- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-08
- Bylos Nr.
- 1A-315-380/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22729-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Eduardas Maškevičius, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- V. M., E. R., ir E
- Nukentėjusysis
- M. M.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis prie šiuo nuosprendžiu V. M. paskirtos bausmės iš dalies pridėta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-12-16 nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės dalis ir V. M. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 4 metams bausmė.
Nurodyta bausmę pradėti vykdyti įsiteisėjus šiam nuosprendžiui. Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaitytas V. M. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020-11-04 15.00 val. iki 2020-11-05 15.43 (2 paros) ir pagal subendrintą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-12-16 nuosprendį atliktos bausmės dalis iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.
Nurodyta nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos panaikinti V. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Nukentėjusiojo M. M. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkintas visiškai ir jam iš V. M. ir E. R. priteista 45 Eur turtinės žalos atlyginimui.
Nuosprendžiu nuteistas ir E. R., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nėra gauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. V. M. nuteistas už tai, kad V. M. ir E. R., veikdami bendrininkų grupe, panaudoję peilį, pagrobė svetimą turtą: 2020-06-08, apie 23.30 val., V. M. ir E. R., veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam bylos nagrinėjimas išskirtas, atėjo į M. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Gargžduose, ir visi pareikalavo atnešti „kaifą“. M. M. atsakius, kad jokio „kaifo“ neturi, reikalavo atnešti pinigus. Nukentėjusiajam paaiškinus, kad pinigų taip pat neturi, V. M. išsitraukė po drabužiais turėtą peilį, jį demonstravo, taip grasindamas juo nukentėjusiajam, toliau reikalavo duoti „kaifą“ ir pinigus, po to asmuo, kuriam bylos nagrinėjimas išskirtas, iš V. M. paėmęs peilį, toliau juo grasino nukentėjusiajam, o E. R. siūlė M. M. susitarti gražiuoju. Tęsdami nusikalstamą veiką, V. M. kartu su asmeniu, kuriam bylos nagrinėjimas išskirtas, sudavė M. M. ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiu ir sulenkta alkūne į veidą ir galvą, padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas galvos plaukuotosios dalies dešinėje pusėje, kairės akies vokuose ir paakyje, kairiame skruoste bei nedidelį odos nubrozdinimą kairiame apatiniame voke (kraujosruvos srityje), taip sukeldami M. M. nežymų sveikatos sutrikdymą. Po to V. M. iš M. M. piniginės ištraukė 45 eurus ir atėmė M. M. kelnių kišenėje buvusį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S9“, 250 eurų vertės. Tokiu būdu V. M. ir E. R., veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam bylos nagrinėjimas išskirtas, panaudodami peilį, pagrobė svetimą M. M. priklausantį 295 eurų vertės turtą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. M. prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022-07-13 nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį V. M.; 2) leisti jam dalyvauti teismo posėdyje, nes jis turi tam tikrų dokumentų, kuriuos nori parodyti apeliacinės instancijos teismui; 3) iškviesti į teismo posėdį liudyti nukentėjusįjį M. M., taip pat liudytojus A. M., E. Š., L. K., A. K.; 4) atlikti įrodymų tyrimą, chronologiškai ištirti bylos nagrinėjimo dalyvių duotus parodymus ir pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašą.
2.1. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jis yra nekaltas, jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, įvykyje nedalyvavo, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė išsamius parodymus, kuriuos apeliacinės instancijos teismo prašo patikrinti, nes šioje byloje yra daug melo, jis buvo nepagrįstai nuteistas. Nors buvo prašoma kviesti teisme liudyti T. V., tačiau tai nebuvo padaryta. Nukentėjusiojo ir jo brolio parodymai yra nenuoseklūs, jie daug kartų buvo keičiami baudžiamojo proceso metu. Nukentėjusiojo parodymai kitą rytą po įvykio 2020-06-09 buvo tokie: 23.30 val. kažkas pradėjo belstis į duris, jis galvojo, kad į duris beldžia jo kaimynas T. Atidaręs duris pamatė, kad už jų stovi jam nepažįstami vyriškiai. Anot nukentėjusiojo, apeliantas buvo antrasis 180 cm ūgio vaikinas ilgesniais plaukais, vilkėjo juodą su baltu margą megztinį, tamsios spalvos sportines kelnes. Apeliantas pažymi, kad kaltinamajame akte nėra nurodytos tikslios apklausų datos, taip pat nėra nurodyta jo paties apklausos data, o tai yra svarbu, nes po nuteistojo V. M. apklausos nukentėjusiojo ir jo brolio parodymai pasikeitė ir nuo to momento V. M. buvo visur minimas kaip asmuo, kuris dalyvavo plėšime. Pabrėžia, jog savo pirminiuose parodymuose nukentėjusysis M. M. nurodė, kad V. M. neva buvo su megztiniu. Nukentėjusysis parodė ir tai, kad pirmas vaikinas iš jo piniginės paėmė pinigus, o nukentėjusysis pamatė, kad ant jo kairės rankos yra tatuiruotė, tačiau nepamena, kokios formos ji buvo ir kaip atrodė, nes buvo tamsu. Apeliantas pažymi, kad visa V. M. ranka yra tatuiruota, o tokios tatuiruotės nebūtų įmanoma neįsidėmėti, tuo tarpu pagal nukentėjusiojo parodymus V. M. buvo su megztiniu. Papildomos apklausos metu nukentėjusysis jau tikino, jog ten buvo V. M.. Papildomoje apklausoje nukentėjusysis parodė, kad buto, kuriame jis gyvena, kaimynystėje daugiau negyvena jo amžiaus vaikinų ir negyvena joks mikčiojantis žmogus. Apeliantas pažymi, kad kai nukentėjusysis davė parodymus 2020-06-09, jis sakė, kad išgirdo, jog kažkas beldžia į duris, jis pagalvojo, kad atėjo kaimynas T., o tai buvo tas pats T., kurį V. M. apklausoje nurodė kaip mikčiojantį asmenį. Nukentėjusysis taip pat tvirtina, kad vienas iš jį naktį apiplėšusių asmenų yra apeliantas ir yra įsitikinęs, kad V. M. su niekuo supainioti negalėjo, nes jis buvo antrasis vaikinas, nurodytas jo ankstesnėse apklausose. Jis žino apelianto brolį M., jie retkarčiais susitikdavo ir kartu su juo leisdavo laisvalaikį. Apeliantas pabrėžia, kad jis ir jo brolis yra labai panašūs, nors brolis ir yra 2 metais vyresnis. Duodamas parodymus teisme nukentėjusysis vėl juos keitė sakydamas, kad V. M. buvo tas, kurio ranka buvo „bintuota“, ir kad V. M. buvo pirmasis asmuo, nors papildomoje apklausoje nukentėjusysis sakė, kad vaikino, kuris buvo „subintuota“ ranka, veido bruožų neįsidėmėjo ir nemano, kad atpažintų. Tuo tarpu kitos papildomos apklausos metu jis jau tvirtino, kad pinigus iš jo piniginės ištraukė ir jo telefoną paėmė V. M., taip pat nurodė, kad V. M. pirmas jam pradėjo grasinti peiliu, po to tą peilį neva perėmė A. M.. Tačiau 2020-06-09 apklausos metu nukentėjusysis nurodė, kad tik vienas žmogus (pirmas vaikinas) laikė peilį, o papildomos apklausos metu jau nurodė, jog viską darė V. M.. Apelianto nuomone, reikia išklausyti teisiamojo posėdžio garso įrašą, kuris patvirtins, kad nukentėjusysis keitė parodymus, o teisėja netenkino apelianto prašymų ištirti tam tikrus dalykus.
2.2. Toliau apeliantas aptaria liudytojo A. M. apklausą, kurios data irgi nėra nurodyta. Joje A. M. parodė, kad 15 minučių prieš ruošiantis eiti miegoti, kai jo brolis jau buvo išėjęs, išgirdo šūkavimus ir triukšmą ir išėjęs pamatė, kad už durų stovi 3 jam iš matymo nepažįstami vaikinai bei jo brolis. Apeliantas pabrėžia, kad A. M. nurodė, jog vaikinai jam buvo iš matymo nepažįstami, tačiau pakartoja, kad V. M. brolis yra labai į jį panašus. Kiek pamena, antras vaikinas ant kaklo turėjo kaklaskarę ir tatuiruotę, o pirmas vaikinas turėjo peilį ir paėmė pinigus bei telefoną. Taip pat sakė, kad atpažintų trečiąjį vaikiną, o antrą ir pirmą atpažintų „iš sugipsuotos rankos“. Apeliantas teigia, jog nukentėjusysis ir jo brolis melavo ir meluoja, nes A. M. parodė, kad 23.30 val. į duris pradėjo kažkas belstis, tada jo brolis M. nuėjo pažiūrėti, kas beldžiasi, o jis tuo tarpu nekreipė dėmesio. Po maždaug 15 min. jis išgirdo triukšmą, o M. M. 2020-06-09 parodė, kad visas pokalbis su vaikinais truko 15 min. Papildomoje 2020-12-04 apklausoje A. M. jau atpažino visus asmenis ir viską pasakė, kaip buvo. V. M. atpažino kaip asmenį su tatuiruota ranka nuo įvykio praėjus 4 mėnesiams, taip pat papildomai nurodė, jog kaimynystėje negyvena jų amžiaus vaikinų, tik vaikai. Taip pat nurodė, kad asmuo sugipsuota ranka paėmė telefoną ir sakė, kad jį grąžins. Apeliantas stebisi, kaip praėjus tiek laiko nukentėjusysis ir liudytojai apie įvykį prisiminė daugiau nei iš karto po įvykio. Taip pat 2020-12-04 apklausoje A. M. įvykio aplinkybes atsiminė tiksliau nei tada, kai buvo apklaustas pirmą kartą. Teismo posėdyje nukentėjusysis parodė, kad V. M. jam sudavė, klausė, „kur yra kaifas“, prikišęs peilį nukentėjusiajam prie pilvo, o asmuo, pravarde R., priėjo prie jo ir sakė to nedaryti. Taip pat nurodė, kad anksčiau vaikinų nepažinojo, tik V. M. brolį, daugiausia veiksmų atliko V. M. – liepė parodyti, ką nukentėjusysis turi kišenėse, išėmė piniginę ir telefoną, išėmė pinigus ir juos pasiėmė, po to išvažiavo, konfliktas truko apie 30 min. (nebe 15 min.). Apeliantas teigia, kad nors viskas vyko koridoriuje, kuriame apšvietimo nebuvo, šviesa sklido tik nuo mėnulio, tačiau nukentėjusysis nurodė, kad V. M. veido forma gerai matėsi, V. M. buvo su kaklaskare, „apibintuota ranka“. Apeliantas pažymi, kad jam neaišku, kaip gali būti, kad jis buvo su kauke, tačiau gerai matėsi jo veido forma. Apeliantas teigia, jog tai, kad nukentėjusysis pažįsta T. V., nes jis gyveno kaimynystėje, taip pat yra melas, nes pirminėse apklausose tiek nukentėjusysis, tiek jo brolis nurodė, kad jokio mikčiojančio asmens nepažįsta.
2.3. Apeliantas nurodo, jog A. M. teiginiai, kad jis nepažįsta M. M. ir kad jo nėra matęs, taip pat yra melas. Teigia, kad liudytoja L. K. nurodė, kad bendrabutyje mobilusis telefonas buvo matomoje vietoje, ir ji klausė, ar niekas jo nepasigedo. Pažymi, kad bendrabutyje, kuriame įvyko įvykis, gyvena gal 5 šeimos, todėl keista, kad niekas nieko negirdėjo apie įvykį, kuriame dalyvavo trys nusikaltėliai su peiliu, buvo pagrobtas mobilusis telefonas. Nuteistasis mano, kad mobilusis telefonas galbūt atsidūrė pas liudytojos L. K. sūnų A. K.. Teigia, kad liudytojas E. Š. parodė nuotraukas programėlėje „Messenger“, kurios patvirtino, kad įvykio vakarą V. M. ir E. Š. buvo kartu, todėl V. M. negalėjo tuo pačiu metu būti dviejose vietose, tačiau teisėja nusprendė, kad E. Š. yra apelianto draugas ir nori jam padėti, nes anksčiau jie kartu buvo teisti, todėl ir atmetė minėtus duomenis. Apeliantas nurodo, kad niekam nebuvo įdomu, kad jis sužinojo, kur gyvena mikčiojantis asmuo T. V., nors jis gali parodyti, kur jis gyvena, tačiau niekas su T. V. susijusių aplinkybių netyrė, nors T. V. dalyvavo įvykyje. Taip pat niekas netyrė duomenų, kada kaip ir kur V. M. mobiliojo ryšio telefonas jungėsi prie mobiliojo ryšio bokštų, kurie patvirtintų, kad įvykio metu jis jau buvo namie. Nurodo, kad išeidamas su E. Š. prasilenkė su R. ir dar dviem žmonėmis – E. ir trečiu žmogumi, kurio apeliantas nepažįsta. Po to ikiteisminio tyrimo tyrėja iškvietė A. M. (R.) apklausai ir pasakė jam, kad V. M. davė parodymus prieš jį, todėl jis, siekdamas išvengti suėmimo, supykęs ant apelianto, jį apkalbėjo, be to, jo parodymų nebuvo galima patvirtinti teismo metu, nes jis pabėgo. Pažymi, jog nors nukentėjusysis tvirtino, kad būtent V. M. buvo sugipsuota ranka, tačiau byloje yra duomenų, jog A. M. nuo 2020-05-21 iki 2020-06-08 buvo gydytas dėl kairio delnikaulio pamato lūžio, o tai dar kartą patvirtina, kad nukentėjusysis ir jo brolis davė melagingus parodymus teisme. Apeliantas teigia, kad nežino, kodėl skundžiama nuosprendį priėmusi teisėja į „viską žiūrėjo pro pirštus“, joks tyrimas nebuvo atliekamas, niekas nesiaiškino, kas galėjo būti trečiasis V. M. nepažįstamas asmuo, teisme nebuvo išklausyti V. M. prašymai, todėl jis mano, kad ikiteisminio tyrimo tyrėja ir bylą pirmojoje instancijoje nagrinėjusi teisėja tinkamai neišnagrinėjo bylos ir yra prieš jį nusistačiusios, nes teisėja praeityje dėl V. M. jau yra priėmusi „neteisingų sprendimų“, padariusi klaidų, teisėja net nepaklausė nukentėjusiojo, kodėl jo parodymai keitėsi baudžiamojo proceso metu. Nurodo, kad buvo tiriama jo mobiliojo telefono duomenų išklotinė, tačiau joje nebuvo užfiksuota, kad V. M. būtų skambinęs A. M.. Be to, teismas pagrįstais pripažino A. M., A. M. ir M. M. parodymus, o E. R. parodymus apie tai, kad V. M. įvykyje net nedalyvavo, nekreipė dėmesio. Apeliantas prašo atkreipti dėmesį į tai, kad kai V. M. buvo „atpažįstamas pagal fotonuotraukas“, tiek A. M., tiek M. M. jo fotonuotraukų „numeracijos skaičius buvo Nr. 2 abiems“, taigi abiem atvejais buvo naudojama ta pati nuotrauka Nr. 2.
3. Teismo posėdyje nuteistasis V. M. ir jo gynėja advokatė G. Korabliova ir nuteistojo E. R. gynėja advokatė J. Usonytė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis V. M. nesutinka su jo nuteisimu ir prašo jį pagal BK 180 straipsnio 2 dalį išteisinti, apeliaciniame skunde tvirtindamas, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
6. Siekiant išsamiau išsiaiškinti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, apklausyti nuteistieji V. M. ir E. R., ištirti nuteistojo V. M. ir jo gynėjos advokatės pateikti dokumentai – Klaipėdos apygardos teismo 2016-05-16 nutarties kopija ir 2020-06-08 susirašinėjimo programėlėje „Messenger“ su asmeniu, slapyvardžiu M., kopija.
7. Nuteistasis V. M. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad įvykyje nedalyvavo, yra nekaltas, ir prašė jį išteisinti. Jeigu būtų kaltas, prisipažintų. Nurodė, kad nori, jog apeliacinės instancijos teismas įvertintų visas bylos aplinkybes, iš naujo apsvarstytų, kokie buvo padaryti pažeidimai. Apylinkės teismas nuteistojo neklausė, atmetė E. Š. parodymus dėl to, kad jis neva nuteistąjį gelbėjo. Teismui buvo pateikta jų susirašinėjimo medžiaga. Daugiau neturi ką pasakyti, viską yra išdėstęs motyvuotame skunde, prašymuose.
8. Nuteistasis E. R. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad V. M. įvykio metu buvo kitoje vietoje, važiavo į tą vietą visai kitu reikalu. E. R. pats ten buvo, nieko nežinojo, neturėjo jokių ketinimų dalyvauti, visiškai nebuvo jokio intereso nukentėjusiuosius padaryti nukentėjusiaisiais. Įvykis buvo prieš 24 val., jam reikėjo būti namuose nuo 24 val., turėjo parvažiuoti iš Gargždų iki Klaipėdos per 15 minučių.
9. Klaipėdos apygardos teismas 2016-05-16 nutartimi tenkino pareiškėjo V. M. prašymą, panaikino Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-03-30 nutartį ir priėmė naują sprendimą – nurodė laikyti, kad teistumas V. M. pagal 2010-08-31 nuosprendį išnyko 2015-10-31.
10. 2020-06-08 susirašinėjimo programėlėje „Messenger“ su asmeniu, slapyvardžiu M., kopijoje užfiksuoti tarpusavio skambučiai ir toks rašytinis pokalbis tarp dviejų nenustatytų asmenų (V. M. teigimu – tarp V. M. ir E. Š.): 2020-06-08 22.26 val.: „Kon tu?? Biznis men“, „Ble planuoju varyt iki pavlos parukyt pasiimt“. 2020-06-08 22.55 val.: „Ikisk galva ir filmuok as kolidoriui“.
11. Teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą, ištyrusi byloje esančius įrodymus, skundžiamą nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam V. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai V. M. pripažino kaltu padarius BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad skundžiamame nuosprendyje atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą, neturi (BPK 20 straipsnio 5 dalis), o nuteistojo apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, atitikties įstatymų reikalavimams jų pakankamumo ir patikimumo aspektu yra nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė įrodymų vertinimo taisykles, įrodymai gauti teisėtais būdais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Bylą nagrinėjęs teismas teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu nuteistasis ginčija teismo padarytą išvadą apie jo kaltę, apeliaciniame skunde kartoja įvykio aplinkybes, kurias iš esmės jau buvo nurodęs pirmosios instancijos teisme, ir neigia savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį įvertino šiuos nuteistojo V. M. parodymus, taip pat nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, kitus įrodymus ir pripažino, jog šių įrodymų visumos pakanka nuteistojo V. M. kaltumui nustatyti. Skundžiamame nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK nuostatos, nuosekliai išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta nuteistojo, liudytojų parodymų ir kitų bylos įrodymų vertinimo analizė ir remiantis ja padarytos motyvuotos, bylos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, apylinkės teismas nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – V. M. manymu, jį teisinančius – įrodymus, taip pat aptarė jo pateikiamą gynybinę versiją ir ją motyvuotai atmetė. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip (palankiai sau) juos vertindamas, nesuteikia teisinio pagrindo jį išteisinti.
12. Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Teisės teorijoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra teigiama, kad kvalifikuojančių veiką požymių grupė, išskiriama pagal plėšiant naudojamus įrankius, plėšimą daro pavojingesne veika, nes kaltininkas pasitelkia papildomų priemonių nukentėjusiojo valiai palaužti. Tam tikromis savybėmis pasižyminčių daiktų panaudojimas prieš nukentėjusįjį gali itin susilpninti (palaužti) nukentėjusiojo galimybes gintis ir priešintis ir suponuoja pavojingesnio nusikaltimo darymą ir leidžia nusikaltėliui iki galo užbaigti nusikaltimą, sustiprina jo pozicijas, nepaisant nukentėjusiojo pasipriešinimo, nusikaltimo pavojingumas padidėja, t. y. kaltininkas, vien rodydamas įrankį, patvirtina savo apsisprendimą ir galimybes įgyvendinti grasinimą. Pastebėtina, kad panaudojimu laikomas ne tik nusikaltimo įrankio žalojančių savybių tiesioginis panaudojimas, bet ir grasinimas juo – žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, t. y. panaudojimo sąvoka yra suprantama išplėstine reikšme, kuri apima ir netiesioginį įrankio naudojimą prieš nukentėjusįjį (pvz., grasinimą tuo daiktu) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2005, 2K-660/2005, 2K-208-1073/2018).???
13. Šioje byloje V. M. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad V. M. ir E. R., veikdami bendrininkų grupe, panaudoję peilį, pagrobė svetimą turtą: 2020-06-08, apie 23.30 val., V. M. ir E. R., veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam bylos nagrinėjimas išskirtas, atėjo į M. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Gargžduose, ir visi pareikalavo atnešti „kaifą“. M. M. atsakius, kad jokio „kaifo“ neturi, reikalavo atnešti pinigus. Nukentėjusiajam paaiškinus, kad pinigų taip pat neturi, V. M. išsitraukė po drabužiais turėtą peilį, jį demonstravo, taip grasindamas juo nukentėjusiajam, toliau reikalavo duoti „kaifą“ ir pinigus, po to asmuo, kuriam bylos nagrinėjimas išskirtas, iš V. M. paėmęs peilį, toliau juo grasino nukentėjusiajam, o E. R. siūlė M. M. susitarti gražiuoju. Tęsdami nusikalstamą veiką, V. M. kartu su asmeniu, kuriam bylos nagrinėjimas išskirtas, sudavė M. M. ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiu ir sulenkta alkūne į veidą ir galvą, padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas galvos plaukuotosios dalies dešinėje pusėje, kairės akies vokuose ir paakyje, kairiame skruoste bei nedidelį odos nubrozdinimą kairiame apatiniame voke (kraujosruvos srityje), taip sukeldami M. M. nežymų sveikatos sutrikdymą. Po to V. M. iš M. M. piniginės ištraukė 45 eurus ir atėmė M. M. kelnių kišenėje buvusį 250 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S9“. Tokiu būdu V. M. ir E. R., veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam bylos nagrinėjimas išskirtas, panaudodami peilį, pagrobė svetimą M. M. priklausantį 295 eurų vertės turtą.
14. Nuteistasis nesutinka su jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu ir nurodo, kad 2020-06-08 įvykyje nedalyvavo, yra nekaltas, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė išsamius ir nuoseklius parodymus, todėl yra nepagrįstai nuteistas. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus. V. M. kaltė yra visiškai įrodyta bylos įrodymų visuma.
15. Nuteistojo V. M. apeliacinio skundo esmę sudaro nukentėjusiojo M. M. ir liudytojo A. M. parodymų kritika. Nuteistasis fragmentiškai cituodamas skirtingu metu nukentėjusiojo M. M. ir liudytojo A. M. duotus parodymus ir juos savaip interpretuodamas teigia, jog jų parodymai yra nenuoseklūs, buvo daug kartų keičiami baudžiamojo proceso metu, juose nurodomos aplinkybės nesutampa. Taip pat nuteistasis akcentuoja, jog kaltinamajame akte nėra nurodytos tikslios apklausų datos, taip pat nėra nurodyta jo paties įtariamojo apklausos data, o tai yra svarbu, nes po nuteistojo V. M. apklausos nukentėjusiojo ir jo brolio parodymai pasikeitė, ir nuo to momento V. M. buvo visur minimas kaip asmuo, kuris dalyvavo plėšime. Su šiais V. M. argumentais sutikti negalima.
16. Pažymėtina, jog V. M. nurodoma aplinkybė, kad kaltinamajame akte nėra nurodomos tikslios nukentėjusiojo, liudytojo ir nuteistojo V. M. apklausų datos, jokios įtakos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi ir niekaip negali būti laikoma baudžiamojo proceso pažeidimu, nes baudžiamasis įstatymas nenumato reikalavimo kaltinamajame akte nurodyti konkrečias apklausų datas. Tuo tarpu kaltinamajame akte yra aiškiai ir tiksliai nurodyti baudžiamosios bylos tomų ir puslapių numeriai, kur galima rasti šių apklausų protokolus ir visą su jomis susijusią informaciją (taip pat ir jų atlikimo datas). Nuteistasis klaidingai nurodo, jog nukentėjusiojo ir jo brolio parodymai pasikeitė po to, kai buvo apklaustas V. M., nes V. M. pirmą kartą buvo apklaustas 2020-11-05, t. y. jau po to, kai nukentėjusysis M. M. ir liudytojas A. M. 2020-07-23 asmens parodymo atpažinti iš jo nuotraukos metu atpažino V. M. kaip vieną iš M. M. 2020-06-08 apiplėšusių asmenų (t. 1, b. l. 57–62, 86–91). Savaime suprantama, kad prieš įvykį apelianto nepažinoję ir jį pirmą kartą įvykio metu pamatę M. M. ir A. M. po V. M. atpažinimo iš jo nuotraukos vėlesnėse apklausose jį jau įvardydavo jo vardu ir pavarde. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog asmens parodymo atpažinti metu tiek M. M., tiek A. M. buvo rodoma ta pati V. M. nuotrauka, niekaip negali būti vertinama kaip BPK 192 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką tvarkos pažeidimas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi M. M. ir A. M. 2020-07-23 asmens parodymo atpažinti iš jo nuotraukos metu protokolus ir jų priedus (t. 1, b. l. 57–62, 86–91), nenustatė jokių asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką tvarkos pažeidimų, todėl šie nuteistojo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
17. Išanalizavusi ir tarpusavyje palyginusi nukentėjusiojo M. M. ir liudytojo A. M. teisiamajame posėdyje duotus parodymus (t. 5, b. l. 45–48), M. M. 2020-06-09, 2020-06-10, 2021-01-07 apklausų metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 45–46, 69–70, 73–74), liudytojo A. M. 2020-06-11 ir 2020-12-04 apklausų metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 82–83, 92–93), teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, jog M. M. ir A. M. parodymai apie įvykio aplinkybes baudžiamojo proceso metu keitėsi, buvo nenuoseklūs ir nepatikimi. Priešingai, darytina išvada, jog M. M. ir A. M. parodymai apie esmines įvykio aplinkybes iš esmės nekito viso baudžiamojo proceso metu. Tiek M. M., tiek A. M., kurie iki įvykio nepažinojo nei nuteistojo V. M., nei kitų kartu su juo buvusių asmenų ir neturėjo priežasties juos apkalbėti, pakankamai nuosekliai apibūdino įvykio eigą ir plėšime dalyvavusių asmenų veiksmus, taip pat atpažino ir patvirtino, jog būtent V. M. buvo vienas iš trijų 2020-06-08 M. M. apiplėšusių asmenų. Tai, kad M. M. ir A. M. šiek tiek painiojo V. M. ir asmens, kuriam bylos nagrinėjimas išskirtas (A. M.), vaidmenis ir jų fizinius atributus (aprangą, vieno iš jų rankos sugipsavimą) plėšimo metu, nesudaro pagrindo abejoti M. M. ir A. M. parodymų patikimumu. Pažymėtina, jog įvykio metu nukentėjusiajam buvo grasinama peiliu, prieš jį buvo pavartotas smurtas, pagrobtas jo turtas, todėl savaime suprantama, kad tiek nukentėjusysis, tiek jo brolis dėl įvykio metu patirto streso ir emocinio sukrėtimo galėjo supainioti tam tikras mažareikšmes įvykio aplinkybes arba tuo metu jas atsiminti netiksliai, o vėlesnių apklausų metu jas atsiminti tiksliau, ypač atsižvelgiant į tai, kad asmens parodymo atpažinti metu jie užtikrintai atpažino visus plėšime dalyvavusius asmenis, tarp jų ir V. M. Be to, vadovaujantis bendrai suformuota teismų praktika, tam tikri mažareikšmiai parodymų nesutapimai negali būti laikomi pagrindu atmesti parodymus kaip nepatikimus. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti M. M. ir A. M. parodymų patikimumu ir nesutikti su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju yra nustatyta, jog vieną nukentėjusįjį į koridorių išsikvietę trys asmenys (V. M., E. R. ir A. M., kuriam bylos nagrinėjimas išskirtas) reikalavo iš jo narkotinių medžiagų, o jų negavę – atėmė jo turtą (mobilųjį telefoną ir pinigus) grasindami smurtu ir jį pavartodami, bent du iš jų – grasindami jam peiliu – patvirtina tokius minėtų asmenų veiksmus buvus plėšimu panaudojant peilį net ir tiksliai nenustačius, kokius tiksliai veiksmus kiekvienas iš jų atliko. Pažymėtina ir tai, kad nustačius, jog šioje byloje aptariama nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkų grupe, aplinkybė, jog nebuvo visiškai tiksliai nustatyta, kuris iš trijų plėšime dalyvavusių asmenų atliko konkrečius veiksmus, šiuo atveju esminės reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi ir, priešingai nei mano apeliantas, nekelia abejonių dėl V. M. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
18. Nuteistasis nepagrįstai kritikuoja liudytojos L. K. parodymus ir teigia, kad po įvykio nukentėjusiojo M. M. mobilusis telefonas „Samsung Galaxy S9“ galbūt atsidūrė pas liudytojos L. K. sūnų A. K. kitomis aplinkybėmis. Pažymėtina, jog tokio pobūdžio argumentai V. M. jau buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui, kuris juos motyvuotai atmetė. L. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2020 m. birželio mėn. nešė išmesti šiukšles ir rado telefoną prie (duomenys neskelbtini) namo, t. y. prie kito bendrabučio, prie durų ant laiptelių. Ten buvusių vaikų paklausė, ar jie nepametė telefono, kadangi niekas jo nepasigedo, ji parsinešė šį telefoną namo, padėjo į stalčių, jis ten išgulėjo apie mėnesį. Galvojo, gal atsiras savininkas, tačiau niekas jo nebuvo pasigedę. Po to rudenį jos sūnui A. K. sugedo telefonas ir ji jam davė naudoti tą telefoną, nes iki tol niekas juo nesinaudojo ir niekas nebuvo pasigedęs. Sūnus jį kažkaip atrakino, įsidėjo savo SIM kortelę ir juo naudojosi, kol nepaskambino policijos pareigūnai, sūnus telefoną atidavė pareigūnams (t. 5, b. l. 49). Šie jos parodymai visiškai sutampa su liudytojos L. K. 2020-12-18 apklausos metu duotais parodymais (t. 1, b. l. 126), juos taip pat patvirtina liudytojo A. K. 2020-12-18 apklausos metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 117). Tai, kad minėtas mobilusis telefonas buvo būtent V. M. ir kitų su juo plėšime dalyvavusių asmenų atimtas iš nukentėjusiojo M. M., patikimai patvirtina nukentėjusiojo M. M. parodymai ir asmens, kuriam byla išskirta, A. M. parodymai 2020-12-09 ir 2021-02-09 įtariamojo apklausų metu (t. 3, b. l. 80–83, 89–92). Dėl šios priežasties nėra pagrindo abejoti L. K. parodymais ir nekyla abejonių, jog M. M. mobilusis telefonas „Samsung Galaxy S9“ iš jo buvo pagrobtas būtent kaltinime nurodomomis aplinkybėmis ir laiku, o ne prarastas kitomis aplinkybėmis. Nors apeliantas kritikuoja asmens, kuriam byla išskirta, A. M. parodymus teigdamas, jog jis supyko ant V. M., todėl jį apkalbėjo, be to, jo parodymų nebuvo galima patikrinti teisiamojo posėdžio metu, nes jis pabėgo (pasislėpė), tačiau su šiais argumentais nesutiktina. Pažymėtina, jog baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų apie kokius nors V. M. ir A. M. nesutarimus, kurie galėtų būti priežastis A. M. apkalbėti V. M.. Vis dėlto net ir darant prielaidą, kad A. M. turi priežastį apkalbėti apeliantą, ikiteisminio tyrimo metu A. M. nuosekliai papasakojo apie įvykio aplinkybes ir su juo buvusių V. M. ir E. R. veiksmus, jo parodymai neprieštarauja bylos įrodymų visumai, pirmosios instancijos teismas juos ištyrė teisiamajame posėdyje ir aptarė skundžiamame nuosprendyje, todėl abejoti jų patikimumu ir jais netikėti remiantis vien apelianto nurodomais argumentais šiuo atveju nėra pagrindo.
19. V. M. teigia, kad jo parodymai buvo nuoseklūs ir nekito baudžiamojo proceso metu, todėl mano, kad teismas jais nepagrįstai netikėjo ir nesirėmė, taip pat nepagrįstai netikėjo ir nesirėmė E. R. bei E. Š. parodymais. Šie argumentai yra nepagrįsti, todėl teisėjų kolegija juos atmeta. Pažymėtina, jog V. M. parodymai apie įvykio aplinkybes nebuvo nuoseklūs ir baudžiamojo proceso metu keitėsi. Pirmosios 2020-11-05 įtariamojo apklausos metu V. M. atsisakė duoti parodymus (t. 2, b. l. 180), antrosios 2020-11-05 įtariamojo apklausos metu V. M. jau nurodė, kad 2020-06-08 vakare su E. Š. buvo įvykio vietoje, atvažiavo ten pirkti „žolės“, ėjo pro kitus asmenis, tarp kurių buvo ir R., kuris nešiodavosi peilį ir buvo subintuota ranka, matė tarp šio ir kitų vaikinų vykstantį konfliktą, visi šaukė, daugiau nieko nematė, po to išvažiavo (t. 2, b. l. 194–195). Teisiamajame posėdyje V. M. jau parodė, kad įvykio metu su E. Š. važiavo į Gargždus, sustojo degalinėje, V. M. nuėjo nusipirkti atsigerti, E. Š. kažkur nuėjo, po to parašė, kad V. M. ateitų pas jį, tačiau V. M. jam atrašė, kad neturi laiko, reikia greičiau vykti į namus, paskui vyko į Dovilus. Įvykio vietoje buvo itin trumpai, nematė nieko su sugipsuota ranka ir jokio peilio (t. 5, b. l. 108). Apeliaciniame skunde ir apeliacinės teismo posėdyje nuteistasis jau kelia naują versiją, jog apskritai nebuvo įvykio vietoje, nes tuo metu su E. Š. buvo kitoje vietoje ir tuo pačiu metu negalėjo būti dviejose vietose. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. M. parodymai apie įvykio aplinkybes yra nenuoseklūs, neatitinka bylos įrodymų visumos ir kelia pagrįstų abejonių, todėl apylinkės teismas jais pagrįstai nesirėmė. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė ir V. M. draugų E. R. (kuris taip pat yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu) ir E. Š. nenuosekliais ir bylos įrodymų visumos neatitinkančiais parodymais, kurie, be kita ko, neatitinka ir dalies paties V. M. duotų parodymų apie įvykio aplinkybes. Todėl minėtais parodymais tikėti ir jais remtis neturi pagrindo ir teisėjų kolegija.
20. Apeliantas teigia, kad niekas netyrė duomenų, kada, kaip ir kur V. M. mobiliojo ryšio telefonas jungėsi prie mobiliojo ryšio bokštų. Šie apelianto teiginiai yra visiškai nepagrįsti, nes šioje byloje šie duomenys buvo tirti. Iš skundžiamame nuosprendyje aptarto Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2020-11-20 tarnybinio pranešimo matyti, kad V. M. naudojamas telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2020-06-08 nuo 22.30 val. iki 2020-06-09 00.20 val. jungėsi prie telekomunikacijos ryšio bokšto Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), į kurio veikimo zoną patenka įvykio vieta, tikėtina, kad V. M. galėjo būti adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai (t. 2, b. l. 8). Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad buvo tiriama V. M. mobiliojo telefono duomenų išklotinė ir joje nebuvo užfiksuota, jog įvykio dieną V. M. būtų skambinęs A. M., taip pat apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė šios nutarties 10 punkte aptartą 2020-06-08 susirašinėjimo programėlėje „Messenger“ kopiją, kuri, jo manymu, patvirtina, kad jis negalėjo dalyvauti įvykyje, tačiau akivaizdu, jog tai savaime niekaip negali nei patvirtinti, nei paneigti jokių šiai bylai teisingai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, susijusių su apelianto buvimo vieta įvykio metu.
21. Priešingai nei teigia nuteistasis, abejonių dėl V. M. kaltės nesukelia ir jo itin akcentuojama aplinkybė, kad teisiamajame posėdyje nebuvo apklaustas, V. M. teigimu, įvykyje dalyvavusio T. V. pusbrolis D. V. Pažymėtina, jog šios baudžiamosios bylos medžiagoje nėra visiškai jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti V. M. nurodomą aplinkybę apie T. V. dalyvavimą aptariamame įvykyje, taip pat byloje nėra ir duomenų apie tai, kad kuris nors įvykyje dalyvavęs asmuo būtų turėjęs kokių nors V. M. nurodomų sveikatos sutrikimų (kalbos defektų), be to, apeliantas nenurodo, ir apie kokias būtent reikšmingas šios bylos teisingam išnagrinėjimui aplinkybes po įvykio praėjus daugiau nei pusantrų metų teisiamajame posėdyje būtų galėjęs paliudyti T. V. pusbrolis D. V., ypač atsižvelgiant į tai, jog pats V. M. teisiamajame posėdyje nurodė, jog T. V. jau yra miręs. Nors V. M. apeliacinės instancijos teismui pateikė Klaipėdos apygardos teismo 2016-05-16 nutartį, kuria šis teismas panaikino Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-03-30 nutartį, ir nurodė pripažinti, kad teistumas V. M. pagal 2010-08-31 nuosprendį išnyko 2015-10-31, tačiau pažymėtina, kad po šios nutarties priėmimo V. M. buvo ne kartą teistas (minėti teistumai nėra išnykę arba panaikinti įstatymo numatyta tvarka), todėl ankstesni jo teistumai gali būti laikomi jo asmenybę charakterizuojančia aplinkybe ir nepaneigia aplinkybės, jog jis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Todėl vien tai, kad tam tikra apylinkės teismo nutartis V. M. buvo panaikinta aukštesniojo teismo, o teisiamojo posėdžio metu nebuvo tenkinami kai kurie V. M. prašymai, savaime niekaip negali patvirtinti pirmosios instancijos teismo šališkumo ir (ar) išankstinės nuomonės (nusistatymo) prieš V. M., kuris būtų galėjęs nulemti esminio baudžiamojo proceso pažeidimo padarymą, nepagrįstą nuteistojo teisių suvaržymą ir (ar) neteisėto procesinio sprendimo priėmimą. Teisėjų kolegijai akivaizdu, jog apelianto kritika pirmosios instancijos teismui iš esmės yra susijusi vien tik su jam nepalankaus procesinio sprendimo priėmimu.
22. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, ištyrė bei įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo V. M. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.
Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme
23. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).
24. 2022-11-15 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), joje nurodoma, kad iš V. M. valstybei priteistinos 125 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokatės G. Korabliovos užmokestis.
25. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą, kuriuo jis ginčijo savo kaltę ir kuris yra atmetamas, nuteistasis yra darbingo amžiaus ir nėra duomenų apie jo sunkią finansinę būklę, teisinė pagalba nuteistajam buvo suteikta tinkamai, todėl apeliacinės instancijos teismas prašomas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš V. M. priteisia. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš V. M. prašoma valstybei priteisti pinigų suma – 125 Eur – žymiai V. M. turtinės padėties nepaveiks, ši suma už jam suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati ir proporcinga.
26. 2022-09-28 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), joje nurodoma, kad iš E. R. valstybei priteistinos 70 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokatės N. Fočenkovos užmokestis. 2022-10-18 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), joje nurodoma, kad iš E. R. valstybei priteistinos 173,33 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokatės J. Usonytės užmokestis. 2022-11-09 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), joje nurodoma, kad iš E. R. valstybei priteistinos 225 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokatės J. Usonytės užmokestis.
27. Ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą, kuriuo jis ginčijo savo kaltę ir kuris yra atmetamas. Nuteistasis E. R. Klaipėdos apylinkės teismo 2022-07-13 nuosprendžio neskundė. Būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjos paskyrimo teisinį pagrindą, apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, tai, kad nuteistasis E. R. nuosprendžio neskundė), daro išvadą, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš V. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 125 Eur – valstybei.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 70 Eur – priteisimo iš E. R. atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 173,33 Eur – priteisimo iš E. R. atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 225 Eur – priteisimo iš E. R. atmesti.