Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nijolės Matuzevičienės, Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo P. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, P. J. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 1 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 1 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu, P. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės laiką P. J. įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2024 m. birželio 27 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. spalio 25 d.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. spalio 25 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą P. J. nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo A. M. A. M. M. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš P. J. 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš P. J. priteista 321,44 Eur žalai atlyginti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš P. J. priteista 310,20 Eur žalai atlyginti.

Nuspręsta nepriteisti iš P. J. proceso išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistasis P. J. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir P. J. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

6.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių, dydžių), kurios akivaizdžiai būtų neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

6.2. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

6.3. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

6.4. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, jog ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam P. J. parinktos bausmės rūšimi ir dydžiu.

6.5. Nuteistasis P. J. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstama veika baigta. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo P. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką P. J. įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

6.6. Nuteistasis P. J. nevedęs, nuo 2020-05-29 niekur nedirba (2 t., b. l. 2), nuo 2022-09-02 registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 4). Iš bylos matyti, kad per paskutinius penkerius metus nuteistasis P. J. administracine tvarka buvo baustas net 28 kartus, iš jų 18 kartų baustas už administracinius nusižengimus, kuriuos jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (2 t., b. l. 20-43). Pažymėtina, jog P. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis, 2024-06-27 0.55 val. būdamas neblaivus, pasirodė viešoje vietoje, sunkiai orientavosi aplinkoje, bendraujant nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, tuo jis įžeidė žmogaus orumą ir dorovę. Pastebėtina, jog nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo P. J. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis įvykdė tą pačią dieną, kada jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 484 straipsnio 2 dalyje, padarymo, be to, kaip matyti, nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam buvo nustatytas net 3,48 promilių girtumas, t. y. sunkus girtumo laipsnis. Taip pat pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-02-01 nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2024-05-02 nuosprendžiu, 3 metams atidėjus paskirtos 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nuteistasis P. J. buvo įpareigotas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį) bei įpareigotas 6 mėnesius gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka (2 t., b. l. 93-101). Tokios aplinkybės rodo, jog nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė ne tik būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bet taip pat ir pažeisdamas ankstesniu teismo nuosprendžiu jam skirtą įpareigojimą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

6.7. Taip pat iš bylos matyti, kad nusikalstamą veiką P. J. padarė būdamas teistas 8 kartus, tarp jų keturis kartus teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su fizinio smurto panaudojimu (BK 138 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis, 284 straipsnio 1 dalis, 286 straipsnis) (2 t., b. l. 45-55; 3 t., b. l. 33-38). Nusikaltimą, už kurio padarymą P. J. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis įvykdė teistumui neišnykus, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. O tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, jog nusikalto recidyvistas, kai apygardos teismas, esant tik nuteistojo apeliaciniam skundui, negali sunkinti P. J. teisinės padėties. Pažymėtina, kad šią naują smurtinę nusikalstamą veiką P. J. padarė praėjus vos daugiau nei vienam mėnesiui po to, kai Šiaulių apygardos teismo 2024-05-02 nuosprendžiu pakeitus Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-02-01 nuosprendį, nuteistajam buvo atidėtas paskirtos 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas (2 t., b. l. 93-101). Be to, iš pažymos apie ankstesnius P. J. teistumus ir jam paskirtas bausmes matyti, jog anksčiau paskirtomis bausmėmis (viešaisiais darbais, bauda, areštu, laisvės atėmimu) bei net keturis kartus taikytu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, jis toliau vykdė nusikalstamas veikas. Šios paminėtos aplinkybės apie apelianto ankstesnius teistumus bei baustumus, jo nedarbą itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, jog jis linkęs daryti nusikalstamas veikas, nesilaikyti įstatymų.

6.8. Įvertinus visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tai, kad BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, pripažįstama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai P. J. paskyrė laisvės atėmimo bausmę.

6.9. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 138 straipsnio 2 dalyje numatytas laisvės atėmimas iki 5 metų (bausmės vidurkis 2 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Esant nustatytai vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, taip pat ir vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, atsižvelgus į kitas nustatytas ir anksčiau aptartas aplinkybes, kurios charakterizuoja nuteistąjį (teistas, baustas, nedirba, nevedęs), įvertinus nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą (suduoti trys smūgiai nukentėjusiajam į veido sritį, smūgiai suduoti viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų), daroma išvada, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už jo padarytą tyčinį apysunkį nusikaltimą paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, kuri savo dydžiu yra artima sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, nėra aiškiai per griežta, švelninti jos nėra pagrindo. Be to, apylinkės teismas, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, nuteistajam P. J. paskirtą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas apeliantui sumažintą tik 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra žymiai mažesnė nei BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, konstatuoja, jog nuteistajam P. J. paskirta sumažinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, švelninti jos, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

8. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam P. J. už nusikalstamą veiką paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą laisvės atėmimo bausmę subendrino su ankstesniu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-02-01 nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2024-05-02 nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, taikydamas dalinį bausmių sudėjimo būdą, numatytą BK 64 straipsnio 3 dalyje. Kaip matyti, apeliantui prie nauju nuosprendžiu paskirtos sumažintos 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės apylinkės teismas pridėjo 10 mėnesių iš ankstesniu nuosprendžiu paskirtos 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirdamas galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams. Dėl to nuteistajam P. J. paskirta galutinė bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, mažinti jos nėra pagrindo.

9.3. Pažymėtina, kad pagal BK 75 straipsnio 4 dalį tiek visiškai, tiek ir iš dalies laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, jog pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

9.4. Be to, pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-7-168/2014, 2K-244-976/2021). Teismų praktikoje situacijos, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, paprastai vertinamos kaip paneigiančios galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, 2K-228/2010, 2K-171-697/2019, 2K-163-788/2020). Be to, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, jog valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021 ir kt.).

9.5. Šiuo nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis P. J. nusikalstamą veiką, už kurios padarymą yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, įvykdė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-02-01 nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2024-05-02 nuosprendžiu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Pažymėtina, jog šią naują nusikalstamą veiką P. J. padarė nepraėjus nei dviem mėnesiams po to, kai Šiaulių apygardos teismas, patenkinęs P. J. apeliacinį skundą dėl jo nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-05-02 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo, taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas. Iš Šiaulių apygardos teismo 2024-05-02 nuosprendžio, kuriuo buvo pakeistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-02-01 nuosprendis, matyti, jog, atidėjęs bausmės vykdymą maksimaliam 3 metų laikotarpiui, teismas nuteistąjį P. J. įpareigojo 6 mėnesius gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka, bei per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį (3 metus) įpareigojo pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar vykimu į sveikatos priežiūros įstaigą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį). Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, nuteistasis naują nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas net 3,48 promilių girtumas. Be to, pats nuteistasis, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis, pripažino, jog jis visą dieną, kai įvyko įvykis, gėrė 6 procentų stiprumo alų, be to, iš pažymos apie apelianto baustumus matyti, kad P. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, jog jis, 2024-06-27 0.55 val. būdamas neblaivus, pasirodė viešoje vietoje, sunkiai orientavosi aplinkoje, bendraujant nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, tuo jis įžeidė žmogaus orumą ir dorovę (2 t., b. l. 20). Pažymėtina, kad ir nusikalstamą veiką, už kurios padarymą buvo nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-02-01 nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2024-05-02 nuosprendžiu, įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šie paminėti duomenys patvirtina, jog nuteistasis ne tik pažeidė ankstesniu teismo sprendimu jam paskirtą įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį), bet ir nepateisino teismo jam parodymo pasitikėjimo, nepadarė išvadų iš savo ankstesnių teistumų, savo elgesio nekeičia. Be to, iš Šiaulių apygardos teismo 2024-05-02 nuosprendžio, kuriuo buvo pakeistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-02-01 nuosprendis, matyti, jog P. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas įvertinus ir tai, kad nuteistasis P. J., pripažindamas turimą priklausomybę alkoholiui, iš karto po įvykdyto nusikaltimo, už kurį buvo nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-02-01 nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2024-05-02 nuosprendžiu, ėmėsi aktyvių veiksmų, norėdamas išspręsti priklausomybę alkoholiui - 2023-09-25 kreipėsi į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuri teikia ilgalaikę pagalbą priklausomybę turintiems ir socialinę atskirtį patiriantiems asmenims, tęsė socialinę reabilitaciją centre „Saugūs kartu“, apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktos 2024-02-20 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir 2024-04-17 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymos, kuriose nuteistasis šių įstaigų administracijos charakterizuojamas teigiamai, kaip motyvuotas, pripažįstantis problemą, dedantis pastangas išspręsti problemą su alkoholiu, dalyvaujantis savipagalbos įžvalgos grupėse, dirbdamas su sveikimo medžiaga; buvo įvertinta ir tai, kad P. J. nuo 2023 m. gruodžio mėnesio iki 2024 m. balandžio mėnesio reguliariai (kas mėnesį) lankėsi pas VšĮ (duomenys neskelbtini) centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro gydytojus J. K. ir L. Š., gydėsi, vartojo vaistus, išsakė motyvaciją keisti gyvenimo būdą; nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio iki 2024 m. balandžio mėnesio užsiėmė savanoryste – savanoriškai talkino „(duomenys neskelbtini)“ veiklose, sandėlio darbuose, vyko į reisus, „(duomenys neskelbtini)“ administracijos buvo charakterizuojamas teigiamai; taip pat įvertino ir tai, kad nuteistasis pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis apie galimą jo įdarbinimą minėtoje įmonėje sandėlio darbininku (2 t., b. l. 93-101). Kaip matyti iš aptartos bylos duomenų, aplinkybės, į kurias buvo atsižvelgta Šiaulių apygardos teismui 2024-05-02 nuosprendžiu atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir taip suteikiant nuteistajam P. J. galimybę būti laisvėje bei tęsti gydymąsi nuo priklausomybės alkoholiui, tebuvo deklaratyvios, nes nuteistasis ne tik toliau vartojo alkoholinius gėrimus, bet ir neįsidarbino, be to, įvykdė naują tyčinę nusikalstamą veiką. Dėl to nuteistojo P. J. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog jis nori gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, nori visiškai atsisakyti alkoholio ir pradėti naują gyvenimo etapą, pasižada daugiau nebenusikalsti, dorai ir sąžiningai gyventi, įsidarbinti, atlyginti padarytą žalą, aukštesniojo teismo vertinami kaip deklaratyvūs, siekiant išvengti realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

9.6. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, jog nėra pagrindo P. J. penktą kartą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, nes nuteistasis anksčiau buvo teistas net aštuonis kartus, tarp jų keturis kartus teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su fizinio smurto panaudojimu, jam jau keturis kartus buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos, bausmės vykdymą atidedant, paskiriant įpareigojimus, kurie turėjo padėti užtikrinti bausmės tikslus bei nuteistajam padėti įveikti jo priklausomybę alkoholiui, integruotis į visuomenę, tačiau nuteistasis P. J. kritiškai savo elgesio nevertino, išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, savo nusikalstamo elgesio nepakeitė, ne kartą per jam taikyto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį jis toliau darė naujas tyčines nusikalstamas veikas. Dėl to, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nuteistajam dar kartą atidėjus bausmės vykdymą, kaip to prašo nuteistasis apeliaciniu skundu, nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai - sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegijai neleidžia daryti priešingos išvados ir dar kartą taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas bei atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ar švelninti pirmosios instancijos teismo paskirtą galutinę subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir apeliacinės instancijos teismui posėdžio metu pateikti dokumentai, t. y. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistės pateikta 2024-12-16 charakteristika, iš esmės teigiamai apibūdinanti nuteistąjį, Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2024-12-16 sprendimas dėl suimtojo P. J. skatinimo, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2024-12-13 pranešimas apie tai, jog sutinka priimti P. J. gydytis priklausomybę alkoholiui, bei 2024-12-09 medicinos dokumentų išrašas/siuntimas apie P. J. sveikatos būklę ir jam diagnozuotą pasikartojantį depresinį susirgimą, vidutinio sunkumo depresijos epizodą.

10. Įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo, todėl, esant visumai paminėtų aplinkybių, nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį, ir, kad P. J. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir dar kartą atidėti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

11. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo P. J. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam paskirta reali 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, yra teisėtas ir pagrįstas, keisti nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

12. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi nuteistajam P. J. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Jurgita Šlapaitienė (4 t., b. l. 13). Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. gruodžio 17 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2024-12852 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 6 punktu, valstybės naudai prašoma priteisti 131,25 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

12.1. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

12.2. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-322/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021).

12.3. Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo P. J. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė apeliacinio skundo netenkinti. Gynėjas nuteistajam P. J. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, bet pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas.

13. Atsižvelgusi į tai, jog byla apeliacine tvarka išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, apsiribota baigiamosiomis kalbomis, nuteistojo P. J. apeliacinis skundas netenkinamas, įvertinusi ir tai, kad nors nuteistasis šiuo metu nedirba, nes yra suimtas, tačiau jis yra darbingas, išlaikytinių neturi, jo sunkią materialinę padėtį patvirtinančių dokumentų teismui nepateikta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą P. J. apeliacinės instancijos teisme yra pagrįstas ir tenkinamas, šios išlaidos priteisiamos iš nuteistojo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo P. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 25 d. nuosprendžio.

Išieškoti iš nuteistojo P. J. valstybės naudai 131,25 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.