Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui H. H., nuotoliniu būdu dalyvaujant Vilniaus teritorinės muitinės atstovei Agnei Nognei, nuotoliniu būdu dalyvaujant vertėjai Olgai Vostrenkovai,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens H. H. skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-1202-2022 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 2212266086 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus teritorinės muitinės teisės skyriaus 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. MD-VM00-ANR_N-1202-2022 (toliau – Nutarimas) H. H. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 820 Eur dydžio bauda, taip pat administracinio poveikio priemonės: tabako gaminių (7 000 vnt. cigarečių), transporto priemonės – lengvojo automobilio BMW528, valst. (duomenys neskelbtini) ir šios transporto priemonės registracijos liudijimo konfiskavimas, už tai, kad jis 2022 m. birželio 25 d. 14.00 val. iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos atvykęs lengvuoju automobiliu BMW528, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Raigardo kelio poste deklaravo, kad virš nustatytos įvežimo normos daiktų (prekių) neveža, atlikus muitinį patikrinimą, automobilio slenksčiuose specialiai įrengtose slėptuvėse rasta slėpti nuo deklaravimo 270 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“ ir 80 pakelių cigarečių „NZ Gold Superslims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė su mokėtinais mokesčiais 1 288 Eur, tokiu būdu minėtas pilietis pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija, turinti teisę nagrinėti tokią bylą, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Skundžiamu Nutarimu H. H. nubaustas pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį 1 820 Eur bauda ir jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – tabako gaminių (7 000 vnt. cigarečių), transporto priemonės (automobilio BMW 528, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir transporto priemonės registracijos liudijimo konfiskavimas, už tai, kad jis automobilio slenksčiuose įrengtose slėptuvėse neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną 350 pakelių cigarečių nepateikdamas jų muitinės kontrolei, kai neteisėtai gabentų prekių vertė viršijo 5 bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršijo 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Byloje ginčo dėl padaryto administracinio nusižengimo, paskirtos nuobodos – 1 820 Eur baudos – bei administracinio poveikio priemonės – tabako gaminių (7 000 vnt. cigarečių) – konfiskavimo nėra, Nutarimas skundžiamas tik dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės ir šios transporto priemonės registracijos liudijimo – konfiskavimo, prašant juos grąžinti.

Teismas, patikrinęs priimto Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad H. H. pagrįstai pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 2 dalyje, ir jam administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonės individualizuotos tinkamai.

ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal to paties straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. ANK 208 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, t. y. ši teisės norma nenumato privalomo transporto priemonės konfiskavimo. Teismui bei administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) palikta diskrecijos teisė spręsti, ar konkrečioje byloje būtina skirti administracinio poveikio priemonę, t. y. taikyti transporto priemonės konfiskavimą. Teismų praktikoje konfiskavimas taikomas nustačius, kad transporto priemonė buvo panaudota kontrabandai gabenti ir nustačius, kad ji specialiai tam buvo pritaikyta (įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti) arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2013, 2AT-697/2015). ANK 29 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintos sąlygos, kurioms esant gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui priklausanti transporto priemonė, jei: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šios nuostatos suponuoja išvadą, jog, sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo skyrimo pagrįstumo, privalu išsiaiškinti aplinkybes, kurios leistų daryti kategorišką išvadą dėl transporto priemonės savininko atsakomybės panaudojant jo nuosavybę darant neteisėtus veiksmus.

Nagrinėjamu atveju automobilis BMW 528, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 2 dalyje, priemonė (įrankis), kadangi kontrabandos dalykas – cigaretės – buvo gabenamos specialiai automobilio slenksčiuose įrengtose slėptuvėse. Vilniaus teritorinė muitinė sprendimą taikyti transporto priemonės konfiskavimą motyvavo tuo, kad kontrabandos gabenimas nebuvo spontaniškas, nes šiam veiksmui buvo kruopščiai pasiruošta įrengiant slėptuves, kuriose buvo slepiamos toks kiekis cigarečių, kurių be transporto priemonės nebūtų įmanom slapta pergabenti per valstybės sieną, o automobilio savininkė I. P. nebuvo pakankamai atsakinga ir rūpestinga, nesiėmė priemonių, kad kontroliuotų ir šalintų riziką dėl jai priklausančio turto panaudojimo atliekant neteisėtus veiksmus. Be to, kaip teismo posėdžio metu parodė H. H., automobilio savininkė I. P. yra jo sesuo. Tokiai išvadai pritaria ir teismas bei akcentuoja, jog vien tai, kad transporto priemonė, kuria gabenamos kontrabandos būdu cigaretės įrengtose slėptuvėse, priklausė kitam asmeniui, kuris yra artimas giminaitis ir kuris teigia nežinojęs apie daromą administracinį nusižengimą, nėra pakankamas pagrindas netaikyti šios administracinio poveikio priemonės (Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-48-383/2020).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog pažeidimo padarymo priemonė konfiskuojama nepriklausomai nuo to, kam ji nuosavybės teise priklauso, tačiau išskirtiniais atvejais, įrodžius, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (pvz., kai daiktas iš savininko paimtas prieš jo valią), jis gali būti nekonfiskuotas. Tai reiškia, kad daikto, priklausančio trečiajam asmeniui, konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-23-2012, 2AT-31-2013, Nr. 2AT-46-628/2019). Asmuo, būdamas tam tikro turto savininku, privalo užtikrinti, kad jo nuosavybė nebūtų naudojama priešingai visuomenės interesams, aktyviai domėtis savo turto panaudojimo aplinkybėmis ir užkirsti jo naudojimą teisei priešingų veiksmų atlikimui (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-325-468/2020, AN2-335-468/2020, AN2-468-891/2020, AN2-295-988/2021). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-628/2019 transporto priemonės savininko neatsakingumą ir nerūpestingumą savo turto atžvilgiu taip pat vertino kaip sudarantį pagrindą taikyti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančios administracinio nusižengimo priemonės konfiskavimą.

Į bylą pateiktame prašyme, transporto priemonės savininkė I. P. nurodo, kad ilgam laikui išvykdama į užsienį dirbti, patikėjo savo automobilį BMW 528, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). H. su teise juo naudotis, pavedė jam atlikti automobilio remontą. Nurodo, jog nežinojo, kad H. H. su jos automobiliu vyks į užsienį ar kažką automobiliu perveš. Taip pat nurodė, jog apie įrengtas slėptuves nieko nežinojo, nes nieko neišmano apie techniką bei prašo grąžinti jai automobilį. Vis dėl to, remiantis aukščiau išdėstyta formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, šių aplinkybių nepakanka ir tai nešalina būtinumo šiuo atveju konfiskuoti transporto priemonę siekiant užkirsti kelią ateityje galimiems administraciniams nusižengimams. Pažymėtina, jog siekiant prevencinių tikslų, transporto priemonės, kuri specialiai buvo pritaikyta nusižengimams daryti, konfiskavimas yra privalomas, todėl net jei transporto priemonės savininkas nežinojo apie jo transporto priemonėje mechaniškai įrengtą slėptuvę, tokios transporto priemonės grąžinimas nėra galimas.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad transporto priemonė H. H. naudotis buvo perduodama paties savininkės, t. y. jos sutikimu, jai žinant, transporto priemonės savininkė yra H. H. sesuo. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, jog transporto priemonės savininkė, perduodama transporto priemonę H. H. nebuvo pakankamai atsakinga ir rūpestinga, aktyviai nesidomėjo savo transporto priemonės naudojimo aplinkybėmis bei nesiėmė jokių priemonių, kad transporto priemonė nebūtų panaudota administraciniam nusižengimui daryti. Pažymėtina, kad transporto priemonių savininkai, perduodami naudotis automobiliu kitiems asmenims, prisiima riziką, kad jis gali būti apgadintas, juo gali būti sukeliamas eismo įvykis, padaromas administracinis nusižengimas ar net nusikalstama veika, t. y. suvokia galimas neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, nors ir automobilio savininkė I. P. galimai ir nežinojo, kad jos transporto priemonė bus panaudota administraciniam nusižengimui daryti, tačiau tai neužkerta kelio taikyti automobilio, kaip kontrabandos padarymo priemonės, konfiskavimo.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto nusižengimo ir už nusižengimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-60-851/2019 ir kt.). Iš bylos medžiagos matyti, kad H. H. tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, dėl savo veiksmų gailėjosi. Kita vertus, pažymėtina, kad jis padarė vieną iš pavojingiausių, didžiausią žalą visuomenės interesams, valstybės ūkio ir finansų sistemai darančių veikų, kuri gali būti padaryta tik tyčiniais pažeidėjo veiksmais, kai jis supranta, jog gabena prekes pažeisdamas įstatymus ir to nori, tokiu būdu sudarydamas tokią situaciją, kai jo naudojamas turtas gali būti prarastas. Šioje situacijoje H. H. naudojamas automobilis buvo svarbus atliekant kontrabandos nusižengimą, nes buvo gabentas didelis kiekis cigarečių (350 pakelių), kurių nepastebimai, išvengiant muitinės kontrolės, nebūtų galima pergabenti per valstybės sieną. Be to, H. H. automobilį eksploatuodamas taip, tarsi būtų jo savininkas, įrengė arba pasinaudojo jau įrengtomis automobilio slenksčiuose specialiomis slėptuvėmis, kuriose ir paslėpė neteisėtai gabenamas cigaretes, taip apsunkindamas jų radimą. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad šiuo atveju, nekonfiskuojant transporto priemonės, vien teisės pažeidėjui paskirta minimali bauda neturėtų tiesioginio pažeidėjo nubaudimo poveikio ir nebūtų pakankamai efektyvi prevencinė priemonė, o teisinės atsakomybės poveikis H. H. būtų formalus ir prieštarautų ANK 22 ir 27 straipsnių nuostatų tikslams, be to, būtų sudaromos prielaidos formuoti suvokimą, jog darant administracinius nusižengimus naudojamas kitam asmeniui priklausantis turtas nebus konfiskuojamas, o transporto priemonė su joje įrengtomis slėptuvėmis galės būti ir toliau naudojama neteisėtiems ir (ar) nusikalstamiems tikslams.

Teismo vertinimu transporto priemonės konfiskavimas, atsižvelgiant į neteisėtai gabentų cigarečių vertę (1 288 Eur) bei transporto priemonės vertę (pagal byloje esančius duomenis 1 640 Eur su PVM), atitinka proporcingumo reikalavimą, siekiant išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp pažeidėjo teisių ir siekio kovoti su kontrabanda, kuri daro didelę žalą Lietuvos ekonomikai ir verslo tvarkai, taip pat užkirsti kelią neteisėtam cigarečių patekimui į Europos Sąjungos muitų teritoriją. Pažymėtina, kad konfiskuotos administracinio nusižengimo priemone buvusios transporto priemonės savininko reikalavimas asmeniui, vairavusiam šią transporto priemonę administracinio nusižengimo padarymo metu, atlyginti patirtą žalą dėl konfiskuotos transporto priemonės praradimo gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Toks teisinių santykių sureguliavimas yra skirtas nusižengimą padariusios asmens atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.

Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatomis, tuo atveju, kai yra konstatuojama, jog trečiajam asmeniui priklausančios administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimas yra galimas ir tikslingas, konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš pažeidėjo nėra galimas, todėl klausimas dėl konfiskuotino turto vertės priteisimo iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nespręstinas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas Nutarimas buvo priimtas visapusiškai ir objektyviai ištyrus visas bylos aplinkybes, H. H. administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonės paskirtos nepažeidus ANK reikalavimų, nėra per griežtos, proporcingos padarytam administraciniam nusižengimui, todėl Vilniaus teritorinės muitinės skundžiamas Nutarimas paliktinas nepakeistas, o suinteresuoto asmens skundas netenkintinas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas H. H. pateikė prašymą paskirtos administracinės baudos mokėjimą atidėti, arba išdėstyti dalimis. ANK 675 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Nesumokėtos baudos ar jos dalies mokėjimas dalimis negali būti išdėstomas asmeniui, kuris vengė atlikti to paties administracinio nusižengimo teisenoje jam paskirtus viešuosius darbus (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjas prašymą dėl paskirtos baudos sumokėjimo išdėstymo dalimis pateikė teismo posėdyje nagrinėjant skundą dėl Nutarimo. Iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad prašymas dėl baudos mokėjimo išdėstymo dalimis turi būti paduotas iki nutarimo priėmimo, po to nutarimo priėmimo baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, į tai, kad pareiškėjas prašymą dėl baudos mokėjimo išdėstymo pateikė jau po Nutarimo priėmimo, šis jo prašymas netenkintinas. Pareiškėjui išaiškintina, kad jis negalėdamas Nutarimu jam paskirtos baudos sumokėti per nustatytą terminą, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Taip pat teismo posėdžio metu pareiškėjas pateikė prašymą išpirkti automobilį BMW 528, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui išaiškintina, kad Lietuvos Respublikoje konfiskuotas turtas įtraukiamas į apskaitą, įkainojamas, realizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintomis „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis“, pagal kurias suinteresuotas asmuo konfiskuotą turtą (šiuo atveju automobilį) turi galimybę išsipirkti ne teismo tvarka, todėl šis jo prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

palikti Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą Nr. MD-VM00-ANR_N-1202-2022 nepakeistą ir H. H. skundo netenkinti.

Išaiškinti pareiškėjui, kad jis negalėdamas Nutarimu jam paskirtos baudos sumokėti per nustatytą terminą, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo bet kuriuos rūmus.