- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-04
- Bylos Nr.
- e2-1947-1099/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- S. R.
- Atsakovas
- S. S. M.
- Advokatai
- Paulius Markevičius, Sigita Galbuogienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. R. ieškinį atsakovei S. S. M. dėl tikrovės neatitinkančios, garbę bei orumą žeminančios informacijos paneigimo, neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės S. S. M. 2021 m. rugsėjo 16 d. el. laiške išsakytų teiginių, kurie, anot ieškovo, neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo S. R. garbę ir orumą.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovas S. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovę S. S. M. ne vėliau kaip per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti tikrovės neatitinkančią, ieškovo garbę bei orumą žeminančią informaciją, paskleistą 2021 m. rugsėjo 16 d. el. laišku (laikas 4.47 PM), visiems Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos (toliau – Bendrija) nariams ir valdymo organams adresuotu el. laišku nusiunčiant tokio turinio pranešimą: „Aš, S. M., pripažįstu, kad paskleidžiau tokią tikrovės neatitinkančią, melagingą informaciją apie buvusį Bendrijos pirmininką S. R., kaip kad „Buvęs bendrijos pirmininkas S. R. iki šiol išrinktam pirmininkui neperdavė (...) namo statybos projekto. S. R. išeidamas iš pareigų dėl naudos sau, iš tikslinių kaupiamųjų lėšų BNO priežiūrai, neteisėtai jas panaudojo išsimokėdamas išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. (...) Norėdamas nuo gyventojų nuslėpti jų dydį, kad nepajaustume, išsimokėjo iš kaupiamosios sąskaitos. (...). Savivaldybei pradėjus bendrijos (pirmininko) darbo patikrinimą S. R., bėgdamas nuo atsakomybės, atsistatydino, bet padaryti pažeidimai ir jų įtaka namo priežiūros kokybei turės būti įvertinti.“ Šie mano teiginiai apie buvusį pirmininką S. R. neatitinka tikrovės.“; 2) ieškovo naudai iš atsakovės priteisti 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo; 3) ieškovo naudai iš atsakovės priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovas nurodo, kad nuo 2013 m. rugsėjo 2 d. iki 2021 m. birželio 16 d. ėjo Bendrijos pirmininko pareigas. Teigia, kad nuo 2021 m. birželio 16 d. išrinkus naująjį pirmininką, tarp savininkų/narių tiek gyvai, tiek ir susirašinėjant el. laiškais vyko diskusijos dėl valdymo, lėšų, būtinųjų paslaugų ir kitų klausimų. Pažymi, kad 2021 m. rugsėjo 16 d. el. laišku Bendrijos narė atsakovė S. M. kitiems Bendrijos nariams ir naujajam pirmininkui atsiuntė el. laišką, kuriuo paskleidė tikrovės neatitinkančią, ieškovo garbę bei orumą žeminančią informaciją, siekdama apšmeižti ieškovą, sumenkinti jo reputaciją. Anot ieškovo, šiuo laišku buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kad: 1) buvęs bendrijos pirmininkas S. R. iki šiol išrinktam pirmininkui neperdavė (...) namo statybos projekto; 2) ieškovas išeidamas iš pareigų dėl naudos sau, iš tikslinių kaupiamųjų lėšų BNO priežiūrai, neteisėtai jas panaudojo išsimokėdamas išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas; norėdamas nuo gyventojų nuslėpti jų dydį, kad nepajaustume, išsimokėjo iš kaupiamosios sąskaitos; 3) Vilniaus miesto savivaldybei pradėjus Bendrijos (pirmininko) darbo patikrinimą S. R., bėgdamas nuo atsakomybės, atsistatydino, bet padaryti pažeidimai ir jų įtaka namo priežiūros kokybei turės būti įvertinti.
4. Ieškovas pažymi, jog atsakovė neturi jokių tokius jos teiginius pagrindžiančių įrodymų, kadangi tokia informacija neatitinka tikrovės. Aiškina, kad atsakovei buvo ir yra gerai žinoma, jog ieškovas neturėjo namo statybos projekto, todėl jo ir negalėjo perduoti naujajam pirmininkui. Atsakovės teiginiai, kad ieškovas pats išsimokėdamas sau lėšas iš Bendrijos tikslinių lėšų neteisėtai veikė, iš esmės reiškia kaltinimą pasisavinus ne savo turtą. Be to, ieškovui nėra žinomi jokie jo darbo Bendrijoje patikrinimai; nėra konstatuoti jokie pažeidimai. Ieškovo vertinimu, iš visos tokios paskleistos melagingos informacijos siekiama suformuoti neigiamą įspūdį apie ieškovą, kaip buvusį Bendrijos pirmininką, sukelti abejones (ir jos jau sukeltos) dėl jo sąžiningumo ir tinkamo pareigų vykdymo; ši tikrovės neatitinkanti informacija padarė neigiamą įtaką jo, kaip buvusio Bendrijos pirmininko ir aktyvaus Bendrijos nario, reputacijai, turėtam narių pasitikėjimui.
5. Anot ieškovo, iš atsakovės 2021 m. rugsėjo 16 d. el. laiško, adresuoto ir kitiems Bendrijos nariams, turinio ir išsireiškimų, akivaizdu, kad atsakovė paskleidė žinias apie ieškovą, konstatuodama faktus, kurie neatitinka tikrovės, taigi egzistuoja visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnyje (egzistuoja žinių paskleidimo faktas; žinios yra apie ieškovą; jos neatitinka tikrovės bei žemina asmens garbę ir orumą).
Šalies argumentai
6. Ieškovas nurodo, kad dėl apie jį viešai paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos patyrė ir iki šiol patiria daug neigiamų išgyvenimų, reputacijos tarp Bendrijos narių suprastėjimą, kadangi dėl tokios informacijos kiti nariai pradėjo abejoti dėl jo, kaip pirmininko ir žmogaus, sąžiningumo, tinkamo pareigų vykdymo, nors per 8 veiklos metus jokioms abejonėms kilti pagrindo nebuvo ir jos nekilo. Teigia, kad kai kurie Bendrijos nariai pradėjo vadinti ieškovą vagimi, kas iš esmės žemina jo garbę bei orumą, pažeidžia nekaltumo prezumpciją; Bendrijos narių susirinkimų metu kai kurios moterys net grasino ieškovui smurtu; yra juntama neapykantos atmosfera. Ieškovas savo reputacijos suprastėjimą, garbės ir orumo pažeidimą, išgyvenimus vertina ne mažesne kaip 1 000 Eur dydžio suma, kuri turėtų būti priteista iš atsakovės ieškovo naudai.
7. Aiškina, kad iš Bendrijos pirmininko pareigų atsistatydino ne dėl Vilniaus miesto savivaldybės vykdyto patikrinimo, o dėl nepagrįsto ir įžūlaus pačios atsakovės ir kitų jos bendraminčių nuolatinio šmeižimo, persekiojimo, nepagrįstų skundų, taip pat dėl asmeninių priežasčių. Teigia, kad neplaninis patikrinimas (pagal pačios atsakovės visiškai nepagrįstą skundą) buvo pradėtas dar 2021 m. kovo mėn., o ieškovas atsistatydino gegužės mėn., todėl, anot ieškovo, tarp šių įvykių nėra jokio tiesioginio priežastinio ryšio ir toks atsakovės teiginys yra visiškai neteisingas, neatitinkantis tikrovės, žeminantis ieškovą.
Šalies argumentai
8. Ieškovas nurodo, kad negalėjimas perduoti (dėl tam tikrų priežasčių ir pagrindų) ir neperdavimas (tyčia, be pagrindo) namo statybos projekto nėra tapatūs veiksmai. Pažymi, kad elektroninę projekto versiją yra atidavęs naujajam pirmininkui. Antra, atsakovės paskelbtas teiginys (dėl namo statybos projekto neperdavimo) formuluojamas taip, kad būtų suprantamas, jog ieškovas, turėdamas visą šį dokumentą, tyčia jo neperdavė, kas neatitinka tikrovės ir to atsakovė neįrodė, nes ieškovas niekada neturėjo viso statybos projekto, kaip vientiso dokumento, turėjo tik jo atskiras dalis, ištraukas, kurios buvo anksčiau siunčiamos nariams.
9. Taip pat ieškovas pažymi, kad atsakovės 2021 m. rugsėjo 16 d. el. laiške paskleistas teiginys apie tariamą dokumentų neperdavimą buvo melagingas, kadangi: 1) 2021 m. rugsėjo 15 d. el. laiške nurodoma, jog dokumentų perdavimo procesas vyks pirmadienį, t. y. 2021 m. rugsėjo 20 d., todėl 2021 m. rugsėjo 16 d. dar negalėjo būti žinoma ir konstatuota ne tik tai, kad dokumentų, įskaitant ir statybos projekto, ieškovas neperdavė, bet ir tai, kad to nepadarė išimtinai tik dėl savo tyčinės kaltės; 2) 2021 m. spalio 18 d. el. laiške išsakyta dabartinio pirmininko subjektyvi nuomonė dėl tariamos ieškovo kaltės, neperdavus dokumentų, nėra objektyvus tikrovę įrodantis dokumentas, be to, iš jo negalima daryti išvados, kad 2021 m. rugsėjo 16 d. dokumentai nebuvo perduoti dėl ieškovo kokių tai tyčinių veiksmų ar neveikimo; 3) 2021 m. spalio 18 d. el. laiškas tik parodo, kad atsakovė savo teiginių tikrumo įrodymų pradėjo ieškoti tik iškėlus bylą teisme, o 2021 m. rugsėjo 16 d. neturėjo jokių savo teiginius patvirtinančių objektyvių įrodymų, atitinkamą informaciją paskleidė tik siekdama pažeminti ieškovą.
10. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovės argumentais dėl atlyginimo išmokėjimo iš kaupiamųjų lėšų, nurodo, kad, visų pirma, žinių paskleidimo dieną – 2021 m. rugsėjo 16 d., atsakovė dokumentų, susijusių su lėšų judėjimais Bendrijos sąskaitose, neturėjo ir nevaldė, o juos gavo tik iškėlus šią bylą (2021 m. spalio 28 ir 29 d., kai gavo buhalterės el. laiškus). Antra, pateikti išrašai tiek iš einamosios, tiek ir iš kaupiamosios Bendrijos sąskaitos tik patvirtina, kad atlyginimas ir visi atsiskaitymai su ieškovu, pasibaigus darbo sutarčiai, buvo vykdomi iš einamosios Bendrijos sąskaitos, o ne iš kaupiamojoje sąskaitoje esančių lėšų. Trečia, aplinkybės, ar ieškovo vadovavimo laikotarpiu buvo kaupiamos reikiamos lėšos ar ne, ar buvo kaupiama tiek, kiek privaloma, nėra susijusios su ginčo dalyku; 2021 m. rugsėjo 16 d. nebuvo nustatyti jokie pažeidimai, susiję su netinkamu lėšų apskaitymu, valdymu, kaupimu, ir dėl to nebuvo konstatuota ieškovo kaltė, neteisėti veiksmai. Ketvirta, už lėšų tinkamą apskaitymą, buhalterinius klausimus buvo ir yra atsakinga buhalterė, kuria ieškovas savo vadovavimo metu pasitikėjo ir turėjo pagrindą pasitikėti. Penkta, iš tos pačios einamosios sąskaitos, joje esančių lėšų yra išmokamas atlyginimas ir naujai išrinktam pirmininkui, tačiau to atsakovė nelaiko neteisėtu veiksmu. Šešta, atsakovės samprotavimai apie netinkamą lėšų kaupimą yra niekuo nepagrįsti, subjektyvūs. Papildomai pažymi, kad kiekvienais metais Bendrijos revizijos komisija tikrindavo Bendrijos finansinę apyskaitą, buhalteriją ir nerado jokių pažeidimų, o būtent atsakovė ne vienerius metus buvo revizijos komisijos nare.
11. Anot ieškovo, priešingai nei teigia atsakovė, jos 2021 m. rugsėjo 16 d. el. laiške dėstomi teiginiai apie ieškovą nebuvo jos nuomonė, kadangi sakiniai, formuluotės yra labai konkrečios, kategoriškos; atsakovės paskleistoje informacijoje nėra jokių dvejonių, abejonių, nėra keliami jokie klausimai, nėra pateikiamas joks vertinimas, todėl tai laikytina žinia, kuriai taikomas tiesos, atitikimo tikrovei kriterijus.
12. Nurodo, kad nei įstatymas, nei teismų praktika nenumato jokių išimčių, jog jeigu žinios paskleistos kokiems suinteresuotiems asmenims (šiuo atveju Bendrijos nariams), tai nelaikytina, kad jos paskleistos pašaliniams; paskleidimui konstatuoti pakanka, kad informacija taptų žinoma bent vienam pašaliniam asmeniui, t. y. ne adresatui, ir ne siuntėjui/skleidėjui. Ieškovas taip pat pažymi, kad 2021 m. rugsėjo 16 d. el. laišku, kreipdamasi į kitus Bendrijos narius, atsakovė jokių savo ar Bendrijos tariamai pažeistų teisių negynė, tiesiog paskleidė melagingus teiginius apie ieškovą.
13. Anot ieškovo, priešingai nei nurodo atsakovė, informacijos apie ieškovą paskleidimo metu ieškovas nėjo Bendrijos pirmininko pareigų, todėl nebuvo ir negali būti priskirtas viešam asmeniui, nes jo įgaliojimai pasibaigė 2021 m. birželio 6 d.; darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2021 m. gegužės 7 d. Net ir tuo atveju, jeigu pripažinti, kad atsakovė norėjo pateikti informaciją apie ieškovą, kaip buvusį Bendrijos pirmininką, vykdžiusį viešąsias pareigas, kaip viešą asmenį, tai bet kokiu atveju tokią informaciją ji privalėjo pateikti teisingai, neiškraipydama faktų, įvykių, tiksliai, nežemindama ir nesiekdama sumenkini, apšmeižti.
Šalies argumentai
14. Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Iš esmės palaikė ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Pakartotinai paaiškino, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neturėjo viso namo statybos projekto (popierinio varianto, tik jo ištraukas), atitinkamai ir negalėjo jo perduoti naujai išrinktam pirmininkui; perdavė tai, ką turėjo. Pažymėjo, kad minėtą projektą perdavė naujajai pirmininkui skaitmeninėje laikmenoje dar 2021 m. gegužės mėn. Nurodė, kad darbo užmokestį ir išeitinę išmoką jam išmokėjo buhalterė (buhalterines paslaugas teikė kita bendrovė), o ne jis pats; be to, atsakovė, kaip buvusi revizijos komisijos narė, žinojo, jog visos įmokos buvo mokamos į bendrą einamąją sąskaitą, o tik vėliau šios lėšos turėjo būti išrūšiuojamos ir kaupiamosios lėšos perkeliamos į atskirą sąskaitą; šiuo atveju nežino ar einamojoje sąskaitoje buvo užtektinai lėšų jo išeitinės išmokos išmokėjimui; be to, negalėjo būti išmokėta iš kaupiamųjų lėšų, nes jos tuo metu nebuvo atskirtos. Teigė, kad atsistatydino ne dėl pradėto tikrinimo, o dėl nuolatinio jo šmeižimo, nepagrįstų kaltinimų, gyventojų pasyvumo. Nurodė, kad savivaldybei prašytų Bendrijos dokumentų neteikė, nes nebuvo gavęs tai įpareigojančio laiško iš savivaldybės. Pažymėjo, kad šiuo atveju atsakovės el. laiško adresatais buvo apie 200 žmonių, tai neabejotinai laikytina teiginių paskleidimu; be to, teiginiai laikytini žiniomis, o ne atsakovės nuomone. Nesutiko su atsakovės prašymu dėl baudos skyrimo, nes ieškovas šiuo atveju pasinaudojo teise ginti savo pažeistas teises pareiškiant ieškinį.
Atsiliepimas
15. Atsakovė S. S. M. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė triplike suformulavo prašymą skirti ieškovui iki 5 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesu pareiškiant akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, pusę šios baudos priteisiant atsakovės naudai kaip kompensaciją.
16. Nurodo, kad visos aplinkybės, kurių vertinimą pateikė 2021 m. rugsėjo 16 d. el. laiške, yra teisingos. Atsakovė pažymi, jog ieškinyje ieškovas pats patvirtino aplinkybę dėl namo projekto neperdavimo ir negalėjimo perduoti naujajam pirmininkui, todėl šios aplinkybės iš viso nereikia įrodinėti, nes ieškovas šią aplinkybę pripažino. Taip pat ieškovas, anot atsakovės, klaidina teismą nurodydamas, kad tokio projekto nėra; 2012 m. sudarant sutartį Nr. ADM-79 su administratore UAB ,,Admi“ statinio projektinė dokumentacija tuometinės Bendrijos pirmininkės S. K. buvo perduota pagal aktą; tą patvirtina ir 2020 m. gruodžio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės atlikto Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas. Atsakovė teigia, kad pats ieškovas ne kartą rašė Bendrijos nariams, jog turi namo projektą.
17. Aiškina, jog teiginiai, susiję su atlyginimo išmokėjimu iš kaupiamųjų lėšų, atitinka tikrovę, nes ieškovas kaupiamąsias lėšas laikė ne kaupiamojoje sąskaitoje, o einamojoje sąskaitoje ir jas naudojo ne pagal paskirtį, pvz., išsimokėdamas sau išeitinę kompensaciją, t. y. neteisėtai, nes Bendrijos prievolę išmokėti kompensaciją įvykdė tiesiog pasisavindamas kaupiamąsias lėšas, kurios priklauso butų savininkams, o ne Bendrijai. Anot atsakovės, šias aplinkybes patvirtina Bendrijos buhalterės 2021 m. spalio 28 d. el. laiškas; be to, pats ieškovas pripažino, kad gavo piniginę išmoką iš Bendrijos.
Atsiliepimas
18. Atsakovė pažymi, jog teiginiai, susiję su ieškovo pasitraukimu iš Bendrijos pirmininko pareigų dėl Vilniaus miesto savivaldybės patikrinimo, taip pat atitinka tikrovę ir tai patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės 2021 m. liepos 30 d. raštas; pats ieškovas 2021 m. kovo 2 d. el. laiške yra patvirtinęs, kad dėl vykdomų patikrinimų pasitrauks iš Bendrijos pirmininko pareigų.
19. Taigi, anot atsakovės, ieškinyje nurodytų teiginių fragmentai, kaip galimai pažeidžiantys ieškovo garbę ir orumą, vienaip ar kitaip susiję su Bendrijos veiklos vertinimu (jog ieškovas galbūt pažeidinėjo atsakovės ir kitų butų savininkų teises ir teisėtus interesus; trikdė normalią Bendrijos veiklą; jo elgesys buvo netinkamas ir nepriimtinas), todėl atsakovė, kaip Bendrijos narė ir buto savininkė, turėjo pagrindą raštu kreiptis į kitus Bendrijos narius ir butų savininkus dėl ieškovo, kaip buvusio Bendrijos vadovo, veiksmų, atliktų ieškovui einant Bendrijos vadovo pareigas, vertinimo.
20. Atsakovė tvirtina, kad šiuo atveju privatus kreipimasis tiek į daugiabučio namo butų savininkus, tiek į savivaldos instituciją/kitas įstaigas dėl atsakovės, kaip daugiabučio namo bendraturtės, galimai pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo, neperžengė šių teisių realizavimo ribų. Be to, atsakovės 2021 m. rugsėjo 16 d. el. laiške nurodytos aplinkybės, susijusios su ieškovo, kaip tuometinio Bendrijos vadovo, elgesiu, nebuvo paskleistos pašaliniams tretiesiems asmenims/neapibrėžtam asmenų ratui, nes laiškas buvo skirtas tik Bendrijos nariams (butų savininkams), todėl tokia informacija neatitinka žinių paskleidimo fakto kriterijaus. Taigi, nurodyta informacija apie ieškovą ir jo galimai atliktus veiksmus, reiškiamas nepasitenkinimas jo veiksmais buvo žinomas tik atsakovei, Bendrijos nariams (butų savininkams) ir ieškovui, kuriems laiškas buvo adresuotas.
21. Anot atsakovės, jos subjektyvus padėties įvertinimas (nuomonė) išreikšta 2021 m. rugsėjo 16 d. el. laiške dėl ieškovo nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes atsakovės subjektyviam požiūriui į ieškovą netaikomas tiesos kriterijus ir subjektyvios nuomonės negalima ginčyti prašant ją paneigti, kaip neatitinkančios tikrovės. Teigia, kad ji įrodė, jog 2021 m. rugsėjo 16 d. el. laiške nurodyti faktai yra arba teisingi, arba laikytini nuomone, todėl nėra pagrindo teigti, jog vien atsakovės kreipimasis į Bendrijos narius (butų savininkus) dėl ieškovo veiksmų ir elgesio pažeidė ieškovo garbę bei orumą. Nesant teisinių pagrindų atsakovės veiksmus pripažinti neteisėtais ir nurodytų faktų neteisingais, atsakovė mano, kad nėra sąlygų kilti atsakovės deliktinei civilinei atsakomybei dėl 2021 m. rugsėjo 16 d. el. laiško.
22. Atsakovė tvirtina, kad ieškovas, kaip buvęs Bendrijos vadovas, ginčo veiksmų atlikimo metu buvo viešas asmuo, jis buvo išrinktas Bendrijos narių (butų savininkų) būtent tam, jog būtų namo atstovu santykiuose su savivaldybės (viešosiomis) ir kitomis įstaigomis, iškylančių Bendrijos klausimų (viešųjų reikalų, nes ieškovas atstovavo ne save ar savo šeimą, o daugiabučio namo interesus, kas automatiškai išeina už asmeninių privačių interesų ribų) tvarkymui.
Atsiliepimas
23. Atsakovės teigimu, 2021 m. rugsėjo 2 d. vykusio namo gyventojų neoficialiame susitikime naujasis Bendrijos pirmininkas R. L. nurodė, kad Bendrijos dokumentai (tarp jų ir projektas) jam neperduoti; dokumentų terminas apima ir namo statybos projektą. Pažymi, kad jeigu ieškovas, kaip pats teigia, turėjo tik projekto dalis, tai turėjo jas perduoti naujajam pirmininkui iš karto po 2021 m. gegužės 25 d. pakartotinio rinkiminio Bendrijos narių susirinkimo. Be to, Bendrijos naujojo pirmininko 2021 m. lapkričio 19 d. el. laiškas patvirtina, jog jam nebuvo perduota namo projektinė dalis. Taigi, atsakovės nuomonės teiginys, susijęs su namo statybos projekto neperdavimu, yra pagristas ir teisingas.
24. Atsakovė papildomai nurodo, kad apie atlyginimo išmokėjimą iš kaupiamųjų lėšų sužinojo iš Bendrijos pirmininko R. L. 2021 m. rugpjūčio 23 d. el. laiško; antrą kartą iš 2021 m. rugpjūčio 27 d. el. laiško, kurį ieškovas taip pat gavo, nes pats dalyvavo susirašinėjime. Teigia, kad ieškovui iškėlus šią bylą, atsakovė Bendrijos buhalterijoje paprašė dokumentų, kurie patvirtino, jog buhalterija ne tik ieškovui mokėjo iš kaupiamųjų lėšų, bet jas laikydama atsiskaitomojoje sąskaitoje, o ne atskiroje kaupiamųjų lėšų sąskaitoje banke, darė įvairius mokėjimus, kurių paskirties nurodyti negali. Anot atsakovės, buhalterinės apskaitos registrai liudija, kad ieškovas, būdamas Bendrijos pirmininku, žinojo apie kaupiamųjų lėšų laikymą atsiskaitomojoje sąskaitoje ir jų naudojimą bendrai su kitomis piniginėmis lėšomis ir iš jų jam bus daromas atsiskaitymas. Taigi, atsakovės nuomonės teiginiai, susiję su atlyginimo išmokėjimu iš kaupiamųjų lėšų, taip pat yra pagrįsti ir teisingi.
25. Atsakovė dėl savo nuomonės apie ieškovo atsistatydinimo priežastis nurodo, jog ieškovas iki bylos iškėlimo nebuvo nurodęs atsistatydinimo (dėl nepagrįsto ir įžūlaus pačios atsakovės ir kitų jos bendraminčių nuolatinio šmeižimo, persekiojimo, nepagrįstų skundų, dėl asmeninių) priežasčių (nei 2021 m. balandžio 6 d. pranešime apie darbo sutarties nutraukimą, nei 2021 m. balandžio 23 d. pranešime apie atsistatydinimą). Be to, 2021 m. gegužės 25 d. pakartotiniame Bendrijos narių susirinkime (renkant naują Bendrijos pirmininką) iškėlė savo kandidatūrą į valdybos narius, bet išrinktas nebuvo. Taigi, atsakovės vertinimu, ieškovo siekis pasilikti Bendrijos vadovybėje rodo, kad (kaip jis teigia) šmeižto, persekiojimų, nepagrįstų skundų nebuvo. Atsakovė pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybė 2021 m. kovo mėn. dėl netinkamo buvusio pirmininko S. R. elgesio kvietė jį į elgesio nagrinėjimo komisiją; Vilniaus miesto savivaldybės rašte dėl tikrinimo nutraukimo nerašoma apie skundo nepagrįstumą, o jeigu ieškovas manė, kad atsakovės skundai nepagrįsti, turėjo pateikti Vilniaus miesto savivaldybei jos prašomus dokumentus ir įrodyti, kad vadovauja Bendrijai griežtai besilaikydamas teisės aktų. Taigi, atsakovės teiginiai, susiję su ieškovo pasitraukimu iš Bendrijos pirmininko pareigų dėl Vilniaus miesto savivaldybės patikrinimo, yra pagrįsti ir teisingi.
26. Atsakovė dėl baudos skyrimo ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nurodo, kad vertinant prašymo skirti ieškovui baudą pagrįstumą, būtina atsižvelgti į ieškinio akivaizdų nepagrįstumą, kai ieškovas pripažįsta, kad aplinkybės yra teisingos, tik ginčijasi dėl to, ką kiti asmenys gali pagalvoti apie šias teisingai nurodytas aplinkybes, t. y. iš esmės ginčija įsivaizduojamų asmenų įsivaizduojamas nuomones, o ne atsakovės teiginių tikrumą, todėl laikytina, kad ieškovas sąmoningai ir tyčia pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, už kurio pareiškimą ieškovui skirtina bauda iki 5 000 Eur, pusę šios baudos priteisiant atsakovės naudai kaip kompensaciją.
Šalies argumentai
27. Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Pakartotinai nurodė, kad pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog nėra perdavęs naujajam Bendrijos pirmininkui viso namo statybos projekto; tai patvirtino ir liudytojas; atsakovė nežinojo, jog ieškovas galėjo neturėti šio projekto. Pažymėjo, kad namo gyventojai įmokas mokėjo į bendrą einamąją sąskaitą, iš kurios kaupiamosios lėšos nebuvo atskirtos (nors turėjo būti), todėl faktiškai išeitinei išmokai buvo panaudotos ir kaupiamosios lėšos; atsakovė nežinojo iš kokios sąskaitos buvo mokamos lėšos, omenyje turėta kad panaudotos kaupiamosios lėšos. Teigė, kad ieškovas pats buvo pripažinęs, jog atsistatydina dėl nuolatinių skundų. Nurodė, kad šiuo atveju atsakovė išreiškė savo nuomonę, situacijos vertinimą dėl buvusio pirmininko galimai netinkamų veiksmų, kuriam leistina didesnė kritika; be to, teiginiai išsakyti uždaroje grupėje, t. y. neviešai. Anot atsakovės, ieškovas neįrodė ir prašomos neturtinės žalos dydžio.
28. Liudytojas R. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu yra naujasis Bendrijos pirmininkas. Paaiškino, kad ieškovas jam perdavęs skaitmeninę laikmeną, tačiau joje nebuvo namo projekto. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju išmokos ieškovui buvo išmokėtos (buhalterės) iš einamosios sąskaitos, iš jos buvo atsiskaitoma ir su tiekėjais; kaupiamųjų lėšų sąskaita tuo metu buvo tuščia; kaupiamosios lėšos nebuvo perskirstytos ir nukreiptos į kaupiamąją sąskaitą. Anot liudytojo, ieškovas galimai norėjo išsisukti nuo pradėto tyrimo (ar jam tai buvo pasiūlyta), todėl ir atsistatydino (nors iki šiol siekia grįžti į Bendrijos valdymo organus).
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
29. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 25 d. iki 2021 m. gegužės 6 d. ėjo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininko pareigas. 2021 m. balandžio 6 d. pranešimu ieškovas informavo Bendrijos narius ir valdybą apie darbo sutarties nutraukimą; 2021 m. balandžio 23 d. pranešimu – apie atsistatydinimą. 2021 m. gegužės 25 d. Bendrijos pakartotiniame susirinkime buvo išrinktas naujas Bendrijos pirmininkas R. L..
30. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2021 m. rugsėjo mėn. 16 d. atsakovė išsiuntė Bendrijos pirmininkui (naujajam), daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojams/kaimynams tokio turinio el. laišką:
„Sveiki.
Buvęs bendrijos pirmininkas S. R. iki šiol išrinktam pirmininkui neperdavė bendrijos dokumentų t. sk. namo statybos projekto. Be statybos projekto sunku/neįmanoma nustatyti tikslių vandens pratekėjimo vietų lodžijose, balkonuose ir rūsyje. Neįmanoma net pradėti eiti pareigų. Bendrijos dokumentus ir namo statybos projektą iš buvusio pirmininko R. L. privalo išreikalauti teismo keliu.
Skaitant S. R. rašomus laiškus kaimynų forume aiškėja, kad trokšdamas grįžti į bendrijos pirmininko pareigas arba nors į valdybos narius, jis naudosis visokiausiais būdais.
S. R. išeidamas iš pareigų dėl naudos sau, iš tikslinių kaupiamųjų lėšų BNO priežiūrai, neteisėtai jas panaudojo išsimokėdamas išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Šios sumos turėjo būti įrašytos į mokėjimo pranešimus ir surinktos iš savininkų atskirai. Norėdamas nuo gyventojų nuslėpti jų dydį, kad nepajaustume, išsimokėjo iš kaupiamosios sąskaitos. Dabar lėšos atstatomos. Be to, kelia abejonių išsimokėtos kompensacijos už ankstesniais metais nepanaudotas atostogas, teisingumas (reikėtų patikrinti).
Savivaldybei pradėjus bendrijos (pirmininko) darbo patikrinimą S. R., bėgdamas nuo atsakomybės, atsistatydino, bet padaryti pažeidimai ir jų įtaka namo priežiūros kokybei turės būti įvertinti. Apie situaciją parašiau Aplinkos ministrui.
Su pagarba S. M.“.
31. Ieškovas 2021 m. rugsėjo 16 d. 18.20 val. el. laiške nurodė, kad dėl Bendrijos dokumentų perdavimo buvo susitarta tik šią savaitę; naujasis Bendrijos pirmininkas iš esmės šią aplinkybę patvirtino savo 2021 m. rugsėjo 15 d. el. laiške, nurodęs, jog pirmadienį numatytas dokumentų perdavimas. R. L. 2021 m. spalio 18 d. el. laiške nurodė, kad dokumentų perdavimas (pirmas etapas) nepavyko dėl ieškovo kaltės.
32. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad gyventojų įmokos buvo mokamos į vieną einamąją Bendrijos sąskaitą. Bendrijos buhalteriją tvarkanti buhalterė 2021 m. spalio 28 d. el. laiške nurodė, kad „<...> Bendrijos gyventojai moka įmokas už paslaugas į Bendrijos einamąją sąskaitą, įskaitant ir kaupimo lėšas, todėl negalima teigti, kad pinigai buvo pervesti iš kaupiamųjų pinigų; pirmininkui buvo sumokėta, išlaidos patirtos, bet nesurinktos. Liepos mėn. išlaidos paskirstytos, „pasiskolinta“ suma grąžinta“. 2021 m. lapkričio 3 d. el. laiške, be kita ko, nurodyta, kad gyventojų sumokėtų Bendrijos išlaidų ir kaupimo lėšų detalizuoti ir atskirti galimybės nėra, kadangi gyventojai įmokas už paslaugas ir kaupimo lėšas moka per vieną atsiskaitymo eilutę.
33. 2021 m. rugpjūčio 27 d. naujojo Bendrijos pirmininko el. laiške nurodyta, kad Bendrijos sąskaitos eilutėje Bendrijos išlaidos nurodytos išlaidos yra buvusio pirmininko išeitinė ir kuro sąnaudų padengimas; šios lėšos buvo apmokėtos iškart iš kaupiamųjų lėšų.
34. Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto administravimo skyrius 2021 m. kovo 2 d. buvo pradėjęs Bendrijos valdybos pirmininko S. R. veiklos neplaninį patikrinimą (pareikalauta per 10 darbo dienų nuo šio rašto gavimo dienos pateikti skyriui nurodytus dokumentus ir informaciją, susijusius su ginčo namu), kuris 2021 m. liepos 30 d. raštu buvo nutrauktas S. R. jau nebesant Bendrijos pirmininku.
Ieškinys netenkintinas.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
Dėl ieškovo garbės ir orumo (ne)pažeidimo
35. Konstitucijos 25 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė – asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, kuri yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau ši teisė nėra absoliuti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti ar kitaip pažeisti kitų asmenų teisių.
36. Įstatymas gina asmenines neturtines teises – garbę ir orumą. Garbė – tai socialinis asmens įvertinimas, visuomenės požiūris į žmogų. Orumas – tai asmens savęs įvertinimas, kurį lemia visuomenės vertinimas. Pažeidus asmens garbę, pažeidžiamas ir orumas, o pažeidus orumą, pažeidžiama ir garbė. Teisės doktrinoje nurodoma, kad nepagrįstas asmens žeminimas arba aukštinimas dezorganizuoja visuomenę, nes sudaro nesąžiningiems asmenims piktnaudžiauti žmonių pasitikėjimu (Civilinė teisė. Bendroji dalis, Justitia, Vilnius, 2009. Psl. 199).
37. Teisė į garbės ir orumo gynimą garantuojama Konstitucijos 21 straipsnyje, Konvencijos 8 straipsnyje. Reputacija yra vienas iš asmens privataus gyvenimo elementų, ginamų Konvencijos 8 straipsnio. Siekiant nustatyti dviejų besirungiančių Konvencijos straipsnių – 8 ir 10 – tinkamą pusiausvyrą, turi būti nustatyta, ar paskleista žinia taip rimtai pakenkė asmens reputacijai, kad pažeidė jo orumą ir taip sutrikdė asmens mėgavimąsi savo privačiu gyvenimu (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2009 m. balandžio 28 d. sprendimas byloje Karakó prieš Vengriją, peticijos Nr. 39311/05). EŽTT, analizuodamas klausimą dėl teisės į saviraiškos laisvę ir asmens reputacijos gerbimą teisingos pusiausvyros nustatymo, yra nurodęs, kad demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos, netgi diskutuojant svarbiais bendrojo intereso klausimais, priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiamo pobūdžio formuluočių (2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Constantinescu v. Romania, peticijos Nr. 28871/95).
38. Taigi, teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti.
39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015), todėl kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012).
40. Kasacinio teismo konstatuota, kad neturtinės teisės ir interesai, kaip ir turtinės teisės bei interesai, gali būti ginami įvairiais asmens teisių gynimo būdais. Atitinkami civilinių teisių gynimo būdai taikomi pagal įstatymuose nustatytas šių teisių gynimo būdų taikymo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-1075/2019).
41. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
42. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: 1) žinių paskleidimo faktą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2018 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-219/2019). Ieškovas privalo įrodyti pirmuosius tris juridinius faktus. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (CK 2.24 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovei tenka pareiga įrodinėti paskleistų teiginių atitikimą tikrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011).
43. Nagrinėjamoje byloje ginčas, be kita ko, kilo dėl to, ar atsakovės teiginiai buvo paskleisti tretiesiems asmenims ar ne, t. y. ar egzistavo pirmoji sąlyga – žinių paskleidimo faktas; atsakovė įrodinėjo, jog jos 2021 m. rugsėjo 16 d. el. laiške nurodytos aplinkybės, susijusios su ieškovo, kaip tuometinio Bendrijos vadovo, elgesiu, nebuvo paskleistos pašaliniams tretiesiems asmenims/neapibrėžtam asmenų ratui, nes laiškas buvo skirtas tik Bendrijos nariams (butų savininkams), todėl tokia informacija neatitinka žinių paskleidimo fakto kriterijaus; ieškovas su tokia pozicija nesutiko ir teigė, kad nei įstatymas, nei teismų praktika nenumato jokių išimčių, jog žinių paskleidimu nebūtų laikomas žinių paskleidimas suinteresuotiems asmenims (šiuo atveju Bendrijos nariams).
44. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Šios taisyklės išimtis taikoma tik dėl asmens garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių perdavimo pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems asmenims. Ši išimtis taikytina ir tų profesijų atstovams, kurie yra valstybės įgalioti vykdyti tam tikrą profesinę veiklą, kurios metu jiems paaiškėjusių kitų asmenų asmeninio gyvenimo aplinkybių atskleisti neturi teisės, jeigu šių profesijų atstovai nepažeidė įstatymų reikalavimų ir asmeninio gyvenimo aplinkybės, susijusios su asmens garbę ir orumą žeminančia, tikrovės neatitinkančia informacija, netapo žinomos tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
45. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju žinių paskleidimo faktas yra įrodytas, nes, kaip minėta, atsakovė 2021 m. rugsėjo 16 d. el. laišką su ginčijamais teiginiais adresavo ne tik ieškovui, bet ir Bendrijos naujajam pirmininkui bei ginčo namo gyventojams/kaimynams, kurių, anot ieškovo ir liudytojo, buvo/yra virš 100 nurodytoje grupėje. Teismas kritiškai (kaip gynybinę versiją) vertina atsakovės poziciją, kad laiškas buvo skirtas tik Bendrijos nariams (butų savininkams), todėl tokia informacija neatitinka žinių paskleidimo fakto kriterijaus, nes, kaip nurodyta aukščiau, duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo, t. y. šiuo atveju nekilo ginčo dėl to, jog tokių asmenų, nors ir esančių uždaroje grupėje, buvo gerokai daugiau (nei pats ieškovas).
46. Šiuo atveju nėra ginčo dėl fakto, kad atsakovės teiginiai buvo/yra apie ieškovą. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatytos pirmos dvi sąlygos, būtinos CK 2.24 straipsnio taikymui, t. y. kad žinios buvo paskleistos ir jos yra apie ieškovą. Ginčas iš esmės kilo dėl trečios ir ketvirtos privalomos sąlygos CK 2.24 straipsnio taikymui, t. y. ar paskleistos žinios neatitinka tikrovės ir žemina asmens garbę ir orumą. Be to, šalys nesutarė ar išreikšti teiginiai laikytini žiniomis ar nuomone.
47. Sprendžiant klausimą dėl asmens garbės ir orumo gynimo byloje turi būti nustatyta kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-684/2016).
48. Paskleistos informacijos kvalifikavimas kaip žinios ar nuomonės yra teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl taikytino ieškovo pažeistų teisių gynimo būdo. Jeigu asmens garbė ar orumas, juridinio asmens dalykinė reputacija yra pažeidžiami subjektyviais saviraiškos būdais (išsakant nuomonę, komentarą ar vertinimą, sukuriant ir pateikiant kūrybos aktus ar kt.), tai pažeistos teisės ginamos taikant atitinkamas Lietuvos teisėje (įskaitant tarptautines sutartis ir konvencijas, pvz., Konvenciją) galiojančias nuostatas ir jose įtvirtintus teisių gynimo būdus – pažeidimo pripažinimą, publikacijų ribojimą, turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006), tačiau tokiu atveju netaikytini specifiniai CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti asmens garbės ir orumo, dalykinės reputacijos teisių gynimo būdai – paskleistų duomenų pripažinimas neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; tikrovės neatitinkančių ir žeminančių asmens garbę ir orumą, dalykinę reputaciją duomenų paneigimas teismo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-109-684/2021).
49. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme nustatyta, kad nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (2 straipsnio 36 dalis); žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (to paties straipsnio 82 dalis).
50. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-219/2019; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021).
51. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas arba dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2019). EŽTT praktikoje taip pat aiškiai atskiriami fakto konstatavimas (angl. statements of fact) ir vertinamieji teiginiai (angl. value judgments). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (EŽTT 2007 m. sausio 9 d. sprendimas byloje K. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 51744/99).
52. Lietuvos Aukščiausiais Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad siekiant tam tikrus teiginius priskirti faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), būtina atsižvelgti į jų formuluotes, pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be jokio faktinio pagrindo, taip pat, kur informacija pateikta. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, nuorodomis, kad tai asmens manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai laikoma, kad pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012).
53. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs atsakovės parašytus teiginius apie ieškovą, šių teiginių pateikimo būdą, sakinių konstrukcijas, situaciją, kurioje teiginiai buvo parašyti, sprendžia, kad atsakovės pirmi du parašyti ginčijami teiginiai – dėl namo statybos projekto neperdavimo ir kaupiamųjų lėšų panaudojimo/išsimokėjimo, negali būti laikomi jos subjektyvia nuomone, o vertintini kaip žinios (teiginiai išreikšti aiškiai, kategoriškai; be to, tokie teiginiai gali būti patikrinti, t. y. jiems taikomas tiesos kriterijus), o trečiasis ginčijamas teiginys – dėl ieškovo atsistatydinimo, vertinamas kaip nuomonė (nors ir išreikštas pakankamai kategoriškai, tačiau tokiam teiginiui negali būti taikomas tiesos kriterijus, nes jo tikrumas negali būti patikrinamas įrodymais ir/ar objektyviai nustatomas) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis).
54. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti. Kaip minėta, nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020).
55. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).
56. Asmens reiškiama nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, būti reiškiama sąžiningai bei etiškai, ja neturi būti siekiama įžeisti, pažeisti dalykinę reputaciją, nuslėpti ir iškraipyti faktus ir duomenis. Tais atvejais, kai paskleidžiama nurodytų kriterijų neatitinkanti, asmens garbę ir orumą žeminanti ar dalykinę reputaciją pažeidžianti nuomonė, tai padaręs asmuo pažeidžia CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją pareigą įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, taip pat pažeidžia ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tam tikrais atvejais tokios nuomonės paskleidimas, kai ji reiškiama tokiu būdu, forma ar priemonėmis, kurios akivaizdžiai žemina, menkina kitą asmenį, ir paskleidžiama tik turint tokį tikslą, gali reikšti ir ją skleidžiančio asmens piktnaudžiavimą teise reikšti nuomonę bei CK 1.137 straipsnio 3 dalies nuostatos pažeidimą, pagal kurią draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Įrodyti, kad paskleista nuomonė neturi pakankamo faktinio pagrindo, paprastai yra sunku ar net neįmanoma, todėl asmuo, apie kurį nuomonė yra paskleista, negali būti įpareigotas įrodyti šios nuomonės faktinio pagrindo trūkumą, nes tai būtų neproporcingas jo galimybių ginti savo garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją ribojimas. Nors atsakomybė už paskleistą nepagrįstą nuomonę taikoma ne CK 2.24 straipsnio pagrindu, įrodinėjimo našta bylose dėl nuomonės paskleidimo paskirstoma taip pat, kaip ir bylose dėl tikrovės neatitinkančių duomenų, žinios paskleidimo, t. y. taikoma nuomonės nepagrįstumo prezumpcija ir atsakovas turi įrodyti, kad jo paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ieškovo ar kitaip specialiai jam pakenkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020).
57. Teismas, vertindamas pirmąjį ginčijamą teiginį – kad ieškovas iki atsakovės laiško parašymo neperdavė išrinktam pirmininkui namo statybos projekto, sprendžia, kad atsakovė iš esmės įrodė, jog jis atitinka tikrovę, atitinkamai laikytina neįrodyta ir ketvirtoji būtinoji sąlyga, t. y. kad nurodytas teiginys žemina ieškovo garbę ir orumą (nes tikrovę atitinkantis teiginys negali jų žeminti).
58. Kaip minėta, ieškovas iš esmės pats pripažino, kad neperdavė naujajam Bendrijos pirmininkui viso namo statybos projekto (bent jau popierine forma), kadangi jo neturėjo; taip pat teigė, jog minėtą projektą perdavė naujajam pirmininkui skaitmeninėje laikmenoje. Kita vertus, liudytojas teismo posėdžio metu paneigė šią ieškovo versiją, nurodydamas, kad perduotoje laikmenoje namo statybos projekto nebuvo. Be to, teismas pažymi, kad atsakovė ginčijamame teiginyje nenurodė dėl kokių priežasčių minėtas dokumentas neperduotas, o tik konstatavo iš esmės tikrovę atitinkantį faktą, jog 2021 m. rugsėjo 16 d. ieškovas nebuvo perdavęs visų Bendrijos dokumentų, įskaitant ir namo statybos projekto, todėl teismas šioje byloje plačiau neanalizuoja kodėl minėtas dokumentas nebuvo perduotas (tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas). Kaip minėta, tiek šalių, liudytojo paaiškinimai, tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai (el. susirašinėjimas) patvirtina, jog atsakovės laiško rašymo dienai ne visi Bendrijos dokumentai buvo perduoti naujajam pirmininkui (CPK 12, 178 straipsniai).
59. Be to, byloje esantys el. laiškai iš esmės patvirtina, kad pats ieškovas ne kartą yra nurodęs, jog turi namo projektą/ar bent jau jo dalį – 2020 m. sausio 17 d. el. laiške ieškovas valdybos nariams rašė: ,,gal būt fasadų projektą turime ir mes tik reikia pasirausti popieriuose“; 2020 m. vasario 20 d. el. laiške ieškovas rašė: „siunčiu ištrauką iš namo projekto...“; 2020 m. vasario 1 d. el. laiške ieškovas rašė: ,, …informaciją kurią man pavyko rasti namo projekte…“. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovė įrodė, jog ieškovas neperdavė naujajam Bendrijos pirmininkui namo statybos projekto, tuo tarpu ieškovas nepateikė jokių tai paneigiančių įrodymų.
60. Teismas dėl antro ginčijamo teiginio – dėl kaupiamųjų lėšų panaudojimo/išsimokėjimo, pažymi, kad šiuo atveju atsakovės teiginiai iš dalies atitinka tikrovę.
61. Viena vertus, byloje nekilo ginčo dėl to, kad gyventojų įmokos, įskaitant ir kaupiamąsias lėšas, buvo mokamos į vieną einamąją Bendrijos sąskaitą, o vėliau šios įmokos turėjo būti perskirstomos ir atitinkamai kaupiamosios lėšos pervedamos į atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą, tačiau nagrinėjamu atveju taip nenutiko (šiame sprendime neanalizuojama dėl kokių priežasčių tai atsitiko, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas) ir ieškovui darbo užmokestis, išeitinė išmoka buvo išmokėti iš einamosios sąskaitos, kurioje faktiškai buvo ir dalis gyventojų sumokėtų kaupiamųjų lėšų. Taigi, įvertinti ar šios sumos buvo išmokėtos iš einamųjų ar kaupiamųjų lėšų faktiškai neįmanoma, nes, kaip minėta, lėšos ginčui aktualiu metu nebuvo atskirtos, todėl iš esmės nėra pagrindo konstatuoti ir trečiosios sąlygos egzistavimą, t. y. kad teiginys, jog ieškovas panaudojo tikslines kaupiamąsias lėšas savo išeitinės išmokos ir kompensacijos išmokėjimui, neatitinka tikrovės.
62. Kita vertus, nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovas nurodytas išmokas išsimokėjo ne pats (kaip kad nurodė atsakovė 2021 m. rugsėjo 16 d. el. laiške), tai atliko Bendrijos buhalterines paslaugas teikusi bendrovė (jos buhalterė); be to, kaip minėta, išmoka buvo išmokėta ne iš kaupiamosios sąskaitos (kaip kad nurodė atsakovė), o iš einamosios sąskaitos (kurioje, be kita ko, buvo ir kaupiamųjų lėšų), tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju nurodyti netikslumai nelaikytini akivaizdžiai neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę bei orumą (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Kaip minėta, šiame sprendime buvo konstatuota, jog nagrinėjamu atveju išmokos buvo išmokėtos iš einamosios sąskaitos, tačiau joje buvo ir laiku tinkamai neatskirtų kaupiamųjų lėšų; be to, kaip minėta, naujasis pirmininkas ginčo namo gyventojams, įskaitant ir atsakovę, 2021 m. rugpjūčio 27 d. el. laiške, be kita ko, nurodė, jog buvusio pirmininko išeitinė buvo apmokėta iškart iš kaupiamųjų lėšų. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovė, rašydama 2021 m. rugsėjo 16 d. el. laišką, iš esmės turėjo pagrindo įtarti, jog ieškovui išmokos išmokėtos ne iš einamųjų Bendrijos lėšų, o iš kaupiamųjų.
63. Kaip minėta, trečiasis atsakovės teiginys – dėl ieškovo atsistatydinimo priežasčių, laikytinas atsakovės subjektyvia nuomone, kuriai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi turėti pakankamą faktinį pagrindą.
64. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo, kaip Bendrijos pirmininko, atžvilgiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto administravimo skyrius 2021 m. kovo 2 d. buvo pradėjęs neplaninį patikrinimą, kuris 2021 m. liepos 30 d. raštu buvo nutrauktas iš esmės vien dėl to, jog ieškovas jau nebuvo Bendrijos pirmininku. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto administravimo skyrius 2021 m. kovo 2 d. rašte, be kita ko, reikalavo per 10 darbo dienų pateikti nurodytus dokumentus ir informaciją, susijusius su ginčo namu; byloje nepateikta jokių duomenų, kad ieškovas per nustatytą terminą būtų šį įpareigojimą įvykdęs; deklaratyviai nurodęs bylos nagrinėjimo metu, jog nematęs/negavęs tokio įpareigojimo, nors, kaip matyti iš jo paties 2021 m. kovo 2 d. el. laiško ginčo namo gyventojams, jis šį savivaldybės raštą gavo ir persiuntė namo gyventojams (Bendrijos valdybos nariams); kaip minėta, ieškovas 2021 m. balandžio mėn. pradžioje nurodė atsistatydinantis iš Bendrijos pirmininko pareigų. Be to, bylos nagrinėjimo metu ieškovas pripažino, jog maždaug prieš 5 metus jam, kaip Bendrijos pirmininkui, jau buvo skirta bauda (nekonkretizavo už ką).
65. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į atsakovės ir liudytojo (kuris pritarė atsakovės pozicijai) paaiškinimus, sprendžia, kad atsakovė iš esmės turėjo pakankamą pagrindą pateikti savo nuomonę namo gyventojams ir naujajam pirmininkui, jog ieškovas atsistatydino būtent dėl pradėto jo veiklos patikrinimo, siekdamas išvengti atsakomybės (nors, kaip minėta, šio teiginio iš esmės neįmanoma objektyviai patikrinti). Be to, nenustatyta, kad nurodytas teiginys būtų akivaizdžiai neetiškas, nesąžiningas, jo siekis būtų pažeminti, sumenkinti ieškovą.
66. Pagal CK 2.24 straipsnio 6 dalį paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla.
67. Viena vertus, teismas šiuo atveju pritaria ieškovo argumentams, kad 2021 m. rugsėjo 16 d. atsakovės el. laiško rašymo metu jis jau nėjo Bendrijos pirmininko pareigų ir negalėjo būti laikomas viešu asmeniu, tačiau ginčijami teiginiai buvo išimtinai susiję su jo anksčiau vykdyta Bendrijos pirmininko veikla, todėl jeigu tam tikri teiginiai, kaip minėta, ir nevisai atitiko tikrovę (buvo tam tikrų netikslumų), nėra pagrindo spręsti dėl atsakovės atsakomybės taikymo, kadangi ji naudojosi savo teise kreiptis į kitus Bendrijos narius ir butų savininkus dėl ieškovo, kaip buvusio Bendrijos vadovo, veiksmų, atliktų einant Bendrijos vadovo pareigas, vertinimo; be to, ieškovui, kaip buvusiam Bendrijos pirmininkui, kuris nagrinėjamu atveju prilyginamas viešam asmeniui, leistina didesnė kritika (nei eiliniam fiziniam asmeniui).
68. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta visų sąlygų atsakovės civilinės atsakomybės taikymui, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CK 2.24 straipsnis, 1.137 straipsnio 2-3 dalys, 6.246 straipsnio 1 dalis).
Dėl baudos skyrimo
69. Atsakovė prašė skirti ieškovui iki 5 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesu pareiškiant akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, pusę šios baudos priteisiant atsakovės naudai kaip kompensaciją.
70. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus (nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį ir (ar) kitą procesinį dokumentą; arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą), gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
71. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Tačiau teismų praktikoje pažymima, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės, numatytos CPK 95 straipsnyje, taikymą. Tam tikrais atvejais dalyvaujančio asmens elgesys gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Pastebėtina ir tai, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).
72. Nors nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys šiuo sprendimu atmestas, tačiau, teismo vertinimu, tai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog ieškovas nesąžiningai pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį. Be to, teismas sprendžia, kad nenustatyta ir kitų išskirtinių aplinkybių, leidžiančių teigti, jog piktnaudžiavimo procesu požymių buvo kituose ieškovo veiksmuose. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo ieškovui atmestinas.
73. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
74. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
75. Ieškovas patyrė byloje 1 226 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 106 Eur žyminis mokestis ir 1 120 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
76. Atsakovė patyrė 550 Eur (250 Eur + 300 Eur) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
77. Teismo vertinimu, ieškovo ir atsakovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.
78. Nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, atsakovei iš ieškovo priteistina 550 Eur bylinėjimosi išlaidų; ieškovui bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
79. Byloje iš viso patirta 10,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovo (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo S. R. ieškinio atsakovei S. S. M. dėl tikrovės neatitinkančios, garbę bei orumą žeminančios informacijos paneigimo, neturtinės žalos atlyginimo netenkinti.
Priteisti iš ieškovo S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei S. S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 10,75 Eur (dešimt eurų 75 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.