau priteistos skolos yra vykdomas savarankiškai ir yra ribojamas priteistos skolos suma. Kaip matyti iš bylos medžiagos, minėtoje vykdomojoje byloje Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi skolininkas A. B. buvo pakeistas jo teisių ir prievolių perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko.
19. Apeliantas kasacinio teismo suformuluotą taisyklę siūlo aiškinti plečiamai, t.y. laikant, jog kreditorius viešame registre įregistruodamas turto areštą dėl konkrečios skolos, iš esmės yra įvykdęs CK 5.63 str. 1 d. numatytus reikalavimus pranešti apie visus savo reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams. Nors kasacinio teismo išaiškinimai nėra itin detalūs ir visapusiški, tačiau apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, tokiam apeliantės pasiūlytam aiškinimui nėra objektyvios būtinybės. Paminėtina, jog plėtodamas šią teisės aiškinimo taisyklę pats kasacinis teismas yra pripažinęs, jog įregistruojant turto areštą yra išviešinama tik konkretus kreditorius ir konkretaus dydžio skola (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis (26 punktas) civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Manytina, kad kitokiu aiškinimu nebūtų pasiekti CK 5.63 str. 1 d. numatytos normos tikslai, nes viešame registre įregistruojant turto areštą dėl konkrečios skolos įpėdiniai nėra informuojami apie tai, jog kreditorius gali turėti ir kitokių reikalavimų, kuriuos ketina išsiieškoti iš priėmusių palikimą įpėdinių paveldėto turto. Atsakovas teisingai nurodo, kad tokios teisės aiškinimo praktikos laikomasi ir apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtose bylose, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1039-910/2018 ir kt.
20. Teismas sutinka su apeliantu, kad ieškovo skola galėjo būti numanoma atsakovei, nes ji yra tęstinė ir yra susidariusi už energijos tiekimą paveldėtam nekilnojamajam daiktui aptarnauti ir išlaikyti. Tačiau kreditoriaus reikalavimas iš palikimą priėmusių įpėdinių sumokėti palikėjo skolą, yra kreditoriaus teisė, kurios realizavimas priklauso nuo to, ar kreditorius ėmėsi CK 5.63 str. 1 d. numatytų aktyvių veiksmų siekdamas šia teise pasinaudoti, o ne nuo to, ar įpėdiniai galėjo numanyti, jog palikėjas galėjo turėti skolų.
21. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog šiuo atveju ieškovė kaip kreditorė yra praleidusi ne tik minėtą 3 mėnesių terminą reikalavimams pareikšti, bet ir CK 5.63 str. 4 d. numatytą naikinamąjį 3 metų terminą, kuris baigėsi 2016 m. vasario 13 d. Nustatyta, kad ieškovė AB „Kauno energija“ apie palikimą objektyviai turėjo žinoti šiam naikinamajam terminui dar nepasibaigus, nes buvo įtraukta į bylą suinteresuotu asmeniu Kauno apylinkės teismui 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi išsprendžiant mirusio skolininko A. B. pakeitimo jo teisių ir prievolių perėmėju klausimą. Nepaisant to, per šį terminą ieškovė nepranešė palikimą priėmusiam įpėdiniui apie reikalavimą ir nesikreipė į teismą dėl šios skolos priteisimo.
22. Atsižvelgiant į šiuos išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis tiek dėl byloje nustatytų faktų, tiek ir dėl materialinės teisės normų taikymo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė civilinės bylos nagrinėjimo dalyką, teisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius bei, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
23. Teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
24. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas atsakovės naudai, todėl ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas. Atsakovė nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Ieškovės AB „Kauno energija“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimo sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.