- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-13
- Bylos Nr.
- e2A-427-856/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00610-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Jurgelienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Almos Jurgelienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Muchtarovienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2730-1115/2024 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „100 projektų“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“, ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „100 projektų“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. S. 19 661,10 Eur dydžio žalos atlyginimą ir 5 procentus procesinių palūkanų.
2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 2 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-2184-794/2023, iškėlė bankroto bylą ieškovei. Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2023 m. liepos 11 d. Iš Juridinių asmenų registro duomenų nemokumo administratorė nustatė, jog UAB „100 projektų“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2018 m. kovo 1 d. Bendrovės (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 13 d. buvo atsakovas A. S.. Nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „100 projektų“ (duomenys neskelbtini) registruotas D. A..
3. Nemokumo administratorė taip pat nustatė, kad atsakovas nuo 2018 m. kovo 1 d. buvo UAB „100 projektų“ (duomenys neskelbtini), turintis 34 vnt. įmonės akcijų (įgytos steigiant įmonę). 2019 m. vasario 26 d. A. S. priklausė visos 100 vnt. UAB „100 projektų“ akcijų ir laikotarpiu per 2019 m. vasario 26 d. iki 2019 m. kovo 14 d. (per trumpesnį nei mėnesis laikotarpį) 96 vnt. bendrovės akcijų 4 (keturiais) atskirais sandoriais, išskaidant akcijas po 24 vnt., buvo perleistos D. A.. Paskutiniai 4 vnt. UAB „100 projektų“ akcijų D. A. buvo perleistos 2019 m. birželio 25 d. akcininkų sprendimu Nr.. Administratorei UAB „100 projektų“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartys neperduotos. Administratorė registruota pašto siunta kreipėsi tiek į D. A., tiek į A. S. dėl bendrovės dokumentų ir turto perdavimo. Su D. A. administratorei susisiekti nepavyko. Atsakovas A. S. administratoriui pateikė 2019 m. liepos 17 d. UAB „100 projektų“ dokumentų perdavimo-priėmimo aktą. Pagal minėtą dokumentų perdavimo-priėmimo aktą matyti, kad D. A. buvo perduoti tik įmonės steigimo dokumentai, įstatai, 2 (dvi) darbo sutartys, darbo užmokesčio žiniaraščiai bei banko išrašai už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. birželio 25 d. Dokumentų perdavimo-priėmimo akte konstatuota, kad UAB „100 projektų“ veiklos nebuvo pradėjusi, todėl sutarčių ir įsipareigojimų nėra.
4. Nemokumo administratorė taip pat nustatė, kad trečiajam asmeniui D. A. perėmus bendrovės akcijas ir 2019 m. birželio 25 d. akcininkų sprendimu Nr.(duomenys neskelbtini) D. A. nuo 2019 m. birželio 26 d. paskyrus vadovu, UAB „100 projektų“ jokios veiklos toliau nevykdė, bankinės operacijos, pirkimai ir paslaugų suteikimas buvo atliekamas iki naujojo vadovo D. A. paskyrimo, socialiniu draudimu draustų asmenų įmonė turėjo taip pat tik iki D. A. vadovu paskyrimo, t. y. visa bendrovės veikla vyko vadovaujant vadovui A. S.. Pagal bendrovės banko sąskaitos išrašus administratorius nustatė, kad 2018 m. kovo 2 d. iš UAB „100 projektų“ priklausančios banko sąskaitos bendrovė A. V. (tuometiniam 33 vnt. bendrovės akcijų savininkui) pervedė 2 500 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant „avansas ūkio išlaidoms“.
5. Dėl sumų grąžinimo įmonei ar jų panaudojimo bendrovės veikloje administratorė raštu kreipėsi į lėšų gavėją A. V.. 2023 m. lapkričio 23 d. atsakydamas į administratorės užklausą, A. V. pateikė 2018 m. kovo 7 d. UAB „100 projektų“ kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įformintas grynųjų pinigų - 2 500 Eur, įnešimas į bendrovės kasą. Kasos pajamų orderį pasirašė pinigų gavėjas – kasininkas A. S.. Kasos likutis nemokumo administratorei neperduotas, neperduoti ir dokumentai, kurie galėtų pagrįsti bendrovės kasoje esančių lėšų panaudojimą įmonės veikloje.
6. Nemokumo administratorė 2023 m. lapkričio 10 d. raštu Nr.(duomenys neskelbtini)informavo atsakovą dėl 2 500 Eur ūkio reikmėms išmokėtos sumos panaudojimo pagrindimo ir 2023 m. lapkričio 27 d. elektroniniu paštu pareikalavo perduoti 2 500 Eur kasos likutį arbą pateikti piniginių lėšų panaudojimą įmonės reikmėms pagrindžiančius dokumentus.
7. Nemokumo administratorės įsitikinimu, atsakovas melagingai administratorei tvirtino, jog UAB „100 projektų“ veiklos niekada nevykdė ir veiklos dokumentų nesusidarė, taip siekdamas išvengti atsakomybės prieš bendrovės kreditorius. Nemokumo administratorė nustatė, jog UAB „100 projektų“ buvo vedama kasos knyga vykusioms piniginėms operacijoms įforminti. Piniginių lėšų panaudojimo dokumentų atsakovas neperdavė nei su 2019 m. liepos 17 d. dokumentų perdavimo–priėmimo aktu naujai paskirtam vadovui, nei administratorei.
8. Nemokumo administratorė taip pat nurodė, kad atsakovo vadovavimo bendrovei laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 4 d. iki 2018 m. rugpjūčio 10 d. UAB „100 projektų“ iš pardavėjos UAB „Ledmax“ įsigijo prekių už bendrą 20 764,93 Eur sumą. 2023 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) administratorė pateikė pretenziją atsakovui, prašydama perduoti bendrovės įsigytas prekes ar pateikti dokumentus, pagrindžiančius prekių panaudojimą bendrovės veikloje, arba atlyginti prarastų prekių vertę. Atsakovas administratorei pateikė 2018 m. gruodžio 31 d. buhalterinį skolų suderinimo aktą, kurį UAB „100 projektų“ vardu pasirašė atsakovas A. S. ir UAB „Ledmax“, atstovaujama (duomenys neskelbtini) D. D.. Skolos suderinimo akte fiksuota, kad tarp pasirašiusių juridinių asmenų nėra skolinių įsipareigojimų (debeto ir kredito sumos lygios 0,00). Dokumentai, galintys pagrįsti realų prekių gražinimą (pvz. kreditinės grąžinimo sąskaitos, važtaraščiai), administratorei nebuvo pateikti. 2023 m. spalio 12 d. UAB „Ledmax“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro įmonę likvidavus dėl bankroto. Likviduojamos dėl bankroto UAB „Ledmax“ nemokumo administratorė, atsakydama į BUAB „100 projektų“ užklausą, nurodė, kad BUAB „100 projektų“ administratorės jai pateikto 2018 m. gruodžio 31 d. buhalterinio skolos sudengimo akto tarp UAB „Ledmax“ dokumentų nebuvo. Į buvusį UAB „100 projektų“ (duomenys neskelbtini) A. S. dėl UAB „1000 projektų“ skolos įmonei UAB „Ledmax“ buvo kreiptasi 2022 m. spalio 7 d., tačiau į laišką A. S. neatsakė.
9. Ieškovės nemokumo administratorė iš civilinės bylos Nr. eB2-981-855/2023, išnagrinėtos Vilniaus apygardos teisme dėl UAB „Ledmax“ bankroto bylos iškėlimo, duomenų, t. y. BUAB „Ledmax“ administratoriaus teiktos informacijos pirmajam kreditorių susirinkimui bei 2023 m. liepos 27 d. galutinės UAB „Ledmax“ bankroto ataskaitos, nustatė, jog vienintelis UAB „Ledmax“ turtas bankroto bylos iškėlimo dienai buvo tik debitorinės skolos. BUAB „Ledmax“ reikalavimas dėl skolos priteisimo pagal neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras, išrašytas laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 4 d. iki 2018 m. rugpjūčio 10 d., patenkintas ir Utenos apylinkės teisme 2022 m. lapkričio 30 d. priimtas teismo įsakymas dėl 20 764,93 Eur skolos išieškojimo BUAB „Ledmax“ naudai. Priteistos sumos pagrindu BUAB „Ledmax“, kaip kreditorė, pateikė Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl UAB „100 projektų“ bankroto bylos iškėlimo. 2023 m. gruodžio 17 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) raštu Nr.(duomenys neskelbtini)pateikė administratorei 2018 m. spalio 26 d. VMI prie LR FM pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą UAB „Ledmax“ atžvilgiu išrašą (kiek susiję su pardavimais UAB „100 projektų“). Pranešime konstatuota, jog UAB „Ledmax“ iš UAB „Alterna Auto“ dalį įsigytų automobilio detalių pardavė UAB „100 projektų“ už 20764,93 Eur. Nustatyta, kad UAB „100 projektų“ už įsigytas automobilių detales pardavėjai UAB „Ledmax“ nesumokėjo. 2024 m. sausio 10 d. VMI prie LR FM rašte Nr.PR/23-13 nurodyta, kad UAB „Ledmax“ aktualiu ginčui laikotarpiui nėra deklaravusi grąžinimų įmonei UAB „100 projektų“ ar atlikusi pirkimus iš UAB „100 projektų“.
10. Ieškovės nemokumo administratorės įsitikinimu, atsakovas, vengdamas atsakomybės už savo veiksmus valdant įmonę, nepagrįstai nurodė, jog bendrovė jokios veiklos nevykdė, nepagrįstai administratorei teigė, jog 2018 metais pirktos prekės iš UAB „Ledmax“ (dabartinė reikalavimo perėmėja UAB „Finalaw“) buvo grąžintos UAB „Ledmax“, nes nėra pateikta grąžinimą pagrindžiančių dokumentų, taip pat tokie atsakovo parodymai prieštarauja šiame ieškinyje pateiktoms nustatytoms aplinkybėms: teismo įsakymui dėl skolos priteisimo bei teismo nutarčiai dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, bankrutavusios UAB „Ledmax“ bankroto bylos medžiagai, BUAB „Ledmax“ nemokumo administratoriaus parodymams, VMI prie LR FM nustatytoms aplinkybėms bei pačių UAB „Ledmax“ ir UAB „100 projektų“ veiksmams – atitinkamos tariamos prekių grąžinimo operacijos nebuvo deklaruotos Valstybinei mokesčių inspekcijai. UAB „100 projektų“ 2018 m. įsigijo prekių už bendrą 20 64,93 Eur kainą bei tais pačiais metais į bendrovės kasą buvo įnešta 2 500 Eur grynųjų pinigų suma. Šio bendrovės turto vadovas A. S. 2019 m. birželio 25 d. naujai paskirtam vadovui D. A. neperdavė, kaip neperdavė ir bendrovės veiklos dokumentų. Administratorei nepateikti minėto turto panaudojimą UAB „100 projektų“ veikloje įrodantys dokumentai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2024 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „100 projektų“ iš atsakovo A. S. 17 161,10 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (17 161,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė valstybei iš atsakovo 386 Eur žyminį mokestį; priteisė valstybei iš atsakovo 20,70 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
12. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo argumentus, kad jis lėšas panaudojo bendrovės tikslams, atmestinas ieškovės reikalavimas dėl 2 500 Eur nuostolių priteisimo iš atsakovo.
13. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas į bylą pateikė skolų suderinimo aktą, kuriame nurodyta, jog UAB „100 projektų“ ir UAB „Ledmax“ viena kitai nėra skolingos, tačiau tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas nėra buhalterinės apskaitos dokumentas. Tai tik įrodymas, patvirtinantis, kad šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatytos skolos ir reikalavimo dydžio. Teismas vertino, kad šis aktas nepagrindžia atsakovo argumento, kad prekės ieškovei nebuvo perduotos, nes aktai dėl tarpusavio skolų yra išvestiniai dokumentai, kurie surašomi pirminių duomenų pagrindu. Prie pirminių dokumentų priskiriamos, be kita ko, sąskaitos faktūros.
14. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau – ir PVMĮ) PVM sąskaitą faktūrą apibrėžia kaip dokumentą, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, PVM sąskaita faktūra taip pat galima įrodyti ir šalis siejančius sutartinius santykius. Nagrinėjamu atveju, kad prekės perduotos ieškovei, vadovaujamai atsakovo, pagrindžia ne tik PVM sąskaitos faktūros, bet ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai bei šalių elgesys sandorio sudarymo, jo vykdymo metu bei vėliau.
15. Teismas nurodė, kad iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. spalio 26 d. pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą matyti, jog UAB „Ledmax“ ir UAB „100 projektų“ 2018 m. kovo 12 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilių detalių pardavimo ir susitarė, kad pardavėja UAB „Ledmax“ per tris mėnesius nuo sutarties pasirašymo datos tieks pirkėjui autodetalių iki 25 000 Eur (su PVM), o pirkėja, priėmusi prekes iš pardavėjos, įsipareigojo jas per šešis mėnesius nuo jų perdavimo datos perparduoti ir gautą pelną pasidalinti lygiomis dalimis su pardavėja. Sutartyje numatyta, kad pardavėja perduoda prekę pirkėjai tą pačią dieną kartu su išankstinio apmokėjimo sąskaita. Pagal pateiktus dokumentus automobilių detalių perdavimas pirkėjai vyko 2018 m. kovo ir balandžio mėn., kuris buvo įformintas prekių priėmimo-perdavimo aktais bei pirkėjai išrašytos išankstinės apmokėjimo sąskaitos už 20 764,93 Eur, iš jų 3 603,83 Eur pardavimo PVM. UAB „Ledmax“ pardavimo PVM 3 604 Eur deklaravo patikslintose 2018 m. kovo ir balandžio mėn. PVM deklaracijose kai įvyko prekių perdavimas, o PVM sąskaitas faktūras išrašė 2018 m. liepos ir rugpjūčio mėn. ir jas deklaravo I.MAS elektroninių sąskaitų faktūrų posistemyje i.SAF. UAB „100 projektų“ už įsigytas automobilių detales pardavėjai UAB „Ledmax“ nesumokėjo, pagal pateiktą pirkėjų skolų registrą UAB „100 projektų“ įsiskolinimas bendrovei 2018 m. rugpjūčio 31 d. – 20 764,93 Eur. UAB „Ledmax“ (duomenys neskelbtini) D. D. 2018 m. spalio 16 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu paštu paaiškino, kad „prekių pirkėjas buvo surastas per pažintis, automobilių detales užsakė UAB „100 projektų“ vadovas A. S.. Užsakomų detalių sąrašas buvo sudaromas susitikimų metu. Prekių perdavimo metu dalyvavo UAB „100 projektų“ (duomenys neskelbtini) A. S.. Prekių pristatymą pirkėjai organizavo UAB „Ledmax“ (duomenys neskelbtini) D. D. su UAB „Ledmax“ priklausančiu automobiliu OPEL ZAFYRA. Visos prekės buvo pristatomos adresu (duomenys neskelbtini)“.
16. Teismas nurodė, kad nors liudytojas D. D. teismo posėdžio metu Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos deklaruotus ir perduotus dokumentus aiškino kaip klaidą ir tikino, jog automobilių detalės ieškovei niekada nebuvo perduotos, tačiau teismas šiuos liudytojo parodymus vertino kritiškai, atsižvelgdamas į tai, kad automobilių detalių perdavimą ieškovei pagrindžia ne tik jau minėti deklaruoti ir perduoti dokumentai bei pačio ieškovės vadovo atsakovo pasirašytos PVM sąskaitos faktūros, bet ir kito ieškovės vadovo - trečiojo asmens - elgesys po to, kai jis pradėjo vadovauti ieškovei.
17. Teismas nurodė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Utenos apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 30 d. priėmė teismo įsakymą Nr. eL2-8145-786/2022 ieškovės atžvilgiu, kuriuo nutarta pardavėjos BUAB „Ledmax“ naudai iš ieškovės išieškoti 20 764,93 Eur skolą. Teismas pažymėjo, kad nors minėtu laikotarpiu ieškovei vadovavo trečiasis asmuo, o ne atsakovas, tačiau trečiasis asmuo, būdamas ieškovės vadovu, prieštaravimų dėl skolos išieškojimo nei teismo nustatytu terminu, nei vėliau (neprašė atnaujinti termino) nepateikė. Teismas darė išvadą, kad trečiasis asmuo sutiko, jog ieškovė liko skolinga pardavėjai už prekes.
18. Teismas nurodė, kad nors trečiasis asmuo šioje byloje neteikė atsiliepimo į ieškinį, nepateikė paaiškinimų, taip pat nepateikė įrodymų, jog jam perimant vadovavimą buvo nustatytas prekių trūkumas ar kad jis ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų siekdamas išsiaiškinti šio trūkumo atsiradimo priežastis ar išreikalauti turtą iš kalto dėl turto praradimo asmens, ir nėra duomenų, kad naujasis bendrovės vadovas būtų ėmęsis priemonių išieškoti nuostolius jei manė, jog tokių bendrovei padarė buvęs vadovas, tačiau tokių veiksmų ėmėsi ieškovės nemokumo administratorė.
19. Teismas vertino, jog atsakovo pateikta 2018 m. gruodžio 30 d. pažyma dėl utilizacijos taip pat nepagrindžia, kad prekės ieškovei nebuvo perduotos. Ši pažyma tik pagrindžia, kad UAB „Ledmax“ priklausančios autodetalės buvo utilizuotos. Teismas pažymėjo, kad joje autodetalės nėra identifikuotos.
20. Teismas nurodė, kad nei skolų suderinimo aktas, nei autodetalių sunaikinimo aktas neįrodo, jog prekės ieškovei nebuvo perduotos. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes dėl automobilių detalių perdavimo ieškovei teismas darė išvadą, kad UAB „Ledmax“ visgi perdavė prekes UAB „100 projektų“ vadovui A. S., jis jas priėmė, tačiau šių prekių neperdavė naujajam vadovui trečiajam asmeniui D. A., o šis bendrovėje turėjusio būti turto neperdavė nemokumo administratorei. Taigi, tokiais savo neteisėtais veiksmais atsakovas padarė ieškovei žalą.
21. Teismas nurodė, kad aplinkybę, jog atsakovo netesėtais veiksmais ieškovei buvo padaryta žala, pagrindžia ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2184-794/2023 nustatė, kad UAB „100 projektų“ nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Įsiteisėjusioje nutartyje nurodyta, kad UAB „100 projektų“ Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi visiškai jokių finansinės atskaitomybės duomenų bei nenurodė, kaip ketina padengti susidariusius įsiskolinimus kreditoriams. Minėtoje nutartyje akcentuota, kad UAB „100 projektų“ ilgą laiką nevykdo įsipareigojimų kreditorei BUAB „Ledmax“, nevykdo teismo sprendimo.
22. Teismas nurodė, kad įrodymų visuma leidžia daryti tikėtiną išvadą, jog atsakovas 2 500 Eur pinigines lėšas panaudojo ieškovės veiklai, o automobilių detalių naujajam vadovui neperdavė. Jų neperdavė ir nemokumo administratorei. Kadangi ginčo dėl šių detalių vertės nekilo, konstatuotina, kad atsakovas, pažeidęs fiduciarines pareigas, padarė ieškovei 17 161,10 Eur (prekių vertė be PVM) dydžio žalą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
23. Apeliaciniu skundu atsakovas A. S. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gegužės 31 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
23.1. Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė objektyvius įrodymus, kad UAB „100 projektų“ įsigytomis ir vėliau grąžintomis autodetalėmis realiai nedisponavo ir jų negalėjo perduoti naujam bendrovės direktoriui. Atsakovo teiginius patvirtino liudytojo parodymai.
Žemesnės instancijos teismas
23.2. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi kito teismo priimtu sprendimu už akių. Kaip pripažino BUAB „Ledmax“ administratorius, teismui ieškinys buvo pateiktas vadovaujantis formalia informacija, o kadangi procesiniai dokumentai nebuvo įteikti atsakovui, tai teismas atliko tik formalų įrodymų vertinimą, todėl priėmė sprendimą už akių, kuriuo fiksuotos faktinės aplinkybės neatitinka aplinkybių, nustatytų šioje ginčo teisenos byloje. Todėl toks sprendimas turi būti panaikintas, o įrodymai iš naujo ištirti nesuteikiant teismo sprendimui prioriteto, kadangi jame faktinės aplinkybės nustatytos atlikus formalų įrodymų vertinimą.
Atsiliepimas
24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „100 projektų“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“, prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Atsakovas apeliaciniame skunde remiasi deklaratyviais liudytojo D. D., buvusio BUAB ,,Ledmax“ vadovo, parodymais, kuris, kaip buvo nurodyta VMI prie LR FM mokestinio patikrinimo išvadoje, o ir pats liudytojas teismo posėdžio metu nurodė, jog su atsakovu buvo seni pažįstami. Todėl kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, teismo posėdžio metu pateiktas autodalių utilizavimo aktas nėra vertintinas kaip patikimas įrodymas, kadangi jis nebuvo pateiktas nei BUAB ,,Ledmax“ bankroto byloje, nei ieškovo BUAB ,,100 projektų“ atstovui nemokumo administratoriui UAB ,,Nemokių įmonių administravimas ir konsultavimas“.
24.2. D. D. (buvęs BUAB ,,Ledmax” (duomenys neskelbtini) ir atsakovo senas pažįstamas) dalyvavo UAB ,,Ledmax” bankroto procese kaip kreditorius (fizinis asmuo), todėl jam, kaip ir kitiems kreditoriams, buvo teikiama visa bankroto proceso informacija, todėl toks argumentas, kad jis nežinojo apie skolos priteisimą iš UAB ,,100 projektų” UAB ,,Ledmax” naudai už autodetales, tūrėtų būti vertinamas kaip nepagrįstas, kadangi, kaip buvo nurodyta teismo posėdyje, D. D. ir A. S. buvo senai pažįstami. Taip pat prieš pat pirmąjį teismo posėdį buvo pateiktas UAB ,,Ledmax“ ir UAB ,,100 projektų” skolų suderinimo aktas 2018 metų gruodžio 30 dienai, dokumentai, galintys pagrįsti realų prekių gražinimą (pvz. kreditinės grąžinimo sąskaitos, važtaraščiai), administratoriui ir teismui nebuvo pateikti.
24.3. Atsakovo pateikti dokumentai bylos nagrinėjimo metu nėra patikimi, kadangi jie nebuvo pateikti nei viename bankroto procese nemokumo administratoriams - nei BUAB ,,100 projektų“, nei BUAB ,,Ledmax“ bankroto procesuose, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai vertino šalių byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
26. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovei bankrutavusiai bendrovei iš atsakovo kaip buvusio bendrovės vadovo priteistas žalos atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
27. Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė, civilinės atsakomybės prievolei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).
28. Neteisėti veiksmai įstatyme apibrėžiami kaip įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos nevykdymas (neteisėtas neveikimas) arba veiksmų, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti, atlikimas (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje. Pagal CK 2.87 straipsnį, juridinio asmens vadovas privalo veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis) ir būti lojalus, laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), vengti interesų konflikto (CK 2.87 straipsnio 3, 5 dalys), savo turto nepainioti su juridinio asmens turtu, nesinaudoti bendrovės galimybėmis (CK 2.87 straipsnio 4 dalis), informuoti apie sandorių sudarymą su juridiniu asmeniu, kurio vadovas jis yra (CK 2.87 straipsnio 6 dalis), pranešti apie interesų konfliktą.
29. Vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Bendrovės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad bendrovė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą bendrovę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Taigi, bendroji valdymo organų rūpestingumo pareiga apima ne tik teisėto, bet ir sąžiningo bei protingo elgesio reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-144-912/2024).
30. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė objektyvius įrodymus, jog UAB „100 projektų“ įsigytomis ir vėliau grąžintomis autodetalėmis realiai nedisponavo ir jų negalėjo perduoti naujam bendrovės direktoriui. Atsakovo vertinimu, jo teiginius patvirtino liudytojo parodymai. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su šiuo apeliacinio skundo argumentu, pažymi, kad apeliantas apeliaciniame skunde nepateikia jokių argumentų, kuriais remiantis apeliacinės instancijos teismui būtų pagrindas vertinti šiuos įrodymus kitaip nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas.
31. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011).
32. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą arba, priešingai, nebuvimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad vien tai, jog byloje dalyvaujantis asmuo nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2022, 53 punktas).
33. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovo į bylą pateiktas skolų suderinimo aktas, kuriame nurodyta, jog UAB „100 projektų“ ir UAB „Ledmax“ viena kitai nėra skolingos, yra tik įrodymas, patvirtinantis, kad šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatytos skolos ir reikalavimo dydžio, todėl šis aktas nepagrindžia, jog prekės ieškovei nebuvo perduotos. Atsakovo pateikta 2018 m. gruodžio 30 d. pažyma dėl utilizacijos taip pat nepagrindžia, jog prekės ieškovei nebuvo perduotos, nes ši pažyma tik pagrindžia, kad UAB „Ledmax“ priklausančios autodetalės (kurios pažymoje net neidentifikuotos) buvo utilizuotos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad aplinkybę, jog prekės perduotos ieškovei, vadovaujamai atsakovo, pagrindžia ne tik PVM sąskaitos faktūros, bet ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. spalio 26 d. pranešimas, Utenos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-8145-786/2022 ieškovės atžvilgiu, kuriuo nutarta pardavėjos BUAB „Ledmax“ naudai iš ieškovės išieškoti 20 764,93 Eur skolą) apie atliktą mokestinį tyrimą bei šalių elgesys sandorio sudarymo, jo vykdymo metu bei vėliau (trečiasis asmuo D. A., būdamas ieškovės (duomenys neskelbtini), prieštaravimų dėl skolos išieškojimo nei teismo nustatytu terminu, nei vėliau nepateikė). Apeliantas apeliacinio skundo argumentais nepaneigė minėtos pirmosios instancijos teismo išvados.
34. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Liudytojų parodymai yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių. Nagrinėjamu atveju skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi byloje esančių įrodymų visuma. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl liudytojų parodymų vertinimo, konstatuota, kad liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, todėl aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog liudytoją D. D. (buvusį BUAB ,,Ledmax“ (duomenys neskelbtini)) ir atsakovą siejo verslo ryšiai, jie yra seni pažįstami, šio liudytojo parodymų nėra pagrindo vertinti kaip objektyvių ir neabejotinai patvirtinančių visas jo nurodytas aplinkybes (CPK 185 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismui šie liudytojo parodymai nesudarė esminės reikšmės vertinant byloje įrodinėjamas aplinkybes, juolab, kad kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, automobilių detalių perdavimą ieškovei pagrindžia ne tik deklaruoti ir perduoti dokumentai bei pačio ieškovės vadovo - atsakovo pasirašytos PVM sąskaitos faktūros, bet ir kito ieškovės vadovo - trečiojo asmens - elgesys po to, kai jis pradėjo vadovauti ieškovei.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas tik deklaratyviai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo į bylą pateiktus įrodymus bei liudytojo D. D. parodymus. Apeliantas apeliaciniame skunde kitokių faktinio pobūdžio aplinkybių, negu buvo tirtos ir nustatytos pirmosios instancijos teisme, nenurodė. Apeliaciniame skunde taip pat nenurodyta, kokios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo netinkamai nustatytos ir įvertintos, taip pat apeliaciniame skunde nenurodyta, kokie byloje surinkti įrodymai, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis (įrodymų įrodomoji reikšmė, patikimumas, pakankamumas, leistinumas, prieštaringumas ar kt.), teikė pagrindą teismui remtis tais įrodymais, kuriuos šis atmetė, ir nesiremti tais, kuriais teismas grindė savo išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, t. y. rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei kad siekė apeliantas, nesudaro pagrindo spręsti, kad teismas juos įvertino netinkamai ar neišsamiai, todėl pirmosios instancijos teismas proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).
36. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi kito teismo priimtu sprendimu už akių. Kaip pripažino BUAB „Ledmax“ administratorius, teismui ieškinys buvo pateiktas vadovaujantis formalia informacija, o kadangi procesiniai dokumentai nebuvo įteikti atsakovui, tai teismas atliko tik formalų įrodymų vertinimą, todėl priėmė sprendimą už akių, kuriuo fiksuotos faktinės aplinkybės neatitinka aplinkybių, nustatytų šioje ginčo teisenos byloje.
37. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, apeliantas kaip „sprendimą už akių“ vertina Utenos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. priimtą įsakymą Nr. eL2-8145-786/2022, kuriuo iš UAB „100 projektų“ BUAB „Ledmax“ naudai priteista 20 764,93 Eur skola. Kadangi reikalavimas dėl skolos priteisimo buvo pareikštas UAB „100 projektų“, priimtas teismo įsakymas buvo siunčiamas skolininkei UAB „100 projektų“ ir tuometiniam jos (duomenys neskelbtini) D. A.. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7, 8, 10, 12 punktuose nustatyta, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, veikia bendrovės vardu, atsako už bendrovės veiklos organizavimą, kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. CPK 123 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Tuo metu, sprendžiant klausimą dėl įsakymo priėmimo, atsakovas A. S. nebuvo UAB „100 projektų“ vadovu, todėl jo argumentai dėl procesinių dokumentų neįteikimo šios bylos kontekste atmetami. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, trečiasis asmuo D. A., būdamas ieškovės (duomenys neskelbtini), prieštaravimų dėl skolos išieškojimo nei teismo nustatytu terminu, nei vėliau (neprašė atnaujinti termino) nepateikė, todėl darytina išvada, jog trečiasis asmuo sutiko, kad ieškovė liko skolinga pardavėjai už prekes. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai rėmėsi minėtu įsiteisėjusiu teismo įsakymu, kaip vienu iš įrodymų, patvirtinančiu ieškovės skolą jau likviduotai dėl bankroto ir išregistruotai UAB „Ledmax“ už prekes ir prekių jai perdavimą.
38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas apeliacinės instancijos teisme nepaneigė savo veiksmų neteisėtumo CK 2.87 straipsnio prasme. Taigi, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovui kyla civilinė atsakomybė, ir pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovės įrodytą patirtą žalą.
39. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.