Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Alvydo Poškaus ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Belfuel“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutarties dėl R. K. kreditorinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Deiginta“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Deiginta“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas Jonas Giniotis. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Deiginta“ kreditorinių reikalavimų sąrašas, kuris 2017 m. kovo 29 d. nutartimi buvo papildytas UAB „Belfuel“ kreditoriniu reikalavimu. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. birželio 14 d. nutartimi tenkino bankroto administratoriaus 2017 m. birželio 12 d. prašymą ir į BUAB „Deiginta“ kreditorių sąrašą įtraukė buvusį įmonės vadovą R. K. su 256 782,85 Eur kreditoriniu reikalavimu, kuris susidarė jam vykdant prievoles už atsakovę. Kreditorė UAB „Belfuel“ dėl šios teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad bankroto administratoriaus prašymas negalėjo būti tenkinamas, kadangi nėra pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių R. K. kreditorinį reikalavimą. Šiaulių apygardos teismas, sutikdamas su UAB „Belfuel“ pozicija, kad reikalinga išreikalauti papildomus įrodymus, 2017 m. birželio 21 d. nutartimi pasinaikino 2017 m. birželio 14 d. nutartį. 2017 m. liepos 4 d. Šiaulių apygardos teisme gautas R. K. prašymas patvirtinti jo 256 782,85 Eur kreditorinį reikalavimą ir papildomi įrodymai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi atnaujino terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti ir patvirtino BUAB „Deiginta“ trečiosios eilės kreditoriaus R. K. 255 847,09 Eur kreditorinį reikalavimą.Teismas, nustatęs, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte įtvirtintas terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti yra praleistas, tačiau atsižvelgęs į tai, jog R. K. turi rimtų sveikatos problemų ir nuolat lankosi pas gydytojus, sprendė, kad yra pakankamas pagrindas R. K. nurodytas priežastis, kurios yra patvirtintos įrodymais, pripažinti svarbiomis ir atnaujinti praleistą terminą.Teismas pažymėjo, kad prašomas patvirtinti kreditorinis reikalavimas susidarė dėl to, jog įmonės vadovas iš asmeninių lėšų vykdė atsakovės prievoles. Teismo vertinimu, kreditorinis reikalavimas pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais: buhalterinės apskaitos (finansinės atskaitomybės) dokumentais (2014, 2015, 2016 ir 2017 metų avansinių apyskaitų ir lėšų įnešimo bei panaudojimo dokumentų ir pridėtų prie jų sąskaitų faktūrų, mokėjimo nurodymų, kvitų, važtaraščių, kasos pajamų orderių kopijomis), taip pat oficialiu rašytiniu įrodymu – Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Šiaulių AVMI) 2017 m. birželio 22 d. priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma Nr. (42.2)FR1041-563 (toliau – Pažyma), kuri nėra nuginčyta ir kurioje nustatyta, kad bendrovės skola R. K. 2016 m. gruodžio 31 d. siekė 255 847,09 Eur. Teismas nurodė, kad aplinkybė, ar R. K. turėjo tiek asmeninių lėšų, nėra reikšminga. Teismas atmetė UAB „Belfuel“ argumentus, kad kai kurios avansinėse apyskaitose užfiksuotos finansinės operacijos galbūt neįvyko arba įvyko kitomis sąlygomis, nes UAB „Belfuel“ nepateikė įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes. Teismas nenustatė duomenų, kurie patvirtintų, kad sąskaitos nebuvo apmokėtos ar kad jos yra suklastotos, t. y. teismas nenustatė pagrindo abejoti pateiktais buhalteriniais dokumentais. Įvertinęs įrodymų visumą, teismas konstatavo, kad kreditoriaus R. K. 255 847,09 Eur kreditorinis reikalavimas yra pagrįstas, todėl tvirtintinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Kreditorė UAB „Belfuel“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti R. K. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Deiginta“ bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kuri prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai tokio pobūdžio bylose, padarė esminių proceso teisės normų pažeidimų: tinkamai neištyrė visų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir surinktų įrodymų, padarė esminių įrodymų vertinimo klaidų, nepagrįstai netenkino UAB „Belfuel“ prašymų išreikalauti įrodymus. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė esminių materialinės teisės normų pažeidimų, neįsigilino į kreditorinio reikalavimo susiformavimo aplinkybes, neatskleidė bylos esmės. Pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas R. K. kreditorinį reikalavimą, iš esmės nustatė, kad įmonės vadovas per dvejus metus ir vieną mėnesį už atsakovę yra sumokėjęs 255 847,09 Eur, tačiau R. K. neįrodė, jog jis turėjo tiek asmeninių lėšų tai padaryti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga, nes turėjo įsitikinti tvirtinamo kreditorinio reikalavimo realumu ir tuo, jog jis susidarė teisėtai. Avansinės apyskaitos vertintinos kritiškai, nes labiau tikėtina, kad R. K. neturėjo tiek pinigų įvykdyti prievoles už atsakovę. Avansinėse apyskaitose nurodytų operacijų neatitikimą tikrovei patvirtina ne tik su lėšų (ne)turėjimu susijusios aplinkybės, tačiau ir kiti duomenys: 1) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) atlieka ikiteisminį tyrimą, o Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atlieka mokestinį patikrinimą dėl galimai apgaulingai R. K. vestos UAB „Deiginta“ apskaitos; 2) iš karto po bankroto bylos atsakovei iškėlimo iš jos balanso neaiškiomis aplinkybėmis dingo trumpalaikis turtas (atsargos); 3) R. K. nesugebėjo paaiškinti, kodėl į nuo pat įsteigimo nuostolingai veikusią įmonę investavo daug lėšų; 4) iš nekilnojamojo turto pardavimo gautos lėšos dėl vėlesnės sandorių sudarymo datos ir gautų lėšų nepakankamo dydžio negalėjo būti panaudotos nurodytiems įmonės įsipareigojimams apmokėti; 5) abejotina R. K. pateiktų dokumentų patikimumu, nes pagal degalų nurašymo aktus benzinu varomai transporto priemonei eksploatuoti buvo naudojamas dyzelinis kuras; 6) Šiaulių AVMI Pažyma buvo nepagrįstai įvertinta kaip didesnę įrodomąją reikšmę turintis dokumentas, be to, Pažymoje nebuvo vertintos su R. K. kreditorinio reikalavimo (ne)pagrįstumu susijusios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino gerokai praleistą terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą, nors R. K. procesiniuose dokumentuose neprašė jo atnaujinti ir nebuvo nurodęs svarbių jo praleidimo priežasčių. Kritiškai vertintina tai, kad R. K. dėl savo sveikatos būklės fiziškai nepajėgė pateikti 1 puslapio apimties prašymo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, nors jo būklė netrukdė perduoti dokumentų bankroto administratoriui. Pateikti dokumentai nepateisina termino praleidimo, nes R. K. aktualiu laikotarpiu nebuvo hospitalizuotas. R. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas ir priėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika pagrįstą procesinį sprendimą. R. K. bankroto administratoriui pateikė dokumentus, kurie pagrindžia, kad jis iš asmeninių lėšų vykdė atsakovės prievoles, t. y. R. K. lėšos buvo panaudotos dėl įmonės interesų. Pažyma laikytina oficialiu rašytiniu įrodymu ir ji patvirtina, kad jokių pažeidimų Šiaulių AVMI nenustatė. Nustačius šias aplinkybes, R. K. nebeturi pareigos įrodinėti savo galimybes turėti ginčo lėšas. Apeliantė šiame procese nepateikė jokių konkrečių savo prieštaravimus pagrindžiančių įrodymų. Pateiktuose dokumentuose užfiksuotose operacijose dalyvavę asmenys neginčija aplinkybės, kad R. K. jiems sumokėjo pinigus. Atskirajame skunde yra pateikiamos naujos aplinkybės (susijusios su nekilnojamojo turto pardavimu, degalų nurašymu, atsargų skaičiavimu, FNTT atliekamu ikiteisminiu tyrimu ir kt.), kurios nebuvo analizuotos iki skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, todėl apeliacinės instancijos teismas jų taip pat neturėtų nagrinėti. R. K. neginčijo ir neginčija fakto, kad yra praleidęs terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, jis šį terminą praleido dėl rimtų sveikatos problemų ir teismui pareiškė prašymą jį atnaujinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacine tvarka yra apskųsta Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis, kuria atnaujintas terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti ir patvirtintas BUAB „Deiginta“ trečiosios eilės kreditoriaus R. K. 255 847,09 Eur kreditorinis reikalavimas. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Kreditorė UAB „Belfuel“ atskirajame skunde tvirtina, kad, pirma, nepagrįstai atnaujintas praleistas terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti, antra, nepagrįstai patvirtintas kreditorinis reikalavimas.ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teismo teisė priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, jeigu teismas termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas R. K. nurodytas termino praleidimo priežastis pripažino svarbiomis ir skundžiama nutartimi atnaujino praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Teismo nutartis, kuria atnaujinamas procesinis terminas, negali būti skundžiama apeliacine tvarka (CPK 78 ir 334 straipsniai). Todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su procesinio termino atnaujinimo nepagrįstumu.Kreditorinio reikalavimo (ne)tvirtinimo aspektu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo procedūra skirta reikalavimams, kuriuos jie neginčytinai turi, patvirtinti. Ji taip pat taikoma ir reikalavimams, dėl kurių kyla ginčas, – tokiu atveju kreditorius privalo pateikti savo reikalavimą patvirtinančius dokumentus, o jo pagrįstumas patikrinamas bankroto byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-706/2016). Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017).Pirmosios instancijos teismo patvirtintas kreditorinis reikalavimas kildinamas iš to, kad R. K. iš asmeninių lėšų vykdė UAB „Deiginta“ prievoles. Taigi šiuo atveju teisiškai reikšmingos aplinkybės yra susijusios su tuo, ar R. K. lėšomis buvo įvykdytos tam tikros UAB „Deiginta“ prievolės ir ar atsakovė liko už tai skolinga R. K.. Šios aplinkybės paprastai gali būti patvirtintos arba paneigtos buhalterinės apskaitos dokumentais.R. K. procesiniuose dokumentuose nenurodė, kuriuo laikotarpiu ir už kokias konkrečias prievoles susidarė UAB „Deiginta“ skola jam, šios aplinkybės nėra nurodytos ir skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje. Pirmosios instancijos teismas patvirtino Pažymoje nurodyto dydžio R. K. kreditorinį reikalavimą, tačiau dėl Pažymos įrodomosios reikšmės pažymėtina, kad jos surašymo tikslas nebuvo nustatyti UAB „Deiginta“ skolos R. K. egzistavimą ir šios skolos dydį. Todėl pirmosios instancijos teismas Pažymoje užfiksuotus duomenis, susijusius su R. K. kreditoriniu reikalavimu, turėjo lyginti su pirminiuose ir išvestiniuose buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodyta informacija apie UAB „Deiginta“ prievoles, jų įvykdymo aplinkybes ir atsikaitymą su R. K.. Iš Pažymos turinio galima suprasti, kad dalis joje nurodytos skolos susidarė iki 2014 metų, tačiau nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, būtų reikalavęs pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus iki 2014 metų.Be to, pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas ginčijamą kreditorinį reikalavimą, rėmėsi tik dalimi Pažymoje užfiksuotų duomenų (skolos dydžiu 2013, 2014, 2015 ir 2016 metų pabaigoje, kuris buvo nustatytas ne pagal pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, o pagal didžiąją knygą 2013 metų atveju ir pagal avansines apyskaitas 2014–2016 metų atvejais), tačiau neįvertino kitos nagrinėjamam klausimui svarbios Pažymoje nurodytos informacijos, t. y. kad avansinėse apyskaitose už laikotarpį nuo 2011 m. birželio mėnesio iki 2014 metų birželio mėnesio yra fiksuojamos R. K., kaip atskaitingo asmens, bendrovės reikmėms patirtos išlaidos, tačiau nėra nurodytos atskaitingam asmeniui išmokėtos piniginės lėšos; kad avansinėse apyskaitose nebuvo fiksuojamos ir pagal pinigų priėmimo kvitus gautos lėšos, todėl pagal pateiktas avansines apyskaitas nebuvo įmanoma nustatyti faktinio bendrovės įsiskolinimo R. K., kaip atskaitingam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje apibendrintai nurodė, kad kreditorinis reikalavimas pagrįstas 2014, 2015, 2016, 2017 metų avansinėmis apyskaitomis ir prie jų pridėtais buhalteriniais dokumentais, tačiau šių finansinės atskaitomybės dokumentų, kurie pagrįstų ar paneigtų UAB „Deiginta“ skolos R. K. egzistavimą ir jo dydį, neanalizavo, juose užfiksuotos informacijos nelygino su kitais surinktais įrodymais. 2014 metų avansinė apyskaita ir 2014–2017 metų piniginių lėšų įnešimo bei panaudojimo dokumentai, nors buvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir jo priimti, apeliacinės instancijos teismui nėra pateikti ir nėra skaitmenizuoti, byloje yra skaitmenizuotos tik 2015, 2016 ir 2017 metų avansinės apyskaitos (1 t., b. l. 133–179).Vien Pažyma nepagrindžia kreditorinio reikalavimo egzistavimo ir dydžio, o kitų duomenų, galinčių tai patvirtinti, pirmosios instancijos teismas visapusiškai neišanalizavo. Atsižvelgusi į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai neištyrė byloje esančių įrodymų bei nereikalavo visų būtinų teisingai klausimą išnagrinėti reikalingų įrodymų, dėl to sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog liko neatskleista bylos esmė. Byloje iš esmės nebuvo išnagrinėtos ir nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, lemiančios R. K. finansinio reikalavimo pagrįstumą bei dydį, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį naikinti ir klausimą dėl R. K. finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės bankroto byloje grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Iš naujo vertindamas R. K. finansinio reikalavimo pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas visų pirma turėtų išsiaiškinti su prašomo patvirtinti kreditorinio reikalavimo susiformavimu susijusias aplinkybes, kurias turi patikslinti R. K.. Išsiaiškinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėtų spręsti dėl surinktų pirminių bei išvestinių įrodymų pakankamumo ir, jeigu reikia, pasiūlyti R. K. pateikti papildomus UAB „Deiginta“ skolą jam pagrindžiančius įrodymus. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas turėtų padaryti įrodymų visuma pagrįstas išvadas dėl prašomo patvirtinti kreditorinio reikalavimo pagrįstumo ir, jeigu jis pagrįstas, dėl jo dydžio.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.