Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1. 2005-01-13 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį;

2. 2005-08-25 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį;

3. 2005-08-29 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 ir 2 d.;

4. 2005-10-06 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 2 d.;

5. 2006-12-04 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį;

6. 2007-02-02 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį;

7. 2008-09-03 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį;

8. 2009-04-16 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį;

9. 2010-01-07 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį;

10. 2010-08-31 Palangos miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį;

11. 2015-12-17 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį;

12. 2016-03-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį;

13. 2020-01-06 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį;

14. 2020-10-23 Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2021-04-16 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 294 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2020-01-06 Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 2 metams 7 mėnesiams, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2020-01-06 Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019-08-12 iki 2019-08-14 (2 dienos), bei suėmime išbūtas laikas;

15. 2021-12-16 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2020-10-23 Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2021-04-16 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, neatliktos bausmės dalimi - prie 2020-10-23 Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2021-04-16 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, neatliktos bausmės dalies pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams 14 dienų. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (dvi dienos). Atlieka šią bausmę nuo 2021-12-16;

E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal verslo pažymą pavėžėju, teistas:

1. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį;

2. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 25 straipsnio 3 dalį ir 213 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 289 straipsnį;

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 286 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių, į subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, ši bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nuosprendžiu bei Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu E. R. paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. ir E. R., veikdami bendrininkų grupe, panaudoję peilį, pagrobė svetimą turtą:

Iš 2021-01-14 ir 2021-01-15 tarnybinių pranešimų nustatyta, kad pagal paskirtos intensyvios priežiūros įrenginio ataskaitos duomenis nustatyta, E. R. 2020-06-08, apie 23.30 val. buvo prie (duomenys neskelbtini).(3 t., b. l. 124-133).

Iš 2020-11-24 Valstybinės ligonių kasos atsakymo nustatyta, kad nuo 2020-05-21 iki 2020-06-08 asmeniui, kurio atžvilgiu bylos nagrinėjimas išskirtas, buvo teiktos medicininės paslaugos: gydytas dėl kairio delnikaulio pamato lūžio (3 t., b. l. 109-119).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. BK 180 straipsnio 2 dalyje yra numatyti keli alternatyvūs kvalifikuojantys nurodytą nusikalstamą veiką požymiai, bent vieno iš jų pakanka tam, kad plėšimas būtų kvalifikuotas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449/2009). Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas. Plėšimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja realią galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-495/2013).

Plėšimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-1073/2018). Vienas iš BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytų kvalifikuojančių požymių – peilio panaudojimas. Tokiu atveju atsakomybė už BK 180 straipsnyje 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kyla, jei kaltininko tyčia apima visus baudžiamojo įstatymo dispozicijoje nurodytus požymius, tarp jų – peilio panaudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180/2010).

Teisės teorijoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra teigiama, kad kvalifikuojančių veiką požymių grupė, išskiriama pagal plėšiant naudojamus įrankius, plėšimą daro pavojingesne veika, nes kaltininkas pasitelkia papildomų priemonių nukentėjusiojo valiai palaužti. Tam tikromis savybėmis pasižyminčių daiktų panaudojimas prieš nukentėjusįjį gali itin susilpninti (palaužti) nukentėjusiojo galimybes gintis ir priešintis bei suponuoja pavojingesnio nusikaltimo darymą ir leidžia nusikaltėliui iki galo užbaigti nusikaltimą, sustiprina jo pozicijas, nepaisant nukentėjusiojo pasipriešinimo, nusikaltimo pavojingumas padidėja, t. y. kaltininkas, vien rodydamas įrankį, patvirtina savo apsisprendimą ir galimybes įgyvendinti grasinimą. Pastebėtina, kad panaudojimu laikomas ne tik nusikaltimo įrankio žalojančių savybių tiesioginis panaudojimas, bet ir grasinimas juo – žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, t. y. panaudojimo sąvoka yra suprantama išplėstine reikšme, kuri apima ir netiesioginį įrankio naudojimą prieš nukentėjusįjį (pvz., grasinimą tuo daiktu) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2005, 2K-660/2005). BK 180 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytas veiką kvalifikuojantis požymis – plėšimas panaudojant specialiai žmogui žaloti pritaikytu daiktu, yra tada, kai nukentėjusiojo asmens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja įrankį (šiuo atveju peilį), kai vien demonstravimu tokio įrankio atimama galimybė nukentėjusiajam pasipriešinti bei ginti savo nuosavybę nuo pagrobimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimas 2005-06-23 Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“, 8 punktas).

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Tai tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Kiekvieno bendrininkavimo atveju turi būti konstatuota, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (einamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą pačią vertybę, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-90/2013, 2K-49/2014 ir kt.) . Pagal teismų praktiką bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja tik dalį jų. Baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytus pavojingos veikos požymius.

Bendrininkų tarpusavio susitarimas yra būtinasis bendrininkavimo požymis, tačiau įstatymas nenurodo, kokiu būdu dėl bendros nusikalstamos veikos bendrininkai turi susitarti. Kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas konstatuoja šį požymį, atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal teismų praktiką bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis, be to, įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Apie bendrininkų susitarimo padaryti nusikalstamą veiką buvimą, kaip ir apie kitus subjektyviuosius nusikaltimo sudėties ar bendrininkavimo požymius, sprendžiama ne vien tik iš šių asmenų parodymų, bet atsižvelgiama ir į objektyviai nustatytas aplinkybes, pavyzdžiui, veiksmų bendrumą, jų suderintą atlikimą.

Bendrininkavimas galimas tik esant tyčiai. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą tyčinį nusikaltimą. Subjektyvių nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403/2012).

Pagal teismų praktiką visos dėl bendrininkų veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš jų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą, o padaryta veika bendrininkams paprastai kvalifikuojama pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį. Atskirų bendrininkų veiksmų kvalifikavimas gali skirtis esant vykdytojo ekscesui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2012, Nr. 2K-275/2007, Nr. 2K-235/2001 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai, nukentėjusiojo ir liudytojo A. M. parodymai bei asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, parodymų protokolo duomenys patvirtina, kad 2020-06-08, apie 23.30 val., į M. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini), atėjo trys vaikinai, kurie panaudodami smurtą prieš M. M., tai yra suduodami smūgius į jo kūną, bei grasindami peiliu (jį atvirai demonstruodami) atėmė iš jo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S9“ ir 45 Eur. Nukentėjusysis M. M. ir liudytojas A. M. atpažino V. M., E. R. ir asmenį, kurio atžvilgiu bylos nagrinėjimas yra išskirtas, kaip vaikinus, 2020-06-08 atėmusius iš M. M. telefoną ir pinigus. Nukentėjusysis ir liudytojas taip pat patvirtino, kad V. M. veiksmai įvykio metu buvo aktyvesni, tai yra jis kraustė M. M. kišenes, paėmė pinigus ir telefoną, sudavė smūgius nukentėjusiajam ir grasino peiliu jį demonstruodamas, o E. R. buvo pasyvesnis, tai yra stovėjo kiek nuošaliau ir žodžiu liepė duoti tai ko reikalaujama, tačiau akivaizdu, kad E. R. matydamas naudojamą smurtą, demonstruojamą peilį bei žodžiu reikalaudamas vykdyti su juo buvusių asmenų reikalavimus, suvokė, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant nusikalstamą veiką bei savo veiksmais prie jos prisidėjo. Nukentėjusysis ir jo brolis kaltinamiesiems nesipriešino, bijodami smurto ir ypač – dūrių peiliu, kaltinamieji nukentėjusiojo pinigus ir telefoną išsinešė, jie šiuos daiktus visiškai užvaldė, įgijo galimybę spręsti jų likimą, tai yra jie pagrobė svetimą turtą. Tai, kad kaltinamieji jau po turto pagrobimo telefoną paliko ant laiptų, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Taigi, vertinant byloje išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamųjų V. M. ir E. R. nusikalstamos veikos yra įrodytos ir kvalifikuotinos pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, nes nustatyta, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, panaudodami peilį, pagrobė svetimą turtą.

Nors kaltinamieji V. M. ir E. R. prašė juos išteisinti, įrodinėdami, kad jie su nukentėjusiuoju tą vakarą/naktį jokių kontaktų neturėjo ir buvo toje vietoje visai kitu tikslu ir pas kitą asmenį, reikalaudami kritiškai vertinti ir nukentėjusiojo, ir jo brolio parodymus teisme, ir asmens, kurio atžvilgiu bylos nagrinėjimas išskirtas, ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, o remtis būtent jų teisme duodamasi parodymais ir dar liudytojo E. Š. parodymais, kad jis atvežė V. M. prie namo, kuriame gyvena nukentėjusysis, ir netrukus iš ten išvežė, nematęs nei grumtynių, nei konfliktų, nei kitų kaltinamųjų, nei neva pagrobtų daiktų, teismas neturi pagrindo su tuo sutikti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nors nukentėjusysis M. M. ir liudytojas A. M. iki šios nusikalstamos veikos padarymo nepažinojo kaltinamųjų, jie atpažino būtent šiuos asmenis iš nuotraukų ikiteisminio tyrimo metu, dėl patirto streso kiek painiodami V. M. ir asmens, kurio atžvilgiu bylos nagrinėjimas išskirtas, vaidmenis plėšimo metu ( E. R. atžvilgiu jų parodymai bemaž tapatūs) ir, neturėdami jokio tikslo ar pagrindo apkalbėti kurį nors iš kaltinamųjų, davė išsamius parodymus tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme, pagrindžiančius abiejų kaltinamųjų kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Faktas, kad vieną nukentėjusįjį į koridorių išsikvietę trys asmenys reikalavo iš jo narkotinių medžiagų, o jų negavę – atėmė jo turtą ( mobilųjį telefoną ir pinigus) grasindami smurtu ir jį pavartodami, bent du iš jų – grasindami jam peiliu, patvirtina šiuos jų veiksmus buvus plėšimu panaudojant peilį ir tiksliai nenustačius, kokius tiksliai veiksmus kiekvienas iš jų atliko. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad E. R. smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko ir peiliu jam negrasino, tačiau buvo kartu su V. M. ir asmeniu, kurio atžvilgiu bylos nagrinėjimas išskirtas, ir ne juos ramino ar bandė atitraukti nuo nukentėjusiojo, o nukentėjusįjį tamsiam koridoriuje, draugams grasinant jam peiliu, ragino daryti viską, kaip užpuolikai reikalauja ir atiduoti jiems „kaifą“ ir pinigus, gerai suprasdamas, kad taip didina nukentėjusiajam pavojaus mastą ir atima jam galimybę priešintis aktyvesniems plėšikams. Dėl šio konteksto ir savo veiksmų kryptingumo E. R. taip pat pripažįstamas dalyvavęs plėšime, padarytame panaudojant peilį, o į antraeilį jo vaidmenį atsižvelgiama, individualizuojant bausmę.

Teismui nekelia abejonių ir logiški pagal susidariusią situaciją liudytojos L. K. bei jos nepilnamečio sūnaus parodymai apie būtent kitą dieną po aptariamo plėšimo prie to paties namo rastą mobilųjį telefoną, kaip vėliau paaiškėjo, priklausantį M. M.. Kad šis telefonas buvo iš M. M. atimtas būtent šių asmenų, patvirtina nukentėjusiojo, liudytojo A. M. ir asmens, kurio atžvilgiu bylos nagrinėjimas išskirtas, parodymai ikiteisminiame tyrime ir teisme; pastarasis asmuo buvo nurodęs ir tai, kad perspėjo V. M. dėl telefono paėmimo padarius nusikalstamą veiką ir kad matė, kaip šis paliko tą telefoną netoli įvykio vietos, lauke ant žolės ar tako; ten jį ir rado liudytoja, gyvenanti kitoje to namo pusėje ir nemačiusi paties konflikto, vykusio naktį, nes miegojo savo bute. Teismas neturi pagrindo netikėti jos parodymais, juolab kad jokia kita šio telefono perėjimo iš M. M. į L. K. valdymą versija ir nebuvo pateikta. Tuo tarpu E. Š., prašiusio jį apklausti kaltinamojo V. M. ikiteisminiame tyrime klaidingai įvardinto R., parodymus, neva sukuriančius V. M. alibi, teismas, turėdamas pagrindo vertini kritiškai (šis asmuo yra teismui žinomas kaip daug kartų teistas, tame tarpe – ir kartu su V. M., dėl panašių nusikalstamų veikų, jo esamas ar buvęs draugas), vertina ir kaip nepaneigiančius nukentėjusiojo ir jo brolio patvirtinto V. M. buvimo toje vietoje, kurį patvirtina iš asmens, kurio atžvilgiu bylos nagrinėjimas išskirtas, parodymai.

Skiriant bausmę kaltinamiesiems atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos yra sunkus nusikaltimas, padarytas tyčia, pasisavinant kito asmens turtą. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jie nusikalstamą veiką padarė, veikdami kaip bendrininkų grupė ir būdami teisti už nusikaltimus nuosavybei (recidyvistais). Kaltinamieji neprisipažino padarę nusikalstamą veiką, nuoširdžiai nesigailėjo, žalos nukentėjusiajam neatlygino, jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamuosius neigiamai charakterizuoja ir tai, kad jie abu bausti administracine tvarka.

Skiriant bausmę V. M. atsižvelgtina taip pat į tai, kad jo, kaip bendrininko, vaidmuo darant nusikaltimą buvo didesnis, jam skirtina didesnė laisvės atėmimo bausmė. Skiriant bausmę E. R. atsižvelgtina taip pat į tai, kad jo kaip bendrininko vaidmuo darant šį nusikaltimą buvo mažesnis, antraeilis, todėl jam skirtina mažesnė laisvės atėmimo bausmė. Abu kaltinamieji ne pirmą kartą teisiami laisvės atėmimo bausmėmis, ir šiuo metu tokias bausmes atlieka, todėl nėra jokio pagrindo tikėtis, kad šios bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus jos vykdymo ir spręsti bausmės vykdymo atidėjimo klausimus. Paskirtos bausmės abiems kaltinamiesiems subendrinamos su ankstesniais teismų sprendimais jiems paskirtomis bausmėmis, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis - ieškovas M. M. yra pareiškęs civilinį ieškinį kaltinamiesiems - atsakovams V. M. ir E. R. bei asmeniui, kurio atžvilgiu bylos nagrinėjimas išskirtas, dėl 45 Eur turtinės žalos atlyginimo. Turtinės žalos dydis pagrįstas byloje surinktais įrodymais, atsakovų neteisėti veiksmai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su ieškovui padaryta žala, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109-115 straipsniais, Lietuvos Respublikos CK 6.279 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos teismų formuojama praktika, ši nukentėjusiojo patirta turtinė žala ( 45 Eur) visa priteisiama jam iš kaltinamųjų, taikant solidariosios atsakomybės principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę – 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis prie šiuo nuosprendžiu V. M. paskirtos bausmės iš dalies pridėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-12-16 nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės dalį ir paskirti V. M. galutinę subendrintą bausmę – 4 (ketverius) metus laisvės atėmimo.

Bausmę pradėti vykdyti, įsiteisėjus šiam nuosprendžiui. Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityti V. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-11-04 15.00 val. iki 2020-11-05 15.43 (2 paras) ir pagal subendrintą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-12-16 nuosprendį atliktos bausmės dalį iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

V. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

E. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu E. R. paskirtą bausmę iš dalies sudėti su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-03-03 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 5 (penkerius) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmę pradėti vykdyti, įsiteisėjus šiam nuosprendžiui. Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityti E. R. pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-03-03 nuosprendį atliktos bausmės dalį iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

E. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo, pareikštą M. M., tenkinti visiškai ir solidariai priteisti jam iš V. M. ir E. R. 45 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.