Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Masiulio, Ernestos Montvidienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo P. J. gynėjos advokatės J. Š. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-09-26 nutarties, kuria kaltinamajam P. J. kardomoji priemonė suėmimas pratęsta 1 (vienam) mėnesiui, jos terminą skaičiuojant nuo 2024-09-27,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

P. J. kaltinamas tuo, kad mušdamas dėl chuliganiškų paskatų padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam A. M. A. M. M., būtent: 2024-06-27 apie 20.15 val., viešoje vietoje - Šiaulių m., ties Lyros g. 24 C pastatu, tyčia kumščiu trenkė nukentėjusiajam A. M. A. M. M. vieną kartą į smakrą ir du kartus į dešinę veido pusę, tokiais tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. M. A. M. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – dešinės akiduobės medialinės sienelės lūžį, muštinę žaizdą dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruvas dešinės akies vokuose ir dešinės akies junginėje, smakro nubrozdinimą, nes dešinės akiduobės medialinės sienelės lūžis, sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK)138 straipsnio 2 dalyje 8 punkte.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024-06-28 nutartimi P. J. buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesio laikotarpiui nuo 2024-06-27 iki 2024-07-27. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-07-25 nutartimi P. J. skirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2024-07-27 iki 2024-09-27. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-09-26 nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 1 mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2024-09-27.

Prašoma atsižvelgti į tai, kad P. J. pilnai prisipažįsta padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką, padarė išvadas ir pasižada daugiau nebenusikalsti. Kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, iki suėmimo buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, išėjęs į laisvę planuoja susirasti darbą, atlyginti padarytą žalą, tvarkytis gyvenimą, nebevartoti alkoholio, gydytis nuo jo priklausomybės. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo manyti, kad P. J. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Kaltinamasis sutiktų su bet kuria kita ar kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis ir pasižada jų laikytis.

Teismo posėdžio metu kaltinamojo P. J. gynėja advokatė J. Š. prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo P. J. gynėjos advokatės J. Š. skundas atmestinas

Išnagrinėjusi skundą ir įvertinusi teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-09-26 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą 1 mėnesio laikotarpiui kaltinamajam P. J., pirmosios instancijos teismas BKP 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė, taip pat nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu. Šioje proceso stadijoje kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti švelnesne kardomąja priemone ar jų kompleksu, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

BPK 119 straipsnyje nustatyta, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos (pratęsiamos) siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) ir tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Be to, kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama, jos terminas gali būti pratęsiamas tik esant bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, skyrimo (pratęsimo) būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimus atsiribojama nuo išsamaus baudžiamosios bylos duomenų, pagrindžiančių arba ne kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, vertinimo, kaltės nustatymo. Aukštesnės instancijos teismas tik patikrina, ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo galėjo padaryti nurodytas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis P. J. kaltinamas padaręs vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalyje 8 punkte (BK 11 straipsnio 4 dalis), už kurio įvykdymą baudžiamasis įstatymas numato griežtą ir tik laisvės atėmimo bausmę iki 5 metų. Kaltinamajam P. J. kaltinimai dėl nusikalstamos veikos padarymo grindžiami baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: liudytojų parodymais, nukentėjusiojo parodymais, pačio kaltinamojo parodymais, kuriais jis visiškai pripažino kaltę, kitų objektų apžiūros protokolais bei kita rašytine bylos medžiaga.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam P. J. buvo pratęsta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje, kaltinamasis P. J. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Abejoti šio suėmimo taikymo pagrindo egzistavimu, įvertinus pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje esančius duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (taigi ir jo terminas pratęstas), atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas bei gresiančios bausmės griežtumas pagal formuojamą teismų praktiką yra priskiriami prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Vien reiškiamų kaltinimų sunkumas bei gresianti griežta bausmė negali būti pagrindu kaltinamajam taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę, tad pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes tinkamai vertino kartu su kitomis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo buvimui reikšmingomis aplinkybėmis, nurodytomis BPK 122 straipsnio 2 dalyje, t. y. P. J. asmenybe, ankstesniais teistumais ir kitomis bylos aplinkybėmis.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, P. J. kaltinamas padaręs apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalyje 8 punkte (BK 11 straipsnio 4 dalis), už kurio įvykdymą baudžiamasis įstatymas numato griežtą ir tik laisvės atėmimo bausmę iki 5 metų. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad P. J. nusikalstamą veiką galimai padarė būdamas teistas 8 kartus, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, be to, asmuo ne kartą baustas administracine tvarka, skirtų baudų nemoka. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių aplinkybių egzistavimas rodo padaryto nusikaltimo ir pačio kaltinamojo didesnį pavojingumą bei patvirtina, kad P. J. nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų ir įstatymų reikalavimų.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo (pratęsimo) klausimą svarbu ne tai, kokios kardomosios priemonės pageidauja kaltinamasis, o tai, kokia kardomoji priemonė nagrinėjamu atveju gali užtikrinti baudžiamojo proceso tikslus. Šiuo atveju darytina išvada, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, tokiomis kaip, namų areštas ir intensyvi priežiūra, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti, kadangi akivaizdu, jog P. J. būdamas nesuimtas, siekdamas išvengti gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl analizuojamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtąjį į laisvę ir skirti jam švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Ir nors ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje jau yra baigtas ir šiuo metu yra nagrinėja baudžiamoji byla teisme, tačiau P. J. šiuo metu taikoma kardomoji priemonė – suėmimas nėra per griežta, jos terminas parinktas teisingai ir pagrįstai.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, neabejotinai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau šiuo atveju be šių teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad viešasis interesas, nepaisant nekaltumo prezumpcijos ir kaltinamojo noro įsidarbinti bei dorai gyventi, gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Todėl, teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad šiuo atveju egzistuoja suėmimo taikymo pagrindas ir sąlygos, o kardomųjų priemonių tikslai negali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis, daro išvadą, kad kaltinamojo P. J. teisės suvaržomos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismo 2024-09-26 nutartį palieka galioti be pakeitimų ir kaltinamojo P. J. gynėjos J. Š. skundą atmeta.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo P. J. gynėjos advokatės J. Š. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-09-26 nutarties atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.