Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2. Priteisti iš K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka;

3. Paskirti J. B. priteistų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

4. Nustatyti tokią K. S. ir nepilnamečio vaiko A. B. bendravimo tvarką:

4.1. K. S. kas antrą savaitgalį pasiima sūnų A. B. iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir parveža jį į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.;

4.2. K. S. turi teisę kiekvieną vasarą savo ir sūnaus A. B. atostogų metu pasiimti sūnų A. B. vienam mėnesiui (trisdešimčiai kalendorinių dienų) pagal išankstinį individualų susitarimą su J. B.. Po atostogų K. S. privalo parvežti sūnų A. B. į jo gyvenamąją vietą;

4.3. K. S. turi teisę pasiimti sūnų A. B. švenčių ir asmeninių progų metu pagal išankstinį individualų susitarimą su J. B.. Po bendravimo su sūnumi A. B., K. S. privalo parvežti jį į jo gyvenamąją vietą;

4.4. K. S. turi teisę neribotai bendrauti su sūnumi A. B. elektroninių ryšių priemonėmis (pvz., telefonu, trumposiomis žinutėmis, telefono programėlėmis ir pan.), atsižvelgdama į sūnaus A. B. užimtumą ir interesus;

4.5. K. S., negalėdama paimti sūnaus A. B. nustatytu (sutartu) laiku, apie tai praneša J. B. ne vėliau kaip prieš 24 val. (išskyrus force majeure situacijas).

5. Priteisti ieškovui iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nepilnametis sūnus nuo gimimo gyvena su ieškovu, kurio gyvenamojoje vietoje yra pakankamai vietos sūnui, taip pat yra visi būtini patogumai. Ieškovas gyvena mamai priklausančiame 4 kambarių bute. Kartu su ieškovu ir nepilnamečiu sūnumi gyvena ieškovo mama, kurios ryšys su anūku taip pat labai artimas. Ieškovo mama padeda auginti vaiką, leidžia laiką su vaiku ieškovui dirbant. Vaikas turi atskirą kambarį bei visus vaiko poreikių tenkinimui reikiamus daiktus bei priemones. Iki ieškovui ir atsakovei nutraukiant bendrą gyvenimą kartu, jų šeima gyveno ieškovo gyvenamojoje vietoje, todėl nustačius nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu, nepilnametis sūnus toliau liktų gyventi jam puikiai nuo gimimo pažįstamoje bei saugioje aplinkoje, t. y. nepilnamečiui sūnui būtų užtikrintas stabilumas. Ieškovo ir nepilnamečio sūnaus ryšys yra itin artimas ir glaudus. Nepilnametis sūnus su ieškovu jaučiasi gerai, saugiai, juo pasitiki ir nori kartu gyventi. Vaikas itin noriai lanko (duomenys neskelbtini) vaikų darželį, į kurį važiuodamas nurodo, kad tai jo mokykla. Atsakovė gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute Š., kartu su ja gyvena jos sugyventinis bei dvi vyresnės nepilnametės dukros nuo kitų vyrų. Viename kambaryje gyvena atsakovės dukros, kitame atsakovė su sugyventiniu. Esant tokioms sąlygoms vaikui nebūtų užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos pas atsakovę. Vaikas nepažįsta atsakovės sugyventinio, nėra jokio ryšio su juo. Atsakovė yra dirbanti, taip pat turi rūpintis dviem nepilnametėmis dukromis, tai jai užtikrinti ieškovės ir atsakovės bendro mažamečio vaiko gyvenimo sąlygos būtų itin sunku ar net neįmanoma. Ieškovo manymu, būtų tikslinga sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu.

1. atsakovė kas antrą savaitgalį pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir parveža jį į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.;

2. atsakovė turi teisę kiekvieną vasarą savo ir sūnaus atostogų metu pasiimti sūnų vienam mėnesiui (trisdešimčiai kalendorinių dienų) pagal išankstinį individualų susitarimą su ieškovu. Po atostogų atsakovė privalo parvežti sūnų į jo gyvenamąją vietą;

3. atsakovė turi teisę pasiimti sūnų švenčių ir asmeninių progų metu pagal išankstinį individualų susitarimą su ieškovu. Po bendravimo su sūnumi, atsakovė privalo parvežti jį į jo gyvenamąją vietą;

4. atsakovė turi teisę neribotai bendrauti su sūnumi elektroninių ryšių priemonėmis (pvz., telefonu, trumposiomis žinutėmis, telefono programėlėmis ir pan.), atsižvelgdama į sūnaus užimtumą ir interesus;

5. atsakovė, negalėdama paimti sūnaus nustatytu (sutartu) laiku, apie tai praneša ieškovui ne vėliau kaip prieš 24 val. (išskyrus force majeure situacijas).

Pasisakydamas dėl materialinio išlaikymo, ieškovas nurodo, kad atsakovė gyvena ir dirba Š., tačiau duomenų apie jos darbo užmokestį neturi. Šalių nepilnamečiam sūnui yra 3 metai. Ieškovo paskaičiavimu nepilnamečio sūnaus būtiniesiems poreikiams (maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio ir kt.) patenkinti per mėnesį reikia bent 500 Eur: maistui 170 Eur, drabužiams, avalynei 90 Eur, higienos reikmenims 50 Eur, komunaliniams mokesčiams 60 Eur, skalbimo priemonėms ir patalynei 15 Eur, nenumatytoms išlaidoms 30 Eur, darželio mokesčiui 50 Eur, išlaidos gydytojams, vaistai, vitaminai 35 Eur, iš viso 500 Eur. Nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti nurodytos sumos kas mėnesį kinta priklausomai nuo esamos situacijos, pvz. sūnus sveikas ar serga, komunaliniai mokesčiai žiemą didesni nei vasarą ir kt. Todėl lentelėje pateikiamos sumos yra nepilnamečio sūnaus poreikiams išleidžiamų sumų vidurkiai, o ne konkrečios mėnesinės sumos. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, jis gautų 122,50 Eur dydžio mėnesinę išmoką už nepilnametį sūnų. Išskaičius šią sumą iš būtino išlaikymo sumos, laikytina, kad ieškovas su atsakove turi skirti nepilnamečio sūnaus išlaikymui 377,50 Eur per mėnesį. Ieškovas, įvertinęs savo finansines galimybes, sutinka prie sūnaus finansinio išlaikymo prisidėti 227,50 Eur kas mėnesį, todėl iš atsakovės prašo priteisti po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Prašoma priteisti suma nustatyta atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus amžių ir jo būtinuosius poreikius, yra pagrįsta, proporcinga ir būtina.

Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovei sunkiai sekėsi auginti dvi nepilnametės dukras, kadangi viena dukra buvo paimta iš atsakovės ir laikinai perduota L. M., kuri liudydama byloje, patvirtino, kad per du mėnesius motina nesusitiko su dukra. Liudytoja I. P. nurodė, kad nepilnametei dukrai trūksta mamos dėmesio. Byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė pilnai nemokėjo sūnui priteisto laikino išlaikymo. Be to, kol ieškovas buvo nesusitvarkęs vaiko pinigų, nors vaikas gyveno su tėvu, vaiko pinigus gaudavo vaiko mama.

Atstovo manymu, vaiko geriausius interesus geriausiai atitiktų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu. Todėl prašo tenkinti šį reikalavimą. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės po 150 Eur vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis. Dėl išlaikymo dydžio palieka spręsti teismui, bet ieškovas yra įsitikinęs, kad sugebės pasirūpinti vaiku, nors būtų priteistas mažesnis išlaikymas, nei priteisiamas tokio pobūdžio bylose, ieškovas supranta, kad atsakovei reikia išlaikyti dukras, jai sunkiai sekasi su darbais, nes per metus laiko dirba trečioje darbovietėje. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo, tai išklausius vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistus, palieka galutinę bendravimo tvarką nustatyti teismui, ieškovas pasiruošęs užtikrinti geriausias vaiko ir mamos bendravimo sąlygas, supranta kad vaikui reikia bendrauti su mama. Prašo tenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

1. Nustatyti vaiko A. B. gyvenamąją vietą su mama K. S..

2. Priteisti iš ieškovo J. B. vaikui A. B. išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki tol, kol vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymas turi būti pervedamas į atsakovės K. S. atsiskaitomąją sąskaitą esančią AB Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini) nustatant, kad vaikui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys jo motina K. S..

3. Nustatyti žemiau pateikiamą bendravimo su vaiku tvarką:

3.1. Lyginiais savaitgaliais tėvas J. B. pasiima nepilnametį vaiką A. B. iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val.

3.2. J. B. bendrauja su vaiku A. B. tėvo gyvenamojoje vietoje, lyginiais metais per vaiko gimtadienį, t. y. (duomenys neskelbtini).; lyginiais metais Šv. Kūčių ir Kalėdų metu nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 26 d. 19 val., nelyginiais metais nuo gruodžio 31 d. 10 val. iki lyginių metų sausio 1 d. 19 val.; nelyginiais metais Šv. Velykų švenčių metu nuo pirmosios švenčių dienos 10 val. iki antros švenčių dienos 19 val.; J. B. bendrauja su vaiku per tėvo dieną pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį, o K. S. bendrauja su vaiku per Motinos dieną, t .y. pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį;

3.3. Vasaros atostogų metu tėvui suteikiama teisė praleisti vieną mėnesį (trisdešimt kalendorinių dienų) su vaiku A. B., gim. (duomenys neskelbtini), prieš tai atostogų laiką suderinus su nepilnamečio vaiko motina. Atostogų laiko derinimas turėtų vykti ne vėliau kaip iki birželio mėnesio;

3.4. Vaiko rudens atostogas nelyginiais metais suteikiama teisė praleisti su vaiku A. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvui J. B., prieš tai atostogų laiką suderinus su nepilnamečio vaiko motina. Atostogų laiko derinimas turėtų vykti ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki numatytų atostogų;

3.5. Vaiko žiemos atostogas lyginiais metais suteikiama teisė praleisti su vaiku A. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvui J. B., prieš tai atostogų laiką suderinus su nepilnamečio vaiko motina. Atostogų laiko derinimas turėtų vykti ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki numatytų atostogų;

3.6. Vaiko pavasario atostogas nelyginiais metais suteikiama teisė praleisti su vaiku A. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvui J. B., prieš tai atostogų laiką suderinus su nepilnamečio vaiko motina. Atostogų laiko derinimas turėtų vykti ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki numatytų atostogų;

3.7. Tėvas įpareigojamas informuoti nepilnamečio vaiko motiną K. S. apie gyvenamąja vietą, kurioje tėvas bus su nepilnamečiu vaiku;

3.8. Šalys K. S. ir J. B. būdami su vaiku A. B., gim. (duomenys neskelbtini), užtikrina galimybes tiek vaikui susisiekti su tėvu/motina, tiek kiekvienai iš šalių susisiekti su vaiku ir bendrauti telekomunikacijų priemonėmis (internetu, telefonu), susisiekimo laikas ir trukmė neribojama;

3.9. Šalys sutaria, kad privalo viena kitą informuoti apie vaiko A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ligas bei numatomus vizitus pas gydytojus. Vaiko ligos metu vaikas bus su mama K. S., o J. B. tuo metu su vaiku bendrauja nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, jei vaikas bus paguldytas j ligoninę;

3.10. J. B. privalo iš anksto, bet ne vėliau kaip likus vienai parai, informuoti ar ketina pasinaudoti savo teisėmis numatytomis šioje bendravimo tvarkoje;

3.11. Pagal bet kurios šalies reikalavimą privaloma iš anksto suderinti laisvadienių ir/ar atostogų, bei susitikimų su vaikais laiką ir vietą. Abu tėvai bendru raštišku susitarimu, gali keisti bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgiant į aplinkybes, vaiko norą ir poreikius, savo galimybes. Šalių bendravimas vyks el. paštu, telefonu ir/arba telefoninėmis žinutėmis: (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini) - K. S. ir (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini) - J. B.. Pasikeitus bet kurio iš tėvų telefono numeriui, elektroninio pašto adresui, privaloma nedelsiant informuoti kitam iš tėvų;

3.12. Apie pasikeitusią gyvenamąją vietą mama informuoja tėtį nedelsiant, ne vėliau kaip per tris dienas nuo gyvenamosios vietos pakeitimo. Mama informuoja tėtį apie pasirinktą ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigą ne vėliau kaip per tris dienas nuo šių įstaigų pasirinkimo dienos.

4. Priteisti valstybei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, kurios bus pateiktos iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Atsakovei dėl objektyvių aplinkybių nusprendus su vaikais išvykti iš ieškovo gyvenamosios vietos, šalys sutarė, kad atsakovė nedraus sūnui bendrauti su ieškovu, šalys bendru sutarimu su vaiku bendravo iki 2024 m. gruodžio mėnesio pabaigos, tačiau ieškovui sužinojus, kad atsakovė kreipėsi dėl mediacijos vykdymo siekdama nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ja bei išspręsti su tuo susijusius kitus klausimus, ieškovas vienašališkai nusprendė vaiko atsakovei negrąžinti ir užbėgti atsakovei už akių pareiškiant analogišką priešpriešinį reikalavimą. Nuo atsakovės išvykimo iš ieškovo namų, t. y. (duomenys neskelbtini), sūnus bendru sutarimu 2 savaites iki 2024 m. spalio mėnesio buvo su tėvu, nuo spalio mėnesio 3 savaites buvo su atsakove, vėliau ieškovo prašymu vaikas su juo buvo 4 savaites (vaikas buvo ilgiau, nes susirgo būdamas su ieškovu), lapkričio pabaigoje vaikas buvo parvežtas atsakovei ir gyveno 3 savaites, po kurių vėl ieškovo prašymu vaikas išvyko pabūti ir švęsti šventes pas tėvą (Šv.Kūčias ir Šv. Kalėdas), o po švenčių ieškovas vaiko negrąžino. Taigi, ieškovo teiginiai, kad atsakovė nusišalinusi nuo vaiko auginimo ir išlaikymo yra melagingi. Atsakovė iki pat ieškovo ieškinio teismui pateikimo dienos tikėjosi, kad vaiko klausimus pavyks išspręsti taikiai ir vaikas jai bus grąžintas, todėl joks išlaikymas nebuvo teikiamas, tačiau 2025 m. sausio mėnesį gavusi teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškinį, suprato, kad šių klausimų sprendimas užsitęs, todėl kol nebus panaikinta ar pakeista teismo nutartis dėl vaiko gyvenamosios vietos ir laikino išlaikymo teikimo, atsakovė vykdys teismo nurodymus. Atsakovė nurodo, kad byloje pateikti klaidingi duomenys dėl vaiko noro/nenoro gyventi su vienu ar kitu tėvu. Vaikas nuo gimimo auga ieškovo gyvenamosios vietos adresu, todėl ši aplinka jam yra artimesnė, tačiau vaikas ne kartą atsakovei išreiškė norą gyventi su ja, todėl vaiko teisės turėtų pakartotinai apklausti vaiką ir šį kartą nedalyvaujant ieškovui bei išsiaiškinti ne kuriame bute jis nori gyventi o su kuriuo tėvu.

Atsakovė pažymi, kad šalims gyvenant kartu, jie gyveno 4 kambarių bute, t. y. viename kambaryje gyveno ieškovo mama, antrame - dvi atsakovės dukros, trečiame - šalys su sūnumi, o ketvirtas buvo bendras, todėl šiuo metu ieškovo argumentai apie tai, kad atsakovė neturi tinkamų sąlygų yra nelogiškas, kadangi šiuo metu atsakovė laikinai nuomojasi 2 kambarių butą, kuriame vienas kambarys priklauso dukroms, o kitas atsakovei su sugyventiniu ir sūnumi, tad situacija iš esmės labai panaši kaip ir šalims gyvenant kartu. Atsakovės gyvenimo sąlygos nėra prastesnės nei ieškovo, be to galimybės vaikui ugdyti, lankyti užklasinės veiklos užsiėmimus Š. mieste yra ženkliai geresnės. Sūnui gyvenant su atsakovė buvo planuojama pradėti vesti sūnų į futbolo ir robotikos būrelius, ieškovo gyvenamojoje vietoje vaikui patinkančių būrelių nėra. Atvykus į Š., vaikas pradėtas vesti į lopšelį-darželį „V", kuriame vaikas jautėsi puikiai. Be to, tarp mamos ir vaiko yra stiprus ryšys, vaikas ne kartą išreiškė norą gyventi su mama, todėl mano, kad sūnaus gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su mama.

Nustačius mažamečio sūnaus nuolatinę gyvenamąją vietą su atsakove, iš vaiko tėvo priteistinas sūnui išlaikymas. Nurodo, kad viso sūnaus poreikių tenkinimui per mėnesį apytiksliai reikėtų 650 Eur, todėl vaiko poreikių patenkinimui iš atsakovo po 300 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis šiuo metu bus pakankamas išlaikymas siekiant patenkinti vaiko būtinus vystymosi poreikius maistui, aprangai, medikamentams, higienos, ugdymo priemonėms, žaislams, gyvenamajai patalpai išlaikyti bei kitoms reikmėms. Dalis vaiko poreikių 150 Eur yra dengiamos iš valstybės skiriamos išmokos, o likusią 500 Eur turi dalintis abu tėvai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė turi tris išlaikytinus asmenis, todėl mano, kad atsakovas prie vaiko poreikių turi prisidėti didesne dalimi t. y. po 300 Eur, o likusią 200 Eur dengs ieškovė. Todėl prašo priteisti iš atsakovo 300 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį ir nustatant vaiko motinai uzufrukto teisę tvarkyti priteistą išlaikymą.

1. Lyginiais savaitgaliais tėvas J. B. pasiima nepilnametį vaiką A. B. iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val.

2. J. B. bendrauja su vaiku A. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvo gyvenamojoje vietoje, lyginiais metais per vaiko gimtadienį, t. y. (duomenys neskelbtini); lyginiais metais Šv. Kūčių ir Kalėdų metu nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 26 d. 19 val., nelyginiais metais nuo gruodžio 31 d. 10 val. iki lyginių metų sausio 1 d. 19 val.; nelyginiais metais Šv. Velykų švenčių metu nuo pirmosios švenčių dienos 10 val. iki antros švenčių dienos 19 val.; J. B. bendrauja su vaiku per tėvo dieną pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį, o K. S. bendrauja su vaiku per Motinos dieną, t. y. pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį;

3. Vaiko vasaros atostogų metu tėvui suteikiama teisė praleisti vieną mėnesį (trisdešimt kalendorinių dienų) su vaiku A. B., gim. (duomenys neskelbtini), prieš tai atostogų laiką suderinus su nepilnamečio vaiko motina. Atostogų laiko derinimas turėtų vykti ne vėliau kaip iki birželio mėnesio;

4. Vaiko rudens atostogas nelyginiais metais suteikiama teisė praleisti su vaiku A. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvui J. B., prieš tai atostogų laiką suderinus su nepilnamečio vaiko motina. Atostogų laiko derinimas turėtų vykti ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki numatytų atostogų;

5. Vaiko žiemos atostogas lyginiais metais suteikiama teisė praleisti su vaiku A. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvui J. B., prieš tai atostogų laiką suderinus su nepilnamečio vaiko motina. Atostogų laiko derinimas turėtų vykti ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki numatytų atostogų;

6. Vaiko pavasario atostogas nelyginiais metais suteikiama teisė praleisti su vaiku A. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvui J. B., prieš tai atostogų laiką suderinus su nepilnamečio vaiko motina. Atostogų laiko derinimas turėtų vykti ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki numatytų atostogų;

7. Tėvas įpareigojamas informuoti nepilnamečio vaiko motiną K. S. apie gyvenamąja vietą, kurioje tėvas bus su nepilnamečiu vaiku;

8. Šalys K. S. ir J. B. būdami su vaiku A. B., gim. (duomenys neskelbtini), užtikrina galimybes tiek vaikui susisiekti su tėvu/motina, tiek kiekvienai iš šalių susisiekti su vaiku ir bendrauti telekomunikacijų priemonėmis (internetu, telefonu), susisiekimo laikas ir trukmė neribojama;

9. Šalys sutaria, kad privalo viena kitą informuoti apie vaiko A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ligas bei numatomus vizitus pas gydytojus. Vaiko ligos metu vaikas bus su mama K. S., o J. B. tuo metu su vaiku bendrauja nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, jei vaikas bus paguldytas į ligoninę;

10. J. B. privalo iš anksto, bet ne vėliau kaip likus vienai parai, informuoti ar ketina pasinaudoti savo teisėmis numatytomis šioje bendravimo tvarkoje;

11. Pagal bet kurios šalies reikalavimą privaloma iš anksto suderinti laisvadienių ir/ar atostogų, bei susitikimų su vaikais laiką ir vietą. Abu tėvai bendru raštišku susitarimu, gali keisti bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgiant į aplinkybes, vaiko norą ir poreikius, savo galimybes. Salių bendravimas vyks el. paštu, telefonu ir/arba telefoninėmis žinutėmis: (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini) - K. S. ir (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini) - J. B.. Pasikeitus bet kurio iš tėvų telefono numeriui, elektroninio pašto adresui, privaloma nedelsiant informuoti kitam iš tėvų

12. Apie pasikeitusią gyvenamąją vietą mama informuoja tėtį nedelsiant, ne vėliau kaip per tris dienas nuo gyvenamosios vietos pakeitimo. Mama informuoja tėtį apie pasirinktą ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigą ne vėliau kaip per tris dienas nuo šių įstaigų pasirinkimo dienos.

Liudytoja L. M., atsakovę pažįsta, nes yra jos brolio buvusi sugyventinė, jos dukra yra liudytojos dukterėčia. Su ja anksčiau bendravo, šiuo metu nebendrauja. 2025 m. sausio mėnesio pabaigoje paskambino brolis, kuris tuo metu buvo užsienyje, kad jo ir atsakovės bendrai dukrai nupirktų vaistų, kadangi mergaitė prastai jaučiasi. Atvežus vaistus apie 12 valandą dienos, mergaitė buvo viena, mamos nebuvo namuose, mergaitės sesė buvo mokykloje, atsakovės sugyventinis buvo darbe. Mergaitei pirko smektą ir skysčius atstatančius vaistus. Susirašius telefonu, mama pasakė, kad mažiau reikia imti į galvą. Valgyti buvo tik aštrių makaronų, kurių serganti mergaitė negalėjo valgyti, todėl nupirko ir išvirė ryžių. Kai mama nepasirodė iki vakaro, pakvietė policijos pareigūnus ir vaikų teisių tarnybos specialistus. Mergaitė buvo perduota jai, išbuvo du mėnesius, nes vaikui laikinoji priežiūra buvo paskirta pas ją. Mama pyko ant jos ir ant mergaitės, sakė, kad nereikėjo tokios nesąmonės, buvo galima ir taip vaiko atsisakyti. Žino, kad atsakovė turi sugyventinį. Sesė prašė mergaitės, kad grįžtų namo, tuomet mergaitė pasikeitė, tapo grubi, atsikalbinėjo. Grįžus mergaitei namo, mama uždraudė su ja (liudytoja) bendrauti. Kai mergaitė gyveno pas ją, kartu darydavo namų darbus, mergaitės mokymosi rezultatai per tuos du mėnesius pagėrėjo. Per motinos atostogas mergaitė buvo pas močiutę. Kodėl išsiskyrė su ieškovu nežino, su ieškovu susipažino tuomet, kai mergaitė buvo perduota jai. Su jos broliu atsakovė išsiskyrė tuomet, kai ji kelias dienas negrįžo iš darbo.

Liudytoja I. P. paaiškino, kad atsakovė yra jos dukra, ieškovas buvęs dukters sugyventinis. Kai šalys pradėjo kartu gyventi iš karto buvo viskas gerai, kai gimė sūnus tarp jų prasidėjo nesklandumai. Kai sūnui buvo apie 6 mėnesiai, dukra pradėjo skųstis, kad pavargsta, ieškovas tuomet pradėjo daugiau laiko leisti su draugais, todėl dukra ant jo pykdavo, kad per mažai prisideda prie vaiko priežiūros. Su dukra susitikdavo retokai, nes gyveno toli viena nuo kitos, todėl bendraudavo telefonu. Dukra pradėjo kalbėti, kad nori išeiti nuo ieškovo galimai tuomet, kai vaikui buvo apie du metai. Apie priekabiavimą prie atsakovės dukters sužinojo, kai atsakovė ruošėsi su vaikais važiuoti į Š. gyventi. Mergaitė apie tai nesakė, pasakė dukra tuomet, kai pati sužinojo. Mano, kad su kitos mergaitės auginimu problemų buvo kilę dėl mergaitei trūkusio dėmesio. Kalbant apie mergaitės laikiną paėmimą, žino, kad mergaitei tuomet nebuvo bloga, jai buvo kontrolinis, todėl ji nenorėjo eiti į mokyklą. Vieną atsakovės dukrą padėjo auginti ji, o kitą dukrą – jos mergaitės tėvas ir jo motina. Dabar atsakovė augina abi dukras, nori susigrąžinti ir berniuką. Atsakovė rūpinasi vaikais, viskas jiems suruošta ir sutvarkyta.

Liudytoja G. S. paaiškino, kad atsakovė jos mama, ieškovą pažįsta, nes buvo kaip patėvis. Kartu su ieškovu gyveno nuo trečios klasės iki tol, kai 9 klasės pradžioje su motina išsikėlė gyventi į Š., tuomet jai buvo 15 metų. Liudytoja paaiškino, kad su patėviu iš pradžių viskas buvo gerai, o vėliau prasidėjo „nesąmonės“, pvz., žadindavo anksti iš ryto pasikloti lovą, pykosi su mama, nesutarimai prasidėjo metai iki išsikraustymo. Ieškovo dažnai nebūdavo namuose. Iki išsikraustymo vaikų priežiūra neužsiėmė, bendravo su broliuku, bet būdavo labai retai namuose, kartais girtaudavo, kad smurtautų namuose nematė, tačiau girdėjo. Su ieškovu santykiai nėra geri, jis pradėjo priekabiauti, buvo du kartai, buvo sakoma nešvankūs juokeliai, jis lindo prie krūtinės. Apie priekabiavimą mamai pasakė prieš išsikeliant, tuomet mama kalbėjo su juo, iš pradžių į policiją nesikreipė, nes nenorėjo. Išvažiuojant brolis buvo su mama, vėliau su tėvu. Dabar su broliu yra matęsi prieš du mėnesius, bendrauja nuotoliu.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo privalo išanalizuoti ir įvertinti visumą aplinkybių, kurių pagrindu galima padaryti išvadą, pas kurį iš tėvų teisėti vaiko interesai bus apginti geriau, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko interesai yra ne tik materialiniai, buitiniai, bet ir psichologiniai, dvasiniai. Skyriaus nuomone, ypač svarbu užtikrinti prioritetinį geriausių vaiko teisių ir interesų apsaugos principą. Tėvų teisės bei pareigos savo vaikui yra lygios, ir turi būti dedamos pirmiausia pačių tėvų pastangos tarpusavyje susitarti dėl to, kas geriausiai atitinka vaiko interesus. Abu vaiko tėvai turėtų bendrauti ir bendradarbiauti sprendžiant su jų nepilnamečiu vaiku susijusius klausimus, kartu padėti vaikui atsakyti į jam kylančius klausimus, nuraminti ir paaiškinti, kad nesvarbu kur gyvens vaikas, jis abiem tėvams bus vienodai svarbus ir mylimas. Skyrius pažymi, kad (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismo nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu, per šį laikotarpį skyriuje nebuvo gauta duomenų, kad ieškovas netinkamai vykdytų savo kaip tėvo pareigas nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Atsakovės šeimoje dėl jos kito vaiko netinkamos priežiūros buvo registruotas vaiko teisių pažeidimas, vaikui buvo nustatytas apsaugos poreikis ir priimtas sprendimas taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę, vaiką laikinai apgyvendinti laikinąją priežiūrą vykdančio asmens gyvenamojoje vietoje. Ieškovo gyvenamojoje vietoje vaikas turi savo atskirą kambarį, privačią erdvę, vaikas šiuose namuose gyvena nuo gimimo. Vaiko motina šiuo metu sūnui tokių gyvenimo sąlygų sudaryti negali, nes gyvena dviejų kambarių nuomojamame bute, kurio viename kambaryje gyvena dvi jos nepilnametes dukros, o kitame kambaryje – ji su savo draugu. Skyrius mano, kad ieškovo gyvenamojoje vietoje nepilnamečiam vaikui yra sudarytos tinkamesnės sąlygos gyventi, augti, sveikai vystytis ir tobulėti, todėl nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu šiuo metu geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko teises ir geriausius jo interesus. Pasikeitus faktinėms aplinkybėms, susijusiomis su ikiteisminiu tyrimu dėl jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo, skyriaus galutinė išvada dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali kisti.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo skyrius nurodo, kad LR CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (LR CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (LR CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi LR CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191- 687/2019). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Ieškovas ieškinyje prašo iš atsakovės priteisti sūnui materialinį išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą, atsižvelgiant į infliaciją, kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovė priešieškinyje prašo iš ieškovo priteisti sūnui materialinį išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą, atsižvelgiant į infliaciją, kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka.

Skyrius mano, kad teismui nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš jo atstovų pagal įstatymą, būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus ir iš skyrium gyvenančio vaiko atstovo pagal įstatymą priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui iki jo pilnametystės, mokamomis kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Išlaikymas priteisiamas ilgam laikotarpiui, per kurį vaiko poreikiai tik didės, todėl atsakovės prašomo išlaikymo suma, t. y. 300 Eur maksimaliau patenkintų nepilnamečio vaiko kasdienius bei visus papildomus poreikius nei ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma. Teismui nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš jo atstovų pagal įstatymą, jis yra skiriamas uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko materialinį išlaikymą ir tai neprieštarauja vaiko interesams susidariusioje situacijoje.

Ieškovas nurodė, kad su atsakove nėra sudarę santuokos. Atsakovė pas jį gyventi atsikraustė 2018 metais, o jiems gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. B.. Nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio šalys gyvena atskirai.

Ieškovas nurodė, kad atsakovei išvykus gyventi į Š., sūnus liko gyventi su juo ir gyvena lig šiol. Tarp ieškovo ir sūnaus yra nusistovėję geri socialiniai ir labai artimi ryšiai. Ieškovo nuomone, nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su juo.

Vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 24 straipsnio 2 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Chartijos 24 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, jog kiekvienas vaikas turi teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem savo tėvais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.

CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 3.169 straipsnio 2 dalis).

Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019 ir jos 22–23 punktuose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 61 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 65 punktas)

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinti tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013; kt.).

Abi šalys procesiniais dokumentais pareiškė reikalavimus dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Ieškovas/jo atstovas posėdžio metu prašė nustatyti bendravimo tvarką teismo nuožiūra, kad ji labiausiai atitiktų vaiko interesus ir tėvų galimybes.

Atsakovė/jos atstovė, nustatant bendravimo su vaiku tvarką, prašė atsižvelgti į tai, kad ji dirba slenkančiu grafiku ir nustatyti bendravimo tvarką pagal (duomenys neskelbtini) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašė, nustatyti, kad atsakovės ir vaiko A. B. bendravimas vyks tokia tvarka:

1. Atsakovė K. S. privalo pateikti ieškovui J. B. einamo mėnesio paskutinę savaitę ateinančio mėnesio savo darbo grafiką, kuris yra pagrindas spręsti dėl kito mėnesio atsakovės ir vaiko susitikimo laiko;

2. ieškovas J. B. atsižvelgdamas į pateiktą atsakovės darbo grafiką privalo su atsakove K. S. suderinti ateinančio mėnesio du savaitgalius, kurių metu mama bendraus vaiku.