Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Wellgem Biopharma“, uždarosios akcinės bendrovės „Jorinis“ ir A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Biotecha“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Wellgem Biopharma“, uždarajai akcinei bendrovei „Jorinis“ ir A. N. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vertindamas pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – ieškovės pareikšto ieškinio preliminarų pagrįstumą, teismas nurodė, kad ieškovės UAB „Biotecha“ ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodyti jų teisinis ir faktinis pagrindas, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ieškinio forma ir turinys atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytus reikalavimus. Preliminariai įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, teismas nusprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.

6. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo neįmanomu priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, teismas pažymėjo, kad grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovų elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo. Asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste nepreziumuojamas, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovų jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu.

7. Teismas nustatė, kad tarp ieškovės UAB „Biotecha“ ir atsakovų kilo ginčas dėl skolos priteisimo. Atsakovė1 2024 m. gegužės 22 d. sudarė įrangos pirkimo–pardavimo sutartį su ieškove, o 2024 m. gruodžio 3 d. laidavimo sutartimi atsakovas2 ir atsakovė3 įsipareigojo neatlygintinai atsakyti ieškovei (kreditorei) tuo atveju, jeigu atsakovė1 tinkamai neįvykdytų savo prievolių pagal įrangos pirkimo–pardavimo sutartį. Taip pat nustatė, kad A. N. nuo 2023 m. kovo 7 d. yra atsakovės1 direktoriumi, nuo 2013 m. birželio 25 d. pagrindiniu atsakovės3, kurios direktorė yra atsakovo2 žmona L. N., akcininku, turintis 80 vnt. akcijų.

8. Remdamasis atsakovės1 išrašu iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registro, teismas nustatė, kad nuo 2025 m. balandžio 3 d. iki 2025 m. balandžio 8 d. (jau po ieškovės pateiktos pretenzijos atsakovei1 dėl prisiimto įsipareigojimo pagal sutartį nevykdymo ir reikalavimo sumokėti skolą – 2025 m. kovo 7 d.) įvyko atsakovės1 įstatinio kapitalo mažinimo procedūra, kurios metu bendrovės įstatinis kapitalas sumažintas nuo 100 000 Eur iki 1 003 Eur, o nuo 2025 m. balandžio 17 d. iki 2025 m. balandžio 25 d. atsakovės1 įstatinis kapitalas, nors ir padidintas, tačiau tik 1 Eur (iki 1 004 Eur). Iš atsakovės3 2024 metų finansinės ataskaitos (pinigų srautų ataskaitos) duomenų teismas nustatė, kad 2024 metais buvo išmokėta 150 000 Eur dividendų atsakovės3 savininkams (akcininkams, tarp jų ir didžiausią šios bendrovės akcijų kiekį turinčiam atsakovui2), taip prisidedant prie atsakovės3 turimų piniginių lėšų mažinimo. Atsakovės3 finansinės apskaitos dokumentuose, be kita ko, nematyti pažymėto įrašo apie turimą įsipareigojimą pagal laidavimo sutartį, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo 13 straipsnio 1 daliai.

9. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė1 ir atsakovė3 yra faktiškai valdomos to paties asmens – atsakovo2, kuris tuo pačiu metu eina atsakovės1 direktoriaus pareigas ir yra pagrindinis atsakovės3, kurios direktorė yra atsakovo2 žmona, akcininkas, turintis 80 vnt. jos akcijų. Tokia situacija leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovas2, turėdamas esminę įtaką abiejų juridinių asmenų veiklai, gali koordinuoti jų veiksmus savo naudai ir sąmoningai valdyti jų turimą turtą, taip vengdamas atsakomybės prieš kreditorę (ieškovę).

10. Teismas nusprendė, kad toks atsakovų elgesys rodo galimą sąmoningą atsakovų siekį išvengti prievolių vykdymo, suteikia pagrindą abejoti atsakovų nesąžiningais veiksmais. Aptartų aplinkybių kontekste teismas pripažino, kad egzistuoja pagrindas konstatuoti antrąją laikinųjų apsaugos priemonių sąlygą, t. y. grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir atsakovų atžvilgiu taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atsakovai UAB „Wellgem Biopharma“, UAB „Jorinis“ ir A. N. (toliau – ir apeliantai) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. A. N. yra žinomas ir aukštos reputacijos verslininkas, pagrindinis UAB „Jorinis“ akcininkas, o UAB „Wellgem Biopharma“ ir UAB „Jorinis“ yra patikimos bei sėkmingai veikiančios farmacijos sektoriaus bendrovės, priklausančios tai pačiai grupei. UAB „Wellgem Biopharma“ – yra genų inžinerijos ir biofarmacijos bendrovė šiuo metu statanti daugiau nei 50 mln. Eur vertės biotechnologijų gamyklą Kaune, Aleksoto inovacijų pramonės parke „Alex“. UAB „Jorinis“ – yra 2013 metais Kaune įsikūrusi stabili, itin pelningai veikianti, multimilijoninę apyvartą ir pelną generuojanti bendrovė, platinanti farmacijos ir medicininės paskirties produktus.

11.2. Įstatinio kapitalo dydžio keitimu nebuvo pabloginta, o priešingai – pagerinta atsakovės1 turtinė padėtis, kadangi sumažinus įstatinį kapitalą nuo 100 000 Eur iki 1 003 Eur, 98 997 Eur buvo paskirti bendrovės sukaupto nuostolio mažinimui (panaikinimui), kartu atsakovės1 įsipareigojimai kreditorei UAB „Medica Invest“ buvo sumažinti 3 000 000 Eur, panaikinant nurodyto dydžio prievolės dalį grąžinti atsakovei1 suteiktas paskolas. Ieškovė apie šiuos įstatinio kapitalo dydžio pokyčius buvo informuota 2025 m. balandžio 4 d. pranešimu Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 53 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau pretenzijų dėl nurodytų pokyčių nereiškė.

11.3. Atsakovų turtas yra daugiau nei pakankamas galimo sprendimo civilinėje byloje įvykdymui. Ieškovė 2,6 mln. Eur reikalavimus atsakovams reiškia solidariai. Atsakovė3 yra stabili, itin pelningai veikianti, multimilijoninę apyvartą ir pelną generuojanti bendrovė – 2024 m. pardavimo pajamos sudarė 21 422 753 Eur, nuosavas kapitalas – 26 953 702 Eur, ilgalaikis turtas – 5 929 347 Eur, trumpalaikis turtas – 55 939 823 Eur, o 2024 metais grynasis pelnas – 1 454 085 Eur išaugo nuo 2,84 proc. iki 6,79 proc. Atsakovės1 ilgalaikio turto vertė – 7 578 307 Eur, trumpalaikio turto vertė – 2 397 283 Eur, įskaitant iš ieškovės ginčo sutarties pagrindu įsigytą įrangą, kuri bus naudojama statomoje daugiau nei 50 mln. Eur vertės biotechnologijų gamykloje Kaune.

11.4. Atsakovė3 atsakovui2 teisėtai ir pagrįstai išmokėjo 150 000 Eur dividendus, nes sprendimas dėl dividendų iš 2023 metų pelno išmokėjimo buvo priimtas 2024 m. gegužės 29 d. (dar iki 2024 m. gruodžio 3 d. laidavimo sutarties sudarymo). Be to, nusprendus iš 2023 metais uždirbto pelno 150 000 Eur skirti dividendams, 25 496 431 Eur pelnas liko nepaskirstytas.

11.5. Visi ieškovės nurodomi tariamą atsakovų nesąžiningumą pagrindžiantys sandoriai yra sudaryti tarp tų pačių atsakovų, į kuriuos ieškovė reiškia solidarų reikalavimą. Tad ieškovės argumentai neva nurodomais sandoriais yra siekiama paslėpti atsakovų turtą, yra ne tik teisiškai, bet ir logiškai nepagrįsti.

11.6. Aplinkybę, kad atsakovai nėra nesąžiningi, priešingai, į savo prievoles ir vykdomą veiklą žiūri itin atsakingai, patvirtina ir 2024 m. gruodžio 3 d. laidavimo sutarties bei 2025 m. gegužės 21 d. susitarimo dėl jos pakeitimo sudarymo faktas. Juk jei atsakovai būtų nesąžiningi ir neva siekę sumažinti atsakovės1 turtą, siekiant išvengti atsiskaitymo su ieškove, šie susitarimai nebūtų buvę sudaryti. Be to, susitarimo pagrindu atsakovė1 sumokėjo ieškovei 203 977,77 Eur netesybas.

11.7. UAB „Jorinis“ aiškinasi aplinkybes dėl finansinių metų pabaigoje sudarytos laidavimo sutarties (ne)pateikimo 2024 metais audito išvadą rengusiam auditoriui, tačiau bet kuriuo atveju laidavimo sutarties (ne)pateikimas auditoriui nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovai kokiu nors būdu tariamai slepia turtą, vengia prievolių kreditoriams ar neva yra nesąžiningi ieškovės atžvilgiu ir juo labiau nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

11.8. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra neteisėtas, neproporcingas ir kelia grėsmę atsakovų veiklos tęstinumui. Ieškovė įranga, už kurią avansinio apmokėjimo reikalauja byloje reiškiamu ieškiniu, toliau disponuoja ir visą sutarties laikotarpį šią įrangą galėjo ir tebegali perleisti tretiesiems asmenims, o tai lemtų avanso mažinimą (susitarimo 9 punktas). Atitinkamai, atsakovams yra taikomos 2,6 mln. Eur siekiančios laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos visam atsakovų turtui, įskaitant ir banko sąskaitų areštą.

12. Ieškovė UAB „Biotecha“ atsiliepime į atsakovų atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. UAB „Wellgem Biopharma“ ar kiti atsakovai neturi nekilnojamojo turto Aleksoto inovacijų pramonės parke „Alex“. Atskirajame skunde minima biotechnologijų gamykla nėra UAB „Wellgem Biopharma“ ar kitų atsakovų nuosavybė. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad minėto gamyklos pastato savininkas yra Kauno miesto savivaldybė, o atsakovė1 turi sudariusi nuomos sutartį. Taigi atsakovė1 nei stato, nei teisiškai gali statyti gamyklą, kuri priklauso Kauno miesto savivaldybei.

12.2. Teiginiai apie tariamą atsakovės1 patikimumą yra nepagrįsti – oficialūs finansiniai duomenys rodo, kad UAB „Wellgem Biopharma“ metinės apyvartos yra itin mažos, o bendrovė trejus pastaruosius metus dirba nuostolingai (nuostoliai auga kasmet). Ji taip pat neturi realių piniginių lėšų –antstolis Mindaugas Dabkus, vykdydamas skundžiamą nutartį, atliko sąskaitų areštą, tačiau sąskaitose nebuvo rasta lėšų. Šiuos duomenis patvirtina antstolio Mindaugo Dabkaus pateikti sąskaitų išrašai, gauti iš Luminor banko. Galimai atsakovė1 yra nemoki.

12.3. Atsakovė3 yra neva multimilijoninė bendrovė, kuri neturi nekilnojamojo turto, turi itin mažai lėšų sąskaitose (10 078,48 Eur), jos didžiąją dalį turto sudaro gautinos sumos, kurių atgavimas apskritai yra abejotinas ir tai raštu patvirtino auditorė, auditavusi atsakovę3. Atsakovė3 antstoliui pasiūlė areštuoti jos turimą kilnojamąjį turtą (vaistus) bei siuntė antstoliui vaistų sąrašą, tačiau paaiškėjo, kad jų galiojimo terminas baigiasi per ateinančius 3 mėnesius ir dėl šios priežasties antstolis vertino, jog tokio turto areštas neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių tikslų, nes neužtikrintų ieškinio. Visos šios aplinkybės rodo, kad ši bendrovė nėra nei stabili, nei finansiškai pajėgi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, ypač tokio dydžio kokia yra ieškinio suma.

12.4. Iš esmės visi atsakovai – juridiniai asmenys yra de facto (faktiškai) valdomi vieno ir to paties asmens – laiduotojo ir atsakovo A. N., kuris turi tiesioginę kontrolę tiek UAB „Wellgem Biopharma“, kadangi yra jos direktorius, be to, valdo 90 proc. UAB „Medica invest“ akcijų, kuriai priklauso 80 proc. atsakovės1 akcijų. A. N. valdo 80 proc. laiduotojo UAB „Jorinis“ akcijų, o jo žmona L. N. valdo 10 proc. akcijų ir yra UAB „Jorinis“ direktorė.

12.5. Atsakovai neneigia esminės aplinkybės, kad UAB „Wellgem Biophrama“ įstatinis kapitalas faktiškai buvo sumažintas nuo 100 000 Eur iki 1 003 Eur (beveik 100 kartų), taip susilpninant bendrovės mokumą ir jos gebėjimą įvykdyti prievoles kreditoriams. Akivaizdu, kad ir bendrovės akcininkai netiki UAB „Wellgem Biopharma“ sėkminga ateitimi. Tokie veiksmai tik patvirtina itin prastą bendrovės finansinę situaciją.

12.6. Realiai atsakovės1 įstatinis kapitalas buvo sumažintas 100 kartų ir padidintas 1 Eur, todėl toks padidinimas yra nereikšmingas ir bendrovės mokumo neatstatė. Kaip matyti iš atsakovų pateikto įskaitymo akto, UAB „Medica Invest“ įgijo reikalavimo teisę iš to paties laiduotojo UAB „Jorinis“ ir šią teisę sudengė su mokėtina suma už akcijas. Tai reiškia, kad papildomi piniginiai įnašai į UAB „Wellgem Biopharma“ nebuvo padaryti, lėšos nebuvo pervestos, o vietoje to buvo atlikti tik formalūs įskaitymai. Tokie veiksmai nepagerino atsakovės1 mokumo ir kelia abejones dėl jų teisėtumo, kadangi esant atsakovės1 įsiskolinimams kitiems kreditoriams buvo atsiskaitoma tik su akcininku, taip suteikiant jam pirmumą prieš kitus kreditorius.

12.7. Ieškovė nereiškė pretenzijų dėl įstatinio kapitalo pokyčių todėl, kad pasitikėjo atsakovo A. N. pateikta, kaip vėliau paaiškėjo, klaidinančia informacija, jog UAB „Wellgem Biopharma“ gaus finansavimą iš Akademinės kredito unijos ir ILTE (Nacionalinis plėtros bankas) ir taip bus atsiskaityta su ieškove.

12.8. Atskirajame skunde nurodyti duomenys kelia abejonių, kadangi, jie prieštarauja atsakovės1 2024 metų finansinės atskaitomybės duomenims. Jeigu tikėti atsakovės1 pateiktu 2025 m. liepos 31 d. balansu, per septynis–aštuonis 2025 metų mėnesius jos materialusis turtas padidėjo nuo 92 772 Eur iki 6 795 705 Eur. Nė vienas iš atsakovų nepateikė objektyvaus bendrovių vertinimo, todėl neįmanoma teisiškai pagrįstai teigti, kad šios bendrovės yra vertingos ar jų turtas pakankamas ieškovės reikalavimams padengti.

12.9. Nors sprendimo dėl dividendų išmokėjimo metu laidavimo sutartis dar nebuvo sudaryta, tačiau jau 2024 m. gegužės 22 d. buvo pasirašyta įrangos pirkimo–pardavimo sutartis su ieškove, kuria atsakovė1 prisiėmė labai didelius finansinius įsipareigojimus – įsigyti įrangos už 8 663 652,03 Eur. Sudarant įrangos pirkimo–pardavimo sutartį A. N. turėjo būti aišku, kad atsakovė1 neturi reikiamų lėšų, todėl realus finansuotojas bus UAB „Jorinis“. Tai A. N. patvirtino atsakyme į ieškovės pretenziją, kurioje nurodė, kad visa UAB „Wellgem biopharma“ veikla yra finansuojama iš UAB „Jorinis“.

12.10. Po laidavimo sutarties pasirašymo atsakovei1 buvo pristatyta didelė dalis prekių. Tai rodo, kad A. N. pasirašė laidavimo sutartį ne dėl atsakingo požiūrio į prievolių vykdymą, kaip teigia atsakovai, o siekdamas gauti prekes. Todėl teiginiai, esą atsakovai elgėsi sąžiningai ir atsakingai, neatitinka realios situacijos. 203 977,77 Eur netesybos realiai nebuvo sumokėtos į ieškovės sąskaitą – ši suma buvo padengta įskaitymu su avansu pagal susitarimo 5 punktą.

12.11. Ieškovė norėtų perleisti įrangą ir taip sumažinti nuostolius, tačiau įranga, kurią ieškovė pardavė atsakovams, yra specifinė ir sukomplektuota pagal individualius atsakovų reikalavimus. Didelę dalį pas ieškovę saugomų atsakovės1 prekių sudaro laboratoriniai baldai, kurie suprojektuoti ir pagaminti pagal konkrečius atsakovų patalpų projektinius sprendinius bei atsakovo1 baldų specifikacija. Įrangos laikymas tik didina ieškovės nuostolius dėl sandėliavimo, apsaugos ir kitų susijusių išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų, naujų įrodymų ir šalių rašytinių paaiškinimų priėmimo

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ar pagrindo peržengti atskirojo skundo nagrinėjimo ribas šiuo atveju nenustatyta.

14. Šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria apeliantų (atsakovų) UAB „Wellgem Biopharma“, UAB „Jorinis“ ir A. N. atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas (kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų areštas), teisėtumas ir pagrįstumas.

15. CPK 144 straipsnyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi teismas laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti tik nustatęs abi sąlygas – tikėtiną ieškinio pagrįstumą ir grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.

16. Nagrinėjamu atveju apeliantai atskiruoju skundu jų atžvilgiu pareikšto ieškinio preliminaraus pagrįstumo sąlygos nekvestionuoja, todėl šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas įvertins, ar skundžiama nutartimi pagrįstai nustatytas antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui – buvimas, o dėl pirmosios sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo – nepasisakys, nes tai nėra apeliacijos dalykas.

17. Apeliantai su atskiruoju skundu, o ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus, kuriais kiekviena iš šalių grindžia savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

18. Apeliantai prie atskirojo skundo pridėjo: 1) išrašą apie 2025 m. balandžio 4 d. pranešimo dėl įstatinio kapitalo mažinimo išsiuntimą ieškovei; 2) 2025 m. balandžio 2 d. UAB „Wellgem Biopharma“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą; 3) 2025 m. balandžio 18 d. įskaitymo aktą; 4) 2025 m. liepos 31 d. UAB „Wellgem Biopharma“ balansą; 5) 2024 m. UAB „Jorinis“ balansą ir pelno nuostolių ataskaitą; 6) 2024 m. gegužės 29 d. UAB „Jorinis“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl dividendų; 7) antstolio M. Dabkaus 2025 m. rugpjūčio 11 d. turto aprašą.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme visų pirma atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutartis buvo priimta neinformuojant apie klausimo nagrinėjimą atsakovų, jie neturėjo objektyvios galimybės naujų įrodymų pateikti pirmosios instancijos teisme. Iš atsakovų pateiktų įrodymų matyti, kad jie yra skirti ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytoms aplinkybėms paneigti ir (ar) atsakovų atskirajame skunde dėstomoms aplinkybėms pagrįsti, dėl to teikiami įrodymai yra susiję su nagrinėjamu klausimu – laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymu. Taigi vertintina, kad yra pagrindas taikyti bendrosios taisyklės (CPK 314 straipsnis) išimtį ir atsakovų su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus pridėti prie bylos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė su atsakovų teikiamais naujais įrodymais yra susipažinusi (jie pridėti prie atsakovų atskirojo skundo) jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, apeliacinės instancijos teismas atsakovų su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus prideda prie bylos ir juos įvertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

25. Siekiant užtikrinti šalių lygiateisiškumo principą ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėtais įrodymais grindžia atsikirtimus į atskirąjį skundą, atsakovai su jais taip pat yra susipažinę (ieškovės atsiliepimas su priedais buvo išsiųstas atsakovams), apeliacinės instancijos teismas priima ir ieškovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus, išskyrus „Small laboratory centrifuge“ reikalavimus ir laboratorijos baldų specifikaciją anglų kalba bei, atitinkamai, vėliau pateiktus jų vertimus, kadangi šių dokumentų vertinimas nėra susijęs su ieškovės įrodinėjamais galimai nesąžiningais atsakovų veiksmais. Taigi šie įrodymai neatitinka įrodymų sąsajumo su sprendžiamu klausimu (dėl laikinųjų apsaugos (ne)taikymo) reikalavimo (CPK 180 straipsnis).

26. Pasisakant dėl ieškovės ir atsakovų vėliau pateiktų rašytinių paaiškinimų (dokumentų registracijos Nr. DOK-4734, DOK-5007, DOK-5003) ir prie jų pridėtų įrodymų, pažymėtina, kad pagal CPK 302 straipsnį apeliaciniam procesui yra taikomos tik tos bendrosios CPK normos, reglamentuojančios procesą pirmosios instancijos teisme, kurios neprieštarauja CPK III dalies XVI skyriuje nurodytoms specialiosioms apeliacinio proceso taisyklėms. Vadinasi, sprendžiant dėl CPK 42 straipsnyje įtvirtintos proceso dalyvių teisės teikti rašytinius paaiškinimus, privalu atsižvelgti į specialiosiose apeliaciniam procesui taikomose teisės normose, t. y. CPK 306 straipsnio 2 dalyje, 312, 314 ir 323 straipsniuose, įtvirtintus draudimus bei ribojimus.

27. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, pasibaigus įstatymų leidėjo nustatytam terminui tokiam procesiniam veiksmui atlikti, jau negali būti priimami. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis papildomai išdėsto atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami dar ir dėl tos priežasties, kad apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus apeliacinį ar atskirąjį skundą bei atsiliepimus į juos.

28. Kadangi rašytiniais paaiškinimais šalys iš esmės siekia papildyti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, abiejų šalių rašytiniai paaiškinimai ir su jais teikiami nauji duomenys (dokumentų registracijos Nr. DOK-4734, DOK-5007, DOK-5003) į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriimami.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui (ne)buvimo

29. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad šio itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto taikymas galimas labai išimtinais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (paprastai ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020). Taigi grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui pripažinimą lemia asmens (fizinio ar juridinio), kurio atžvilgiu prašoma taikyti tokias priemones, nesąžiningumas ir konkretūs veiksmai, nukreipti būtent į siekį išvengti teismo sprendimo įvykdymo ar jį apsunkinti. Kitaip tariant, poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones apsprendžia ne bet kokie atsakovų nesąžiningi veiksmai, tačiau konkrečiai tie, kurie siejami būtent su būsimo teismo sprendimo įvykdymo vengimu.

30. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020).

31. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindo varžyti kito asmens teises nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-53-943/2021).

32. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalo įrodyti tas asmuo, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusi šalis turi pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019).

33. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (poreikį) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui. Tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia ir bendroji įrodinėjimo taisyklė, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie kitos šalies jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu: turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1726-330/2020; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-967-567/2023).

34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis apie atsakovės1 įstatinio kapitalo sumažinimą nuo 100 000 Eur iki 1 004 Eur (beveik 100 kartų), atsakovės3 ir atsakovo2 sprendimą išmokėti dividendus, laidavimo fakto finansinės atskaitomybės dokumentuose nuslėpimą (ar neatskleidimą), padarė išvadą, kad toks atsakovų elgesys rodo galimą sąmoningą atsakovų siekį išvengti prievolių vykdymo ir suteikia pagrindą abejoti atsakovų sąžiningumu.

37. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovų jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu.

38. Nagrinėjamu atveju, vertinant atsakovų veiksmus sąžiningumo aspektu, atsižvelgtina į įstatinio kapitalo paskirtį ir reikšmę, taip pat atsakovės1 įstatinio kapitalo sumažinimo datą bei sutarties ir ją įgyvendinančių susitarimų sudarymo datą.

39. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė1 2024 m. gegužės 24 d. sudarė įrangos pirkimo sutartį, kurios 1.1 papunktyje nurodė, kad šia sutartimi šalys susitaria dėl konkretaus užsakymo, kaip nurodyta toliau sutartyje, ieškovė įsipareigoja pristatyti jai nuosavybės teise priklausančią įrangą, detaliai apibrėžtą papildomame (-uose) šalių susitarime (-uose) dėl konkretaus užsakymo, sudarytame (-uose) pagal sutarties 1 priede nustatytą formą, sumontuoti (instaliuoti) įrangą, kvalifikuoti, jei taikoma, ir atlikti kitus sutartyje numatytus su įranga susijusius darbus bei perleisti nuosavybės teises į įrangą atsakovei1 šioje sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka, o atsakovė1 įsipareigoja priimti įrangą ir už ją atsiskaityti šioje sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Sutarties 1.3 papunktyje nustatyta, kad sutartis sudaroma daugkartiniam tiekimui pagal sudaromus atskirus užsakymo susitarimus. Tokie konkretūs susitarimai dėl užsakymų buvo sudaryti 2024 m. birželio 25 d., liepos 8 d., liepos 19 d. ir rugpjūčio 6 d.

40. Ieškovė atsakovėms UAB „Wellgem Biopharma“ ir UAB „Jorinis“ 2025 m. sausio 20 d. išsiuntė pretenziją, reikalaudama sumokėti ieškovei 3 021 528,25 Eur pagal 2024 m. gruodžio 9 d. išankstinę sąskaitą Nr. VK/PU/03716, o 2025 m. sausio 27 d. ieškovė atsakovę1 informavo apie įrangos tiekimo sustabdymą iki minėtos avansinės sąskaitos apmokėjimo. 2025 m. kovo 7 d. ieškovė atsakovams adresavo pretenziją dėl įsipareigojimų nevykdymo ir reikalavimo sumokėti skolą. Atsakydama į šią pretenziją atsakovė1, be kita ko, nurodė, kad dėl neplanuotai sutrikusių pinigų srautų ir užsitęsusių derybų dėl finansavimo priemonių gavimo iš finansų įstaigų ir ILTE, bendrovė negali atsiskaityti pagal sutartyje numatytus terminus.

41. Kaip matyti iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija apie UAB „Wellgem Biopharma“, atsakovė1 2025 m. balandžio 8 d. sumažino bendrovės įstatinį kapitalą nuo 100 000 Eur iki 1 003 Eur, o 2025 m. balandžio 25 d. bendrovės įstatinį kapitalą padidino nuo 1 003 Eur iki 1 004 Eur. Taigi atsakovės1 įstatinis kapitalas buvo sumažintas beveik 100 kartų, o padidintas tik 1 Eur. Šis pokytis atliktas ne tik po to, kai buvo sudaryta sutartis tarp ieškovės ir atsakovės1, bet ir kai atsakovė1 šios sutarties jau nevykdė, o ieškovė jai jau buvo pareiškusi pretenzijas dėl atsiskaitymo.

42. Viena pagrindinių įstatinio kapitalo funkcijų (paskirčių) yra ne tik akcininkų kaip ribotos atsakomybės juridinio asmens dalyvių atsakomybės ribojimo pagrindas, bet ir minimalios turtinės garantijos to juridinio asmens kreditoriams užtikrinimas. Atitinkamai, kuo įstatinio kapitalo dydis yra didesnis, tuo patikimesniu kontrahentu toks juridinis asmuo laikomas.

43. Viena vertus, šiuo atveju atsakovės1 įstatinis kapitalas buvo sumažintas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 52 straipsnio 2 dalies 1 punkto, kuris nustato, kad įstatinis kapitalas gali būti mažinamas vien tam, jog būtų panaikinti bendrovės balanse įrašyti nuostoliai, pagrindu, t. y. įstatyme įtvirtintu pagrindu, o ieškovė apie šią procedūrą patvirtina buvusi informuota. Kita vertus, ieškovė pažymi, tuo metu nereiškusi pretenzijų dėl įstatinio kapitalo pokyčių todėl, kad pasitikėjo atsakovo A. N. pateikta informacija, jog UAB „Wellgem Biopharma“ gaus finansavimą iš Akademinės kredito unijos ir ILTE ir tokiu būdu bus atsiskaityta su ieškove.

44. Atliekant įstatinio kapitalo sumažinimą tikslu panaikinti balanse sukauptą nuostolį iš esmės atliekami tik apskaitos (balansiniai) veiksmai, kurie neturi įtakos bendrovės pinigų srautams ar turimo turto vertei. Nors įstatinio kapitalo sumažinimas yra teisėtas būdas „išvalyti“ balansą nuo sukaupto nuostolio, tačiau jis yra priešingas kreditorių interesams, nes panaikina jų apsaugos garantiją ir padidina kreditorių riziką.

45. Atsakovai akcentuoja, kad 2025 m. balandžio 2 d. atsakovės1 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu įstatinis kapitalas buvo padidintas nuo 1 003 Eur iki 1 004 Eur, išleidžiant vieną paprastąją vardinę nematerialiąją 1 Eur nominalios vertės akciją, kurios emisijos kaina yra 3 000 001 Eur, 3 000 000 Eur priskiriant prie akcijų priedų, atitinkamai, tokiu būdu padidinant bendrovės nuosavą kapitalą, tačiau 2025 m. balandžio 17 d. šią akciją įsigijo atsakovės1 akcininkė UAB „Medica Invest“, kurios prievolė sumokėti naujai išleistos akcijos emisijos kainą (3 000 001 Eur) buvo sudengta su atsakovės UAB „Wellgem Biopharma“ 3 002 805,4 Eur prievole UAB „Medica Invest“ (dalinai padengiant prievolę). Taigi, turėdama didelių įsipareigojimų ieškovei, atsakovė UAB „Wellgem Biopharma“ ne tik žymiai sumažino savo įstatinį kapitalą, tačiau ir už išleistos 1 Eur nominalios vertės akcijos, kurios emisijos kaina 3 000 001 Eur, gautiną apmokėjimo kainą sudengė su savo akcininkei turimais įsipareigojimais.

46. Atsižvelgiant į tai, kad įstatinis kapitalas yra esminė kreditorių interesų apsaugos garantija, ir įvertinus glaudžias bendrovių bei jų akcininkų sąsajas, taip pat tai, kad atsakovės UAB „Wellgem Biopharma“ įstatinis kapitalas buvo sumažintas ir papildoma akcija įgyta šios atsakovės akcininkės po ieškovės pretenzijų atsakovams pareiškimo, o apmokėjimas atliktas tik prievolių įskaitymu (be realaus piniginio įnašo), šiuose veiksmuose galima įžvelgti ne siekį pagerinti atsakovės UAB „Wellgem Biopharma“ turtinę padėtį, bet sąmoningą turto slėpimą vengiant vykdyti prievoles. Juo labiau kad balanse įrašytų nuostolių panaikinimas galėjo būti atliktas ir kitais būdais (pavyzdžiui, sprendimu pelną ar jo dalį skirti sukauptiems nuostoliams padengti, papildomais akcininkų įnašais ar atleidimu nuo skolos ir pan.).

47. Apeliantai teigia, kad atsakovė3 atsakovui2 teisėtai ir pagrįstai išmokėjo 150 000 Eur dydžio dividendus, nes sprendimas dėl dividendų iš 2023 metų pelno išmokėjimo buvo priimtas 2024 m. gegužės 29 d., t. y. dar iki 2024 m. gruodžio 3 d. laidavimo sutarties sudarymo. Be to, nusprendus iš 2023 metais uždirbto pelno 150 000 Eur paskirti dividendams, 25 496 431 Eur pelno liko nepaskirstyta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apeliantų argumentai nekeičia atsakovų veiksmų vertinimo, nes apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, kad nors sprendimo dėl dividendų išmokėjimo metu (2025 m. gegužės 29 d.) laidavimo sutartis dar nebuvo sudaryta, tačiau jau 2024 m. gegužės 22 d. buvo pasirašyta įrangos pirkimo–pardavimo sutartis su ieškove, kuria atsakovė1 prisiėmė labai didelius finansinius įsipareigojimus (įsigyti įrangos už 8 663 652,03 Eur). UAB „Welligem Biopharma“ 2025 m. kovo 18 d. atsakyme į ieškovės 2025 m. kovo 7 d. pretenziją nurodyta, kad didžioji dalis bendrovės veiklos yra finansuojama vieno iš bendrovės laiduotojų, UAB „Jorinis“, tačiau jo pirkėjai vėluoja atsiskaityti už patiektas prekes, dėl šios priežasties laiduotojas neturi galimybės suteikti finansavimo bendrovei pagal iš anksto numatytą grafiką, tikimasi, jog pirkėjų atsiskaitymas su laiduotoju, tuo pačiu ir bendrovės finansavimas bus stabilizuotas antrąjį 2025 metų ketvirtį. Taigi apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės pozicijai, kad, sudarant sutartį, atsakovui A. N. (UAB „Welligem Biopharma“ vadovui, valdančiam 90 proc. UAB „Medica invest“ akcijų, kuriai priklauso 80 proc. UAB „Welligem Biopharma“ akcijų, bei valdančiam 80 proc. UAB „Jorinis“ akcijų) jau turėjo būti aišku, kad UAB „Wellgem Biopharma“ neturi reikiamų lėšų, o realus finansuotojas bus UAB „Jorinis“. Todėl dividendų išsimokėjimas galutinai neatsiskaičius su ieškove ir žinant, kad UAB „Jorinis“ susiduria su piniginių srautų trūkumu, gali būti vertinamas kaip nesąžiningas veiksmas, siekiant išvesti turtą iš bendrovės (atsakovės3) ir sumažinti jos galimybes įvykdyti prievoles ieškovei.

48. Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo, išvada, kad egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, turi būti padaryta tik atsižvelgus į tokių aplinkybių visumą.

49. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad toks atsakovų elgesys, o būtent: atsakovės1 ir jos direktoriaus atsakovo2 sprendimas po prisiimto įsipareigojimo ieškovei žymiai sumažinti atsakovės1 įstatinį kapitalą (beveik 100 kartų), atsakovės3 ir atsakovo2 sprendimas išmokėti dividendus, nuslėpti laidavimo faktą (kurio neatskleidimo auditorei faktą atsakovai atskirajame skunde iš esmės pripažįsta), rodo galimą sąmoningą atsakovų siekį išvengti prievolių vykdymo, suteikia pagrindą abejoti atsakovų sąžiningumu. Atsakovai atskiruoju skundu šios išvados pagrįstumo nepaneigė.

50. Atsakovai skundžiamos nutarties nepagrįstumą grindžia ir tuo, kad jų atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo reikalavimų ir kelia grėsmę atsakovų veiklos tęstinumui. Pažymi, kad ieškovė įranga, už kurią avansinio apmokėjimo reikalauja byloje reiškiamu ieškiniu, toliau visiškai disponuoja ir visą sutarties laikotarpį šią įrangą galėjo ir tebegali perleisti tretiesiems asmenims, o tai pagal susitarimo 9 punktą lemtų avanso mažinimą. Atitinkamai, atsakovams yra taikomos 2,6 mln. Eur siekiančios laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos visam atsakovų turtui, įskaitant ir banko sąskaitų areštą.

51. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada susijęs su tam tikrais suvaržymais asmenims, kurių atžvilgiu šios priemonės pritaikytos, bet šioje konkrečioje situacijoje atsakovams pritaikytas suvaržymas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra proporcingas siekiamiems tikslams. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė areštuojamo turto eiliškumą – pirmiausia areštuojamas atsakovų nekilnojamasis ir (ar) kilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai, – piniginės lėšos ir (ar) turtinės teisės, priklausančios atsakovams ir esančios pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovams areštuotu turtu disponuoti, tačiau leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove bei naudoti lėšas būtiniesiems poreikiams tenkinti, taip pat nurodė, kad bendra areštuoto turto, piniginių lėšų ir (ar) turtinių teisių arešto mastas savo verte neturi viršyti ieškinio sumos (2 596 747,73 Eur) (žr. skundžiamos nutarties 12 punktą). Teiginių, kad laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai riboja atsakovų teises ir interesus, atsakovai detaliau nepagrindė ir neįrodė.

52. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad CPK 148 straipsnis leidžia laikinąsias apsaugos priemones pritaikiusiam teismui vieną laikinąją apsaugos priemone pakeisti kita (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (jau pritaikytas pakeisti arba panaikinti), jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama. Be to, atsakovas gali įkeisti turimą turtą ieškovo naudai (CPK 148 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taigi, jeigu apeliantų, kaip deklaruojama atskirajame skunde, turtas yra daugiau nei pakankamas galimo sprendimo civilinėje byloje įvykdymui, o pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kelia grėsmę atsakovų veiklos tęstinumui, jie turi teisę pasinaudoti įstatymo suteikiama galimybe sumokėti ieškovės reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą arba atlikti kitus veiksmus, lemiančius pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą. Apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dieną tokios aplinkybės nekonstatuotinos.

Dėl procesinės bylos baigties

53. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentų, kaip nereikšmingų šio tarpinio procesinio klausimo išsprendimui arba susijusių su ginčo nagrinėjimu iš esmės, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

54. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, atskirojo skundo argumentai to nepaneigia, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.