Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atstovei E. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui D. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovo D. P. priešieškinį ieškovei J. G. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.

12. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (b.l. 8) Ieškovė ir atsakovas gyvena skyriumi. Šeimai buvo paskirtas atvejo vadybininkas, sudarytas pagalbos planas ir (duomenys neskelbtini) atvejo vadybos posėdžio metu buvo priimtas susitarimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos 17-18 b.l.), t.y. nustatyta, kad kas antrą savaitgalį (pradedant nuo (duomenys neskelbtini) penktadieniais, tėtis vaiką pasiima iš darželio ir atveža į darželį pirmadienį iki 8:30 val. Savaitės bėgyje tėtis trečiadienį pasiima vaiką iš darželio ir nuveža į darželį ketvirtadienį iki 8:30 val. Bendravimo metu su mama/tėčiu sudaromos galimybės bendrauti su kitu tėvu elektroninėmis ryšio priemonėmis pagal poreikį prieš sūnaus nakties miegą (apie 22 val.). Kitą pageidaujamą laiką tėvas derina su mama ne vėliau kaip prieš 3 dienas elektroniniu būdu.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

13. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalimis, tuo atveju, kai nepilnamečio vaiko tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu; jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

14. Ieškovė prašo teismo nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ja, nes ji su vaiku gyvena nuo jo gimimo, juo rūpinasi. Atsakovas sutiko, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Skyriaus pateiktoje išvadoje nurodyta, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiausiai atitiktų mažamečio vaiko interesus. Nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas, sprendžia, kad reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove tenkintinas.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

15. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Vaiko interesus atitinka galimybė nevaržomai bendrauti su abiem iš tėvų, nebent būtų nustatyta, kad dėl ypatingų aplinkybių bendravimas su vienu iš tėvų turėtų būti ribojamas nepilnamečio vaiko interesais (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

16. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką. Tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina gyvena/dirba vietoje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas). Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 17 punktas). Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Nr. 32250/08, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016).

17. Teismas atkreipia dėmesį, kad nei viena iš šalių iš esmės neginčija, kad kuris nors iš tėvų netinkamai atliktų tėvo/motinos pareigas vaiko atžvilgiu, byloje taip pat byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad išsiskiria šalių pozicijos dėl bendravimo su vaiku intensyvumo, vaiko rutinos ir ieškovė su atsakovu yra ganėtinai įtemptuose tarpusavio santykiuose spręsdami leidimo su vaiku laiko klausimus. Tai suponuoja būtinybę nustatyti kuo detalesnę ir aiškią bendravimo su vaiku tvarka, kad būtų sumažinta tikimybė šią tvarką šalims interpretuoti savaip ir jos būtų galima laikytis aiškiai apibrėžtuose rėmuose. Šalys taip pat neginčija, kad šiuo metu šalys su nepilnamečiu vaiku bendrauja pagal (duomenys neskelbtini) atvejo vadybos posėdžio priimto susitarimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kuriame numatyta, kad tėvas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį, t.y. penktadienį vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos ir atveža vaiką į darželį pirmadienį iki 8:30 val. Kiekvieną trečiadienį tėvas pasiima vaiką iš darželio ir nuveža į darželį ketvirtadienį iki 8:30 val. Kitą pageidaujamą laiką tėvas derina su mama ne vėliau kaip prieš 3 dienas elektroniniu būdu.

18. Teismo posėdžio metu išklausius šalių paaiškinimus, konstatuotina, kad tarp šalių nebeliko ginčo dėl vasaros atostogų, Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų. Ieškovei sutikus, kad abi šalys per šias šventes lygiaverčiai turėtų bendrauti su vaiku, teismas sprendžia, kad Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų dienomis nustatytina atsakovo prašoma bendravimo su vaiku tvarka, nes ji vertintina kaip abejoms šalims užtikrinanti vienodą laiką su vaiku šių švenčių dienomis, t.y. D. P. neporiniais metais bendrauja su sūnumi A. P. gruodžio 24-25 d. (per Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną), gruodžio 24 d. 10.00 val. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir pristatydamas sūnų į jo gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 20 val.; D. P. poriniais metais bendrauja su sūnumi A. P. gruodžio 25 d. 20.00 val. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir pristatydamas sūnų į jo gyvenamąją tą gruodžio 26 d. iki 20 val.; D. P. poriniais metais bendrauja su sūnumi A. P. pirmąją Šv. Velykų dieną, 10.00 val. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir pristatydamas sūnų į jo gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną iki 12 val.; D. P. neporiniais metais bendrauja su sūnumi A. P. antrąją Šv. Velykų dieną, 12.00 val. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir pristatydamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.

19. Kadangi abi šalys teismo posėdžio metu sutiko, kad vasaros, rudens ir žiemos atostogų laikotarpiu abi šalys lygiaverčiai dalintųsi vaiko priežiūra, teismas sprendžia, kad atsakovas kasmet su sūnumi A. P. praleidžia pusę vasaros ir žiemos atostogų, kurios trunka 14 kalendorinių dienų ir ilgiau (vaikas kas antrą savaitę (7 dienas paeiliui nuo sekmadienio 20 val. iki kito artimiausio sekmadienio 20 val.) praleidžia pas tėtį). Rudens, pavasario ir žiemos atostogos, kurios trunka mažiau nei 14 dienų, praleidžiamos lygiomis dalimis, poriniais metais ieškovei praleidžiant su vaiku pirmąją atostogų pusę, o atsakovui antrąją atostogų pusę. Neporiniais metais atsakovas praleidžia pirmąją atostogų pusę, o ieškovė - antrąją atostogų pusę. Ši tvarka tikslintina teismo nuožiūra, įvertinus, kad atsakovo prašoma tvarka po 7 dienas paeiliui įmanoma taikyti tik ilgesnėms nei 14 dienų trukmės atostogoms. Abiem šalims sutikus, nustatytinas įpareigojimas atostogų grafiką tarpusavyje suderinti iki einamųjų metų gegužės 1 d.

20. Teismas taip pat atsižvelgia į teismo posėdžio metu atsakovo išsakytą prašymą įpareigoti ieškovę vaiko atostogų metu perduoti atsakovui (atsakovo bendravimo su vaiku laikotarpiu) vaiko asmens dokumentus, kad atsakovas galėtų su vaiku keliauti. Atsakovas savo ruožtu įpareigotinas šiuos dokumentus ieškovei gražinti. Teismas taip pat siūlo šalims svarstyti apie situaciją, kuomet abi šalys turi po vieną vaiko asmens dokumentą (pas vieną šalį – vaiko asmens tapatybės kortelė, pas kitą šalį - vaiko asmens pasas). Ieškovė privalo netrukdyti sūnaus kelionėmis vaiko buvimo su atsakovu laikotarpiu ir nedaryti kliūčių įforminant išvykimo dokumentus.

21. Teismas pažymi, kad ieškovė savo prašomoje bendravimo su vaiku tvarkoje nurodė skirtingą vaiko gražinimo laiką (19 arba 20 val.), tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaikas eina miegoti apie 21.30 val., ir jai nėra esminio skirtumo, kurią valandą vaikas būtų gražinamas. Teismas sprendžia, kad tikslinga nustatyti vieną, pastovų vaiko gražinimo laiką, tad nustatytina, kad vaikas kiekvienu atveju turi būti gražinamas ieškovei iki 20 val.

22. Teismas kaip nepagrįstus atmeta ieškovės argumentus, kad vaikas per Naujų metų šventę turi būti gražinamas ieškovei vien todėl, kad tokio pobūdžio šventė (kuomet einama vėlai miegoti ir vartojamas alkoholis) nėra tinkama vaikui. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas netinkamai rūpintųsi vaiku, nėra duomenų apie atsakovo nesaikingą polinkį vartoti alkoholį. Teismas vertina, kad Naujų metų šventė įtrauktina į visų metų švenčių sąrašą, dėl kurių spręstinas bendravimo su vaiku laikas, netaikant specialių išimčių dėl vaiko gražinimo laiko. Nustatytina, kad atsakovas poriniais metais bendrauja su sūnumi A. P. per Naujųjų Metų sutikimo šventę, gruodžio 31 d., 10.00 val., pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir pristatydamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 20 val. Neporiniais metais Naujuosius metus vaikas praleidžia su mama analogiškomis sąlygomis. Nuostata dėl ieškovės laiko su vaiku per Naujuosius metus įtrauktina tam, kad būtų išspręstas abiejų šalių laikas su vaiku per Naujuosius metus tais atvejais, kuomet švenčių kalendorius kertasi su kassavaitiniu nuolatiniu bendravimo su vaiku grafiku.

23. Dėl atsakovo gimtadienio dienos ginčo tarp šalių nėra, tad nustatytina, kad D. P. kasmet su sūnumi A. P. praleidžia savo gimtadienį ((duomenys neskelbtini)). Jei tėvo gimtadienis yra nedarbo dieną D. P. su sūnumi A. P. bendrauja nuo 10.00 val. iki 20.00 val., jei darbo dieną - nuo 16.00 val. iki 20.00 val.

24. Šalys taip pat skirtingai mato bendravimą su vaiku per vaiko gimtadienį. Ieškovė siūlo kasmet paeiliui organizuoti vaiko gimtadienį kiekvienai iš šalių, atsakovas siekia poriniais metais praleisti su sūnumi jo gimimo dieną pasiimdamas sūnų iš ugdymo/mokymo įstaigos, jos nelankant - iš vaiko gyvenamosios vietos, ir sekančią dieną nuvesdamas sūnų į ugdymo/mokymo įstaigą, jos nelankant - pristatydamas sūnų į jo gyvenamąją vietą. Neporiniais metais atsakovas siekia bendrauti su vaiku sekančią dieną po vaiko gimtadienio (duomenys neskelbtini). Jei sūnaus gimtadienis yra nedarbo dieną D. P. su sūnumi A. P. bendrauja nuo 10.00 val. iki 20.00 val., jei darbo dieną - nuo 16.00 val. iki 20.00 val. Teismo vertinimu, atsakovo siūloma tvarka leidžia užtikrinti, kad abu iš tėvų gali skirti vaikui dėmesio jo gimtadienio dieną kiekvienais metais, tad nustatytina atsakovo prašoma bendravimo su vaiku tvarka vaiko gimtadienio dieną. Vis dėl to, įvertinus, kad poriniais metais atsakovas siekia su sūnumi praleisti tiek vaiko gimtadienio dieną, tiek pirmąją Šv Velykų dieną, tiek Naujųjų metų dieną, teismas atsakovo teisę matytis su vaiku tikrąją jo gimtadienio dieną nustato neporiniais metais.

26. Teismas sprendžia, kad esant tarp šalių ganėtinai įtemptai situacijai dėl bendravimo su vaiku nustatymo, tikslinga ieškovei nustatyti, kad per motinos dieną (nepriklausomai nuo to, kurios iš šalių savaitgalis su vaiku) ieškovė su vaiku bendrauja nuo 10 val. ryto ir gražina vaiką pirmadienį į ugdymo įstaigą, o atsakovas analogiškai su vaiku bendrauja per tėvo dieną, pasiimdamas vaiką 10 val. ir grąžindamas vaiką pirmadienio rytą į ugdymo įstaigą arba ieškovei į namus. Visas savaitgalis su kiekvienu iš tėvų išbalansuotų bendravimo su vaiku grafiką, o nagrinėjamu atveju, kuomet šalys bendrauja įtemptai, svarbu išlaikyti nuoseklią bendravimo su vaiku rutiną.

27. Pagrindinis ginčas tarp šalių buvo dėl to, ar atsakovas turi grąžinti vaiką ieškovei jo bendravimo su vaiku savaitgalio sekmadienį ir ar trečiadienį atsakovas turi grąžinti vaiką ieškovei tos pačios dienos vakarą. Atsakovas siekia, kad vaiką grąžinti į ugdymo įstaigą pirmadienį ryte, o pasiimant vaiką trečiadienį – ketvirtadienį ryte. Ieškovė su tuo nesutinka, apeliuodama į vaiko režimą ir atsakovo gebėjimus pasirūpinti vaiko ugdymu. Taip pat ieškovė nesutinka, kad atsakovas su vaiku bendrautų neporinių savaičių pirmadieniais po ugdymo įstaigos laiko iki 20 val.

29. Vertinant atsakovo priešieškiniu prašomą nustatyti bendravimo tvarką dėl atsakovui skirtų savaitgalių, kiekvienos savaitės trečiadienių bei ieškovės argumentus dėl bendravimo ribojimo manytina, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka atitinka nepilnamečio vaiko interesą ir teisę nevaržomai bendrauti tėvu, nes užtikrina maksimalų atsakovo bendravimą su sūnumi. Tuo tarpu ieškovės siūlymas riboti bendravimą nustatant tik dvi nakvynes kas antrą savaitgalį, savaitės eigoje nenustatant galimybės ilgesnį laiką būti vaikui ir tėvui, riboja galimybę stiprinti tėvo ir vaiko ryšį išvengiant motinos įtakos jame. Šioje byloje ieškovė, nesutikdama su atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka turėjo pareigą įrodyti būtinybę riboti bendravimą (CPK 178 straipsnis), tačiau tokių aplinkybių neįrodė. Ieškovės argumentai, kad atsakovas galimai negebės užtikrinti vaiko ugdymo proceso, vertintini kaip įrodymais nepagrįstos prielaidos, o argumentai, kad vaikas ateityje, lankydamas mokymosi įstaigą, turės nešiotis daug vadovėlių ar bus nepasiruošta pamokoms, atmestini kaip siekis turėti ieškovei patogią tvarką, nesistengiant savo pačios pastangomis prisitaikyti prie aplinkybių, kad vaikui norisi bendrauti su abiem skyriumi gyvenančiais tėvais, ir padėti suderinti ir planuoti ateityje vyksiantį vaiko ugdymo procesą mokymosi įstaigoje.

30. Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, pagrindžiančių būtinybę riboti vaiko bendravimą su tėvu. Priešingai, išvadą teikianti institucija nurodė, kad vaiko ryšys geras su abiem tėvais, tą nurodė ir abi šalys, tad nėra jokio būtinumo šiuo atveju taikyti minimalų atsakovo bendravimą su vaiku. Nors ieškovė į bylą teikė 2023-11-10 psichologės L. B. rekomendaciją, kurioje nurodyta, kad vaikas tą vakarą, kai sekančią dieną turi eiti į mokyklą, grįžtų į savo pastovią gyvenamąją vietą iki 20 val. (111 b.l.), tačiau teismas šio įrodymo nevertina, kaip pakankamo pagrindo iš esmės siaurinti jau nuo (duomenys neskelbtini) nusistovėjusią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Nėra duomenų, kad nusistovėjusi tvarka kenktų vaiko interesams, emocinei būklei, išvadą teikiančios institucijos atstovė taipogi patvirtino, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka, užtikrinant jam daugiau nakvynių su vaiku, labiau atitinka vaiko interesus.

31. Konstatuotina, ieškovė neįrodė būtinumo riboti vaiko bendravimą su tėvu. Byloje nesant objektyvių įrodymų (tik ieškovės subjektyvi nuomonė), sudarančių pagrindą riboti vaiko nakvynės pas atsakovą trukmę, siekiant stiprinti vaiko ir tėvo emocinį ryšį, nėra pagrindo mažinti nakvynės trukmę iki dviejų kas antrą savaitę. Taip pat nėra pagrindo riboti atsakovui pasimatymą su vaiku neporinių savaičių pirmadieniais po ugdymo įstaigos iki 20 val., nes šios bendravimo valandos prašomos siekiant išvengti laikotarpio, kuomet atsakovas savaitę laiko nemato vaiko.

32. Ieškovė taip pat prašė nustatyti, kad nuotolinio ryšio priemonėmis tėvas bendrauja su vaiku neribotai skambinant darbo dienomis nuo 17 val. iki 19 val., o ne darbo ir švenčių dienomis nuo 10 val. iki 19 val. Bendravimas neturi prieštarauti vaiko dienos režimui ir sveikatos būklei. Ieškovė tai argumentuoja, tuo, kad vėlyvi skambučiai sutrikdo vaiko vakaro rutiną. Atsakovas nesutiko, kad būtų įvedami bendravimo nuotoliniu būdu su vaiku ribojimai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaikas bendravimo telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis su vienu iš tėvų metu būna kito iš tėvų namų aplinkoje, mano, kad vis dėl to tikslinga nustatyti laiko tarpą dienoje, kuomet kitas iš tėvų gali netrukdomai bendrauti su vaiku ryšio priemonėmis. Įvertinus įtemptus šalių santykius, neprognozuojami vėlyvi ar pernelyg ankstyvi skambučiai gali išties sutrikdyti vaiko dienos rutiną konkrečiuose namuose, tad teismas nustato, kad abu tėvai su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis bendrauja su vaiku neribotai skambinant darbo dienomis nuo 17 val. iki 20 val., o ne darbo ir švenčių dienomis nuo 10 val. iki 20 val. 20 valandos laikas nustatomas atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus apie vaiko miego rutiną ir atsakovo atstovės prašymą nustatyti tapačias valandas, kad būtų išvengta nesusipratimų.

33. Atsižvelgiant į išdėstytą, nustatytina artimesnė atsakovo prašomai bendravimo su sūnumi tvarka su atitinkamomis korekcijomis, padarytomis atsižvelgiant į šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šiuo atveju, remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, 94 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas tiek ieškovo, tiek atsakovės procesinis elgesys bylos nagrinėjimo teisme metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio, tiek priešieškinio padavimą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos.

35. Teismas sprendžia, kad sprendžiant klausimą dėl šalių reikalavimų patenkinimo proporcijos, netrauktinas reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nes ginčo dėl to tarp šalių nebuvo, o šį klausimą teismo sprendimu būtina išspręsti atsižvelgiant į vaiko interesus. Sprendžiant reikalavimų patenkinimo santykį, vertintinas tik rezultatas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nes dėl jos ir kilęs esminis ginčas.

36. Ieškovės atstovė prašė atsižvelgti į ginčo pobūdį, į tai, kad tai šeimos santykių byla ir prašė šalis palikti prie jų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo atstovė prašė atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes jos susidarė iš esmės dėl to, kad ieškovė nenusileido ir tai sąlygojo teisminį ginčą, o tai, kad ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių, lemia tai, kad atsakovas, gavęs patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, galėtų šias lėšas skirti vaiko interesams.

37. Sprendžiant dėl ieškinio ir priešieškinio patenkinimo dalies teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė jau proceso pradžioje ženkliai koregavo pradinius reikalavimus iškart po atsakovo pozicijos pateikimo, atsižvelgė į atsakovo priešieškinio reikalavimus, tad įvertinus patikslintus ieškinio reikalavimus ir teismo posėdžio metu išsakytas korekcijas, laikytina kad ieškovės ieškinys patenkintas 65 proc. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka artimesnė atsakovo prašytai tvarkai, tačiau kartu įvertinus ir atitinkamas korekcijas ieškovės naudai, spręstina, kad priešieškinis patenkintas 80 proc.

38. Ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir į bylą pateikti duomenys, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 462,50 Eur. Nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ieškovė buvo atleista. Mokėtinas žyminis mokestis šioje byloje sudaro 218 Eur (du neturtiniai reikalavimai).

39. Atsakovas pateikė duomenis, kad už priešieškinį sumokėjo 109 Eur ir patyrė 1500 Eur atstovavimo išlaidų, kurias sudaro atstovės advokatės dalyvavimas privalomoje mediacijoje, atsiliepimo į ieškinį rengimas, paklausimų, prašymų rengimas, priešieškinio projektas, atsakovo atstovavimas teismo posėdžiuose, pasiruošimas teismo posėdžiuose ir teisinių konsultacijų teikimas. 1300 Eur atstovei advokatei sumokėta dar 2023-06-06, 200 Eur sumokėta 2024-01-22.

40. Teismas atkreipia dėmesį, kad ginčas teisme inicijuotas 2023-08-18, t.y. vėliau nei atsakovas patyrė 1300 Eur bylinėjimosi išlaidas. Iš atsakovo ir atsakovės atstovės paaiškinimų teismas sprendžia, kad atsakovas naudojosi atstovės advokatės teisinėmis paslaugomis dar iki ieškinio teismui pateikimo dienos sprendžiant šalių tarpusavio santykius, tačiau šios išlaidos negali būti visa apimtimi pripažįstamos šioje byloje patirtomis bylinėjimosi išlaidomis. Teismas taip pat nesutinka su atsakovo atstovės pozicija, kad būtent ieškovės veiksmai sąlygojo teisminį ginčą, nes pati atsakovo atstovė paaiškino, kad su atsakovu buvo tartasi dėl ketinimo inicijuoti ieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Konstatuotina, kad teisminį ginčą sąlygojo abiejų šalių nesutarimas, kokia apimtimi ir tvarka turėtų vykti bendravimas su vaiku ir abi šalys turėjo poreikį aiškiai apibrėžtai tvarkai.

41. Nors atsakovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio maksimalių dydžių, tačiau atsakovui pateikus duomenis apie 1300 Eur išlaidas, sumokėtas atstovei advokatei dar beveik du mėnesiai iki ginčo teisme inicijavimo, nepateikiant darbo sąnaudų konkretiems darbams, šie duomenys negali būti laikytini tinkamu bylinėjimosi išlaidų pagrindimu. Sutiktina, kad dalis šių išlaidų išties gali būti skirta būsimo ginčo inicijavimui (kaip paaiškino atsakovo atstovė), tačiau nesant tikslaus pagrindimo ir esant duomenims, kad išlaidos patirtos du mėnesiai iki ieškovės ieškinio gavimo teisme, kartu atsižvelgdamas ir į šeimos santykių pobūdį, įvertinęs, kad ieškovė vis dėl to dalį savo reikalavimų koregavo atsižvelgdama į atsakovą ir ginčas kilo iš abiejų šalių veiksmų, teismas sprendžia šalis palikti prie jų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Žyminis mokestis, įvertinus ginčo pobūdį ir prioritetą tėvams teikti tinkamą finansinį aprūpinimą vaikams, iš šalių valstybės naudai taip pat nepriteistinas.

42. Kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, šios išlaidos iš šalių nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263-270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 275 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi, 376 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. D. P. bendrauja su sūnumi A. P. kiekvienos neporinės savaitės penktadienį pasiimdamas sūnų iš ugdymo/mokymo įstaigos, o kai sūnus paėmimo dieną nelanko ugdymo/mokymo įstaigos - iš vaiko gyvenamosios vietos, ir pirmadienį nuvesdamas sūnų į ugdymo/mokymo įstaigą, jos nelankant - pristatydamas sūnų į jo gyvenamąją vietą.

2. D. P. bendrauja su sūnumi A. P. kiekvienos savaitės trečiadienį pasiimdamas sūnų iš ugdymo/mokymo įstaigos, jos nelankant - iš vaiko gyvenamosios vietos, ir ketvirtadienį nuvesdamas sūnų į ugdymo/mokymo įstaigą, jos nelankant - pristatydamas sūnų į jo gyvenamąją vietą.

3. D. P. bendrauja su sūnumi A. P. kiekvieną neporinės savaitės pirmadienį pasiimdamas sūnų iš ugdymo/mokymo įstaigos, jos nelankant - iš vaiko gyvenamosios vietos, ir pristatydamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 20 val.

4. D. P. neporiniais metais bendrauja su sūnumi A. P. gruodžio 24-25 d. (per Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną), gruodžio 24 d. 10.00 val. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir pristatydamas sūnų į jo gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 20 val.;

5. D. P. poriniais metais bendrauja su sūnumi A. P. gruodžio 25 d. 20.00 val. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir pristatydamas sūnų į jo gyvenamąją tą gruodžio 26 d. iki 20 val.;

6. D. P. poriniais metais bendrauja su sūnumi A. P. pirmąją Šv. Velykų dieną, 10.00 val. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir pristatydamas sūnų į jo gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną iki 12 val.;

7. D. P. neporiniais metais bendrauja su sūnumi A. P. antrąją Šv. Velykų dieną, 12.00 val. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir pristatydamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.;

8. D. P. poriniais metais bendrauja su sūnumi A. P. per Naujųjų Metų sutikimo šventę, gruodžio 31 d. 10.00 val. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir pristatydamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 20 val.; neporiniais metais Naujuosius metus vaikas praleidžia su J. G. analogiškomis sąlygomis.

9. D. P. neporiniais metais turi teisę praleisti su sūnumi A. P. jo gimimo dieną (duomenys neskelbtini), pasiimdamas sūnų iš ugdymo/mokymo įstaigos, jos nelankant - iš vaiko gyvenamosios vietos, ir sekančią dieną nuvesdamas sūnų į ugdymo/mokymo įstaigą, jos nelankant - pristatydamas sūnų į jo gyvenamąją vietą. Poriniais metais - D. P. turi teisę su sūnumi A. P. bendrauti sekančią dieną po vaiko gimtadienio (duomenys neskelbtini). Jei sūnaus gimtadienis yra nedarbo dieną D. P. su sūnumi A. P. bendrauja nuo 10.00 val. iki 20.00 val., jei darbo dieną - nuo 16.00 val. iki 20.00 val.;

10. D. P. kasmet su sūnumi A. P. praleidžia Tėvo dieną - bendrauja Tėvo dieną pasiimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 10 val. ir pirmadienį nuvesdamas sūnų į ugdymo/mokymo įstaigą, jos nelankant - pristatydamas sūnų į jo gyvenamąją vietą. J. G. kasmet su sūnumi A. P. praleidžia Motinos dieną - bendrauja Motinos dieną pasiimant vaiką iš D. P. 10 val. ir pirmadienį nuvesdama sūnų į ugdymo/mokymo įstaigą.

11. D. P. kasmet su sūnumi A. P. praleidžia savo gimtadienį (duomenys neskelbtini). Jei tėvo gimtadienis yra nedarbo dieną D. P. su sūnumi A. P. bendrauja nuo 10.00 val. iki 20.00 val., jei darbo dieną - nuo 16.00 val. iki 20.00 val.;

12. D. P. kasmet su sūnumi A. P. praleidžia pusę vasaros ir žiemos atostogų, kurios trunka 14 kalendorinių dienų ir ilgiau (vaikas kas antrą savaitę (7 dienas paeiliui nuo sekmadienio 20 val. iki kito artimiausio sekmadienio 20 val.) praleidžia pas tėtį). Rudens, pavasario ir žiemos atostogos, kurios trunka mažiau nei 14 dienų, praleidžiamos lygiomis dalimis, poriniais metais J. G. praleidžiant su vaiku pirmąją atostogų pusę, o D. P. antrąją atostogų pusę. Neporiniais metais D. P. praleidžia pirmąją atostogų pusę, o J. G. - antrąją atostogų pusę. Atostogų grafiką D. P. ir J. G. suderina iki einamųjų metų gegužės 1 d.

13. J. G. vaiko atostogų metu perduoda D. P. (jo bendravimo su vaiku laikotarpiu) vaiko asmens dokumentus. D. P. šiuos dokumentus J. G. gražina pasibaigus atostogų su vaiku laikui. Abu tėvai privalo netrukdyti sūnaus kelionėmis vaiko buvimo su kiekvienu iš tėvų laikotarpiu ir nedaryti kliūčių įforminant išvykimo dokumentus.

14. Jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku D. P. negali bendrauti su sūnumi A. P. jis apie tai prieš 24 valandas (o jei negalėjimo bendrauti priežastys atsirado vėliau - nedelsiant nuo jų paaiškėjimo) informuoja vaiko motiną sms žinute ar kitu būdu raštu.

15. Jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku D. P. bendravimas su sūnumi A. P. neįmanomas dėl objektyvių priežasčių, vaiko motina apie tai prieš 24 valandas (o jei negalėjimo bendrauti priežastys atsirado vėliau - nedelsiant nuo jų paaiškėjimo) informuoja vaiko tėvą sms žinute ar kitu būdu raštu.

16. D. P. turi teisę su sūnumi A. P. bendrauti telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu) skambinant darbo dienomis nuo 17 val. iki 20 val., o ne darbo ir švenčių dienomis nuo 10 val. iki 20 val. J. G. su vaiku, jam esant pas D. P., bendrauja tokiomis pačiomis sąlygomis.

17. D. P. gali bendrauti su sūnumi A. P. ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų sutaria abu tėvai ir neprieštarauja nepilnametis vaikas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.