- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-15
- Bylos Nr.
- e2S-1020-324/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00144-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- I. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei I. G. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatyto ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankas, institucija teikianti byloje išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas teismo prašo nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo numeris (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; nustatyti atsakovei bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. G., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką iki sūnaus pilnametystės; priteisti iš atsakovės nepilnamečiui sūnui A. G. išlaikymą po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos į ieškovo sąskaitą; nustatyti, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarko ieškovas; padalinti santuokoje įgytą turtą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė patikslintu atsiliepimu į ieškinį prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti nepilnamečio sūnaus A. G. laikinąją gyvenamąją vietą su atsakove, nustatyti laikinąją ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką, priteisti iš atsakovo laikiną nepilnamečio sūnaus išlaikymą po 400 Eur per mėnesį nuo atsiliepimo į ieškinį padavimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, laikino išlaikymo sumą pervedant iki kiekvieno mėnesio 20 d. į atsakovės sąskaitą, paskiriant atsakovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, areštuoti transporto priemonę Tauriga Tauras B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei mini traktorių (duomenys neskelbtini), įpareigoti ieškovą gyventi atskirai nuo atsakovės, kitoje vietoje nei (duomenys neskelbtini), uždrausti ieškovui lankytis atsakovės bei nepilnamečių vaikų A. G. bei N. J. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
3. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. kovo 15 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Iki teismo sprendimo priėmimo dienos nustatė nepilnamečio A. G. laikinąją gyvenamąją vietą su atsakove pagal jos gyvenamąją vietą. Priteisė iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. G. po 321 Eur per mėnesį, pervedant išlaikymo sumą į atsakovės sąskaitą nuo nutarties priėmimo dienos (2021 m. kovo 15 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Paskyrė atsakovę priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisto laikino išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatė nepilnamečio vaiko A. G. bendravimo tvarką su ieškovu:
1) Ieškovas praleidžia su sūnumi kas antrą porinį savaitgalį be svečiavimosi su nakvyne faktinėje gyvenamojoje vietoje pasiimdamas nepilnametį vaiką iš gyvenamosios vietos, ugdymo ar užklasinės veiklos įstaigos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą: penktadienį nuo 16.30 val. iki 19.00 val.; šeštadienį nuo 12.00 val. iki 19.00 val.; sekmadienį nuo 12.00 val. iki 19.00 val.
Negalėdamas su vaiku praleisti nurodytų savaitgalių, ieškovas privalo elektroniniu paštu arba SMS žinute informuoti atsakovę ne vėliau kaip prieš 4 kalendorines dienas iki numatyto bendravimo pradžios.
2) Ieškovas dvi dienas per savaitę darbo dienomis praleidžia su sūnumi po 2 valandas, paimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos ugdymo ar užklasinės veiklos įstaigos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą :
2.1 neporinėmis metų savaitėmis: pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 17 val. iki 19 val.
2.2. porinėmis metų savaitėmis: antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 19 val.
3) Ieškovas praleidžia su vaiku dvi kalendorines savaites per vaiko vasaros atostogas, konkrečią atostogų pradžios ir pabaigos datą suderindamas su vaiko motina el. paštu arba SMS žinute ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 1 d.
4) Ketindamas su vaiku per vaiko vasaros atostogas išvykti į užsienio valstybę, ieškovas privalo el. paštu arba SMS žinute informuoti atsakovę prieš 30 kalendorinių dienų iki išvykimo pradžios, konkrečiai nurodydamas vaiko buvimo vietą užsienyje bei išvykimo ir grįžimo iš užsienio valstybės datą. Ši tvarka galioja tik išvykstant į Europos Sąjungos valstybes. Norėdamas išvykti su vaiku jo vasaros atostogų metu į trečiąsias šalis, ieškovas privalo gauti vaiko motinos rašytinį ar notariškai patvirtintą sutikimą.
5) Ieškovas praleidžia su sūnumi A. G. neporiniais metais šv. Kalėdų šventes ir poriniais metais šv. Velykų šventes.
6) Kiekvienais metais Kūčias sūnus A. G. praleidžia su motina.
7) Tėvo dieną kiekvienais metais sūnus praleidžia su tėvu, tėvui pranešant SMS žinute ar el. paštu tikslų sūnaus pasiėmimo ir grąžinimo į motinos gyvenamąją vietą laiką.
8) Motinos dieną kiekvienais metais sūnus praleidžia su motina, nepaisant to, kad tai gali būti tėvo bendravimo su sūnumi savaitgalis. Tokiu atveju, ieškovas turi pristatyti sūnų A. G. sekmadienį (per Motinos dieną) 12 val. į motinos gyvenamąją vietą.
9) Per vaiko gimtadienį su sūnumi turi teisę praleisti tiek motina, tiek tėvas kartu.
Įpareigojo atsakovę, kol galioja apribojimai dėl šalyje paskelbto karantino, sudaryti sąlygas ieškovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku nuotolinėmis ryšio priemonėmis.
Atmetė atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: transporto priemonės Tauriga Tauras B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei mini traktoriaus (duomenys neskelbtini) areštą, įpareigojimą ieškovą gyventi atskirai nuo atsakovės kitoje vietoje nei (duomenys neskelbtini), uždraudimą ieškovui lankytis atsakovės bei nepilnamečių vaikų A. G. bei N. J. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
4. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutarties, kuriuo prašė panaikinti nutarties dalį, kuria atmestas jos prašymas bei pritaikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. kovo 23 d. nutartimi atsakovės atskirąjį skundą patenkino iš dalies. Panaikino Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti ieškovą gyventi atskirai nuo atsakovės ir uždrausti ieškovui lankytis atsakovės bei nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje. Įpareigojo ieškovą gyventi atskirai nuo atsakovės kitoje vietoje nei (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamojoje byloje. Uždraudė ieškovui lankytis atsakovės bei nepilnamečių vaikų A. G. ir N. J. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamojoje byloje. Likusią teismo 2021 m. kovo 15 d. nutarties dalį paliko nepakeistą. Konstatavo, kad nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdytina skubiai.
6. Nurodė, kad atsakovės teismui pateikti nauji įrodymai dėl ieškovo, padariusio nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir ikiteisminio tyrimo nutraukimo (Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2021 m. vasario 1 d. nutarimas, Alytaus apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. vasario 3 d. nutartis, Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartis) patvirtina smurto atvejį prieš kartu su ginčo šalimis gyvenantį nepilnametį šeimos narį. Šalių tarpusavio santykiai įtempti, konfliktiški, ieškovo lankymasis atsakovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje kelia grėsmę bei pažeidžia ne tik atsakovės sūnaus (kurio atžvilgiu buvo smurtaujama) interesus, tačiau ir šalių bendro vaiko A. G. teisę į saugią aplinką. Teismas, įvertinęs atsakovės atskirajame skunde nurodytus motyvus, papildomai pateiktus įrodymus ir aplinkybes dėl 2021 m. kovo 15 d. teismo priimtos nutarties pagrįstumo, sprendė, kad yra pagrindas iš dalies sutikti su atskiruoju skundu ir jį tenkinti, o skundžiamą nutarties dalį, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – įpareigojimo gyventi skyrium ir draudimo lankytis gyvenamojoje vietoje – panaikinti (CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismo vertinimu, esamojoje situacijoje ieškovo teisių ir teisėtų interesų nuosavybės teisių įgyvendinimo aspektu laikinas suvaržymas yra proporcingas ir pateisinamas siekiant išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą iki bus išspręstas ginčas iš esmės ir priimtas teismo sprendimas byloje.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutarties dalį, kuria ieškovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą gyventi skyrium ir draudimą lankytis atsakovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje (gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini)), neįvertino, kad turtas, į kurį ieškovui yra apribotas bet koks patekimas, ieškovui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir yra vienintelė ieškovo turima gyvenamoji patalpa. Šį gyvenamąjį namą ieškovas savo asmeninėmis lėšomis ir jėgomis pastatė dar iki santuokos su atsakove sudarymo, todėl namas nėra santuokinio turto dalybų objektu. Ieškovas neprieštarauja, kad atsakovė su vaikais gyventų minėtame name, tačiau laiko neteisinga skundžiama nutartimi sukurtą teisinę situaciją, pagal kurią laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovui yra nustatyti ribojimai naudotis asmeniniu turtu. Laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos siekiant užtikrinti ne šalių bendro vaiko ar atsakovės interesų apsaugą, o atsakovės beveik 16 m. amžiaus sūnaus iš pirmosios santuokos N. J. interesus. Pati atsakovė savo atskirajame skunde nurodė, kad ieškovas jokios agresijos nei atsakovės, nei jų mažamečio sūnaus A. G. atžvilgiu nenaudojo, su vaiku elgiasi rūpestingai ir gražiai. Todėl susiklosčius situacijai, kad atsakovė dėl buvusios konfliktinės situacijos tarp ieškovo ir N. J. nepasitiki ieškovu, ieškovui neturėtų atsirasti prievolė užtikrinti atsakovės sūnui atskirą gyvenamąja vietą, kadangi prievolė užtikrinti vaikams gyvenamąją vietą tenka įstatyminiams atstovams (N. J. tėvas yra D. J.). Atsakovė turi galimybę gyventi pas savo tėvus ar jai priklausančiame bute, kurį nuomoja tretiesiems asmenims ir gauna pajamas. Nuo 2021 m. kovo 15 d. ieškovas nebeturi kur gyventi, todėl įpareigojimas atsakovą gyventi skyriumi (arba ne jam priklausančiame name) būtų žmogaus teisių pažeidimas.
1.2. Ieškovui asmenine nuosavybės teise priklausantis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra didelis, dviejų aukštų, dviem įėjimais, dviem sanmazgais, todėl atsakovei pageidaujant šalys gali netrukdomai gyventi skyrium.
1.3. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi vienintele faktine aplinkybe, kad yra įsiteisėjusi Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartis, pagal kurią ieškovas yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau nutarties įsiteisėjimas nesudaro jokio papildomo pagrindo vertinant saugios aplinkos užtikrinimą. Apie ikiteisminį tyrimą teismui buvo pateikti duomenys dar iki 2021 m. kovo 15 d. nutarties, kuria teismas buvo atmetęs atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – gyvenimo skyrium ir draudimo lankytis atsakovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje, todėl teismo nutarties ikiteisminiame tyrime įsiteisėjimas nepagrindžia jokių papildomų aplinkybių, kurios būtų galėjusios lemti pirmosios instancijos teismo sprendimą pasinaikinti priimtos nutarties dalį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas kelia grėsmę atsakovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje. Vien tik skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės apie ieškovo atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl įvykusio atsitiktinio incidento tarp atsakovės sūnaus N. J. ir ieškovo savaime nesudaro pagrindo išvadai apie ieškovo gyvenimo kartu toje pačioje gyvenamojoje vietoje bei atsakovės ir nepilnamečių vaikų interesų nesuderinamumą. Teismas turėjo vertinti aplinkybių visumą, o ne siaurai ir formaliai apsiriboti teismo nutarties, kuria ieškovas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, faktu.
1.4. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškovo charakteristika yra teigiama, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu neegzistavo jokių objektyvių duomenų apie neigiamas aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą apie keliamą grėsmę atsakovės ar vaikų interesams. Situacija, dėl kurios ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o ieškovas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės – atsitiktinė, netyčinė, nebrutali. Tai matyti ir iš pateiktų ikiteisminio tyrimo medžiagos dokumentų. Ieškovas jokiais būdais nesiekė sužaloti ar kitaip nuskriausti N. J. Taip pasielgė tik norėdamas atstumti jį toliau nuo savęs, nes šis stovėjo 20 – 30 cm atstumu nuo ieškovo. Ieškovas ne kartą yra atsiprašęs atsakovės ir jos sūnaus už šį įvykį, nors, ieškovo vertinimu, prie konfliktinės situacijos sukūrimo tam tikra prasme prisidėjo ir atsakovės sūnus, kuris įvykio metu buvo agresyvus, yra fiziškai stiprus, daug metų sportuojantis paauglys. Šalių santuoka truko ilgiau nei 5 metus, per kuriuos daugiau nebuvo nei jokių konfliktinių situacijų, nei atsakovės nusiskundimų dėl vaikų auklėjimo. Ieškovas daug kartų atsiprašinėjo sutuoktinės, stengėsi susitaikyti ir išsaugoti šeimą. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškovas visą laiką išlaikė visą šeimą ir atsakovės vaikus iš pirmosios santuokos, rūpinosi visais, ko neneigė ir atsakovė. Net ir tuomet, kai ieškovas gyveno atskirai, jis rūpinosi savo šeima, teiravosi, kaip atsakovei ir vaikams sekasi. Visą laiką ieškovas mokėjo komunalinius mokesčius, paskolą, darželio ir kitas išlaidas, sutaisė suplyšusį batutą. Ieškovas dalyvaudavo tėvų susirinkimuose, yra vaikų darželio tėvų komiteto narys, lankėsi pas psichologę, kuri patvirtino, kad ieškovas emociškai stabilus, pakartotinio seanso nepaskyrė. Mažamečio sūnaus A. G. ir ieškovo santykiai yra itin stiprūs, šilti ir vaikui reikalingas tėvas. Ieškovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra akivaizdžiai perteklinės ir neproporcingos.
1.5. Įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria ieškovas yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ne paneigia, o patvirtina ieškovo nepavojingumą. Atleisdamas ieškovą nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas įvertino būtinas tam sąlygas, įtvirtintas BK 40 straipsnio 2 dalyje, t. y. tarp jų ir tai, kad yra pagrindo manyti, kad ieškovas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įsiteisėjusios Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. nutarties pagrindu ieškovo atžvilgiu buvo panaikintos kardomosios priemonės ir teisės lankytis namuose apribojimas, todėl ginčijamos laikinosios apsaugos taikymas yra nepagrįstas ir neobjektyvus. Jei ieškovas per vienerius metus padarys naują nusikaltimą, jis turės atsakyti ir už prieš tai padarytą nusikalstamą veiką. Tai dar labiau skatina ieškovą elgtis pagarbiai ir atsakingai.
Atsiliepimas
8. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
2.1. Byloje yra pakankamai įrodymų, paneigiančių ieškovo atskirojo skundo teiginį, kad gyvenamąjį namą jis pastatė iki santuokos su atsakove įregistravimo. Atsakovė yra pateikusi priešieškinį dėl ginčo namo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei šį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus.
2.2. Atsakovė savo atskirajame skunde dėl 2021 m. kovo 15 d. nutarties, su kuriuo iš dalies sutiko pirmosios instancijos teismas, nurodė argumentus dėl ieškovo girtavimo (pateikė jo pasižadėjimą negerti), pateikė įrodymus, kad ji lankėsi pas psichologę ir gydytojus bei naudojo gydytojo paskirtus raminančius vaistus, nes buvo nuolat psichologiškai traumuojama ieškovo. Tai patvirtina atsakovės žinutės ieškovui, rašytos 2019 m. kovo 19 d. Žinučių turinys atskleidžia, kad jau prieš dvejus metus atsakovė kentė ieškovo psichologinį smurtą, kuris galiausiai peraugo į fizinį smurtą prieš atsakovės sūnų N. J. Skundžiama nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra skirta užtikrinti ne tik N. J., bet ir atsakovės ir šalių bendro mažamečio vaiko ramybę bei psichologinę sveikatą.
2.3. Negalima ignoruoti nukentėjusiojo nepilnamečio vaiko N. J., kuris buvo ir ieškovo šeimos narys, interesų. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia - geriausi vaiko interesai. Todėl atmestini nepagrįsti ieškovo argumentai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis negalėjo būti užtikrinami nepilnamečio vaiko N. J. interesai.
2.4. Dėl ieškovo argumento, kad atsakovė turi galimybę gyventi pas tėvus, nurodė, kad tokią pačią galimybę turi ir ieškovas. Ieškovo motina laidavo už savo sūnų ikiteisminiame tyrime, yra įsipareigojusi visą laidavimo laikotarpį užtikrinti, kad sūnus nedarytų naujų nusikalstamų veikų, todėl ieškovui netgi būtų naudinga gyventi pas savo tėvus iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, kad laiduotoja užtikrintų ieškovui teigiamą poveikį. Jei atsakovei tektų išsikelti iš gyvenamojo būsto (duomenys neskelbtini), tai ieškovo interesai būtų iškelti aukščiau atsakovės ir nepilnamečių vaikų interesų. Atsakovei iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo keltis su nepilnamečiais vaikais į kitą būstą būtų nepalyginamai sunkiau, nei ieškovui pagyventi pas savo tėvus ar kitoje gyvenamojoje vietoje.
2.5. Ieškovas nuo 2020 m. lapkričio 5 d., kai jam buvo pritaikyta kardomoji priemonė ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-44229-20, iki šiol su atsakove ir nepilnamečiais vaikais (duomenys neskelbtini), negyvena, todėl nėra pagrindo teigti, kad pritaikius įpareigojimą gyventi skyriumi kitoje vietoje nei (duomenys neskelbtini), ieškovo teisės bus neproporcingai suvaržytos.
2.6. Ieškovas nuolat klaidina teismą teigdamas, kad atsakovė turi asmeninės nuosavybės teise įgytą butą, kurį nuomoja. Ieškovas prie ieškinio pateikė įrodymus, kad atsakovės vardu nėra registruota jokio buto.
2.7. Nesutiktina su ieškovu, kad nebuvo pagrindų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ir kad teismas apsiribojo tik nutarties, kuria ieškovas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, faktu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įvertino ne tik pateiktas teismų nutartis dėl ieškovo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, bet ir kitus papildomai atsakovės pateiktus dokumentus.
2.8. Teismas negalėjo įvertinti ieškovo teigiamos charakteristikos, nes charakteristika nebuvo pateikta. (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas tik 2021 m. sausio 7 d., veikdami tik tris mėnesius karantino sąlygomis klubo nariai negalėjo gerai pažinti ieškovo, todėl klubo išduota charakteristika yra nepatikima.
2.9. Vaikų darželio išduotas raštas neatspindi tikrosios ieškovo asmenybės. Į darželio grupės tėvelių komiteto veiklą ieškovas įsitraukė tik 2020 m. lapkričio 30 d., jau po nusikaltimo įvykdymo, žinodamas, kad teisme bus sprendžiami klausimai dėl santuokinio turto padalinimo, dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. G., vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl sąmoningai pradėjo užsitikrinti įrodymus. Iki to laiko ieškovas nebuvo aktyvus tėvelis darželio veikloje, neskyrė daug dėmesio ir rūpesčio sūnui (duomenys neskelbtini).
2.10. Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės netrukdo ieškovui bendrauti su sūnumi A. G., tačiau jis neišnaudoja 2021 m. kovo 15 d. nutartyje numatytų galimybių bendrauti su sūnumi.
2.11. Ieškovas, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, yra nurodęs, kad yra karšto būdo, reiklus, kad tarp sutuoktinių dažnai kildavo konfliktai dėl ieškovo piktnaudžiavimo alkoholiu, kad atsakovė ieškovą pykindavo.
2.12. Ieškovas klaidina teismą nurodydamas, kad jo įvykdyta smurtinė nusikalstama veika prieš nepilnametį N. J. buvo atsitiktinė, netyčinė ir nebrutali. Šie argumentai yra paneigti ikiteisminio tyrimo medžiaga. Prokurorės 2021 m. vasario 1 d. nutarime yra konstatuota, kad A. G. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą. A. G., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jis „atsistojo ir, uždėjęs abi rankas (duomenys neskelbtini) pečių srityje, jį stipriai pastūmė atgal. Po ko (duomenys neskelbtini) nugriuvo virtuvėje ant grindų, ant nugaros“. Dėl nusikalstamų ieškovo veiksmų N. J. vis dar yra taikomas gydymas. Ieškovas nėra visiškai atlyginęs visos turtinės ir neturtinės žalos nepilnamečiui, nuolat teigia, kad dėl nusikalstamos veikos kaltas ir pats N. J., nors tokių duomenų ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra. Todėl ir šios aplinkybės leidžia teigti, kad ieškovas nesigaili dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nesiekia pašalinti nusikalstamos veikos padarinių.
2.13. Tai, kad ieškovas neva padėjo atsakovei auginti kitus jos vaikus, taip pat nepaneigia būtinybės smurtaujantį ir savo veiksmų nevaldantį sutuoktinį įpareigoti gyventi skyriumi ir nesilankyti atsakovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, tik preliminariai vertina bylos duomenis ir siekia, kad pirmiausia nepilnamečių vaikų interesai būtų užtikrinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki įsiteisės teismo sprendimas ieškovas įpareigotas gyventi atskirai nuo atsakovės ir draudžiama jam lankytis atsakovės bei nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Ieškovas su atskiruoju skundu pateikė K. G. 2021 m. kovo 24 d. pranešimą; (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 29 d. raštą dėl informacijos pateikimo Nr. S-48-(1.6), (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 30 d. D. G. charakteristiką; Alytaus trečiojo amžiaus universiteto 2020 m. gruodžio 30 d. D. G. charakteristiką; (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 25 d. išduotą A. G. charakteristiką; (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 26 d. išduotą A. G. charakteristiką; susirašinėjimą trumposiomis žinutėmis; pranešimą apie ieškovo dalyvavimą tėvų komitete; Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) 2021 m. kovo 24 d. raštas, Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartį, Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartį; Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį; prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 4; 2021 m. kovo 5 d. sąskaitą-faktūrą serija PK Nr. 65, mokėjimo nurodymo Nr. 76 patvirtinimą.
13. Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašą apie ieškovo tėvams priklausantį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centro duomenis apie (duomenys neskelbtini) įsteigimą, psichologės A. G. 2021 m. kovo 25 d. ir 2021 m. balandžio 9 d. išduotas sąskaitas-faktūras ir apmokėjimą patvirtinantį dokumentą, atsakovės žinutes ieškovui.
14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį, imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, priima šalių pateiktus naujus įrodymus, išskyrus atsakovo pateiktus(duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 30 d. ir Alytaus trečiojo amžiaus universiteto 2020 m. gruodžio 30 d. D. G. charakteristikas, kadangi šie dokumentai nesusiję su apeliacijos dalyku. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato teismui galimybę įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium, o CK 3.65 straipsnio 2 dalies 7 punkte yra numatyta teismo galimybė uždrausti vienam sutuoktiniui lankytis tam tikrose vietose. Paminėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų pasaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių naudoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to gyvenimas kartu ar lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.
18. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas 2021 m. vasario 3 d. nutartimi prokurorės nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo patvirtino ir atleido A. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal D. G. laidavimą ir ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-44229-20 nutraukė, laidavimo terminą nustatė vieneriems metams su 1 000 Eur užstatu, po šios nutarties įsiteisėjimo panaikino A. G. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskyrė A. G. baudžiamojo poveikio priemonę – vienerius metus po šios nutarties įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nutarime nurodyta, kad Alytaus apskrities VPK buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-44229-20, kuriame apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymo pranešta A. G., įtariant jį tuo, kad jis 2020 m. lapkričio 5 d. apie 18 val., (duomenys neskelbtini), namuose, virtuvėje, žodinio konflikto metu, tyčia smurtavo prie savo šeimos narį – posūnį N. J., uždėjęs rankas ant pečių šį pastūmė, dėl ko nukentėjusysis N. J. nugriuvo ant grindų, taip smurtaudamas N. J. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl kliniškai nustatyto uodegikaulio distalilinės dalies panirimo, nes nukentėjusiajam N. J. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 8 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartį ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-44229-20 paliko galioti. Šie teismo procesiniai dokumentai neginčytinai patvirtina ieškovo smurto atvejį prieš kartu su ginčo šalimis gyvenantį nepilnametį šeimos narį. Šalys skyrium gyvena nuo 2020 m. lapkričio 5 d., kai dėl ieškovo panaudoto fizinio smurto atsakovės sūnui ir tuo pagrindu pradėto ikiteisminio tyrimo, ieškovui buvo taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir kardomoji priemonė panaikinta įsiteisėjus Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. nutarčiai (2021 m. kovo 8 d.). Byloje taip pat nėra ginčo, kad šalių tarpusavio santykiai įtempti, konfliktiški. Ieškovas ieškiniu prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės, atsakovė priešieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, savo procesiniuose dokumentuose šalys kaltina viena kitą dėl santuokos iširimo.
19. Nesutiktina su ieškovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neįvertino, kad turtas, į kurį ieškovui yra apribotas bet koks patekimas, priklauso jam asmeninės nuosavybės teise ir yra vienintelė ieškovo turima gyvenamoji patalpa.
20. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje atsakovė pateikė priešieškinį (pirmosios instancijos teismo teisėjo 2021-05-04 rezoliucija patikslintas priešieškinis buvo priimtas), kuriuo prašo teismo šį turtą pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jį padalinti. Taigi priešingai, nei teigia ieškovas, šis gyvenamasis namas yra santuokinio turto ginčo objektu.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors byloje nėra duomenų apie ieškovo nuosavybės ar kitu pagrindu valdomą gyvenamąjį būstą, tačiau dėl ieškovo panaudoto smurto atsakovės sūnaus atžvilgiu ir kylančių konfliktų grėsmės akivaizdu, kad šalims kartu gyventi vienoje namų valdoje, kurioje šalys galėtų naudotis patalpomis izoliuotai, t. y. tarpusavyje nesusitinkant, nėra galimybės. Nors ieškovas teigia, kad šalys netrukdomai gali gyventi ginčo būste skyrium, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių duomenų. Priešingai – byloje esanti turto vertinimo ataskaita patvirtina, kad nors namas ir yra didelis ir su dviem sanitariniais mazgais, tačiau jame įrengta tik viena virtuvė, gyvenamosios patalpos nėra padalintos į du atskirus būstus, taigi darytina išvada, kad šiuo metu nėra galimybės šalims gyventi ir naudotis patalpomis izoliuotai.
22. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kitos įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo nuosavybės teisių į namą suvaržymas (kol vyksta šalių ginčas) pateisinamas minimais prioritetiniais vaiko teisių ir interesų apsaugos motyvais ir konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis. Šalims negalint gyventi kartu, pirmiausiai turi būti užtikrinami šalių nepilnamečių vaikų interesai, tarp jų ir teisė į saugią ir stabilią gyvenamąją aplinką. Atmestinas ir ieškovo argumentas, kad įpareigojimas jam gyventi skyrium (arba ne jam priklausančiame name) pažeistų jo teises, kadangi ieškovas nebeturi kur gyventi. Ieškovas nepateikė duomenų, kad jo finansinė padėtis yra bloga ir jis negali susirasti kitos gyvenamosios vietos, kol vyksta šalių ginčas dėl santuokos nutraukimo.
24. Atmestini ieškovo argumentai, kad byloje nėra jokių duomenų apie ieškovo keliamą grėsmę atsakovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje. Nutarties 18 punkte nurodytos teismų nutartys patvirtina ieškovo smurto prieš nepilnametį vaiką faktą šalių gyvenamojoje vietoje, kurioje gyvena ne tik šalių sūnus, bet ir atsakovės sūnus iš pirmosios santuokos N. J., prieš kurį fiziškai smurtavo ieškovas. Šalims gyvenant viename name būtų pažeidžiami šio vaiko interesai, būtų neužtikrintos vaiko galimybės gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs vaiko teisės į saugią ir nusistovėjusią aplinką svarbą (pvz. Koons v.Italy, no. 68183/01, judgment of 30 September 2008). Tėvai privalo vaikams užtikrinti tokią aplinką, kurioje jų vaikai jaustųsi saugūs, būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai, nebūtų pažeidžiami vaiko interesai. Tai, kad nuo ieškovo fizinio smurto nukentėjusio nepilnamečio vaiko N. J. tėvas nėra ieškovas, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl prioritetinio vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principo taikymo. Byloje nėra ginčo, kad atsakovės sūnus N. J. iki 2020 m. lapkričio 5 d. gyveno su atsakove ir ieškovu (duomenys neskelbtini). Negalima ignoruoti nukentėjusiojo nepilnamečio vaiko N. J., kuris buvo ir ieškovo šeimos narys, interesų. Tai, kad ieškovas yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl laidavimo, taip pat nepaneigia galimos grėsmės nepilnamečio vaiko N. J. saugumui ir jo teisei į saugią aplinką. Pats ieškovas, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, yra nurodęs, kad yra karšto būdo, reiklus, kad tarp sutuoktinių dažnai kildavo konfliktai dėl ieškovo piktnaudžiavimo alkoholiu, kad atsakovė ieškovą pykindavo. Taigi ir šios aplinkybės patvirtina apie būtinybę nagrinėjamoje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
25. Atsižvelgiant į visus nurodytus argumentus spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, įpareigojo ieškovą gyventi skyriumi nuo atsakovės ir vaikų bei draudimą ieškovui lankytis atsakovės bei nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atskirasis skundas atmetamas.
26. Tuo atveju, jeigu ieškovas dėl jo atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patiria atitinkamus nuostolius (gyvenamosios patalpos nuoma, būsto išlaikymo išlaidos ir pan.), jis turi galimybę pasinaudoti nuostolių užtikrinimo institutu, įtvirtintu CPK 146 straipsnyje.
27. Pripažinus skundžiamą teismo nutartį teisėta ir pagrįsta, kiti atskirojo skundo argumentai galutiniam rezultatui neturi teisinės reikšmės, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bylos duomenis bei tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, kaip minėta, plačiau dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisako, kadangi teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; kt.).
Dėl ieškovo sumokėto žyminio mokesčio
28. Ieškovas su atskiruoju skundu pateikė 2021 m. kovo 26 d. mokėjimo nurodymą Nr. 81, patvirtinantį kad yra sumokėjęs 38 Eur žyminį mokestį.
29. CPK 80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį, už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Sistemiškai taikant CPK 80 straipsni 2 dalį ir 5 dalį, žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių neturėjo būti mokamas, todėl ieškovui sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Grąžinti ieškovui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. kovo 26 d. mokėjimo nurodymą Nr. 81.Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.