Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-03-21 · Civilinė byla Nr. e2A-699-236/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-01-18Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-03-21Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-21
Bylos Nr.
e2A-699-236/2019
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00300-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Romualda Janovičienė, Kazys Kailiūnas
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės ,,Gensera“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Brosta“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei ,,Raseinių vandenys“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-699-236/2019Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00300-2018-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.11.4.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Romualdos Janovičienės ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Gensera“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Brosta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Raseinių vandenys“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Gensera‘‘, institucijai, teikiančiai išvadą, Viešųjų pirkimų tarnybai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB ,,Brosta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Raseinių vandenys“, prašydama pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovės sprendimus: 1) atmesti ieškovės UAB „Brosta“ patikslintą pasiūlymą; 2) atmesti ieškovės UAB „Brosta“ pretenziją dėl patikslinto pasiūlymo atmetimo; 3) sudaryti pasiūlymų eilę, kurioje įvertinti ir nurodyti du tiekėjai – UAB „Gensera“ ir UAB „Eigesa“; 4) laimėtoju pripažinti UAB „Gensera“; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė vykdo viešąjį pirkimą „Vandens tiekimo infrastruktūros plėtra Raseinių rajone, Pramedžiavos ir Ražaitėlių kaimuose“ (pirkimo Nr. 188490) (toliau – ir Pirkimas, Konkursas).

3. Ieškovė pažymėjo, kad 2017-06-14 atsakovė UAB „Raseinių vandenys“ paskelbė apie Pirkimą, kurio Pirkimo dokumentuose - darbų žiniaraštyje ir šulinių detalizacijos brėžinyje įtraukė elektromagnetinį debitomatį, kurį atsakovė ketino įsigyti. 2017-07-13 ieškovė, formuodama savo finansinį pasiūlymą, elektromagnetinį debitomatį, kuris buvo numatytas aktualioje Pirkimo dokumentų redakcijoje, darbų žiniaraštyje įvertino 1 797,57 Eur be PVM suma. 2017-07-28 atsakovė, atsakydama kitam tiekėjui į pateiktą klausimą dėl Pirkimo, nurodė, kad elektromagnetinio debitomačio įrengti nereikia ir atitinkamų pozicijų žiniaraštyje nevertinti, žiniaraščio eilutėje 2.3.2 Elektromagnetinis debitomatis įrašomas „0“.

4. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovei atsisakius Pirkimo eigoje dalies Pirkimo objekto, po 2017-07-28 atsakymo pateikimo Pirkimo dokumentai pakeisti nebuvo (nepakeistas žiniaraštis, neeliminuota nereikalinga pozicija).

5. Ieškovė UAB ,,Brosta“ nurodė, kad 2018-09-27 atsakovė UAB „Raseinių vandenys“ ieškovei pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad ieškovės pateiktame žiniaraštyje elektromagnetinis debitomatis įvertintas 1 797,57 Eur be PVM, tuo tarpu, atsakovė, 2017-07-28 atsakydama į tiekėjų klausimus raštu Nr. (9.3) N2-58 nurodė, kad žiniaraštyje 2.3.2 eilutėje Elektromagnetinis debitomatis įvertinti nereikia ir reikia nurodyti „0“. Atsakovė UAB „Raseinių vandenys“ prašė ieškovės paaiškinti aplinkybę, kodėl pateiktame pasiūlyme elektromagnetinis debitomatis įvertintas ne nuline verte.

6. Ieškovė UAB ,,Brosta“ pažymėjo, kad atsakydama į atsakovės paklausimą, paaiškino, kad dėl aukščiau nurodytų priežasčių ieškovė savo pasiūlymą atsakovei pateikė su formaliu įforminimo trūkumu, t. y. ieškovė 1 797,57 Eur be PVM suma įvertino elektromagnetinį debitomatį, kurio Pirkimo eigoje atsakovė nusprendė neįsigyti. Ieškovė paaiškinime prašė laikyti, kad jos pateiktame pasiūlyme nurodyto elektromagnetinio debitomačio, kurio atsakovė nepageidauja įsigyti, vertė yra „0“.

7. Ieškovė nurodė, kad eliminavus formalų ieškovės pateikto pasiūlymo įforminimo trūkumą (elektromagnetinio debitomačio, kurio nereikės įrengti, bet jis turi būti numatytas žiniaraštyje, vertę iš 1 797,57 Eur be PVM pakeitus į nulinę vertę), ieškovės pateikta galutinė darbų, kuriuos reikalinga atlikti pagal patikslintas sąlygas, kaina yra 246 036,42 Eur (suma be PVM – 203 335,89 Eur, PVM – 42 700,53 Eur).

8. Ieškovė UAB ,,Brosta“ pažymėjo, kad 2018-10-23 atsakovė UAB „Raseinių vandenys“ įvertino ieškovės pateiktą pasiūlymą ir jį atmetė, pranešime nurodė, kad ieškovė, taisydama pateikto pasiūlymo kainos apskaičiavimo klaidas, nesilaikė taisyklės nekeisti vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtos kainos. Ieškovė 2018-10-30 pateikė pretenziją, 2018-11-05 atsakovė informavo ieškovę, kad pretenziją atmetė.

9. Ieškovė nurodė, kad neneigė aplinkybės, kad atsakovei pateikė savo pradinį pasiūlymą su formaliu pasiūlymo įforminimo trūkumu. Tokią situaciją lėmė ir atsakovės atitinkami veiksmai ir/ar neveikimas (netikslūs Pirkimo dokumentai, atsakovės pasyvūs veiksmai po to, kai tapo aišku, kad Pirkimo dokumentai neatitinka realios situacijos, Pirkimo objekto apimties keitimas). Ieškovei yra žinoma, kad su identiška situacija susidūrė ir kiti tiekėjai, kurie, be kita ko, yra įtraukti į sudarytą pasiūlymų eilę.

10. Ieškovės teigimu, atsakovės veiksmai ir Pirkimo dokumentai buvo klaidinantys, dėl ko visos neigiamos pasekmės turėtų tekti atsakovei.

11. Ieškovė UAB ,,Brosta“ pažymėjo, kad pati atsakovė vertino ieškovės pradinį pasiūlymą, kuris buvo pateiktas su formaliu pasiūlymo įforminimo trūkumu. Atsakovė neatmetė ieškovės pradinio pasiūlymo kaip neatitinkančio Pirkimo sąlygų, o 2018-09-27 pranešimu Nr. (9.3) N2-124 paprašė ištaisyti aritmetines klaidas ir/ar paaiškinti pasiūlymą. Atsakovei paprašius pateikti paaiškinimus dėl susidariusios situacijos, ieškovė išsamiai ją paaiškino, kartu nurodydama, kad ieškovės pateikto pasiūlymo įforminimo trūkumo eliminavimas nepažeidžia kitų tiekėjų ir/ar perkančiosios organizacijos teisių ir teisėtų interesų, viešųjų pirkimų principų. Tačiau atsakovė ieškovės paaiškinimą vertino formaliai, neatsikirto į paaiškinime išdėstytas aplinkybes ir argumentus, pažodžiui argumentuodama, kad tiekėjas patikslintu pasiūlymu pakeitė galutinę tiekėjo pasiūlymo kainą (pasiūlymo esmę).

12. Ieškovės UAB ,,Brosta“ teigimu, atsakovė, vertindama ieškovės pradinį ir patikslintą pasiūlymus, akcentavo absoliučią ieškovės pradinio ir patikslinto pasiūlymų kainos išraišką, tačiau neatsižvelgė į tai, kokia yra tų darbų, kuriuos atsakovė pageidavo įsigyti, kaina ieškovės pradiniame ir patikslintame pasiūlymuose, neanalizavo pasiūlymo pozicijų, jų kainos, pasiūlymų struktūros. Todėl atsakovė, pažeisdama turiningo vertinimo principą, padarė neteisingą išvadą, kad atsakovė patikslintu pasiūlymu pakeitė pasiūlymo esmę.

13. Ieškovė UAB ,,Brosta“ pažymėjo, kad atsakovės Pirkimų sąlygų keitimas suklaidino ne tik ieškovę UAB ,,Brosta“, bet ir kitus tiekėjus, kurie kaip ir ieškovė atsakovei pateikė pasiūlymą su įvertintu elektromagnetiniu debitomačiu.

14. Ieškovės teigimu, atsakovė leido patikslinti pasiūlymą ir kitiems tiekėjams. Tiekėjai, kurie yra įrašyti į pasiūlymų eilę ir kurių vienas buvo pripažintas laimėtoju, pradiniuose savo pasiūlymuose elektromagnetinį debitomatį įvertino ne „0“ (nuline verte), o kita verte, tuo tarpu, tokie tiekėjai, tikslindami savo pasiūlymus, nekeitė absoliučios pradinio pasiūlymo kainos. Tokių tiekėjų pradiniuose pasiūlymuose nurodyta elektromagnetinio debitomačio vertė buvo perkelta į kitas pozicijas. Tokiu atveju patikslintame pasiūlyme turėjo atsirasti nauja pozicija, pakeista pasiūlymo struktūra arba konkrečios pozicijos kaina.

15. Ieškovė pažymėjo, kad 2018-11-12 ir 2018-11-21 kreipėsi į atsakovę dėl informacijos pateikimo, taip pat prašė atsakovės sudaryti galimybes susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais. Atsakovė atsisakė ieškovei pateikti prašomą informaciją, atmetė prašymą leisti susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais.

16. Ieškovės teigimu, ieškovės pateiktas pasiūlymas, lyginant su kitų Pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymais, kainos prasme yra mažiausias. Nustačius, kad atsakovė tiekėjų pasiūlymus vertino netinkamai, ieškovę nepagrįstai pašalinus iš Pirkimo, atsakovė Pirkimą įvykdys gerokai brangiau, nei objektyviai galėtų.

17. Atsakovė UAB ,,Raseinių vandenys“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, bylą dalyje dėl sprendimo atmesti ieškovės pretenziją nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

18. Atsakovė nurodė, kad 2018-06-14 Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė supaprastintą pirkimą „Vandens tiekimo infrastruktūros plėtra Raseinių rajone, Pramedžiavos ir Ražaitėlių kaimuose“. Pirkimui suteiktas numeris 188490. Pirkimas vykdomas supaprastinto atviro konkurso būdu.

19. Atsakovė UAB „Raseinių vandenys“ pažymėjo, kad vykdydama Pirkimo procedūras bei atsakydama į tiekėjų klausimus, 2017-07-28 raštu Nr. (9-3)N2-58 ,,Dėl atsakymų į klausimus‘‘ patikslino Pirkimo dokumentus: ,,Klausimas: Darbų žiniaraštyje, bei šulinių detalizacijos brėžinyje (šul. VŠ-1) yra įtrauktas elektromagnetinis debitomatis, tačiau techniniame projekte apie jį nėra jokių duomenų. Prašome patikslinti iš kur bus atvestas elektros maitinimas? Ar užsakovas pats atliks elektros kabelio atvedimo darbus, ar jie turi būti įskaičiuoti į Rangovo pasiūlymą? Kokios IP apsaugos klasės reikalingas debitomatis? Kur bus montuojamas displėjus? Ar reikalinga (ir kur) numatyti duomenų perdavimą į dispečerinę? Atsakymas. Elektromagnetinio debitomačio įrengti nereikia ir atitinkamų pozicijų žiniaraštyje nevertinti. Žiniaraščio eilutėje: 2.3.2. Elektromagnetinis debitomatis įrašomas „0“. Šis atsakovės Pirkimo dokumentų patikslinimas buvo viešai paskelbtas CVP IS ir buvo išsiųstas CVP IS priemonėmis visiems prie Pirkimo prisijungusiems tiekėjams, įskaitant ir ieškovę, o ieškovė jį gavo ir susipažino.

20. Atsakovė nurodė, kad 2017-08-14 10:21:17 ieškovė UAB ,,Brosta“ pateikė pasiūlymą, kuriame pasiūlė elektroninio debitomačio įrengimą, nurodė jo kainą 1 797,57 Eur ir šią sumą įskaičiavo į bendrą pasiūlymo kainą. Ieškovės nurodyta pasiūlymo kaina 205 133,46 Eur be PVM buvo paskelbta vokų atplėšimo procedūros metu 2018-09-14. Atsakovė, vertindama ieškovės pasiūlymą, 2018-09-27 CVP IS susirašinėjimo priemonėmis paprašė ieškovę UAB ,,Brosta“ paaiškinti pasiūlymo žiniaraščio eilutę, kurioje įvertinta elektroninio debitomačio kaina 1 797,57 Eur. 2018-10-02 ieškovė pateikė pasiūlymo paaiškinimą ir patikslintą pasiūlymą, kuriame pakeitė galutinę pasiūlymo kainą.

21. Atsakovė UAB „Raseinių vandenys“ pažymėjo, kad 2018-10-23 priėmė sprendimą ieškovės pasiūlymą atmesti, nes ieškovė, pateikdama patikslintą pasiūlymą, pakeitė galutinę pasiūlymo kainą, kuri buvo paskelbta vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu.

22. Atsakovės teigimu, ieškovės pasiūlymas neatitiko Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, o aiškindama savo pasiūlymą, ieškovė pakeitė savo pasiūlymą ir jo kainą, paskelbtą vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu.

23. Atsakovė UAB „Raseinių vandenys“ pažymėjo, kad Pirkimo dokumentų paaiškinimai ir patikslinimai yra sudėtinė Pirkimo dokumentų dalis (VPĮ 2 str. 21 d.), todėl tiekėjai privalo jais vadovautis rengdami ir teikdami pasiūlymus perkančiajai organizacijai. Ieškovė, rengdama finansinį pasiūlymą, privalėjo būti atidi ir rūpestinga bei atsižvelgti ne tik į Pirkimo dokumentų pirminę versiją, bet vadovautis visais perkančiosios organizacijos paskelbtais paaiškinimais ir patikslinimais, įskaitant 2017-07-28 raštu Nr. (9-3)N2-58 ,,Dėl atsakymų į klausimus‘‘ pateiktą patikslinimą, jog debitomačio įrengti nereikia, o žiniaraštyje įrašyti „0“.

24. Atsakovė nurodė, kad ieškovė finansiniame pasiūlyme (2 vokas) pasiūlė elektromagnetinio debitomačio įrengimą, nurodė jo kainą 1 797,57 Eur, šią sumą įskaičiavo į bendrą pasiūlymo kainą ir savo pasiūlyme padarytos klaidos neginčija.

25. Atsakovės UAB „Raseinių vandenys“ teigimu, atsakovė paprašė ieškovės paaiškinti pasiūlymą, o ieškovė jį pakeitė - pateikė patikslintą finansinį pasiūlymą, kuriuo atsisakė elektromagnetinio debitomačio įrengimo ir pakeitė savo pasiūlymo kainą, kuri buvo paskelbta vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu.

26. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovės pasiūlymo kaina buvo pakeista iš 205 133,46 Eur be PVM į 203 335,89 Eur be PVM, todėl jos pasiūlymas buvo teisėtai atmestas (VPĮ 39 str. 1 d., Pirkimo dokumentų I skyriaus 12.5 p., 27. 1 p. ir 28.1.10 p.). Priešingas ieškovės pasiūlymo vertinimas pažeistų VPĮ 3 str. 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus, nes ieškovei, pažeidusiai imperatyvias VPĮ 39 str. 1 dalies normas, būtų leista dalyvauti Pirkimo procedūroje ir konkuruoti su kitais Pirkimo dalyviai dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo.

27. Atsakovė nurodė, kad perkančiosios organizacijos sudarytoje pasiūlymų eilėje yra du pasiūlymai: 1) UAB „Gensera“ pasiūlymas; 2) UAB „Eigesa“ pasiūlymas. Laimėtoju pripažintas UAB „Gensera“ pasiūlymas. UAB „Gensera“ finansiniame pasiūlyme ir UAB „Eigesa“ finansiniame pasiūlyme elektromagnetinio debitomačio kaina buvo nurodyta pagal Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, t. y. 0,00 Eur. UAB „Gensera“ finansinis pasiūlymas ir UAB „Eigesa“ finansinis pasiūlymas visiškai atitiko Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, todėl atsakovė neprašė tiekėjų paaiškinti finansinius pasiūlymus.

28. Trečiasis asmuo UAB ,,Gensera“ procesiniuose dokumentuose prašė ieškinį atmesti.

29. Trečiojo asmens UAB ,,Gensera“ teigimu, ieškovės pasiūlymas buvo atmestas teisėtai ir pagrįstai, nes, ieškovė, aiškindama pateikto pasiūlymo kainą, pakeitė ne sudėtinių kainos dalių (įkainių) kainas, o galutinę kainą, kurios keitimas yra draudžiamas pagal viešųjų pirkimų įstatymą.

30. Trečiasis asmuo UAB ,,Gensera“ pažymėjo, kad Pirkimo sąlygos paskelbtos 2017-06-14, todėl šiam Pirkimui turi būti taikomos VPĮ redakcijos, galiojusios iki 2017-07-01, nuostatos.

31. Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad už viešojo pirkimo dokumentų (techninių specifikacijų, kvalifikacinių reikalavimų, kvalifikacinės atrankos kriterijų) parengimą, pagrįstumą ir atitiktį Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams, tiekėjų pasiūlymų atitikties norimam rezultatui vertinimą, už viešojo pirkimo komisijos sprendimus, kilus ginčui, yra atsakinga perkančioji organizacija. Tačiau perkančiajai organizacijai suteikiamos teisės viešojo pirkimo procese privalo būti naudojamos taip, kad tai nelemtų neribotos jos diskrecijos. Tai reiškia, kad perkančioji organizacija, vertindama tiekėjo pasiūlymą, yra saistoma imperatyvių Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų ir jos sprendimai turi būti motyvuoti bei objektyviai pagrįsti ir priimami sprendimai bet kokiu atveju negali pažeisti viešųjų pirkimų principų, nukrypti nuo viešųjų pirkimų tikslo.

32. Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat nurodė, kad kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad svarbiau yra trūkumo turinys ir jį taisančio paaiškinimo (patikslinimo) naujoji pasiūlymo išraiška, o ne būdas ir forma, kaip nustatyta neatitiktis buvo paaiškinta ar pataisyta. Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pasiūlymo redakcinis trūkumas dėl atskirai iš bendros kainos neišskirto PVM dėl savo pobūdžio galėtų būti pataisytas, nepriklausomai nuo to, kad tiekėjui pasiūlyme galbūt, pavyzdžiui, reikėtų įterpti naują (papildomą) eilutę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015).

33. Viešųjų pirkimų tarnyba pažymėjo, kad remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, svarbu nustatyti, ar trūkumas, jo taisymas pasižymi ar ne objektyvumu, t. y. ar trūkumo taisymo rezultatas priklausytų nuo subjekto, atliekančio klaidos korekciją. Formaliai vertinant nagrinėjamą situaciją matyti, kad ieškovei patikslinus pasiūlymą, galutinė pasiūlymo kaina iš tiesų buvo pakeista, tačiau nagrinėjant bylą turėtų būti atsižvelgta į kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl tiekėjų pasiūlymų tikslinimo. Bylos nagrinėjimo metu turėtų būti vertinama tai, ar, atsižvelgiant, jog galutinės kainos pokytis buvo tiesiogiai susijęs su pasiūlyme atsisakyto darbo nurodyta kaina, ta kainos dalis, kuria sumažėjo galutinė pasiūlymo kaina, gali būti traktuojama kaip objektyvus dydis, t. y. kad tiekėjas jau pasiūlymo paaiškinimo/patikslinimo etape jo negalėjo pakeisti, todėl minėtame etape tas dydis nepriklausė nuo subjektyvios tiekėjo valios.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

34. Šiaulių apygardos teismas 2019-01-18 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, panaikinti atsakovės UAB ,,Raseinių vandenys‘‘ sprendimą atmesti ieškovės UAB „Brosta“ patikslintą pasiūlymą, sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę, kurioje įvertinti ir nurodyti du tiekėjai – UAB „Gensera“ ir UAB „Eigesa“, sprendimą laimėtoju pripažinti UAB „Gensera“, nutraukti civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Brosta“ ieškinio reikalavimą atsakovei UAB ,,Raseinių vandenys“ panaikinti sprendimą atmesti ieškovės UAB „Brosta“ pretenziją dėl patikslinto pasiūlymo atmetimo, priteisti iš atsakovės UAB „Raseinių vandenys“ ieškovei UAB „Brosta“ 2 957,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei UAB ,,Brosta“ 512,50 Eur žyminio mokesčio, įsiteisėjus sprendimui, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018-11-19 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

35. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar ieškovė, pateikdama atsakovei paaiškinimą dėl savo finansinio pasiūlymo, kuriuo eliminavo žiniaraščio eilutę dėl elektromagnetinio debitomačio įrengimo – vietoj 1 797,57 Eur be PVM pakeitė į nulinę vertę, pakeitė savo pateikto finansinio pasiūlymo esmę. Ieškovė byloje įrodinėja, kad jai eliminavus jos pateikto pasiūlymo įforminimo trūkumą, ji nepakeitė galutinės pradiniame pasiūlyme nurodytos aktualaus Pirkimo (ta apimtimi, kuria atsakovė turi ketinimą įsigyti darbų) objekto kainos (atsakovei aktualių darbų kaina yra tokia pati tiek pradiniame ieškovės pasiūlyme, tiek patikslinime), neatsisako kainos dedamųjų, nenurodo naujų kainos dalių, nekeičia kainos struktūros, toks pasiūlymas pilnai atitinka Pirkimo sąlygas.

36. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl tiekėjo pasiūlymo „siaurąja prasme“, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką pasiūlymas siaurąja prasme iš esmės reiškia tą pasiūlymo dalį, kuria tiekėjas siūlo viešojo pirkimo sutarties objektą, nurodo jo savybes, kainą, sutarties vykdymo aplinkybes ir pan.).

37. Teismas pažymėjo, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog dėl tiekėjo pasiūlymo ,,siaurąja prasme‘‘ vertinimo ir tiekėjų galimybės aiškinti (tikslinti) jo trūkumus bei atitinkamų VPĮ normų aiškinimo ir taikymo kasacinio teismo praktikoje laikomasi griežtos VPĮ 39 straipsnio 1 dalies taikymo pozicijos, koreliuojančios su proporcingumo ir turinio viršenybės prieš formą principais. Pagal šią praktiką, kai tiekėjo pasiūlyme siaurąja prasme nustatomi reikšmingi trūkumai ir kai net pagal turiningojo vertinimo principą perkančioji organizacija negali konstatuoti jo atitikties iškeltiems reikalavimams, tuomet tiekėjo paaiškinimai kaip keičiantys pasiūlymą iš esmės yra nepriimtini ir toks pasiūlymas atmestinas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/1014, 2015-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015).

38. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, kad atsakovė 2017-07-28 raštu Nr. (9-3)N2-58 ,,Dėl atsakymų į klausimus‘‘ pateiktu patikslinimu nurodė, kad debitomačio įrengti nereikia, o žiniaraštyje įrašyti „0“. Ieškovei pateikus paaiškinimus dėl savo finansinio pasiūlymo, ji minusavo iš žiniaraščio 1 797,57 Eur be PVM, nes šis debitomatis nebuvo perkamas.

39. Teismas laikė nepagrįstais atsakovės teiginius, kad ieškovė pakeitė savo finansinio pasiūlymo galutinę kainą iš 205 133,46 Eur be PVM į 203 335,89 Eur be PVM. Teismas sutiko su ieškove, kad ji nepakeitė galutinės pradiniame pasiūlyme nurodytos aktualaus Pirkimo (ta apimtimi, kuria atsakovė turi ketinimą įsigyti darbų) objekto kainos (atsakovei aktualių darbų kaina yra tokia pati tiek pradiniame ieškovės pasiūlyme, tiek patikslinime). Teismas darė išvadą, kad ieškovė nagrinėjamu atveju minusavo pasiūlyme nurodytų perteklinių darbų kainą, kuriuos atsakovė Pirkimo procese atsisakė įsigyti.

40. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija pasiūlymą pripažino netinkamu ne dėl to, kad tiekėjas nepasiūlė to, kas buvo reikalaujama pagal Pirkimo sąlygas, o dėl to, jog pasiūlė ir tai, ko Pirkimo sąlygose dėl Pirkimo objekto nebuvo reikalaujama. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės pasiūlymas neužtikrina viešuoju pirkimu siekiamo rezultato.

41. Teismas pagal bylos duomenis sprendė, kad ieškovės pateiktas pasiūlymas, lyginant su kitų Pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymais, kainos prasme yra mažiausias. Nors laimėtojas pagal Pirkimo sąlygas nustatomas pagal pateiktų pasiūlymų ekonominio naudingumo kriterijų (Konkurso sąlygų 30.1 punktas), vertinant pasiūlymus kainos lyginamasis svoris ekonominio naudingumo vertinime sudaro 85 dalį (X-85, Konkurso sąlygų 26.3 punktas).

42. Teismas nurodė, kad ieškovę nepagrįstai pašalinus iš Pirkimo, yra pagrindo manyti, kad atsakovė Pirkimą įvykdys gerokai brangiau, nei objektyviai galėtų.

43. Teismas nustatė, kad ieškovės pasiūlymas nebuvo vertinamas vien dėl tos priežasties, kad ieškovė į žiniaraščius įtraukė perteklinius darbus ir tokiu būdu, atsakovės vertinimu, pakeitė galutinę pasiūlymo kainą.

44. Teismas nurodė, kad ieškovė galutinės pasiūlymo kainos realiai nepakeitė, tik paaiškindama pasiūlymą minusavo darbus, kurių atsakovė neketino įsigyti. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovė, pateikdama atsakovei paaiškinimą dėl pasiūlymo, pakeitė atsakovės ketinamų įsigyti darbų galutinę kainą, atsisakė kainos dedamųjų, nurodė naujas kainos dalis ar pakeitė kainos struktūrą.

45. Teismas nesutiko su atsakove, kad leidžiant pakeisti vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtą kainą, būtų pažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principai, nes tokiu būdu Pirkimo dalyviams būtų leidžiama pateikti naują kainos pasiūlymą. Teismas sprendė, kad šie principai būtų pažeisti tokiu atveju, jei ieškovei būtų leista pakeisti perkamų darbų galutinę kainą, o ne perteklinių darbų, kurie nėra Pirkimo objektas (debitomačio įrengimo darbų pirkimo atsakovė atsisakė).

46. Teismas darė išvadą, kad paslaugų, kurių atsakovė neketino įsigyti, kainos minusavimas iš ieškovės pateikto pasiūlymo kainos yra tik redakcinio pobūdžio pataisymas, kuris neturi įtakos teikiamo pasiūlymo esmei. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovė neteisėtai atmetė ieškovės pasiūlymą ir jos sprendimas atmesti ieškovės UAB „Brosta“ patikslintą pasiūlymą panaikintinas.

Šalies argumentai

47. Teismas nustatė, kad ieškovė ieškiniu taip pat prašė panaikinti atsakovės sprendimą atmesti ieškovės UAB „Brosta“ pretenziją dėl patikslinto pasiūlymo atmetimo.

Žemesnės instancijos teismas

48. Teismas pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką ieškinio reikalavimas dėl ieškovės pretenzijos atmetimo nėra savarankiškas reikalavimas ir dėl to nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką; viešųjų pirkimų ginčuose teismui pripažinus ieškovo pagrindinio reikalavimo pagrįstumą ir tenkinus ieškinį ar jo dalį, perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais tiekėjo pretenzija buvo atmesta, netenka teisinės reikšmės ir teismui nereikia dėl jų atskirai spręsti. Perkančiųjų organizacijų veiksmai dėl tiekėjų pretenzijų neįeina į peržiūros procedūros objektą, nes šie nėra savarankiški jų sprendimai, tiesiogiai ūkio subjektams sukeliantys teisinius padarinius. Dėl to bylos dalis dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjo pretenziją nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-456-469/2016, 2017-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017).

49. Teismas nurodė, kad, ieškovės teigimu, teismai viešojo pirkimo ginčų bylose turi teisę peržengti ieškinio ribas, ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir spręsti dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių bei atlikti kitus veiksmus, būtinus ginant viešąjį interesą – nustatyti, ar kiti tiekėjai suklydo ir koregavo, ar tinkamai koregavo, ar atsakovė pakoreguotus tiekėjų pasiūlymus tinkamai (vienodai, vadovaujantis teisės aktais ir kasacinio teismo praktika) vertino. Ieškovės nuomone, teismas, gindamas viešąjį interesą bei siekdamas iš esmės teisingai išspręsti ginčą, turėtų išsiaiškinti, ar atsakovė, vertindama kitų tiekėjų pasiūlymus, padarė pažeidimus, atsakovės sprendimai dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo turi būti naikinami ir šiuo pagrindu.

50. Teismas pagal bylos duomenis sprendė, kad būtinybę teismui išeiti už ieškinio ribų ieškovė grindė deklaratyviais teiginiais. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką bei bylos faktines aplinkybes, sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti tokį ieškovės prašymą.

51. Teismas nurodė, kad ieškovės ieškinio reikalavimai panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę, kurioje įvertinti ir nurodyti du tiekėjai - UAB „Gensera“ ir UAB „Eigesa“, laimėtoju pripažinti UAB „Gensera“ yra kvalifikuotini kaip nesavarankiški reikalavimai, tokių sprendimų neteisėtumas yra tiesiogiai susijęs su perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą neteisėtumu. Dėl to teismas sprendė, kad šie ieškinio reikalavimai taip pat yra tenkinami.

52. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės pasiūlymas buvo atmestas neteisėtai, kad dėl ieškovės pasiūlymo atsakovė gali priimti kitokį sprendimą, sprendė, kad atsakovė įpareigotina vertinti ieškovės pasiūlymą ir iš naujo sudaryti laimėtojų eilę.

53. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimas iš esmės yra priimtas ieškovės naudai. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str., 98 str.).

54. Teismas nustatė, kad ieškovė už ieškinio pateikimą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą sumokėjo 2 050 Eur žyminį mokestį.

55. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė procesinius dokumentus teikė elektroninių ryšių priemonėmis, sprendė, kad ieškovė turėjo sumokėti 1 537,50 Eur žyminį mokestį. Dėl to teismas darė išvadą, kad ši suma priteisiama iš atsakovės ieškovei. Likusi ieškovės sumokėta žyminio mokesčio suma - 512,50 Eur - grąžintina ieškovei.

56. Teismas nustatė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2 516,80 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovės priteistinos 1 420 Eur išlaidos už advokato pagalbą.

57. Teismas pažymėjo, kad sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos 2018-11-23 nutartimi šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

58. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo UAB „Gensera“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019-01-18 sprendimą ir ieškovės UAB „Brosta“ ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės UAB „Brosta“ bylinėjimosi išlaidas.

59. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

59.1. Pirmosios instancijos teismas iš esmės įteisino nesąžiningos konkurencijos sąlygas, pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo ir sąžiningumo principus, paneigė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką.

59.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė, pateikusi patikslintą pasiūlymą, kuriuo sumažino pirminio pasiūlymo vertę elektromagnetinio debitomačio suma, nepakeitė galutinės pasiūlymo kainos. Tokia teismo pozicija prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktiems išaiškinimams.

59.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad paslaugų, kurių atsakovė neketino įsigyti, kainos minusavimas iš ieškovės pateikto pasiūlymo kainos yra tik redakcinio pobūdžio pataisymas, kuris neturi įtakos teikiamo pasiūlymo esmei.

59.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį tenkino dėl to, kad ieškovės pasiūlymo kaina buvo mažiausia. Pirkimo tikslas yra ne tai, kad laimėtų mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas, o tai, kad skaidriai, sąžiningai ir konkurencingai, pagal tas pačias taisykles būtų parinktas tiekėjas, kuris siūlo tai ko reikia.

Atsiliepimas

60. Atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Gensera“ apeliacinį skundą atsakovė UAB „Raseinių vandenys“ prašo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme vadovautis atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir įrodymais, pateiktais bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nurodo, kad atsakovės priimti sprendimai viešojo pirkimo procedūros metu buvo teisėti, priimti nepažeidžiant VPĮ (redakcijos, kuri galiojo iki 2017-07-01) normų, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos panaikino.

61. Atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Gensera“ apeliacinį skundą ieškovė UAB ,,Brosta“ prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti Šiaulių apygardos teismo 2019-01-18 sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tiksliai ir tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir joms tinkamai taikė teisę. Tinkamą teisės taikymą taip pat patvirtina Viešųjų pirkimų tarnybos išvada. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka tiek teisingumo, protingumo, sąžiningumo, tiek pagrindinius viešųjų pirkimų principus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

62. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

63. Atsakovė 2018-06-14 Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė supaprastintą pirkimą „Vandens tiekimo infrastruktūros plėtra Raseinių rajone, Pramedžiavos ir Ražaitėlių kaimuose“, Pirkimo Nr. 188490, Pirkimas vykdomas supaprastinto atviro konkurso būdu.

64. Atsakovė UAB „Raseinių vandenys“, vykdydama Pirkimo procedūras bei atsakydama į tiekėjų klausimus, 2017-07-28 raštu Nr. (9-3)N2-58 ,,Dėl atsakymų į klausimus‘‘ patikslino Pirkimo dokumentus: ,,Klausimas: Darbų žiniaraštyje, bei šulinių detalizacijos brėžinyje (šul. VŠ-1) yra įtrauktas elektromagnetinis debitomatis, tačiau techniniame projekte apie jį nėra jokių duomenų. Prašome patikslinti iš kur bus atvestas elektros maitinimas? Ar užsakovas pats atliks elektros kabelio atvedimo darbus, ar jie turi būti įskaičiuoti į Rangovo pasiūlymą? Kokios IP apsaugos klasės reikalingas debitomatis? Kur bus montuojamas displėjus? Ar reikalinga (ir kur) numatyti duomenų perdavimą į dispečerinę? Atsakymas. Elektromagnetinio debitomačio įrengti nereikia ir atitinkamų pozicijų žiniaraštyje nevertinti. Žiniaraščio eilutėje: 2.3.2. Elektromagnetinis debitomatis įrašomas „0“. Šis atsakovės Pirkimo dokumentų patikslinimas buvo viešai paskelbtas CVP IS ir buvo išsiųstas CVP IS priemonėmis visiems prie Pirkimo prisijungusiems tiekėjams, įskaitant ir ieškovę, o ieškovė jį gavo ir susipažino.

65. Ieškovė UAB ,,Brosta“ 2017-08-14 10:21:17 pateikė pasiūlymą, kuriame pasiūlė elektroninio debitomačio įrengimą, nurodė jo kainą 1 797,57 Eur ir šią sumą įskaičiavo į bendrą pasiūlymo kainą. Ieškovės nurodyta pasiūlymo kaina 205 133,46 Eur be PVM buvo paskelbta vokų atplėšimo procedūros metu 2018-09-14.

66. Atsakovė UAB „Raseinių vandenys“ ieškovei 2018-09-27 pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad ieškovės pateiktame žiniaraštyje elektromagnetinis debitomatis įvertintas 1 797,57 Eur be PVM, tuo tarpu, atsakovė, 2017-07-28 atsakydama į tiekėjų klausimus raštu Nr. (9.3) N2-58 nurodė, kad žiniaraštyje 2.3.2 eilutėje Elektromagnetinis debitomatis įvertinti nereikia ir reikia nurodyti „0“. Atsakovė UAB „Raseinių vandenys“ prašė ieškovės paaiškinti aplinkybę, kodėl pateiktame pasiūlyme elektromagnetinis debitomatis įvertintas ne nuline verte.

67. Ieškovė UAB ,,Brosta“, atsakydama į atsakovės paklausimą, paaiškino, kad ieškovė savo pasiūlymą atsakovei pateikė su formaliu įforminimo trūkumu, t. y. ieškovė 1 797,57 Eur be PVM suma įvertino elektromagnetinį debitomatį, kurio Pirkimo eigoje atsakovė nusprendė neįsigyti. Ieškovė paaiškinime prašė laikyti, kad jos pateiktame pasiūlyme nurodyto elektromagnetinio debitomačio, kurio atsakovė nepageidauja įsigyti, vertė yra „0“.

68. Atsakovė UAB „Raseinių vandenys“ 2018-10-23 priėmė sprendimą ieškovės pasiūlymą atmesti, motyvuodama, kad ieškovė, pateikdama patikslintą pasiūlymą, pakeitė galutinę pasiūlymo kainą, kuri buvo paskelbta vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu.

Dėl ieškovės pasiūlymo

69. Apeliantės teigimu, ieškovės pasiūlymas neatitiko Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, o aiškindama savo pasiūlymą, ieškovė pakeitė savo pasiūlymą ir jo kainą, paskelbtą vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad paslaugų, kurių atsakovė neketino įsigyti, kainos minusavimas iš ieškovės pateikto pasiūlymo kainos yra tik redakcinio pobūdžio pataisymas, kuris neturi įtakos teikiamo pasiūlymo esmei. Teisėjų kolegija nepripažįsta nurodytų apeliantės argumentų pagrįstais.

70. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti pigiausią tiekėjo pasiūlymą tik tuo pagrindu, kad pasiūlyta per daug prekių ar paslaugų, nesant kitų įstatyme nustatytų apribojimų tokį pasiūlymą pripažinti tinkamu, prieštarauja VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam viešųjų pirkimų tikslui – sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti reikalingus darbus racionaliai naudojant pirkimui skirtas lėšas. Toks sprendimas reiškia, kad perkančioji organizacija atsisako įsigyti tinkamą pirkimo objektą už mažiausią kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012).

71. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatyme neįtvirtinta absoliutaus draudimo keisti pirkimo sutarties sąlygas, gali būti keičiamos pirkimo sutarties sąlygos, kurias pakeitus nebūtų pažeisti VPĮ 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai. Nėra pagrindo prielaidai, kad, perkančiajai organizacijai nusprendus pasiūlytų ,,perteklinių“ objektų atsisakyti, pirkimo sutarties pakeitimas prieštarautų nurodytai įstatymo normai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012).

72. Lietuvos apeliacinis teismas 2018-09-25 sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-1104-790/2018, atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, taip pat sprendė, kad atsakovės sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą dėl didesnio nei buvo prašoma darbų kiekio įtraukimo į pasiūlymą yra nepagrįstas. Akivaizdu, kad pateiktu pasiūlymu ieškovė neįgijo jokio konkurencinio pranašumo prieš kitus tiekėjus, nes atsakovė siekė sudaryti pirkimo sutartį su mažiausią kainą pasiūliusiu tiekėju. Net ir įtraukdama darbus, kurių pirkimu atsakovė nesiekia įsigyti, ieškovė pasiūlė mažesnę kainą nei pirkimo laimėtoju pripažintas asmuo. Tai leidžia spręsti, kad palikus galioti atsakovės sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą dėl į pasiūlymą įtrauktų darbų, kurių ji neketina pirkti, kai toks pasiūlymas yra ekonomiškai naudingesnis už pirkimo laimėtoju pripažinto asmens pasiūlymą, būtų pažeistas viešųjų pirkimų tikslas sudaryti pirkimo sutartį, racionaliai naudojant pirkimui skirtas lėšas.

73. Lietuvos apeliacinis teismas 2018-09-25 sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-1104-790/2018 nurodė, kad atsakovė sutarties galiojimo metu perteklinių darbų galės atsisakyti, jų nepirkdama. Atsakovei atsisakant ieškovės pasiūlytų darbų, kurių ji pirkimu nesiekė įsigyti, ieškovės pasiūlymo kaina sumažės, todėl spręsti, kad dėl šios aplinkybės galėtų būtų pažeisti VPĮ nustatyti principai ir tikslai, nėra prielaidų. Absoliutaus draudimo keisti pirkimo sutarties sąlygas nėra įtvirtinti nei VPĮ, nei prie pirkimo sąlygų pridėtos statybos rangos sutarties projekte. Pagal šios sutarties 3.6 punktą sutarties sąlygų keitimas sutarties galiojimo laikotarpiu yra galimas, jei jų pakeitimu nėra pažeidžiami VPĮ nustatyti principai ir tikslai. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl ieškovės į pasiūlymą įtrauktų perteklinių darbų perkančioji organizacija neteisėtai atmetė ieškovės pasiūlymą.

74. Teisėjų kolegija pagal byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su ieškove, kad ji nepakeitė galutinės pradiniame pasiūlyme nurodytos aktualaus Pirkimo (ta apimtimi, kuria atsakovė turi ketinimą įsigyti darbų) objekto kainos (atsakovei aktualių darbų kaina yra tokia pati tiek pradiniame ieškovės pasiūlyme, tiek patikslinime). Pirmosios instancijos teismas teisingai darė išvadą, kad ieškovė nagrinėjamu atveju minusavo pasiūlyme nurodytų perteklinių darbų kainą, kuriuos atsakovė Pirkimo procese atsisakė įsigyti.

75. Teisingos pirmosios instancijos teismo išvados, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija pasiūlymą pripažino netinkamu ne dėl to, kad tiekėjas nepasiūlė to, kas buvo reikalaujama pagal Pirkimo sąlygas, o dėl to, jog pasiūlė ir tai, ko Pirkimo sąlygose dėl Pirkimo objekto nebuvo reikalaujama, kad ieškovės pasiūlymas neužtikrina viešuoju pirkimu siekiamo rezultato.

76. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės pasiūlymas nebuvo vertinamas vien dėl tos priežasties, kad ieškovė į žiniaraščius įtraukė perteklinius darbus ir tokiu būdu, atsakovės vertinimu, pakeitė galutinę pasiūlymo kainą.

Žemesnės instancijos teismas

77. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovė galutinės pasiūlymo kainos realiai nepakeitė, tik paaiškindama pasiūlymą minusavo darbus, kurių atsakovė neketino įsigyti, ir pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovė, pateikdama atsakovei paaiškinimą dėl pasiūlymo, pakeitė atsakovės ketinamų įsigyti darbų galutinę kainą, atsisakė kainos dedamųjų, nurodė naujas kainos dalis ar pakeitė kainos struktūrą.

78. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutiko su atsakove, kad leidžiant pakeisti vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtą kainą, būtų pažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principai, nes tokiu būdu Pirkimo dalyviams būtų leidžiama pateikti naują kainos pasiūlymą. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad šie principai būtų pažeisti tokiu atveju, jei ieškovei būtų leista pakeisti perkamų darbų galutinę kainą, o ne perteklinių darbų, kurie nėra Pirkimo objektas (debitomačio įrengimo darbų pirkimo atsakovė atsisakė).

79. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai darė išvadą, kad paslaugų, kurių atsakovė neketino įsigyti, kainos minusavimas iš ieškovės pateikto pasiūlymo kainos yra tik redakcinio pobūdžio pataisymas, kuris neturi įtakos teikiamo pasiūlymo esmei, ir pagrįstai sprendė, kad atsakovė neteisėtai atmetė ieškovės pasiūlymą ir jos sprendimas atmesti ieškovės UAB „Brosta“ patikslintą pasiūlymą panaikintinas.

80. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės pasiūlymas buvo atmestas neteisėtai. Dėl to, priešingai nei teigia apeliantė, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės sprendimai atmesti ieškovės patikslintą pasiūlymą, sudaryti pasiūlymų eilę, pripažinti Pirkimo laimėtoju konkretų tiekėją įpareigotina vertinti ieškovės pasiūlymą ir iš naujo sudaryti laimėtojų eilę panaikintini.

Dėl teismų praktikos

81. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės įteisino nesąžiningos konkurencijos sąlygas, pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo ir sąžiningumo principus, paneigė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė, pateikusi patikslintą pasiūlymą, kuriuo sumažino pirminio pasiūlymo vertę elektromagnetinio debitomačio suma, nepakeitė galutinės pasiūlymo kainos. Tokia teismo pozicija prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktiems išaiškinimams.

82. Teisėjų kolegija pagal pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką ir bylos duomenis sprendžia, kad pirmiau nurodyti apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados atitinka kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012).

Dėl viešųjų pirkimų principų užtikrinimo

83. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės įteisino nesąžiningos konkurencijos sąlygas, pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo ir sąžiningumo principus, paneigė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką.

84. Vadovaujantis VPĮ 17 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečia elgesio taisykle nustatančia teisės normą, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 29 straipsnio 3 dalis). Viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.

85. Teisėjų kolegija pažymi, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio; viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).

86. Dėl pirkimo sąlygų ir pasiūlymų atitikties joms vertinimo teisėtumo sprendžiama pagal atitinkamas VPĮ normas, taip pat viešųjų pirkimų principus. Siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija. Tik taip veikdamos, perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygose jos taip pat turėtų vengti abstrakčių, dviprasmiškai suprantamų ar deklaratyvių formuluočių, nes šios sunkina tiekėjų dalyvavimą pirkime, dėl to gali kilti tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčų. Kita vertus, perkančiosios organizacijos taip pat neturėtų nustatyti perteklinių (nors ir teisėtų) pirkimo sąlygų tiekėjams, net siekdamos papildomos apsaugos. Perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).

87. Pirkimo sąlygų turinys turi būti aiškus tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygos turi būti paskelbtos iš anksto, visų vienodai suprantamos ir nekeičiamos vykdant viešąjį pirkimą. Kaip pažymėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas), vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, kad bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai šias suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus. Pirkimo sąlygų aiškumas, inter alia (be kita ko), apima ir pirkimo objekto kiekio (apimties) nurodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).

88. Kaip minėta, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutiko su atsakove, kad leidžiant pakeisti vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtą kainą, būtų pažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principai, nes tokiu būdu Pirkimo dalyviams būtų leidžiama pateikti naują kainos pasiūlymą. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad šie principai būtų pažeisti tokiu atveju, jei ieškovei būtų leista pakeisti perkamų darbų galutinę kainą, o ne perteklinių darbų, kurie nėra Pirkimo objektas (debitomačio įrengimo darbų pirkimo atsakovė atsisakė).

89. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad apeliantės teiginiai, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės įteisino nesąžiningos konkurencijos sąlygas, pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo ir sąžiningumo principus, nesuponuoja perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumo, todėl šie apeliantės apeliacinio skundo argumentai atmestini.

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų

90. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

91. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

92. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Šiaulių apygardos teismo 2019-01-18 sprendimas paliktinas nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

93. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).

94. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme apeliantei UAB „Gensera“ nepriteistinas (CPK 93, 98 str.).

95. Ieškovė UAB ,,Brosta“ prašė priteisti iš trečiojo asmens UAB „Gensera“ bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė patirtų bylinėjimosi išlaidų patvirtinančių įrodymų. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės prašymas netenkintinas.

96. Atsakovė UAB „Raseinių vandenys“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Marius Bajoras Romualda Janovičienė Kazys Kailiūnas