Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. G. ir jos atstovui pagal pavedimą advokatui S. A.,

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės neatlikęs;

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

D. P. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: 2023 m. gegužės 30 d. apie 18²⁰ val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą delnu sudavė nukentėjusiajai J. G. į veido sritį, padarydamas kairio skruosto poodinę kraujosruvą, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, ir stipriai pastūmė, dėl ko nukentėjusioji ranka atsitrenkė į židinio apdailą, bei vieną kartą kumščiu sudavė į pilvo sritį, sukeldamas jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis D. P. neprisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gegužės 31 d. ir 2023 m. spalio 26 d. įtariamuoju apklaustas D. P. taip pat neigė padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Teisiamajame teismo posėdyje apklausta nukentėjusioji, liudytojai E. G., M. U., S. P. ir teismo medicinos ekspertas L. J..

Nukentėjusioji J. G. 2023 m. gegužės 30 d. parašė pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką ir tą pačią dieną, 2023 m. birželio 12 d., 2023 m. rugpjūčio 9 d. buvo apklausta.

Kitų objektų apžiūros 2023 m. birželio 2 d. protokole užfiksuota garso įrašo, nukentėjusiajai skambinant į BPC, apžiūra.

Įvykis užfiksuotas BIRT ataskaitų žiūryklėje.

Kitų objektų apžiūros 2023 m. birželio 7 d. protokole aprašyta policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytų vaizdo ir garso įrašų apžiūra.

Asmens apžiūros 2023 m. gegužės 30 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota nukentėjusiosios kūno apžiūra.

Apžiūros 2023 m. gegužės 30 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialistas L. J. 2023 m. gegužės 31 d. ir 2023 m. spalio 4 d. pateikė išvadą Nr. G 760/2023(04) ir papildomą išvadą Nr. pG 1440/2023(04).

Akistatos 2023 m. birželio 20 d. protokole užrašyti įtariamojo D. P. paaiškinimai ir nukentėjusiosios J. G. parodymai.

Nukentėjusiosios J. G. parodymai 2023 m. liepos 13 d. patikrinti vietoje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. spalio 18 d. apklaustas liudytojas S. P..

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė J. S. 2023 m. spalio 11 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą priešpriešinėje ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-19732-23 prieš J. G. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, konstatavusi, kad J. G. nepadarė veikos, turinčios minėtos nusikalstamos veikos požymių.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. spalio 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-914-899/2023 nuteisė D. P. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2023 m. sausio 17-18 d. fiziškai smurtavo prieš M. V.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1193-1002/2023 nustatė, kad M. V. 2023 m. sausio 18 d. panaudojo prieš D. P. fizinį smurtą gindamasis ir baudžiamąją bylą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį jo atžvilgiu nutraukė.

Šiaulių apygardos teismas 2024 m. kovo 27 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-77-316/2024 pakeitė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio dalis, susijusias su išlaidų už gynimą atlyginimo priteisimu ir laikinu nuosavybės teisių apribojimu.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2024 m. vasario 12 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-293-1215/2024 J. G. v. D. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Baudžiamojoje byloje keliamas klausimas dėl nukentėjusiosios sužalojimo ar susižalojimo. Įvykio dalyviai – buvę partneriai, kurie gyveno neįregistravę santuokos. Tiesioginių įvykio liudytojų nėra. Esant tokioms aplinkybėms teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, nes konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali neadekvačiai vertinti situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-677/2015).

Teismų praktikoje suformuluotos tokios šioje byloje aktualios įrodymų vertinimo taisyklės:

1) prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylą nagrinėjantys teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-193-976/2023);

2) išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-246-689/2019);

3) baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti vien tik nukentėjusiojo parodymais, jei nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-699/2018);

4) išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie sužinojo iš nukentėjusiojo apie jo patirtą prievartą, parodymai. Taigi, nukentėjusiojo parodymų patikimumas tokiose bylose yra labai svarbus, kita vertus, nežymūs jo parodymų netikslumai, ne visų [...] smurto aplinkybių nurodymas iš karto, turi būti vertinami atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį ir jos poveikį nukentėjusiajam (kuris patiria šoką, gėdą, nesaugumą, kaltės jausmą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-976/2022).

Nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji gyveno kaip partneriai, neįregistravę santuokos, apie 8-9 metus. (duomenys neskelbtini) m. susilaukė bendro vaiko. 2022 m. balandį nukentėjusioji su vaiku pabėgo iš bendrų namų (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), 2022 m. gegužės 16 d. sudarė su kaltinamuoju darbo sutartį ir priėmė jį dirbti (duomenys neskelbtini). 2022 m. lapkritį nukentėjusioji susipažino su M. V. ir pradėjo artimai bendrauti su juo. Kaltinamasis 2023 m. sausio 17-18 d. fiziškai smurtavo prieš M. V.. Nukentėjusioji 2023 m. kovo 14 d. atleido kaltinamąjį iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje, kurioje D. P. buvo kaltinamas 2023 m. sausio 17-18 d. fiziškai smurtavęs prieš M. V., 2023 m. gegužės 25 d. surašė kaltinamąjį aktą ir 2023 m. gegužės 29 d. perdavė baudžiamąją bylą į teismą. Iki to laiko kaltinamajam buvo pranešta, kad ikiteisminis tyrimas baigtas ir jis turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą (BPK 218 str. 1 d.). Dieną prieš, t. y. 2023 m. gegužės 28 d., sekmadienį, įvyko kitas incidentas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios, kai ji atvyko į kaltinamojo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Čia be jos žinios ir sutikimo buvo pašalinių suaugusių asmenų su vaikais.

Šioje byloje nagrinėjamas įvykis tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios įvyko 2023 m. gegužės 30 d. Kaip minėta, nukentėjusioji tvirtina, kad kaltinamasis 2023 m. gegužės 30 d. fiziškai smurtavo prieš ją; kaltinamasis kategoriškai su tuo nesutinka, aiškina, kad nukentėjusioji susižalojo tyčia, norėdama jam pakenkti; kad jis jaučiasi terorizuojamas, nes nukentėjusioji nemoka įmokų už būsto paskolą ir sudarinėja kliūtis dalinantis bendrą turtą natūra ar pinigais; kad jis ruošiasi dar vienam bylinėjimosi procesui. Kaltinamojo gynėjo įsitikinimu, tai (nukentėjusiosios 2023 m. gegužės 30 d. pareiškimas policijai) buvo daugiau keršto, pykčio siekis po to, kai jos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl 2023 m. gegužės 28 d. įvykio.

Išnagrinėjęs bylą, teismas nemano, jog nukentėjusioji 2023 m. gegužės 30 d. būtų atvykusi į kaltinamojo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), su tikslu jį provokuoti smurtauti; nepavykus to padaryti – vėliau neteisingai jį apkalbėjusi ir apskritai veikusi vedina pykčio, keršto už tai, kad kaltinamasis 2023 m. gegužės 28 d. išvadino nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais, pažemino kitų akivaizdoje; arba noro pakenkti, kad kaltinamasis išsikovotų mažiau teisių, turėtų mažiau galimybių dėl bendro vaiko ir/ar dalinantis bendrą turtą. Pirma, gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso abiem buvusiems partneriams, kurie iki (duomenys neskelbtini) gyveno neįregistravę santuokos. Išsiskyrus kaltinamasis liko gyventi tuo pačiu adresu kaip ir anksčiau, t. y. (duomenys neskelbtini). Teismo nuomone, nukentėjusioji 2023 m. gegužės 30 d. atvyko pas kaltinamąjį į namus ne turėdama planą inscenizuoti fizinio smurto panaudojimą, o jai kaip bendraturtei nepatiko, kaip kaltinamasis naudoja bendrą turtą (pvz., 2023 m. gegužės 28 d. surengė pasilinksminimą). Antra, kaltinamasis tik 2023 m. gegužės 31 d. parašė pareiškimą policijai apie prieš jį nukentėjusiosios 2023 m. gegužės 28 d. esą padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, t. y. po to, kai šioje baudžiamojoje byloje jis buvo apklaustas dėl 2023 m. gegužės 30 d. įvykio ir paleistas iš laikino sulaikymo kameros. Trečia, kaltinamasis pasakojo, kad turėjo vilčių ir stengėsi susigrąžinti, susitaikyti su nukentėjusiąja, bet ši iškeitė jį į kitą partnerį. Nukentėjusioji pasakojo (ir taip elgėsi), kad nesieja savo ateities su kaltinamuoju. Teismas daro išvadą, kad 2023 m. gegužės 30 d. egzistavę neišspręsti civiliniai teisiniai klausimai dėl bendro vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo ar dėl bendro turto dalybų aptariamu atveju neturi teisinės reikšmės. Kertinė nesutarimų ašis – skirtinga kaltinamojo ir nukentėjusiosios vizija į faktinės šeimos likimą: gyventi kartu ar atskirai. Tai paliktas kaltinamasis turėjo daugiau priežasčių smurtauti prieš nukentėjusiąją, o ne atvirkščiai. Nukentėjusiosios socialinį, darbinį, asmeninį, intymų gyvenimą jis buvo pavertęs pragaru, tarsi būtų apsėstas liguistos buvusios partnerės, su kuria ryšiai nutrūko, (ir/ar jos naujojo draugo) persekiojimo manijos. Teismas laiko, kad nusikaltimo akstinas – kaltinamojo frustracija, suvokus, jog žlugo jo puoselėtos iliuzijos apie romantinių santykių su nukentėjusiąja tąsą.

Teismas neteikia teisinės reikšmės aplinkybei, kad nukentėjusioji, paskambinusi į BPC, be kita ko, nurodė, jog kaltinamasis grasino peiliu [...]. Viena vertus, minėta aplinkybė nepasitvirtino, jos nukentėjusioji neminėjo pareiškime ir nebuvo inkriminuota kaltinamajam nei įteikiant pranešimus apie įtarimą, nei formuluojant kaltinimą. Kita vertus, nežymūs netikslumai nesudaro pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais ir juos atmesti kaip nepatikimus. Nukentėjusiosios parodymai vertinami atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų grandinę. Nukentėjusioji pasakojo, kad kaltinamasis trenkė jai per veidą, dėl ko ji nukrito nuo baro kėdės. Staigiai stojus, kaltinamasis pastūmė nukentėjusiąją į židinį, dėl ko ji nusibrozdino ranką. Galiausiai tarpduryje koridoriuje kaltinamasis trenkė kumščiu į pilvą. Įvykio vietoje nukentėjusioji fizinį skausmą kiekvienu epizodu įvertino 9 balais; apklausiama pas tyrėją ir paaiškinus skausmo skalės kriterijus – atitinkamai 5, 4 ir 7 balais iš 10. Liudytojas M. U., su kolega S. P. atvykęs pagal iškvietimą ir apžiūrėjęs nukentėjusiąją, matė šviežiai nubrozdintą nukentėjusiosios ranką ir nufotografavo ją. Teismo medicinos ekspertas, kitą dieną po įvykio apžiūrėjęs nukentėjusiąją, nustatė vieną sužalojimą – kairio skruosto poodinę kraujosruvą ir traktavo ją kaip nežymų sveikatos sutrikdymą. Kraujosruva galėjo būti padaryta suduodant delnu į kairę veido pusę. Kadangi ši sritis (veidas) pasiekiama ranka, teismo medicinos eksperto teigimu, teoriškai gali būti, jog nukentėjusioji susižalojo arba ją sužalojo, – mediciniškai neįmanoma atskirti.

Įvertinęs surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas sprendžia, kad smurtiniai kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo.

Teismas neteikia teisinės reikšmės aplinkybei, kad nukentėjusioji, bendraudama su policijos pareigūnu įvykio vietoje ir pasakodama, jog kaltinamasis vartojo narkotines medžiagas, šypsojosi (anot kaltinamojo gynėjo, sarkastiškai). Nukentėjusioji taip pat šypsojosi ir tikrinant jos parodymus vietoje. Gali būti daug priežasčių, kodėl žmogus vienoje ar kitoje situacijose šypsosi, todėl iš šio fakto negalima daryti jokios vienareikšmiškos išvados.

IV. Bausmės skyrimo ir kiti su tuo susiję klausimai

Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 1 metų (BK 140 str. 1 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.). (duomenys neskelbtini). 2020-2023 m. 20 kartų baustas administracine tvarka už įvairius – smulkius ir grubius – KET pažeidimus (didžiausio leistino greičio viršijimą, sustojimus ir stovėjimus draudžiamose vietose, neapdraustos transporto priemonės eksploatavimą, transporto priemonės vairavimą neturint galiojančio vairuotojo pažymėjimo). Viena nuobauda tebegalioja. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. vasario 4 d. nutartimi patvirtino prokuroro nutarimą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje (neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti). 2023 m. spalio 26 d. teistas už nežymų nukentėjusiosios draugo M. V. sveikatos sutrikdymą, padarytą 2023 m. sausio 17-18 d., t. y. iki nusikaltimo šioje byloje. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir/ar sunkinančių aplinkybių (BK 59-60 str.) nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nelaikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė, pasak prokuroro, galbūt būdamas apsvaigęs nuo medžiagų. Nukentėjusiosios teigimu, kaltinamasis prie garažo parūkė, tada parėjo į kambarį ir kilo konfliktas. Net jeigu kaltinamasis iš tikrųjų kažką rūkė, neaišku ką būtent. Įvykio vietoje buvusiems policijos pareigūnams kaltinamojo būklė nekėlė įtarimo. Kaltinamojo apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų nenustatytas testu. Abejonės, ar kaltinamasis vartojo narkotines, psichotropines medžiagas, kurių neįmanoma pašalinti protingomis priemonėmis, traktuojamos jo naudai (in dubio pro reo principas).

Parinkdamas bausmių rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmių skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų juos charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Kaltinamasis nedavė sutikimo atlikti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis net nesvarstoma. Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes: priežastį, eigą, būdą, trukmę, smurtinių veiksmų kiekį ir dislokaciją, padarinius, biografinius duomenis apie kaltinamąjį, nenustatęs atsakomybę lengvinančių ir/ar sunkinančių aplinkybių, teismas mano, kad adekvati bausmė galėtų būti viena griežtesnių sankcijoje numatytų bausmės rūšių – areštas, jo dydį (trukmę) parinkdamas lygų sankcijos vidurkiui (BK 49 str. 3 d.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam skirta arešto bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinama su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 26 d. nuosprendžiu skirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, prieš tai laisvės apribojimo bausmę pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunktį santykiu 1:2 pakeitus į arešto bausmę, ir skiriama (nustatoma) galutinė subendrinta arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktą galutinę subendrintą arešto bausmę santykiu 1:2 įskaičiuojama laisvės apribojimo bausmės dalis, kaltinamojo atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 26 d. nuosprendį.

Kaltinamasis (tuo metu įtariamasis) nuo 2023 m. gegužės 30 d. 19⁰⁰ val. iki 2023 m. gegužės 31 d. 11⁰⁰ val. buvo laikinai sulaikytas Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio nustatyta tvarka. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktą arešto bausmę santykiu 1:1 įskaitomas kaltinamojo laikino sulaikymo šioje byloje laikas (1 para).

Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius nuo 2023 m. lapkričio 20 d. kontroliuoja, kaip kaltinamasis atlieka laisvės apribojimo bausmę. Vadinasi, iki šiol kaltinamasis atliko daugiau kaip 6 mėnesius laisvės apribojimo. Į subendrintą galutinę arešto bausmę įskaičius kaltinamojo pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2003 m. spalio 26 d. nuosprendį atliktą laisvės apribojimo bausmės dalį (daugiau kaip 6 mėnesius laisvės apribojimo, kas, pakeitus santykiu 1:2, atitinka maksimalų arešto bausmės dydį), laikoma, kad jis atliko arešto bausmę.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos – paliekama galioti tol, kol įsiteisės nuosprendis; vėliau panaikinama (BPK 139 str. 3 d.).

V. Dėl civilinių ieškinių

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa, veikianti Valstybinės ligonių kasos prie LR SAM interesais, 2023 m. lapkričio 13 d. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo, jeigu jis bus pripažintas kaltu, 117,27 € turtinės žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas atlyginimo. Pridėjo gydymo paslaugų apskaitos duomenų išrašą.

Kaltinamasis ir/ar jo gynėjas iš esmės neginčijo civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio teisinio ar faktinio pagrindo, turtinės žalos dydžio, išskyrus tai, kad nesutiko, jog apskritai kyla kaltinamojo civilinė atsakomybė, nes jis esą nepadarė inkriminuotos nusikalstamos veikos. Tokiu atveju civilinis ieškinys tenkinamas visiškai (BPK 113 str. 2 d., CPK 268 str. str. 5 d.).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. G. 2024 m. sausio 4 d. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo 500 € neturtinės žalos ir 620 € atstovavimo išlaidų atlyginimo. Civilinio ieškinio dalį dėl materialiojo reikalavimo grindė tuo, kad kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą prieš savo buvusią partnerę, su kuria gyveno neįregistravęs santuokos, ir bendro vaiko motiną. Per įvykį ji patyrė fizinį skausmą: pilvą ir ranką skaudėjo pusdienį, galvą – kelias paras. Jautė nepatogumą ir gėdą dėl kraujosruvos ant kairio skruosto. Bendradarbiams ir pagalbą teikusiems nepažįstamiems turėjo aiškintis, kas ir dėl ko nutiko. Visa tai slėgė ir vertė patirti neigiamus išgyvenimus.

Civilinio ieškinio dalį dėl procesinio reikalavimo ji grindė tuo, kad samdė advokatą S. A. teikti teisinę pagalbą ir sumokėjo 620 € honorarą: 120 € už skundo parengimą, kai ikiteisminis tyrimas 2023 m. rugpjūčio 30 d. buvo nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, bei dar 500 € už atstovavimą jos pirmos instancijos teisme.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. G. civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1-2 dalys numato, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas turi parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, sukrėtimą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šių kriterijų visuma leidžia konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą. Tuo pačiu teismas turi atsižvelgti ir į jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, Nr. 2K-38-942/ 2017).

Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teismas vertindamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, jo galimybes atlyginti žalą, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. [...] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajai priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padarytų nusikaltimų pasekmėms (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-226-626/2022).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo, proporcingumo principus. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais.

Pripažįstant, kad nusikaltimu visais atvejais in abstracto padaroma neturtinė žala, šiuo atveju, nesant neigiamų padarinių in concreto, iš [...] turėtų būti priteistas minimalus panašaus pobūdžio bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-788/2021).

Kaltinamasis prieš nukentėjusiąją atliko tris smurtinius veiksmus: vienas jų sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, kiti du – fizinį skausmą. Nors pasekmės nukentėjusiosios fizinei sveikatai tėra trumpalaikės, bet pasekmės emocinei, psichologinei sveikatai didesnės, nes sunkiau pakelti buvusio mylimojo ir/ar bendro vaiko tėvo mušimą negu svetimo žmogaus. Nukentėjusioji 2012-2018 m. atliko mokymosi praktiką ir dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini), 2019-2023 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tikėtina, kad aplinkiniai (buvę kolegos iš medicinos personalo, klientai), pamatę sužalotą nukentėjusiąją, iš karto po įvykio ir kurį laiko paskui galėjo teirautis, kas nutiko. Pakartotiniai prisiminimai ir pasakojimai apie neigiamus dalykus sukelia antrinę viktimizaciją.

Teismas, įvertinęs abiejų pusių teisėtus interesus ir siekdamas jų pusiausvyros, remdamasis teismų praktika (žr. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-261-1072/2024, kurioje apibendrinta teismų praktika), pripažįsta, kad nukentėjusiajai buvo padaryta 500 € neturtinė žala ir šią civilinio ieškinio dalį tenkina.

Advokatas S. A. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės vardu rengė 2023 m. rugsėjo 18 d. skundą dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (apimtis – 4,5 psl.), 2024 m. sausio 4 d. civilinį ieškinį (apimtis – 2 psl.) ir dalyvavo dviejuose teisiamuosiuose teismo posėdžiuose (bendra posėdžių trukmė 4 val. 5 min.). Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė sumokėjo už atstovavimą 620 € honorarą. Prašomas priteisti teisinių paslaugų dydis nėra per didelis, todėl priteisiamas visas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės turėtų išlaidų už jos atstovavimą atlyginimas (BPK 106 str. 2 d.).

Kaltinamąjį teisme gynė jo samdytas advokatas R. D.. Kaltinamasis pripažintas kaltu, todėl išlaidų už gynimą atlyginimas jam nepriklauso (BPK 106 str. 3 d.).

VI. Dėl daiktinių įrodymų

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai (dokumentai), turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – optinė duomenų laikmena su policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytų vaizdo ir garso skaitmeninių įrašų kopijomis, prisegta prie 2 tomo galinio viršelio, – kaip tyrimo medžiaga paliekama saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinama su byla (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-302, 304-305, 307 ir 313 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 54 parų bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu D. P. skirtą 54 parų arešto bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 26 d. nuosprendžiu skirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, prieš tai laisvės apribojimo bausmę pagal Baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunktį santykiu 1:2 pakeitus į arešto bausmę, ir skirti (nustatyti) galutinę subendrintą 90 parų arešto bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi ir 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktą galutinę subendrintą 90 parų arešto bausmę įskaičiuoti laisvės apribojimo bausmės dalį, D. P. atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 26 d. nuosprendį, ir D. P. laikino sulaikymo šioje baudžiamojoje byloje laiką (1 parą) bei laikyti, kad jis atliko arešto bausmę.

D. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis; vėliau panaikinti.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos, veikiančios Valstybinės ligonių kasos prie LR SAM interesais, 2023 m. lapkričio 13 d. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš D. P. priteisti Valstybinei ligonių kasai prie LR SAM, kuri administruoja Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą (banko sąskaitos Nr. LT21 7300 0100 0248 4333), 117,27 € turtinės žalos už nukentėjusiajai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas atlyginimo.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. G. 2024 m. sausio 4 d. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš D. P. 500 € neturtinės žalos bei 620 € atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Nepriteisti D. P. jo turėtų gynimo šioje byloje pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus (dokumentus), turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – optinę duomenų laikmeną su policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytų vaizdo ir garso skaitmeninių įrašų kopijomis, prisegta prie 2 tomo galinio viršelio, – palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.