Kauno apygardos teismo nutartis

2022-08-30 · Civilinė byla Nr. e2S-1034-273/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-08-30
Bylos Nr.
e2S-1034-273/2022
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-00144-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Izolda Nėnienė
Ieškovas
A. G.
Atsakovas
I. G., D. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1034-273/2022Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00144-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.8.; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 30 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei I. G. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatyto ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir atsakovės I. G. priešieškinį ieškovui A. G. , atsakovas D. M., dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, nekilnojamojo turto pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, prievolės pripažinimo bendra solidaria sutuoktinių prievole, pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, santuokinio turto padalinimo ir neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo, nepilnamečiui vaikui išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo pritiesimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė SEB bankas, institucija teikianti byloje išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. G. prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutarties dalį, kuria ieškovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - panaikinti ieškovui įpareigojimą gyventi atskirai nuo atsakovės I. G. , kitoje vietoje nei (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamojoje byloje.

2. Ieškovas nurodė, kad pasikeitė esminės aplinkybės: ieškovui baigėsi paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; ieškovas papildomai savarankiškai tobulinosi psichologiniuose mokymuose; ieškovas aktyviai dalyvauja visuomeninėje ir sūnaus A. ugdymo įstaigos veiklose; ieškovas vykdo skirtus įsipareigojimu vadybos procese dėl tarpusavio ryšio atstatymo su atsakovės sūnumi N. J. . Nurodė, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės suvaržo ieškovo teises, neatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų. Įpareigojimas gyventi skyrium itin sunki ir nepakeliama finansinė našta.

Atsiliepimas

3. Atsakovė prašė atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kadangi nėra išnykęs įpareigojimo ieškovui gyventi skyrium, galiojimo pagrindas. Ieškovo teiginiai apie patiriamas papildomas išlaidas yra nepagrįsti. Ieškovas gyvena pas tėvus, todėl būsto nuomos išlaidų nepatiria.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartimi taikomų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

5. Teismas sutiko su atsakove, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo iš dalies grindžiamas motyvais ir argumentais, kurie buvo įvertinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. nutartimi, kuri Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartimi palikta nepakeista. Ieškovas naujų esminių aplinkybių, kurios būtų pakankamas pagrindas peržiūrėti įpareigojimo gyventi atskirai teisėtumą ir pagrįstumą, nenurodė. Pateikti ieškovo rašytiniai įrodymai neįrodo, kad šalių tarpusavio santykiai nėra konfliktiški. Inicijuotas atvejo vadybos procesas nėra baigtas, teikiamos socialinės paslaugos tiek ieškovui, tiek atsakovei ir kartu gyvenantiems nepilnamečiams vaikams (skirtos psichologo konsultacijos). Teismo vertinimu aplinkybė, kad ieškovo atžvilgiu taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, galiojimas baigėsi, laidavimo terminas suėjo ir buvo grąžintas įmokėtas užstatas baudžiamojoje byloje, reiškia, kad asmuo dėl padarytos konkrečios nusikalstamos veikos nekelia grėsmės ir paskirta poveikio priemonė pasiekė tikslą pataisyti asmenį bei užtikrino teisingumo principo įgyvendinimą. Kiekvienas šalių susidūrimas gali sukelti emocinę įtampą, neigiamus išgyvenimus, nesaugumo jausmą, baimę dėl galimų turtinių ir/ar neturtinių interesų pažeidimo. Teismas įvertino į bylą pateiktas specialistų rekomendacijas vengti galimai tokių situacijų dėl nustatytos grėsmes nepilnamečio vaiko N. J. atžvilgiu bei dėl pagalbos šeimai poreikio vykdant atvejo vadybos procesą. Teismas nustatė, kad ieškovas nėra pateikęs duomenų apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, nuomos ar panaudos sutarties. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendė, kad nėra išnykusi grėsmė ir pagrindas panaikinti ieškovo laikiną įpareigojimą gyventi atskirai nuo atsakovės ir nepilnamečių vaikų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartį ir panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutarties dalį, kuria jo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - įpareigojimas ieškovui gyventi atskirai nuo atsakovės kitoje vietoje, nei (duomenys neskelbtini), iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamojoje byloje. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:

1.1. Teismo atsisakymas panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrįstas jokiais teisiniais argumentais, o veikiau rodo teismo neigiamą subjektyvų nusistatymą ieškovo atžvilgiu. Vien aplinkybė, jog bendras gyvenimas šalims ar atsakovės paaugliui sūnui gali kelti diskomfortą, nėra teisinis argumentas;

1.2. Gyvenamasis namas, kuriame šiuo metu gyvena atsakovė, yra ieškovo asmeninė nuosavybė. Šiame name atsakovė gyvena be jokio teisinio pagrindo, kadangi namui šeimos turto teisinis režimas yra pasibaigęs;

1.3. Atsisakymą tenkinti ieškovo prašymą teismas grindė atsakovės sūnaus N. J. interesų apsauga, tačiau N. J. nėra šalių bendras vaikas, todėl jis nėra subjektas, kurio naudai šiuo atveju galėtų būti taikomos laikinosios apaugos priemonės. Su N. J. susiję klausimai nėra šios bylos (ginčo) dalykas. Teismas negali perkelti ieškovui pareigos užtikrinti ne savo vaiko gerovę, kurti ryšį su ne savo vaiku;

1.4. Atsisakymas naikinti laikinąsias apsaugos priemones, nes nepasiektas tikslas „sumažinti konfliktų tarp ieškovo ir atsakovės kilimo tikimybę ateityje“ yra neteisėtas, nepagrįstas jokia teisės norma;

1.5. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra išnykęs. Tolesnis jokia teisės norma nepagrįstas draudimas ieškovui gyventi savo namuose yra šiurkštus ieškovo teisės į būstą ir nuosavybę pažeidimas.

Atsiliepimas

7. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašė atskirąjį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovo 726 Eur už atsiliepimo parengimą. Atsiliepime atsakovė iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo motyvams ir papildomai nurodė tokius argumentus:

2.1. 2021 m. kovo 23 d. nutartimi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebuvo susietas su ieškovo laidavimo termino ar baudžiamojo poveikio priemonių taikymo pabaiga. Įpareigojimas ieškovui dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose yra baudžiamojo poveikio priemonė, todėl negali būti vertinama kaip iš esmės pasikeitusi aplinkybė, reikšminga laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo aspektu;

2.2. 2021 m. kovo 23 d. nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo siekiama užtikrinti tiek atsakovės nepilnamečiui sūnui N., tiek ir bendram šalių sūnui A. teisę į saugią aplinką ir sveikas gyvenimo sąlygas;

2.3. Ieškovo atskirojo skundo argumentai, kad atsakovė neturi teisinio pagrindo gyventi šalių gyvenamajame name, nes pasibaigė šeimos turto teisinis režimas, o nekilnojamasis turtas priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise, jau buvo nurodyti ir ieškovo atskirajame skunde dėl 2021 m. kovo 23 d. nutarties bei įvertinti Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartyje, nurodant, kad ieškovo nuosavybės teisių ribojimas yra visiškai pateisinamas prioritetiškai ginamais vaikų interesais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės – ieškovo įpareigojimo gyventi skyrium nuo atsakovės iki įsiteisės teismo sprendimas – panaikinimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujo įrodymo priėmimo

10. Atsakovė pateikė prašymą prijungti prie bylos 2022 m. liepos 13 d. VšĮ Alytaus miesto Socialinių paslaugų centro Pagalbos planą. Nurodė, kad šio dokumento negalėjo pateikti kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą, nes Pagalbos planas surašytas po atsiliepimo pateikimo. Atsakovės nuomone, Pagalbos planas patvirtina, kad socialinių paslaugų teikimas šalims yra pratęstas iki 2023 m. sausio 12 d. Tai netiesiogiai patvirtina skundžiamos nutarties pagrįstumą.

11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį, imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, priima atsakovės pateiktą naują įrodymą. Dėl naujo įrodymo pasisakytina tiek, kiek jis turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato teismui galimybę įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium. Paminėtos laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų pasaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių naudoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to gyvenimas kartu ar lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Pagal CPK 149 straipsnio 1 dalį, laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.

15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas 2021 m. vasario 3 d. nutartimi prokurorės nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo patvirtino ir atleido A. G. , padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal D. G. laidavimą ir ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-44229-20 nutraukė, laidavimo terminą nustatė vieneriems metams su 1 000 Eur užstatu, po šios nutarties įsiteisėjimo panaikino A. G. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskyrė A. G. baudžiamojo poveikio priemonę – vienerius metus po šios nutarties įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nutarime nurodyta, kad Alytaus apskrities VPK buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-44229-20, kuriame apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymo pranešta A. G. , įtariant jį tuo, kad jis 2020 m. lapkričio 5 d. apie 18 val., (duomenys neskelbtini), namuose, virtuvėje, žodinio konflikto metu, tyčia smurtavo prie savo šeimos narį – posūnį N. J. , padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šalys skyrium gyvena nuo 2020 m. lapkričio 5 d., kai dėl ieškovo panaudoto fizinio smurto atsakovės sūnui ir tuo pagrindu pradėto ikiteisminio tyrimo, ieškovui buvo taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir kardomoji priemonė panaikinta įsiteisėjus Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. nutarčiai (2021 m. kovo 8 d.). Byloje taip pat nėra ginčo, kad šalių tarpusavio santykiai įtempti, konfliktiški. Ieškovas ieškiniu prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės, atsakovė priešieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, savo procesiniuose dokumentuose šalys kaltina viena kitą dėl santuokos iširimo.

16. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė - įpareigojimas ieškovui gyventi atskirai nuo atsakovės kitoje vietoje nei (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamojoje byloje. Minėtos laikinos apsaugos priemonei pritaikymu buvo apsaugota atsakovės nepilnamečio vaiko N. J. (kurio atžvilgiu buvo smurtaujama) ir bendro šalių nepilnamečio vaiko A. G. teisės į saugią aplinką. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą, 2021 m. birželio 15 d. nutartimi (c. b. Nr. e2S-1020-324/2021) Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartį paliko nepakeistą.

17. Prašymą dėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo ieškovas iš esmės grindė šiomis jo nuomone naujai atsiradusiomis aplinkybėmis: grėsmės vaiko N. J. interesams išnykimu dėl baudžiamojo poveikio priemonių pasibaigimo ir pasikeitusio ieškovo elgesio bei lėšų pragyvenimui nepakankamumu dėl pritaikyto apribojimo.

18. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovo nurodytų aplinkybių nelaikė pagrindu pritaikytai laikinai apsaugos priemonei panaikinti.

19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien ieškovo nurodytos aplinkybės – jo atžvilgiu taikytos baudžiamojo poveikio priemonės įpareigojimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose pabaiga, laidavimo termino pabaiga ir sumokėto užstato baudžiamojoje byloje grąžinimas, pačios savaime negali būti pagrindu šioje civilinėje byloje pritaikytam laikinam ieškovo gyvenimo skyrium nuo atsakovės ir nepilnamečių vaikų panaikinti.

20. Sprendžiant ieškovo atžvilgiu taikyto apribojimo panaikinimo klausimą, būtina atsižvelgti į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą pareikštą laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimu ir į 2022 m. liepos 13 d. VšĮ Alytaus miesto Socialinių paslaugų centro Pagalbos plane psichologės A. G. išsakytą nuomonę, kad N. J. vis dar išgyvena blogas emocijas, nerimą ir baimę dėl patirto smurto iš patėvio A. G. , kad jis nenori ieškovo matyti, vengia su juo sutikti. Psichologė rekomendavo vengti situacijų darančių neigiamą įtaką kartu su atsakove gyvenančio N. J. emocinei būklei. Atsižvelgtina ir į tai, kad šalių atžvilgiu atvejo vadybos priemonės yra pratęstos iki 2023 m. sausio 12 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju įpareigojimo ieškovui gyventi atskirai panaikinimas gali padaryti neigiamą įtaką nuo ieškovo panaudoto fizinio smurto nukentėjusio nepilnamečio vaiko N. J. , gyvenančio su atsakove, emocinei būklei.

21. Apeliacinės instancijos teismas nevertina ieškovo atskirojo skundo argumentų dėl galimo ieškovo nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą pažeidimo pasibaigus šeimos turto teisiniam režimui, dėl N. J. interesų apsaugos nepagrįsto taikymo, nes N. J. nėra šalių bendras vaikas. Pažymėtina, kad minėtomis aplinkybėmis nebuvo grindžiamas ieškovo prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Taigi, CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia atskirąjį skundą grįsti aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-442-823/2017).

22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tokius pačius argumentus ieškovas jau buvo nurodęs atskirajame skunde dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutarties. Kauno apygardos teismas 2021 m. birželio 15 d. nutartyje nurodė, kad ieškovo nuosavybės teisių į namą suvaržymas (kol vyksta šalių ginčas) pateisinamas minimais prioritetiniais vaiko teisių ir interesų apsaugos motyvais ir konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis. Gyvenamasis namas yra santuokinio turto ginčo objektas, kadangi atsakovė pareikštame priešieškinyje prašo šį turtą pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jį padalinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog nuo ieškovo fizinio smurto nukentėjusio nepilnamečio vaiko N. J. tėvas nėra ieškovas, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl prioritetinio vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principo taikymo. Negalima ignoruoti nukentėjusiojo nepilnamečio vaiko N. J. , kuris buvo ir ieškovo šeimos narys, interesų.

23. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atskirasis skundas atmetamas.

24. Pripažinus skundžiamą teismo nutartį teisėta ir pagrįsta, kiti atskirojo skundo argumentai galutiniam rezultatui neturi teisinės reikšmės, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bylos duomenis bei tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, kaip minėta, plačiau dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisako, kadangi teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; kt.).

25. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti iš ieškovo atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo išlaidas.

26. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas.

27. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, apeliacine tvarka apskundus pirmosios instancijos teismo tarpinį procesinį sprendimą, byla dėl ginčo esmės išlieka pirmosios instancijos teismo dispozicijoje, todėl bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacine tvarka ginčijant tarpinius pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus, tarp šalių turi būti paskirstomos pirmosios instancijos teismui priimant baigiamąjį teismo procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021).

28. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, atlyginimo šioje civilinio proceso stadijoje nenagrinėjamas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Izolda Nėnienė