Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-226-626/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-09-29
Bylos Nr.: 1A-226-626/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-55941-2018-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Regina Pocienė, Vitalija Norkūnaitė, Jolanta Čepukėnienė
Nuteistasis: V. B.
Nukentėjusysis: G. B.
Advokatai: Valdemaras Bužinskas, Paulius Jablonskas

Kategorijos

1.1.4.2Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą (BK 22 str.)
1.2.4.4.2.1Nesunkus mažamečio sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 1 p.)
1.2.4.4.2.2Nesunkus bejėgiškos būklės žmogaus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 2 p.)
1.2.4.4.2.3Nesunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 3 p.)
1.2.7.1.2.3Mažamečio išžaginimas (BK 149 str. 4 d.)
1.2.7.2.2.3Mažamečio seksualinis prievartavimas (BK 150 str. 4 d.)
2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
2.1.15.1.2Neturtinė žala
2.2.4.3Kaltinamojo akto turinys (BPK 219 str.)
2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-226-626/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55941-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.2.4.4.2.1; 1.2.4.4.2.2; 1.2.4.4.2.3; 1.2.7.1.2.3; 1.2.7.2.2.3; 2.1.7.4.1; 2.1.15.1.2; 2.2.4.3; 2.4.6.4.4

(N)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Reginos Pocienės,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,nuteistajam V. B., jo gynėjui advokatui Pauliui Jablonskui,nukentėjusiosios G. B. atstovei pagal įstatymą A. R. (G.),nukentėjusiosios G. B. įgaliotam atstovui advokatui Valdemarui Bužinskui,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 150 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 4 metams;

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus – laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 4 dalį, BK 150 straipsnio 4 dalį subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo 6 metams 6 mėnesiams bausmė, kuri apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus, ir V. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams.

V. B. pagal BK 153 straipsnio 1 dalį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuspręsta priteisti iš V. B. nukentėjusiosios G. B. įstatyminės atstovės A. G. naudai 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 1400 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai teisminio bylos nagrinėjimo metu atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 149 straipsnio 4 dalį už tai, kad išžagino mažametį asmenį: V. B., laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2018 m. lapkričio 23 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, savo šeimos gyvenamojoje vietoje, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savo ir vaiko miegamojo kambariuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas vieningą tyčią ir siekdamas tenkinti lytinę aistrą su savo mažamete dukra G. B., gim. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės, dėl kurios ji negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės, taip pat dėl priklausomo santykio nuo kaltinamojo – savo tėvo, dėl ko nukentėjusioji negalėjo adekvačiai tokiems veiksmams priešintis, bei panaudodamas mažametės atžvilgiu fizinį ir psichologinį smurtą, t. y. suduodamas nukentėjusiajai ranka ir šaukštu per galvą, paėmęs už rankos stipriai ją spaudė, taip sukeldamas G. B. fizinį skausmą, taip pat liepdavo nusirengti ir eiti į balkoną sėdėti, kad visi matytų, liepdavo šiai niekam nepasakoti, nes jis išeis į gatvę ant jo užvažiuos mašinos, grasino trenkti, jei ši nenusirengs, ir taip įbaugindamas nukentėjusiąją, liepė mažametei nusirengti, nenustatytą kartų skaičių kišo savo lytinį organą G. B. į makštį, t. y. ne kartą lytiškai santykiavo natūraliu būdu su G. B. ir taip ją išžagino.

2. V. B. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 4 dalį už tai, kad pasikėsino seksualiai išprievartauti mažametį asmenį oralinio fizinio sąlyčio būdu: jis, laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2018 m. lapkričio 23 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, savo šeimos gyvenamojoje vietoje, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savo ir vaiko miegamojo kambariuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas vieningą tyčią ir siekdamas tenkinti lytinę aistrą su savo mažamete dukra G. B., gim. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės, dėl kurios ji negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės, taip pat dėl priklausomo santykio nuo kaltinamojo – savo tėvo, dėl ko nukentėjusioji negalėjo adekvačiai tokiems veiksmams priešintis, bei panaudodamas mažametės atžvilgiu fizinį ir psichologinį smurtą, t. y. suduodamas nukentėjusiajai ranka ir šaukštu per galvą, paėmęs už rankos stipriai ją spaudė, taip sukeldamas G. B. fizinį skausmą, taip pat liepdavo nusirengti ir eiti į balkoną sėdėti, kad visi matytų, liepdavo šiai niekam nepasakoti, nes jis išeis į gatvę ant jo užvažiuos mašinos, grasino trenkti, jei ši nenusirengs ir taip įbaugindamas nukentėjusiąją, liepė mažametei nusirengti, nenustatytą kartų skaičių sakė nukentėjusiajai jo varpą laižyti, imti į burną ir čiulpti, tačiau savo veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi G. B. kategoriškai atsisakydavo taip daryti ir tokiu būdu pasikėsino seksualiai prievartauti mažametę oralinio fizinio sąlyčio būdu.

3. V. B. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį už tai, kad seksualiai prievartavo mažametį asmenį kitokio fizinio sąlyčio būdais: jis, laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2018 m. lapkričio 23 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, savo šeimos gyvenamojoje vietoje, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savo ir vaiko miegamojo kambariuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas vieningą tyčią ir siekdamas tenkinti lytinę aistrą su savo mažamete dukra G. B., gim. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės, dėl kurios ji negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės, taip pat dėl priklausomo santykio nuo kaltinamojo – savo tėvo, dėl ko nukentėjusioji negalėjo adekvačiai tokiems veiksmams priešintis, bei panaudodamas mažametės atžvilgiu fizinį ir psichologinį smurtą, t. y. suduodamas nukentėjusiajai ranka ir šaukštu per galvą, paėmęs už rankos stipriai ją spaudė, taip sukeldamas G. B. fizinį skausmą, taip pat liepdavo nusirengti ir eiti į balkoną sėdėti, kad visi matytų, liepdavo šiai niekam nepasakoti, nes jis išeis į gatvę ant jo užvažiuos mašinos, grasino trenkti, jei ši nenusirengs ir taip įbaugindamas nukentėjusiąją, liepė mažametei nusirengti, nenustatytą kartų skaičių lietė savo rankomis G. B. lytinius organus, savo pirštus kišo jai į makštį, lietė liežuviu lytinius organus ir kišo liežuvį į makštį, sakė nukentėjusiajai liesti ranka jo varpą, pats kišo varpą jai prie burnos, sakydamas laižyti ir taip seksualiai prievartavo mažametę kitokio fizinio sąlyčio būdais.

4. V. B. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus už tai, kad nesunkiai sutrikdė dėl savo nepilnametystės bejėgiškos būklės šeimos nario sveikatą: jis, laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2018 m. lapkričio 23 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, savo šeimos gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), savo ir vaiko miegamojo kambariuose, kuomet pasinaudodamas mažametės savo dukters G. B., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės ir panaudodamas jos atžvilgiu fizinį ir psichologinį smurtą, sistemingai, ne kartą ją žagino, kėsinosi seksualiai prievartauti oralinio fizinio sąlyčio būdu ir seksualiai prievartavo kitokio fizinio sąlyčio būdu, šiais savo tyčiniais nusikalstamai veiksmais padarė G. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusį dėl V. B. nusikalstamų veiksmų ir pasireiškusį laikino pobūdžio psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini).

5. V. B. buvo kaltinamas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2018 m. lapkričio 23 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, savo šeimos gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), savo ir vaiko miegamojo kambariuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas vieningą tyčią pratinti mažametę G. B., gim. (duomenys neskelbtini), prie pornografijos, lytinio santykiavimo, oralinio ir kitokio savo lytinės aistros tenkinimo, sistemingai, daug kartų, per mobiliojo ryšio telefoną HUAWEI Mate 9 (MHA-L29) jungė internetinius puslapius, kuriuose buvo demonstruojami seksualinio (pornografinio ir erotinio) turinio vaizdai ir įrašai, t. y. vyro ir moters apnuoginti kūnai ir lytiniai organai, vyro ir moters lytiniai aktai bei tyčia rodė juos nukentėjusiajai, o taip pat pats išsirengdavo nuogai ir vaikščiojo po butą mažametės akivaizdoje, masturbavo varpą matant G. B., tokiu būdu jis atliko veiksmus, galinčius sukelti per ankstyvą mažametės domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, iškreiptą suaugusių ir vaikų tarpusavio santykių ir elgesio suvokimą ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi ir taip ją tvirkino.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

5. Apeliaciniame skunde nuteistojo V. B. gynėjas advokatas Paulius Jablonskas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantas nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Gynėjas mano, kad įrodymai šioje byloje buvo vertinami pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimus, taip pat nebuvo pašalintos kilusios abejonės ir prieštaravimai, o V. B. kaltė pagrįsta prielaidomis. Be to, skundžiamame nuosprendyje daromos išvados yra prieštaringos, kaltinime nurodytos aplinkybės yra netikslios, o nuosprendžio aprašomoji dalis yra surašyta nesilaikant BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų įtvirtintų nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų. Tokiu būdu buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos ir nuteistojo teisė į gynybą.

6. Apelianto nuomone, šioje byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad V. B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis išžagino ir seksualiai prievartavo mažametę G. B. bei nesunkiai sutrikdė jos sveikatą. Gynėjas pažymi, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytomis aplinkybėmis ir dėl visų veikų jas nurodė tas pačias, t. y. jog V. B. „panaudodamas mažametės atžvilgiu fizinį ir psichologinį smurtą, t. y. suduodamas nukentėjusiajai ranka ir šaukštu per galvą, paėmęs už rankos stipriai ją spaudė, taip sukeldamas G. B. fizinį skausmą, taip pat liepdavo nusirengti ir eiti į balkoną sėdėti, kad visi matytų, liepdavo šiai niekam nepasakoti, nes jis išeis į gatvę ant jo užvažiuos mašinos, grasino trenkti, jei ši nenusirengs ir taip įbaugino nukentėjusiąją“. Anot apelianto, nukentėjusioji, duodama parodymus ir paaiškinimus, buvo nurodžiusi ir daugiau aplinkybių dėl jos atžvilgiu tariamai pavartoto fizinio smurto, t. y., kad V. B. smurtavo jos atžvilgiu panaudodamas peilį, jai bėgo kraujas, buvo prapjauta galva, tačiau šios aplinkybės nuteistajam nebuvo inkriminuotos ir teismo liko apskritai neįvertintos. Gynėjas pažymi, kad tokių nukentėjusiosios parodytų aplinkybių nepatvirtina tyrimo metu atlikta jos kūno apžiūra. Iš specialisto išvados Nr. G 4262/2018(01) matyti, kad nukentėjusiosios kūne išorinių sužalojimų nekonstatuota. Be to, šioje specialisto išvadoje nekonstatuota ir požymių, nurodančių, jog su nukentėjusiąja būtų lytiškai santykiaujama. Specialistas išvadoje taip pat nurodė ir svarbią aplinkybę, jog atlikti lytinį aktą dėl nukentėjusiosios kūno savybių, nepažeidžiant mergystės plėves (kuri šiuo atveju nepažeista), negalima.

7. Apelianto nuomone, nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad šioje dalyje G. B. nurodė daug V. B. veiksmų, kurie nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, ir leidžia suabejoti nukentėjusiosios nurodytų visų aplinkybių patikimumu. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad apie su ja atliekamus veiksmus G. B. buvo pasakojusi savo motinai A. R. (G.) ir senelei Z. B.. Šios liudytojos apklausų metu parodė, kad G. B. apie seksualinę prievartą joms nieko nėra pasakojusi. Taigi, pirmosios instancijos teismas mažametės nukentėjusiosios parodymus dalyje dėl seksualinių veiksmų pripažino patikimais ir jais rėmėsi, tačiau šioje dalyje jų apskritai nevertino. Apelianto nuomone, šios parodymų dalies vertinimas, be aukščiau nurodytų kitų smurtinių veiksmų atlikimo, taip pat yra svarbus, nes sudaro pagrindą spręsti dėl byloje apklaustų ir įspėtų dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą asmenų parodymų patikimumo.

8. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad visos nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo nustatytos remiantis mažametės nukentėjusiosios parodymais, nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos įvertinimo išvada ir Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte pateiktomis specialistų išvadomis, kurios iš esmės pakartojo tuos pačius G. B. parodymus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad ekspertizės akte patvirtinta, jog padidintas fantazavimas nukentėjusiajai nebūdingas, t. y. ekspertizės atlikimo metu nebuvo nustatyta, jog G. B. yra linkusi fantazuoti. Padidintas įtaigumas ekspertizės metu taip pat nenustatytas. Gynėjas pažymi, jog tiek teikiant vertinimo išvadą, tiek atliekant aukščiau minėtą ekspertizę, nebuvo analizuojamos ir vertinamos mažametės tėvų apklausų metu nurodytos aplinkybės apie G. B. patirtus seksualinio pobūdžio veiksmus, kai jai būnant darželyje, berniukas kišo pirštą į analinę angą. Apelianto vertinimu, tai taip pat yra atitinkama seksualinė patirtis, tačiau šios aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu nebuvo vertinamos. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad minėtos aplinkybės dėl padidinto fantazavimo prieštarauja byloje apklaustų V. B., mažametės motinos, senelių, auklėtojos A. G. parodymams. Pastaroji liudytoja, be kitų aplinkybių, parodė, kad G. B. šiuo metu neskiria tikrovės nuo pasakojamų įvykių ir kartais gyvena fantazijų pasaulyje. Apeliantas pažymi, kad teismo psichiatrijos specialistai šių aplinkybių ir asmenų parodymų nevertino (mažametės motina apklausta po ekspertizės, o seneliai teisme), o pirmosios instancijos teismas nepašalino prieštaravimų tarp liudytojų parodymų ir specialistų išvadų.

9. Gynėjo nuomone, šiuo atveju, vertinant specialistų pateiktas išvadas matyti, kad jiems pateikta tiriamoji medžiaga nebuvo išsami. Be to, apeliantas pažymi, jog dėl aplinkybių, kad mokykloje G. B. papasakojo, jog per atostogas ji buvo išvykusi į egzotinę šalį, kur matė šokančius žmones su palmių lapų sijonais, arba šoko ant beždžionių, taip pat per fizinio lavinimo pamoką susigraudinusi pasakė, kad mirė jos tėtis, apygardos teismas nurodė, jog nelaiko jų kaip mergaitės padidinto polinkio fantazuoti ir šiuos pasakojimus vertino, kaip vaiko norą pasigirti arba pateisinti prieš kitus vaikus savo elgesį (verkimą) bei tikėtis užuojautos. Taigi, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju ėmėsi specialisto vaidmens ir liudytojų nurodytas esmines bei reikšmingas bylai aplinkybes įvertino kaip mažametės norą „pasigirti“. Anot gynėjo, tokiu būdu tampa nebeaišku, ar kitos nurodytos ir teismo pripažintos įrodytomis aplinkybės apie patirtą seksualinę prievartą taip pat nėra noras pasigirti ar tikėtis užuojautos dėl to, kad „tėtis varė mamą iš namų“. Apeliantas taip pat pažymi, kad, vertinant ekspertizės išvadą bei specialistų paaiškinimus, pastarieji, yra pagrįsti sąlyginai trumpalaikiu bendravimu su vaiku ir bylos medžiagos (pačios nukentėjusiosios, kaltinamojo, liudytojų parodymų) vertinimu, kuriam įtaką darė bendras kaltinantis baudžiamosios bylos medžiagos fonas. Gynėjo nuomone, specialistams taip pat turėjo įtakos jau anksčiau susidarytas vaizdas apie bylą, kurią jie turėjo ir ekspertizės metu, bei vaiką kaip seksualinės prievartos auką.

10. Gynėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje, nurodė, jog dėl šio epizodo nebuvo surinkta pakankamai V. B. kaltę pagrindžiančių įrodymų. Apygardos teismas šioje dalyje nurodė, kad mažametės nukentėjusiosios parodymai dėl pornografinio turinio vaizdų atsirado tik 2018 m. gruodžio 11 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu (šios apklausos metu buvo duoti parodymai ir dėl vertimo laižyti varpą, masturbavimosi ir kt.), o kitiems specialistams G. B. šių aplinkybių nenurodė, todėl nesant neginčijamų kaltės įrodymų V. B. išteisino. Apelianto vertinimu, tokiu būdu pirmosios instancijos nesilaikė teismų praktikoje suformuotų nuosprendžio surašymo reikalavimų, nes V. B. kaltę padarius kitas nusikalstamas veikas grindė tais pačiais G. B. parodymais, kuriuos laikė pakankamais ir patikimais kaltei pagrįsti. Gynėjas atkreipia dėmesį, jog apygardos teismas nepatikėjo G. B. parodymų dalimi ne tik dėl pornografinių vaizdų demonstravimo, bet ir dėl kitų itin reikšmingų bei kitose veikose nurodytų aplinkybių, t. y. kad V. B. bute vaikščiojo nuogas ir masturbavosi. Apelianto nuomone, nesant kitų objektyvių duomenų, laikantis nuoseklumo pozicijos, teismui nebuvo teisinio pagrindo remtis G. B. parodymais ir kitoje dalyje dėl seksualinės prievartos veiksmų.

11. Gynėjas nurodo, jog V. B. buvo nuteistas ir už tai, kad pasikėsino seksualiai prievartauti mažametę G. B.. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad V. B. palaužė nukentėjusiosios valią panaudodamas fizinę ir psichinę prievartą bei pasinaudojo jos bejėgiška būkle ir pasikėsino prievartauti mažametę oralinio fizinio sąlyčio būdu. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismas nenustatė tokių aplinkybių kaip varpos demonstravimas ir masturbacija matant mažametei nukentėjusiajai. Tačiau teismas kartu konstatavo, jog aptariamos veikos V. B. nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes mažametė kategoriškai atsisakė daryti jo reikalaujamus veiksmus. Gynėjo nuomone, tokia kaltinimo ir faktinių aplinkybių konstrukcija yra prieštaringa bei alogiška. Pasak apelianto, pagal tokią kaltinimo konstrukciją galima padaryti išvadą, kad V. B. jokių lytinės aistros tenkinimo veiksmų oralinio fizinio sąlyčio būdu neatliko, t. y. net nepradėjo jos tenkinti. Be to, pagal suformuluotą kaltinimą nukentėjusioji kategoriškai atsisakė tai daryti, t. y. šiuo atveju jos valia nebuvo palaužta ir ji nebuvo bejėgiškoje būklėje. Todėl pripažinti V. B. kaltu dėl aptariamo epizodo nebuvo jokio teisinio pagrindo.

12. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog visos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos laikotarpyje nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2018 m. lapkričio 23 d. Anot gynėjo, kaip matyti iš byloje apklaustų V. B., A. R. (G.), Z. B. parodymų, aptariamu laikotarpiu V. B. dirbo, o G. B. daug laiko praleisdavo pas senelius sode, taip pat su šeima buvo išvykusi prie jūros, o paskutiniu metu nukentėjusioji su motina gyveno atskirai nuo tėvo dėl pastarųjų tarpusavio konfliktų. Apelianto nuomone, tai rodo, kad apygardos teismas konkrečių inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybių - dienos ir laiko - nėra nustatęs, o tai savo ruožtu kliudo V. B. gintis nuo teikiamų kaltinimų. Gynėjas nurodo, kad netikslus kaltinimas ir neaiškios skundžiamu nuosprendžiu nustatytos veikos aplinkybės, neatspindinčios inkriminuojamo nusikaltimo sudėties, prielaidomis grįstas apkaltinamasis nuosprendis, šiuo atveju sudaro pagrindą pripažinti V. B. teisės į teisingą teismą pažeidimą.

13. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog mažametė G. B. patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 20 000 Eur suma. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad apygardos teismas šiuo klausimu pasisakė tik tai, kad mažametei buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ir ji patyrė seksualinę prievartą iš tėvo. Apelianto nuomone, toks neturtinės žalos įvertinimas nėra teisingas. Specialistai nustatė, kad G. B. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, nes jai nustatytas (duomenys neskelbtini). Tačiau nėra nustatyta, nei kada (duomenys neskelbtini) atsirado, nei kiek laiko jis tęsėsi, ir ar (duomenys neskelbtini) atsirado dėl tariamai patirtos prievartos, ar dėl byloje nagrinėjamų aplinkybių apskritai. Dėl nurodytų motyvų priteista neturtinė žala yra aiškiai per didelė.

14. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. B. ir jo gynėjas advokatas Paulius Jablonskas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, nukentėjusiosios G. B. atstovė pagal įstatymą A. R. (G.) ir įgaliotas atstovas advokatas Valdemaras Bužinskas prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. B. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl apeliacinio skundo argumentų dėl kaltinamojo akto trūkumų, V. B. pareikštų kaltinimų ir nuosprendžio surašymo trūkumų.

15. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog visos V. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos laikotarpyje nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2018 m. lapkričio 23 d. Apelianto nuomone, tai rodo, kad apygardos teismas konkrečių inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybių - dienos ir laiko - nėra nustatęs, o tai savo ruožtu kliudo V. B. gintis nuo teikiamų kaltinimų. Gynėjas nurodo, kad netikslus kaltinimas ir neaiškios skundžiamu nuosprendžiu nustatytos veikos aplinkybės, neatspindinčios inkriminuojamo nusikaltimo sudėties, prielaidomis grįstas apkaltinamasis nuosprendis, šiuo atveju sudaro pagrindą pripažinti V. B. teisės į teisingą teismą pažeidimą. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

16. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, užtikrinama tinkamai įgyvendinus kaltinamojo akto turiniui (BPK 219 straipsnis) keliamus reikalavimus. Pagal BPK 219 straipsnio 4 punktą, kaltinamajame akte aprašant nusikalstamą veiką turi būti nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Kaltinamasis aktas turi būti pakankamai lakoniškas, bet kartu ir informatyvus. BPK detaliai nereglamentuoja nusikalstamos veikos, kurios padarymu asmuo kaltinamas, aplinkybių aprašymo kaltinamajame akte taisyklių, nes tai yra sprendžiama kiekvienu atveju individualiai, atsižvelgiant į konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, nurodytus baudžiamajame įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207-699/2017). Iš nusikalstamos veikos aprašymo kaltinime turi būti aišku, kokios yra kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-942/2016, 2K-111-677/2016, 2K-260-222/2019). Taigi, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, kitos aplinkybės veikos aprašyme nurodomi tokiu tikslumu, kiek juos įmanoma nustatyti byloje surinktais duomenimis ir kiek yra būtina sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą dėl jam inkriminuotų nusikaltimų.

17. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajame akte aprašant nuteistajam V. B. inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jų padarymo laikas, vieta ir kitos reikšmingos aplinkybės nurodytos tiek, kiek buvo įmanoma nustatyti remiantis byloje surinkta medžiaga ir kiek buvo būtina, spendžiant V. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą. Nusikalstamų veikų aprašymo turinys iš esmės atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nurodyti būtinieji veikų sudėties požymiai ir kitos veikų kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės. Iš kaltinimo struktūros matyti, kad jame buvo pakankamai konkrečiai įvardinta, kokiais veiksmais V. B. padarė konkrečias inkriminuotas veikas. Nors nusikaltimų padarymo laikas tiksliai ( įvardinant konkrečias dienas ir valandas) nebuvo nustatytas, tačiau pakankamai tiksliai nustatytas veikų padarymo laikotarpis, todėl, vertinant inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes (nevienkartinė seksualinė prievarta prieš mažametę), nėra pagrindo spręsti, kad dėl nepakankamo laiko aplinkybės nustatymo buvo pažeista nuteistojo teisė į gynybą ar į teisingą procesą.

18. Įvertinus V. B. suformuluoto kaltinimo turinį, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme eigą, nėra pagrindo spręsti, jog nuteistasis nesuprato jam reiškiamo kaltinimo esmės. Iš 2020 m. sausio 23 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad po kaltinamojo akto paskelbimo pirmosios instancijos teisme V. B. pareiškė suprantantis, kuo yra kaltinamas, ir aiškiai išsakė savo poziciją, jog kaltu neprisipažįsta (t. 3, b. l. 146). Viso proceso metu nuteistojo teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, ir teisė į gynybą taip pat nebuvo varžoma. Nuteistasis kartu su gynėju buvo pasiruošę procesui ir aktyviai gynėsi nuo pareikštų kaltinimų, pateikdami teismui savo gynybos poziciją, kurios laikėsi ir apeliacinės instancijos teismo procese, pasisakydami dėl skundžiamu nuosprendžiu nustatytų faktinių nusikaltimų padarymo aplinkybių. Duomenų, kad nuteistojo teisė į gynybą buvo suvaržyta, nėra. Taigi, aptartos aplinkybės rodo, kad tiek V. B., tiek jo poziciją atstovavusiam gynėjui kaltinimo esmė buvo aiški, jie aktyviai dalyvavo šios bylos baudžiamajame procese ir realizavo teisę į gynybą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kaltinamajame akte suformuluoti kaltinimai iš esmės atitinka BPK 219 straipsnyje nustatytus reikalavimus, netrukdo nuteistajam žinoti, kuo jis yra kaltinamas, nepažeidžia jo teisės į gynybą ir teisingą procesą.

Dėl bylos įrodymų vertinimo ir V. B. veikų kvalifikavimo pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 4 dalį, BK 150 straipsnio 4 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus.

19. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, nuteistojo V. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai V. B. pripažino kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 4 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 4 dalyje, BK 150 straipsnio 4 dalyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo išvados yra motyvuotos, pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų.

20. Skundžiamu nuosprendžiu V. B. nuteistas už tai, kad, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės bei panaudodamas jos atžvilgiu fizinį ir psichologinį smurtą, išžagino bei seksualiai prievartavo mažametę G. B., taip pat pasikėsino ją seksualiai prievartauti ir padarė G. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nuteistojo V. B. gynėjas apeliaciniame skunde prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi šioje byloje nebuvo surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, jog nuteistasis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji V. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai nustatyti tinkamai, naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje atlikta išsami byloje surinktų įrodymų analizė, įvertinta jų visuma, teismo nuosprendis pagrįstas nekeliančiais abejonių duomenimis. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistojo V. B. padarytų nusikalstamų veikų, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistojo bei jo gynėjo versijas. Tai, kad bylos įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip to norėtų nuteistasis ir jo gynėjas, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

21. Nuteistajam V. B. inkriminuotus nusikaltimus patvirtina byloje esančių įrodymų visuma: nukentėjusiosios G. B., liudytojų A. R. (G.), D. R., R. G., I. Š., V. T. (V. T.) parodymai, apžiūros protokolai, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-55/2019, globos namų „Užuovėja“ nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvada bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Nors nusikalstamų veikų aplinkybės daugiausia grindžiamos nukentėjusiosios G. B. parodymais bei netiesioginiais ar išvestiniais įrodymais, bet, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tai nelaikytina prielaidomis, kadangi visi byloje surinkti įrodymai, tiek kiekvienas atskirai, tiek vertinant jų visumą, buvo įvertinti pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus bei sudarė nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, pagrindusią teismo išvadas dėl šioje byloje nagrinėjamų veikų padarymo aplinkybių. Pažymėtina, kad nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė ne visada nustatoma tik tiesioginiais įrodymais. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais ar išvestiniais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019, 2K-226-976/2020 ir kt.). Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikšmės bei atsižvelgus į visą baudžiamosios bylos medžiagą, nėra pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtą nuosprendį.

22. Nagrinėjamu atveju nuteistasis V. B. viso proceso metu savo kaltės nepripažino ir neigė išžaginęs bei seksualiai prievartavęs mažametę G. B. ir pasikėsinęs ją seksualiai prievartauti. Nuteistasis V. B., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad dukros G. pasakojimai šioje byloje yra jos fantazijos. Dar gyvenant kartu pastebėjo, kad dukra labai daug fantazuodavo, po to fantazijos virsdavo melu. Mano, kad dukra apie jį pradėjo pasakoti nebūtus dalykus, nes jis vieną kartą jos mamą varė iš namų. Pasak nuteistąjį, G. yra linkusi prisiimti suaugusiojo pareigas, ji pagalvojo, kad mama išeis iš namų, o ji liks su tėčiu ir turės užimti mamos vietą. Galbūt nuo to laiko ji ir pradėjo domėtis lytiniais santykiais ir pan. Dukros domėjimasis šiais dalykais buvo ir anksčiau. Dar darželyje buvo užfiksuota, kad berniukas dukrai kišo į užpakalį pirštą, mokykloje ji su kažkuo bučiavosi, dažnai sakydavo žodžius „pimpiai“, „pūtės“, kuriuos žinojo iš darželio ir mokyklos. Mano, jog informaciją apie lytinį gyvenimą dukra gavo darželyje ir mokykloje, nes dar anksčiau, grįžusi iš darželio ji pasakodavo, kad vaikams persirenginėjant matė berniukų ir mergaičių lytinius organus. Seksualines smulkmenas dukra galėjo sužinoti iš matytų filmų. Vieną kartą dukra užtiko jį vonioje nuogą. Be to, galėjo būti, kad anksčiau pastaroji yra mačiusi juos su mama nuogus, galėjo matyti jų lytinius santykius miegamajame kambaryje. Nuogas jis namuose nevaikščiodavo, savo lytinių organų ir pornografinių filmų dukrai nerodė. Buvo toks atvejis, kai jis neleido G. kartu su juo žiūrėti filmo, kuriame buvo žiaurių scenų, bet dukra jo neklausė, todėl jis paėmęs už dešinės rankos, kelis kartus ją ištempė iš kambario, sakydamas, kad tokių filmų žiūrėti negalima. Nuo to ant dukros rankos galėjo atsirasti kraujosruva ar paraudimas. Šaukštu per galvą G. jis niekada nebuvęs sudavęs, į balkoną nebuvo išvedęs, neliepė ten sėdėti. Yra per rūbus sudavęs dukrai šlepete per užpakalį dėl to, kad ji nedarydavo pamokų arba be leidimo žiūrėdavo televizorių (t. 4, b. l. 86–90). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. B. parodė iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes (t. 2, b. l. 66–68).

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo V. B. parodymus, neigiant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, įvertino kaip gynybinę versiją, kadangi jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Pastebėtina, kad bylų, kuriose nagrinėjami nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, specifika yra ta, jog paprastai tiesioginių įrodymų, išskyrus paties nukentėjusiojo parodymus, nebūna, ir pagrindinis įrodymų šaltinis yra būtent nukentėjusiojo parodymai, taip pat teismo medicinos specialistų, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų ar kitų specialistų išvados, daiktiniai įrodymai, išvestiniai įrodymai – asmenų parodymai, kurie bendravo su nukentėjusiuoju nepilnamečiu apie patirtą seksualinę prievartą bei kiti įrodymai.

24. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti nukentėjusiosios G. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusioji G. B., 2018 m. gruodžio 11 d. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jai labiausiai įsiminė, kai tėtis laižė jos „putį“. Tokių kartų buvo 10. Prieš laižant „putį“ tėtis sakė, kad ji nusimautų apatines kelnaites arba trenks jai. Tėtis žadėjo, kad laižant jai neskaudės, tačiau jai skaudėjo „putį“, ji jautė nemalonumą. Tėtis taip pat lietė jos „putį“ ranka, praplėtė ir kišo su vienu pirštu. Tuo metu ji taipogi jautė nemalonumą, jai labai skaudėjo. Tada tėtis vertė ją mylėtis, kišo „pimpalą“ į „putį“ ir kažkiek jo įkišo. Ji tai jautė, toje vietoje buvo nemalonu ir jai „žiauriai“ skaudėjo „putį“, ji verkė. Tėtis tai darė kiekvieną dieną. Ji taip pat prisimena, kad tėtis išgerdavo viskio, būdavo labai girtas, vaikščiojo nuogas, rodė savo „pimpalą“, ji matė, kaip jis su savo „pimpalu“ taip ranka darė (parodė). Tėtis taipogi per savo telefoną rodė jai negražius dalykus, t. y. kaip mylėjosi vyras ir moteris. Tokių kartų buvo 30. Tėtis jai liepė laižyti jo pimpalą, tačiau ji to nedarė. Tėtis ją labai daug kartų mušė, davė per galvą su ranka, su šaukštu, su peiliu. Kai tėtis ją mušdavo, liepdavo nusirengti ir eiti į balkoną bei ten sėdėti, kad visi matytų. Po mušimų liko nubrozdinimų. Kai taip nutiko, tėtis jai sakė niekam apie tai nepasakoti, nes jis išeis į gatvę ir užvažiuos mašinos. Apie tai, kad tėtis bandė su ja mylėtis, ji papasakojo mamai ir močiutei S.. Be to, darželyje ji parašė raštelį, kad tėtis rodė jai pimpalą, kad 10 kartų buvo policija, kad jis mamą varė iš namų. Tą raštelį ji sugalvojo parašyti, kad kiti apie tai žinotų (t. 1, b. l. 110–111).

25. Nuteistojo V. B. gynėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad nukentėjusiosios G. B. parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs, todėl turėjo būti vertinami kaip nepatikimi. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog nukentėjusioji, duodama parodymus ir paaiškinimus, buvo nurodžiusi ir daugiau aplinkybių dėl jos atžvilgiu tariamai pavartoto fizinio smurto, t. y., kad V. B. smurtavo jos atžvilgiu panaudodamas peilį, jai bėgo kraujas, buvo prapjauta galva, tačiau šios aplinkybės nuteistajam nebuvo inkriminuotos ir teismo liko apskritai neįvertintos. Be to, anot apelianto, G. B. nurodė daug V. B. veiksmų, kurie nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, ir leidžia suabejoti nukentėjusiosios nurodytų visų aplinkybių patikimumu. Gynėjas pažymi, kad apie su ja atliekamus veiksmus G. B. buvo pasakojusi savo motinai A. R. (G.) ir senelei Z. B.. Tačiau šios liudytojos apklausų metu parodė, kad G. B. apie seksualinę prievartą joms nieko nėra pasakojusi. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas mažametės nukentėjusiosios parodymus dalyje dėl seksualinių veiksmų pripažino patikimais ir jais rėmėsi, tačiau šioje dalyje jų apskritai nevertino.

25.1. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Teismų praktikoje pasisakyta, kad išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-440/2010, 2K-309/2011, 2K-246-689/2019 ir kt.). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nurodytas esmines patirtos seksualinės prievartos aplinkybes nukentėjusioji G. B. papasakojo ir globos namuose „Užuovėja“ psichologinio įvertinimo dėl galimai patirto seksualinio smurto metu bei teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės atlikimo metu. Iš nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvados matyti, kad globos namuose „Užuovėja“ 2018 m. lapkričio 23 d. – 2018 m. lapkričio 28 d. buvo atliktas mažametės G. B. psichologinis įvertinimas dėl galimai patirto seksualinio smurto bei teikta psichologinė pagalba. Išvadoje nurodyta, kad turimos žinios lytiškumo tema viršija mergaitės amžiaus ir psichoseksualinės raidos stadijai būdingas žinias. G. įvardina, kad yra mačiusi tėvo lytinį organą. Tikslinantis nurodo, kad tėtis rodė ir sakė „pačiulpk“, tačiau išsako atsisakiusi taip daryti. Nepaisant sunkumo įvardinti tokio tėčio elgesio skaičių (kartais nurodo, kad buvo 10, kartais, kad 20 kartų) bei atsižvelgiant į mergaitės konkretaus mąstymo stadiją ir negebėjimą operuoti abstrakčiomis laiko sąvokomis, keltina prielaida, kad tai galėjo nutikti daugiau nei vieną kartą. Kalbantis apie gerus ir blogus prisilietimus G. kontūriniame žmogaus piešinyje pažymi lytinių organų sritį ir išsako, kad „tėtis su ranka lietė „putytę“ ir dar su liežuviu laižė“. Papildo, kad ta vieta jautėsi „nemaloniai“. Turimos amžių viršijančios žinios lytiškumo tema, pakartotinis įvardinimas apie negatyvius tėvo prisilietimus lytinių organų srityje, ambivalentiški jausmai tėvo atžvilgiu bei stebimos stiprios įtampos ir emocinio atsiribojimo, būdingo (duomenys neskelbtini), reakcijos leidžia kelti prielaidą apie galimai patirtą seksualinę prievartą (t. 1, b. l. 88–90).

25.2. Psichologė I. Š., kuri atliko nukentėjusiosios G. B. psichologinį įvertinimą dėl galimai patirto seksualinio smurto, apklausta liudytoja pirmosios instancijos teisme, patvirtino minėtoje išvadoje nurodytas aplinkybes ir parodė, kad mergaitė įvardijo, jog matė tėčio lytinį organą, galėjo detaliai papasakoti, koks būna lyties organas pas vyrus, nurodė, kad tėtis rodė savo lyties organą, sakė pačiulpti, tačiau ji atsisakė tai daryti. Tikslaus skaičiaus, kiek kartų tai kartojosi, mergaitė negalėjo pasakyti, vienu atveju nurodė 10 kartų, kitu atveju nurodė 20 kartų. Tuo metu mergaitė buvo (duomenys neskelbtini) amžiaus, todėl pas vaiką dar nėra susiformavę laiko ir kiekio tikslios sąvokos. Tokiu būdu, ji darė prielaidą, kad tai galėjo įvykti daugiau nei vieną kartą. Spalvinant kontūrinį žmogeliuko piešinį, mergaitė išsakė apie lyties organų sritis, kaip jos vadinasi. Lyties organų sritį mergaitė įvardijo, sakydama „tėtis su ranka lietė „putytę“ ir dar su liežuviu laižė“. Kalbėdama šia lytiškumo tema, mergaitė sunkiai atsivėrė, patyrė įtampą. Tai leido kelti prielaidas, kad mergaitei ši tema yra įtempta. Ji neturi kompetencijos vertinti dėl fantazijos, bet nuoseklūs pasakymai, emocijos, įtampos reakcijos ir nuoseklus užduotėlių atlikimas, atskleidžiantis mergaitės tam tikras žinias lytiškumo tema, kurios yra pakankamai išsamios, pasakymai, kad ji žino, turi patirčių, leido daryti prielaidą, jog vaikas galėjo turėti tokių patyrimų. Turint tokias žinias, tokiame mergaitės amžiuje, leidžia tikėti, kad ji pasakojo apie tai, ką yra mačiusi. Klausiant mergaitę, kur ji matė, pastaroji įvardijo, kad pas tėtį. Mergaitė tikrai nuosekliai apie tą patį kalbėjo, nuosekliai apie tuos pačius prisilietimus (t. 3, b. l. 186–189).

25.3. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-55/2019 tiriamojoje dalyje nurodyta, kad atliekant psichiatrinį ir psichologinį tyrimą individualaus pokalbio metu G. B. pasakė, kad tėtis ne vieną kartą gėrė alkoholį, būdavo girtas, skriausdavo ją, mušdavo, trenkdavo per galvą. Tėtis kišo jai „pimpalą“ į „putę“, jai labai skaudėjo, ji daug verkė. Tėtis taip pat laižė jos „putę“, daug kartų rodė savo „pimpalą“, privertė jį liesti (parodė masturbacinius judesius ant žaislinės pandos ir vandens buteliuko), iš jo vėliau išbėgo baltos spalvos pienas (arba kefyras), liepė per telefoną žiūrėti, kaip vyras ir moteris mylisi, liepė nusimauti „triusikus“. Tėtis dar sakė laižyti jo „pimpalą“, bet ji jo nepaklausė. Tėtis ėjo į balkoną nuogas, jis buvo girtas ir negalėjo savęs suvaldyti. Dėl tėčio veiksmų ji jautėsi blogai, buvo nusivylusi, labai verkė. Apie tėčio veiksmus ji papasakojo mamai, močiutei S., o vėliau parašė raštelį mokytojai. Apibendrinus psichikos būsenos ištyrimą, ekspertizės akte nurodyta, kad psichikos būsenoje vyrauja bendras pakankamas tiriamosios nuotaikos fonas, atminties, dėmesio, mąstymo sutrikimų nekonstatuojama. Kalbant apie byloje nagrinėjamus įvykius, nuotaikos fonas ir emocijos ženkliai pasikeičia, tiriamoji tampa nerimastinga, liūdna, sutrikusi, stengiasi pakeisti pokalbio temą, gėdijasi, taigi, stebimos (duomenys neskelbtini). Ekspertizės akte taip pat konstatuota, kad G. B. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų (kaip padidinto įtaigumo ar padidinto fantazavimo), kurie trukdytų jai duoti adekvačius parodymus. Byloje nagrinėjamų įvykių metu, atsižvelgiant į jos amžių ir pažintinių gebėjimų lygį, G. B. galėjo adekvačiai suvokti pagrindines faktines aplinkybes ir 2018 m. gruodžio 11 d. apklausos metu jas nurodyti. Dėl žinių ir žodžių seksualine tema stokos, G. B. sudėtinga tiksliai įvardinti įtariamojo seksualinius veiksmus jos atžvilgiu, tačiau ji randa nespecifinius žodžius savo patirčiai nusakyti arba pademonstruoja judesiais. Dėl panašių įvykių gausos ir mažo amžiaus G. B. negali nurodyti tikslaus įvykių skaičiaus, laiko, eiliškumo. G. B. emocijos tiek apklausos metu, tiek ekspertizės metu atitinka jos parodymų turinį ir asmenybės ypatumus. Negauta objektyvių duomenų apie kitų asmenų poveikį G. B. parodymams. Nenustatyta priežasčių, dėl kurių nebūtų galima tikėti G. B. 2018 m. gruodžio 11 d. parodymais (t. 1, b. l. 153–160).

25.4. Iš liudytojo V. T. parodymų matyti, kad iš esmės panašias seksualinės prievartos aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir jam. Liudytojas V. T., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriuje vyriausiuoju specialistu. 2018 m. lapkričio 23 d. gavo pranešimą, kad mokykloje yra vaikas, galimai patyręs seksualinę prievartą. Nuvažiavus į mokyklą, socialinė darbuotoja papasakojo, kad mergaitė savo klasės auklėtojai padavė raštelį, kuriame buvo parašyta, jog tėtis rodė „pimpalą“, buvo kviesta policija, o mamą varė iš namų. Atskirame kambaryje jis bendravo su raštelį perdavusia mergaite. Jie matė tą raštelį, klausė apie aplinkybes mergaitės ir vaikas papasakojo net daugiau, negu buvo parašyta raštelyje. Kiek pamena, vaikas sakė, kad tėtis negražiai elgėsi, rodė „pimpalą“, ir daug kartų tai darė, vertė ją daryti kitus dalykus, ji prašė tėčio to nedaryti, bet jis vis tiek darė. Iš pokalbio su mergaite jam nepasirodė, kad ji fantazuoja. Vaikas aiškiai sakė, kas su ja daroma, ką daro tėtis. Ji vartojo tokius žodžius, kad atrodė, jog iš tikrųjų taip vyksta. Klausimai mergaitei buvo užduodami labai tikslingai. Jeigu ji kalbėjo, kad tėtis rodė „pimpalą“ ar kišo „pimpalą“, tai buvo prašoma papasakoti daugiau, parodyti, kaip tai buvo, parodyti į kurią vietą. Tą mergaitė ir darė. Ji sakė, kad pasakyti negali, bet rodė ranka labai konkrečias vietas (t. 4, b. l. 9–10). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. T. parodė iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes, papildomai parodė, kad paklausus mergaitės, ką darė jos tėvas, ji atsakė, jog rodė savo „pimpalą“. Paklausus mergaitės, kiek kartų jis taip elgėsi, atsakė, kad daug, tačiau, kiek tiksliai, neprisimenanti. Po to mergaitė pradėjo pasakoti, kad, kai tėvas geria viskį, muša ją per galvą, jai skauda, ji prašo jo negerti, nemušti jos. Paklausus mergaitės, ką dar tėvas darė rodydamas „pimpalą“, ji atsakė, kad kišo jai į (tuo metu mergaitė parodė rankomis į lytinius organus), jai tai nepatinka, ji prašo tėvo to nebedaryti, aiškina jam, kad negalima mylėtis (t. 2, b. l. 2). Liudytojo V. T. parodymus patvirtina 2019 m. sausio 28 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Iš šio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus DVD laikmeną, buvo išklausytas jame esantis garso įrašas, darytas pokalbio su G. B. metu. Iš garso įrašo stenogramos matyti, kad pokalbio metu nukentėjusioji G. B. patvirtino savo raštelyje nurodytas aplinkybes, paaiškino, jog tėtis rodė jai „pimpalą“, „bandė ją mylėti“, vos neįkišo „pimpalo“ į jos „šitą“. Ji sakė tėčiui baigti, kad negalima mylėtis, kad ji per maža, tačiau tėtis toliau kišo. Kai tėtis kišo „pimpalą“, jai skaudėjo (t. 2, b. l. 6–9).

25.5. Minėto nukentėjusiosios G. B. raštelio surašymo aplinkybes patvirtino liudytoja R. G., kuri apklausta pirmosios instancijos teisme, parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) mokytoja. 2018 m. lapkričio 22 d. mokinė G. B. padavė jai nedidelį, sulankstytą lapelį. Kaip tiksliai buvo parašyta lapelyje, neprisimena, tačiau pamena, kad buvo rašoma apie suaugusio vyro lytinį organą, apie G. tėtį, kažkas apie policiją. Tuo metu mergaitės nieko neklausinėjo, tik apie tai telefonu pranešė mokyklos socialinei darbuotojai D. J. (t. 3, b. l. 161–162). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. G. parodė iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes, papildomai parodė, kad, kai G. padavė jai lapelį, ji prisėdo ir jį paskaitė. Lapelyje buvo parašyta, kad tėtis rodė pimpalą, kad buvo kviesta policija, kad tėtis mamą varo iš namų. Perskaičiusi raštelį, ji pasimetė, G. paklausė, kodėl kvietė policiją. Pastaroji atsakė, kad tėvas prigeria, pykstasi su mama. Ji pati G. apie tą dalyką, kad tėvas rodo pimpalą, nieko neklausinėjo, mergaitė pati daugiau nieko nepasakojo (t. 2, b. l. 20–21). Iš 2019 m. rugsėjo 23 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad minėtame nukentėjusiosios G. B. mokytojai paduotame raštelyje buvo parašytas tekstas: „tėtis rodė. „pimpala“ dešimt kartu buvo. policja. Mama. varė iš namu“ (t. 1, b. l. 193–194).

25.6. Iš bylos medžiagos matyti, kad apie patirtą tėvo seksualinę prievartą nukentėjusioji G. B. papasakojo ir savo mamos seseriai D. R.. Liudytoja D. R., apklausta pirmosios instancijos teisme, parodė, kad būnant balkone, prie jos priėjo G., prisėdo ir tylėjo. Ji suprato, kad mergaitė bando kažką pasakyti, todėl prisėdo šalia jos. Mergaitė paklausė jos, ar ji žino, ką pastarajai padarė tėtis. G. parodė į „apačią“, pasakė, kad tėtis lindo prie jos, paprašė padaryti jam masažą (G. parodė į savo lytinius organus). Ji nenorėjo mergaitės pernelyg klausinėti, nes matė, kad pastaroji išgyvena. G. nėra linkusi fantazuoti, visada sakydavo tiesą (t. 4, b. l. 71–73).

26. Teisėjų kolegijos nuomone, aptarti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiosios G. B. parodymai apie patirtą V. B. seksualinę prievartą, jo atliktus veiksmus bei su tuo susijusius nukentėjusiosios išgyvenimus, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui apklausos metu, globos namų „Užuovėja“ psichologei psichologinio įvertinimo dėl galimai patirto seksualinio smurto metu, ekspertėms teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės atlikimo metu bei vaiko teisių apsaugos specialistui pokalbio mokykloje metu iš esmės nesikeitė ir buvo nuoseklūs. Apeliaciniame skunde akcentuojamus nukentėjusiosios parodymų netikslumus teisėjų kolegija vertina kaip neesminius. Nors nukentėjusiosios motina A. R. (G.) ir senelė Z. B., apklaustos liudytojomis pirmosios instancijos teisme, paneigė G. B. nurodytas aplinkybes, jog pastaroji buvo joms pasakojusi apie su ja atliekamus V. B. seksualinės prievartos veiksmus (t. 4, b. l. 11–12, 20–27), tačiau tai nesudaro pagrindo vertinti nukentėjusiosios parodymus kaip nepatikimus. Atkreiptinas dėmesys, kad tokio pobūdžio bylose nepilnamečio nukentėjusiojo parodymų patikimumas nevertinamas taip griežtai ir kategoriškai kaip teismo yra vertinami pilnamečių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai. Neesminiai netikslumai, nesutapimai nepilnamečio asmens parodymuose paaiškinami parodymų subjekto specifiškumu dėl jo amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko, tačiau tai negali būti pagrindas šiais parodymais netikėti ir vertinti juos kaip nepatikimus įrodymus byloje. Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiosios G. B. parodymai yra pakankamai detalūs ir nuoseklūs, esminėmis aplinkybėmis vienodi, o paminėti nesutapimai yra neesminiai. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių G. B. galėtų būti šališka, suinteresuota nepagrįstai apkaltinti nuteistąjį V. B. tariamų nusikalstamų veikų padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus.

27. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde pažymi, jog tiek teikiant nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadą, tiek atliekant teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, nebuvo analizuojamos ir vertinamos mažametės tėvų apklausų metu nurodytos aplinkybės apie G. B. patirtus seksualinio pobūdžio veiksmus, kai jai būnant darželyje, berniukas kišo pirštą į analinę angą. Be to, gynėjas atkreipia dėmesį, kad tiek nuteistasis V. B., tiek nukentėjusiosios motina, seneliai ir auklėtoja parodė, jog G. B. yra linkusi fantazuoti. Apeliantas nurodo, kad ekspertai šių aplinkybių ir asmenų parodymų nevertino (mažametės motina apklausta po ekspertizės, o seneliai teisme), o pirmosios instancijos teismas nepašalino prieštaravimų tarp liudytojų parodymų ir specialistų išvadų. Gynėjo nuomone, šiuo atveju, vertinant specialistų pateiktas išvadas matyti, kad jiems pateikta tiriamoji medžiaga nebuvo išsami. Apeliantas taip pat pažymi, kad, vertinant ekspertizės išvadą bei specialistų paaiškinimus, pastarieji yra pagrįsti sąlyginai trumpalaikiu bendravimu su vaiku ir bylos medžiagos vertinimu, kuriam įtaką darė bendras kaltinantis baudžiamosios bylos medžiagos fonas.

27.1. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad apelianto akcentuojamą aplinkybę, jog G. B. būnant darželyje, berniukas kišo pirštą į jos analinę angą, parodė pats V. B. 2018 m. gruodžio 7 d. apklausiamas įtariamuoju. Minėtos apklausos metu V. B. taip pat parodė, kad dukra turi labai lakią fantaziją, daug meluoja, mokykloje pasakojo, jog jie visi buvo Afrikoje, nors tokioje kelionėje iš tiesų nebuvo (t. 2, b. l. 66–68). Aplinkybes apie nukentėjusiosios G. B. lakią fantaziją parodė ir liudytojais ikiteisminio tyrimo metu apklausti mergaitės seneliai J. R. B. ir Z. B. (2018 m. gruodžio 11 d. apklausos) (t. 2, b. l. 23–24, 26–28) bei auklėtoja A. G. (2019 m. sausio 29 d. apklausa). Pastaroji liudytoja taipogi parodė, kad laikui einant pastebėjo, jog G. B. pasakojimai neatitinka tikrovės, mergaitė negali atskirti, kas tiesa, kas melas (t. 2, b. l. 16–18).

27.2. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš 2019 m. kovo 19 d. rašto matyti, kad ekspertizės įstaigai buvo pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga (t. 1, b. l. 151). Iš to galima spręsti, kad, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, ekspertizės įstaigai buvo pateikta išsami tiriamoji medžiaga. Taigi, ekspertės turėjo galimybę susipažinti su aptartais proceso dalyvių parodymais, todėl joms buvo žinomos apelianto akcentuojamos aplinkybės, kad G. B. būnant darželyje, berniukas kišo pirštą į jos analinę angą ir kad mergaitė turėjo lakią fantaziją. Kaip minėta, ekspertės – vaikų psichologė ir vaikų psichiatrė ekspertizės akte Nr. 103MS-55/2019 konstatavo, kad G. B. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų (kaip padidinto įtaigumo ar padidinto fantazavimo), kurie trukdytų jai duoti adekvačius parodymus. Taip pat negauta objektyvių duomenų apie kitų asmenų poveikį G. B. parodymams. Ekspertės nenustatė priežasčių, dėl kurių nebūtų galima tikėti G. B. 2018 m. gruodžio 11 d. parodymais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šioje byloje teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę atlikusių eksperčių kompetencija, taikytomis metodikomis ir pateiktomis išvadomis.

28. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje, nurodė, jog nukentėjusiosios parodymai dėl pornografinio turinio vaizdų atsirado tik 2018 m. gruodžio 11 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, o kitiems specialistams G. B. šių aplinkybių nenurodė, todėl, nesant neginčijamų kaltės įrodymų, V. B. dėl šios nusikalstamos veikos išteisino. Apelianto vertinimu, tokiu būdu pirmosios instancijos nesilaikė nuosprendžio surašymo reikalavimų, nes V. B. kaltę padarius kitas nusikalstamas veikas grindė tais pačiais G. B. parodymais, kuriuos laikė pakankamais ir patikimais kaltei pagrįsti. Gynėjas atkreipia dėmesį, jog apygardos teismas nepatikėjo G. B. parodymų dalimi ne tik dėl pornografinių vaizdų demonstravimo, bet ir dėl kitų itin reikšmingų bei kitose veikose nurodytų aplinkybių, t. y. kad V. B. bute vaikščiojo nuogas ir masturbavosi. Apelianto nuomone, nesant kitų objektyvių duomenų, laikantis nuoseklumo pozicijos, teismui nebuvo teisinio pagrindo remtis G. B. parodymais ir kitoje dalyje dėl seksualinės prievartos veiksmų.

28.1. Šie apeliacinio skundo argumentai taipogi atmetami kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad nukentėjusioji G. B. aplinkybes, jog tėtis jai rodydavo seksualinio (pornografinio ir erotinio) turinio vaizdus nurodė tik duodama parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, tuo tarpu, nei vienam kitam specialistui aiškindama apie įvykį, šių aplinkybių nenurodė. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji šias aplinkybes nurodė ir ekspertėms ekspertizės atlikimo metu. Ekspertizės akto Nr. 103MS-55/2019 tiriamojoje dalyje nurodyta, kad atliekant psichiatrinį ir psichologinį tyrimą individualaus pokalbio metu G. B. pasakė, kad tėtis liepė jai žiūrėti, grasindamas trenkti per užpakalį, ir per telefoną rodė, kaip vyras ir moteris mylisi („kišo „pimpalą“ į „putį“, laižė „pimpalą“, laižė „putį“). Kai tėtis liepė tuos vaizdus žiūrėti, ji jautėsi blogai, išsigandusi, liūdna, galvojo, kad ir jai tėtis taip padarys (t. 1, b. l. 157).

28.2. Be to, iš ekspertizės akto matyti, jog nukentėjusioji ekspertėms pakartojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodytas aplinkybes, kad nuteistasis daug kartų namuose vaikščiojo nuogas, rodė jai savo lytinį organą. Ekspertizės atlikimo metu nukentėjusioji netgi detaliau nurodė tam tikras įvykių aplinkybes, t. y. G. B. atkartodama tėvo veiksmus ekspertėms parodė masturbacinius judesius ant žaislinės pandos ir vandens buteliuko, paaiškino, kad iš tėvo lytinio organo vėliau išbėgo sperma (įvardijo „baltos spalvos pienu arba kefyru“). Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nukentėjusiosios parodymai ir šioje dalyje buvo iš esmės nuoseklūs. Tačiau šiuo atveju, nesant prokuroro ar nukentėjusiosios atstovo apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl V. B. išteisinimo pagal BK 153 straipsnio 1 dalį pagrįstumo.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti nukentėjusiosios G. B. parodymais ir pagrįstai juos pripažino įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios G. B. parodymai apie patirtą seksualinę prievartą pagal jos amžių, raidą buvo detalūs, logiški, realistiški, dėl esminių aplinkybių – nuoseklūs. Akivaizdu, kad mažametės mergaitės parodymų turinys, tiek apibūdinant nuteistojo veiksmus jos atžvilgiu, tiek ir įvardinant konkrečias kūno vietas, atitinka būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus bei turimas žinias. Teisėjų kolegija mano, kad aptarti įrodymai patvirtina G. B. duotų parodymų patikimumą ir šios nukentėjusiosios tiesioginiais parodymais leidžia grįsti nuteistojo V. B. kaltę. Byloje ištirti įrodymai leidžia neabejotinai teigti, kad nukentėjusioji G. B. davė parodymus apie savo pačios išgyventas aplinkybes, šios aplinkybės yra patvirtintos ir kitais objektyviais įrodymais (ekspertizės aktu, įvertinimo išvada) bei liudytojų parodymais, kurie neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog V. B., pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės bei panaudodamas jos atžvilgiu fizinį ir psichologinį smurtą, išžagino bei seksualiai prievartavo mažametę G. B., taip pat pasikėsino ją seksualiai prievartauti ir padarė G. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

30. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusiosios parodytų aplinkybių nepatvirtina tyrimo metu atlikta jos kūno apžiūra. Iš specialisto išvados Nr. G 4262/2018(01) matyti, kad nukentėjusiosios kūne išorinių sužalojimų nekonstatuota. Be to, šioje specialisto išvadoje nekonstatuota ir požymių, nurodančių, jog su nukentėjusiąja būtų lytiškai santykiaujama. Apeliantas pažymi, kad specialistas išvadoje taip pat nurodė, jog atlikti lytinį aktą dėl nukentėjusiosios kūno savybių, nepažeidžiant mergystės plėves (kuri šiuo atveju nepažeista), negalima.

30.1. Pagal BK 149 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas išžagino mažametį asmenį, t. y. lytiškai santykiavo su tokiu asmeniu prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Teisėjų kolegija pažymi, kad lytinis santykiavimas BK 149 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų, t. y. vyro ir moters lytinis aktas, įvedant vyro varpą į moters makštį. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išžaginimas laikomas baigtu nuo lytinio santykiavimo su asmeniu pradžios: veika kvalifikuojama kaip baigtas išžaginimas pagal BK 149 straipsnį, kai lytinis aktas tarp kaltininko ir nukentėjusiosios buvo pradėtas, t. y. vyro varpa buvo įkišta į moters lytinius organus. Jeigu kaltininkui lytinio santykiavimo nepavyko pradėti dėl nepakankamo susijaudinimo ar kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti išžaginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2014, 2K-349-696/2015). Taigi, iš esmės išžaginimas gali būti laikomas nebaigtu iki to momento, kol varpa niekaip nėra įsiskverbiama į vaginą – kitaip tariant pasikėsinimo išžaginti stadija perauga į baigtą nusikaltimą nuo to momento, kai asmuo pradeda atlikti minėtus seksualinius veiksmus.

30.2. Šiuo atveju nuteistasis V. B. viso proceso metu apskritai neigė nukentėjusiosios G. B. atžvilgiu atlikęs kokius nors seksualinio pobūdžio veiksmus. Tuo tarpu apelianto akcentuojamoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. lapkričio 23 d. specialisto išvadoje Nr. G 4262/2018(01) nurodyta, jog požymių, nurodančių, kad su nukentėjusiąja buvo lytiškai santykiauta, nekonstatuota. Dėl nukentėjusiosios kūno savybių atlikti lytinį aktą, nepažeidžiant mergystės plėvės, negalima. G. B. lytinių organų srityje pakitimų, sužalojimų, nekonstatuota. Tepinėliuose su makšties turiniu, tepinėliuose su nuoplovomis nuo moters išorinių lytinių lūpų spermos nerasta (t. 1, b. l. 185–186). Tačiau ši specialisto išvada nepaneigia nukentėjusiosios G. B. nuoseklių parodymų apie tai, kad tėtis vertė ją mylėtis, kišo „pimpalą“ į „putį“ ir kažkiek jo įkišo. Ji tai jautė, toje vietoje buvo nemalonu ir jai „žiauriai“ skaudėjo „putį“, ji verkė. Iš nukentėjusiosios apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo įrašo matyti, kad G. B. pirštais parodė, kiek giliai nuteistasis įkišo savo lytinį organą į jos lytinį organą („na tiek įkišo gilumo“) (t. 1, b. l. 158). Nors nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti vyriško lytinio organo įkišimo į mažametės G. B. makštį gylio, tačiau tai neduoda pagrindo daryti išvadą, kad V. B. apskritai nebuvo įkišęs savo varpos į nukentėjusiosios makštį.

30.3. Teisėjų kolegijos nuomone, nors šiuo atveju G. B. mergystės plėvės vientisumas nebuvo pažeistas, tačiau, įvertinus nukentėjusiosios nuosekliai nurodytas aplinkybes, yra pagrindas daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju į mažametės G. B. makštį nuteistasis įkišo tik nedidelę dalį savo lytinio organo, dėl ko nukentėjusiosios kūne neliko medicininių sužalojimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių aplinkybių pakanka konstatuoti jau pradėtą lytinį aktą, o tai, ar pavyko pabaigti lytinį aktą, ar ne, neturi reikšmės kvalifikuojant veiką pagal BK 149 straipsnį kaip baigtą nusikaltimą. Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai aptartus V. B. veiksmus nukentėjusiosios G. B. atžvilgiu pagal neteisėtų veiksmų seksualinį pobūdį ir intensyvumą įvertino kaip baigtą nusikaltimą - išžaginimą ir šią V. B. veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 149 straipsnio 4 dalį.

31. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog V. B. buvo nuteistas ir už tai, kad oralinio fizinio sąlyčio būdu pasikėsino seksualiai prievartauti mažametę G. B., tačiau aptariamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes mažametė kategoriškai atsisakė daryti jo reikalaujamus veiksmus. Apelianto nuomone, pagal tokią kaltinimo konstrukciją galima padaryti išvadą, kad V. B. jokių lytinės aistros tenkinimo veiksmų oralinio fizinio sąlyčio būdu neatliko, t. y. net nepradėjo jos tenkinti. Be to, pagal suformuluotą kaltinimą nukentėjusioji kategoriškai atsisakė tai daryti, t. y. šiuo atveju jos valia nebuvo palaužta ir ji nebuvo bejėgiškoje būklėje. Todėl apeliantas mano, kad pripažinti V. B. kaltu dėl aptariamo nusikaltimo nebuvo jokio teisinio pagrindo.

31.1. Šie apeliacinio skundo argumentai taipogi atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad pagal BK 150 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas seksualiai prievartavo mažametį asmenį, t. y. tenkino lytinę aistrą su tokiu asmeniu prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, panaudojo fizinį smurtą ar grasino tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atėmė galimybę priešintis, ar pasinaudojo bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, jis yra baigtas nuo lytinio santykiavimo ar lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrą, ar pajuto seksualinį pasitenkinimą arba malonumą. Tuo tarpu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Aplinkybės, nepriklausančios nuo kaltininko valios, dėl kurių nebaigta veika – tai įvairaus pobūdžio aplinkybės, neleidžiančios sėkmingai pabaigti pradėtos nusikalstamos veikos, būtent, šios aplinkybės, o ne pats kaltininkas sustabdo nusikalstamą veiką. Taigi, baudžiamoji atsakomybė už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką kyla tada, kai veika, atitinkančia BK 22 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus požymius, pradedama, bet dėl nuo kaltininko nepriklausančių aplinkybių nepabaigiama vykdyti tyčinio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis (paprastai sudėties objektyvioji pusė), numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje.

31.2. Šioje baudžiamojoje byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės: V. B., laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2018 m. lapkričio 23 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, savo šeimos gyvenamojoje vietoje, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savo ir vaiko miegamojo kambariuose, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės bei panaudodamas mažametės atžvilgiu fizinį ir psichologinį smurtą, t. y. suduodamas nukentėjusiajai ranka ir šaukštu per galvą, paėmęs už rankos stipriai ją spaudė, taip sukeldamas G. B. fizinį skausmą, taip pat liepdavo nusirengti ir eiti į balkoną sėdėti, kad visi matytų, liepdavo šiai niekam nepasakoti, nes jis išeis į gatvę ant jo užvažiuos mašinos, grasino trenkti, jei ši nenusirengs ir taip įbaugindamas nukentėjusiąją, liepė mažametei nusirengti, nenustatytą kartų skaičių sakė nukentėjusiajai jo varpą laižyti, imti į burną ir čiulpti, tačiau savo veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi G. B. kategoriškai atsisakydavo taip daryti. Tokie nuteistojo V. B. veiksmai, atlikti mažametės G. B. atžvilgiu, pirmosios instancijos teismo buvo teisingai įvertinti kaip pasikėsinimas seksualiai prievartauti G. B.. Kaip matyti, objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai siekiant palaužti nukentėjusiosios pasipriešinimą jau buvo atliekami, t. y. jau buvo naudojamas fizinis smurtas ir grasinimai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad šiuos veiksmus nuteistasis atliko turėdamas tiesioginę tyčią tenkinti savo lytinę aistrą su nukentėjusiąja. Taigi, byloje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai.

31.3. Apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo, kad šiuo atveju nukentėjusioji nebuvo bejėgiškos būklės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas, pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle, yra tada, kai lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas įvyksta nenaudojant jokių išorinių veiksmų nukentėjusiojo valiai palaužti ar pasipriešinimui įveikti, tačiau negaunamas nukentėjusiojo asmens sutikimas lytiškai santykiauti dėl priežasčių, susijusių su nukentėjusiojo fizine ar psichine būkle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-527/2011, Nr. 2K-223/2013, Nr. 2K-349-696/2015). Teismų praktikoje taip pat konstatuota, jog lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu, t. y. neturinčiu keturiolikos metų asmeniu, paprastai yra vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis, duodamas sutikimą tokiems veiksmams, pagal savo išsivystymą suvokė daromų su juo veiksmų esmę arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva. Jei mažametis nesuvokia padaryto nusikaltimo aplinkybių, laikoma, kad kaltininkas pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-527/2011, Nr. 2K-349-696/2015, Nr. 2K-116-942/2016). Pažymėtina, jog sprendžiant ar lytinės aistros tenkinimo metu mažametis buvo bejėgiškos būklės, svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose yra teismo medicinos, psichiatrijos, psichologijos specialistų išvados.

31.4. Šiuo atveju teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-55/2019 konstatuota, kad byloje nagrinėjamų įvykių metu dėl mažo amžiaus G. B. negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės, dėl to, o taip pat dėl priklausomo santykio nuo įtariamojo - savo tėvo, galimai įtariamojo taikyto fizinio smurto jos atžvilgiu, grasinimų fiziniu smurtu priešinimosi atveju, baimės patirti iš įtariamojo fizinį smurtą, įtariamojo taikyto fizinio jos suvaržymo negalėjo adekvačiai priešintis įtariamojo veiksmams (t. 1, b. l. 153–160). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į minėtame ekspertizės akte pateiktas išvadas, pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje neginčijamai nustatyta, jog nukentėjusioji G. B. dėl savo mažametystės negalėjo visapusiškai suvokti su ja atliekamų veiksmų esmės, negalėjo aktyviai priešintis tiems veiksmams. Tai patvirtina, jog nusikaltimo padarymo metu nukentėjusioji buvo bejėgiškos būklės.

31.5. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra abejonių, kad V. B. nusikalstamais veiksmais pasikėsino seksualiai prievartauti G. B., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Taigi, šiuo atveju nusikaltimas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje, nutrūko pasikėsinimo stadijoje, t. y. V. B. nespėjus įgyvendinti savo ketinimo tenkinti lytinę aistrą su savo mažamete dukra G. B.. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nuteistojo V. B. nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį kaip pasikėsinimą seksualiai prievartauti mažametę G. B..

32. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog šiuo atveju ekspertai nustatė, kad G. B. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, nes jai nustatytas (duomenys neskelbtini). Tačiau, anot apelianto, nėra nustatyta, nei kada (duomenys neskelbtini) atsirado, nei kiek laiko jis tęsėsi, ir ar (duomenys neskelbtini) atsirado dėl tariamai patirtos prievartos, ar dėl byloje nagrinėjamų aplinkybių apskritai.

32.1. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. B. nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktus. Kaip matyti iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-55/2019, jame nukentėjusiajai G. B. konstatuotas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ekspertizės akte taip pat konstatuota, kad nėra objektyvių duomenų, jog G. B. byloje tiriamos nusikalstamos veikos padarymo metu ar praeityje būtų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. Be to, iš ekspertizės akto turinio matyti, kad kalbant apie byloje nagrinėjamus įvykius, nukentėjusiosios nuotaikos fonas ir emocijos ženkliai pasikeičia, tiriamoji tampa nerimastinga, liūdna, sutrikusi, stengiasi pakeisti pokalbio temą, gėdijasi, taigi, stebimos (duomenys neskelbtini).

32.2. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nekyla jokių abejonių, kad būtent dėl nuteistojo V. B. atliktų veiksmų (išžaginimo, seksualinio prievartavimo ir pasikėsinimo seksualiai prievartauti) nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Sveikatos sutrikdymas yra nustatytas kompetentingų ekspertų, todėl abejoti anksčiau aptartų įrodymų patikimumu nėra jokio pagrindo. Be to, bylos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą A. R. (G.) patvirtino, kad nukentėjusioji po byloje tiriamų įvykių bijo tėvo, vengia apie jį kalbėti, greitai suirzta, yra nervinga (t. 4, b. l. 23). Taigi, nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis V. B., būdamas suaugęs žmogus, suprato, kad jo atlikti seksualinės prievartos veiksmai prieš mažametį bejėgiškos būklės asmenį gali būti pavojingi nukentėjusiosios sveikatai, ir, nors jis nenorėjo tokių padarinių, tačiau sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. B. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktus.

33. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje atlikta išsami byloje surinktų įrodymų analizė, įvertinta jų visuma, teismo nuosprendis nėra grįstas keliančiais abejonių ar prieštaringais duomenimis. Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nuosprendį pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje analizavo ne tik įrodymus, kuriais grindė teismo išvadas, bet nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė nuteistojo duotus parodymus. Nuteistojo V. B. gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiant kitokį tų pačių įrodymų vertinimą. Tačiau tai neleidžia spręsti apie neišsamų, neobjektyvų ar šališką nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių ištyrimą, o tuo pačiu ir ištirtų įrodymų įvertinimą. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistojo kaltė neįrodyta ar pagrįsta tik prielaidomis. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys įrodymai papildo vienas kitą ir neabejotinai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nuteistasis V. B. nustatytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamus veiksmus, kurie atitinka išžaginimo, seksualinio prievartavimo, pasikėsinimo seksualiai prievartauti ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo objektyviuosius bei subjektyviuosius požymius. Apygardos teismas, kvalifikuodamas nuteistojo nusikalstamus veiksmus pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 4 dalį, BK 150 straipsnio 4 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus, įstatymą taikė tinkamai.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių skyrimo nuteistajam V. B. yra teisėta ir pagrįsta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamų bausmių rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jam teisingas, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos ar per švelnios.

Dėl civilinio ieškinio.

35. Nuteistojo V. B. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog mažametė G. B. patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 20 000 Eur suma. Apelianto nuomone, toks neturtinės žalos įvertinimas nėra teisingas, nes priteista neturtinė žala yra aiškiai per didelė. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

36. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios G. B. atstovė pagal įstatymą A. R. (G.) pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašė iš V. B. priteisti nukentėjusiajai 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 61–62). Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį patenkino iš dalies ir iš nuteistojo V. B. priteisė nukentėjusiosios G. B. įstatyminės atstovės A. G. naudai 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

37. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, sukrėtimą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

38. Šiuo atveju civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl padaryto nusikaltimo G. B. patyrė fizinį skausmą, seksualinį smurtą, dėl V. B. veiksmų jai buvo konstatuotas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas. Nukentėjusiosios G. B. atstovė pagal įstatymą A. R. (G.), apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad gindama dukros interesus, prašo iš kaltinamojo priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes dėl kaltinamojo veiksmų dukra patyrė moralinę žalą. Po šių įvykių dukra bijo tėvo, vengia apie jį kalbėti, suirzta, nervinga, jai reikalinga psichologo pagalba, nes patirtų įvykių ji nepamiršta iki šiol. Ji nežino, kaip ateityje dukra žiūrės į seksualinį pasaulį, nes dabar pastaroji labai kompleksuoja, bijo parodyti savo kūną, per kūno kultūros pamokas eina kuo toliau nuo kitų vaikų persirengti (t. 4, b. l. 20–26).

38.1. Liudytoja E. P., apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad A. R. 2019 m. sausio 10 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kuriame ji dirba psichologe. Mokyklos socialinė pedagogė paskambino į centrą ir užrašė vaiką (G. B.) konsultacijai. Socialinė pedagogė paminėjo, kad mergaitė yra parašiusi raštelį, jog tėtis rodė savo lytinį organą. Socialinė darbuotoja taip pat įvardijo, kad mergaitė mokykloje patiria didžiules patyčias, pasidarė labai nerami, nerandanti sau vietos, stengiasi būti arčiau mokytojos. Tą patį paaiškino ir mergaitės mama, kuri išreiškė susirūpinimą, kad mergaitė verksminga, baikšti, atsargi. Ir tas tikrai matėsi ir pasitvirtino konsultacijose. Nustatytas labai padidintas mergaitės netikrumas, verksmingumas, didelės baimės. Per antrą ar trečią konsultaciją mergaitė šiek tiek atsipalaidavo. Matėsi labai didelis mergaitės nepasitikėjimas savimi ir labai didelis atsargumas. Ji bandė kažkiek mergaitės klausti, kas atsitiko, kad ji taip sako, į ką mergaitė pasakė: „Manęs jau klausė, aš nenoriu, aš bijau“. Paklausus, ko ji bijo, mergaitė atsakė: „Tėtis kartais mušdavo mane“. Požymiai buvo tik bendro pobūdžio, rodantys įtampą, netikrumą, nepasitikėjimą savimi, nerimą, baimę apie tam tikrus asmenis kalbėti (t. 4, b. l. 6–8).

38.2. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-55/2019 nukentėjusiajai G. B. konstatuotas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių. Patirti stresogeniniai išgyvenimai padarė žalą G. B. psichikos sveikatai ir nesunkiai ją sutrikdė. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad kalbant apie byloje nagrinėjamus įvykius, mergaitės nuotaikos fonas ir emocijos ženkliai pasikeičia, tiriamoji tampa nerimastinga, liūdna, sutrikusi, stengiasi pakeisti pokalbio temą, gėdijasi. Šiuo metu tiriamajai nebūdingi reikšmingi elgesio ar bendravimo sunkumai, tačiau stebimos (duomenys neskelbtini) į byloje nagrinėjamus įvykius (t. 1, b. l. 153–160).

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl nuteistojo V. B. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji G. B. patyrė neturtinės žalos. Byloje nustatyta, kad nuteistasis pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės bei panaudodamas jos atžvilgiu fizinį ir psichologinį smurtą, nenustatytą kartų skaičių išžagino bei seksualiai prievartavo mažametę G. B., taip pat pasikėsino ją seksualiai prievartauti ir padarė G. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusį dėl V. B. veiksmų ir pasireiškusį (duomenys neskelbtini). Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį atsižvelgtina ir į tai, kad šiuo atveju mažametės nukentėjusiosios atžvilgiu nusikalstamus veiksmus atliko biologinis tėvas, turėjęs rūpintis jos fizine ir psichine gerove. Dėl nurodytų sistemingų nusikalstamų V. B. veiksmų G. B. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinį sukrėtimą, ilgalaikius skaudžius dvasinius išgyvenimus. Tai neabejotinai turėjo neigiamą poveikį jos gyvenimui, psichinei, fizinei ir lytinei sveikatai, ydingo supratimo apie tėvų ir vaikų santykius, taip pat lytinius santykius. Visa tai turės įtakos nukentėjusiosios gyvenimui ateityje. Tai patvirtina aptarti liudytojų A. R. (G.), E. P. parodymai ir ekspertizės akte nurodytos aplinkybės.

40. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teismas vertindamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, jo galimybes atlyginti žalą, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Šiuo atveju V. B. yra pakankamai jauno amžiaus darbingas asmuo, dirbo, tačiau jam skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta pakankamai ilga laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajai priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padarytų nusikaltimų pasekmėms.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatydamas iš V. B. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino nukentėjusiosios ir nuteistojo interesų pusiausvyrą bei teismų praktikos tendencijas panašaus pobūdžio bylose. Teisėjų kolegijos manymu, atsižvelgus į nuteistojo V. B. turtinę padėtį, jo galimybes realiai atlyginti padarytą neturtinę žalą, taip pat į tai, kad jam buvo paskirta pakankamai ilga laisvės atėmimo bausmė, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis (20 000 Eur) yra neadekvatus, prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams bei turėtų būti sumažintas. Dėl nurodytos priežasties skundžiamas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendis šioje dalyje keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas), nustatant, jog nukentėjusiosios G. B. patirta ir atlygintina neturtinė žala sudaro 12 000 Eur. Toks neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajai yra proporcingas nuteistojo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir dėl jų kilusioms pasekmėms, atitinka nukentėjusiosios ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, formuojamą teismų praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-539-976/2015, 2K-469-303/2016, 2K-21-788/2018, 2K-240-689/2018, 2K-322-719/2018, 2K-61-689/2019, 2K-288-648/2019, 2K-36-489/2020).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendį pakeisti.

Nukentėjusiosios G. B. įstatyminei atstovei A. G. iš nuteistojo V. B. priteistos atlyginti neturtinės žalos dydį nuo 20 000 Eur sumažinti iki 12 000 Eur.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjos Jolanta ČepukėnienėVitalija NorkūnaitėRegina Pocienė