Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovui posėdyje nedalyvaujant (išvada byloje pateikta),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui V. D. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, ieškovė papildomai paaiškino, jog gyvenant atskirai atsakovas jokio išlaikymo sūnui neteikė, tik vieną kartą davė 20 Eur, nepirko vaikui drabužių, maisto. Iš paskaičiuoto išlaikymo įsiskolinimo sumos atsakovo duota 20 Eur suma neatimta. Atsakovas su vaiku matėsi tik porą kartų ir labai trumpai. Sūnus lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, mėnesio mokestis - 80 Eur, papildomai vaikas laiko sporto būrelį, kurio mėnesio kaina - 20 Eur, vaiko pramogoms, žaidimams reikalinga apie 30 Eur per mėnesį. Ieškovė gyvena dviese su sūnumi, jai nuosavybės teise priklausančiame bute, komunaliniams mokesčiams žiemos laikotarpiu išleidžia apie 100 Eur per mėnesį, vasarą - apie 80 Eur per mėnesį, vaiko maistui išleidžia apie 100 Eur, kartais daugiau. Drabužiams reikalinga apie 100 Eur, perkama darželio grupės apranga, basutės, sporto būreliui - sporto avalynė, specialūs marškinėliai, kelnės, reikalinga lauko apranga: kelnės, striukės, marškinėliai, skėčiai, botai. Vaistų išlaidas sudaro: žuvų taukai (apie 12-13 Eur porai mėnesių), nosies purškiklis (apie 16 Eur trims mėnesiams), ledinukai gerklei, ligos atveju papildomai perkami įvairūs vaistai. Kirpyklai skiriama 8 Eur, knygutėms 50 Eur, perkamas plastilinas, žaislai. Higienos, buities poreikius sudaro vonios žaislai, putos, šampūnas plaukams ir kūnui, kremas, rankšluosčiai, chalatas, papildomai skaičiuotini patalinės, indų poreikiai. Ieškovė šiuo metu dirba, jos pajamos sudaro iki 350 Eur per mėnesį bei 60 Eur išmoka už vaiką. Ieškovės duomenimis, atsakovas šią vasarą birželio ar liepos mėnesį išvyko į užsienio valstybę.

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinį, patikslino, kad mažina reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo 20-čia Eur, kuriuos atsakovas yra skyręs vaiko išlaikymui, ir prašo priteisti 2326,77 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimą, reikalavimo dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nereiškia, papildomai paaiškino, kad po ieškinio pareiškimo daug kas pabrango, be kita ko, maistas, kad prie vaiko išlaikymo šalys turėtų prisidėti lygiomis dalimis.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. sausio 27 d. asmeniškai. Šaukimas į teismo posėdį atsakovui gyvenamosios vietos adresu neįteiktas, nesant galimybės jį įteikti darbo vietos adresu, pranešimas apie įteiktiną teismo šaukimą paliktas jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Nors ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas, jos žiniomis, yra išvykęs gyventi į užsienį, teismo posėdžio dieną patikrinus Gyventojų registro tarnybos duomenis nustatyta, kad atsakovas išvykimo nedeklaravo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovui buvo įteiktas ieškinys, todėl jis žinojo apie iškeltą bylą ir turėjo pareigą domėtis jos eiga (CPK 42 str. 5 d.). Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, byla išnagrinėta iš esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) 2020 m. sausio 22 d. pateikė išvadą Nr. 1SD-636-(8.1.27) „Dėl nepilnamečio M. D.“ (toliau – Išvada). Tarnyba nurodė, jog ieškovė kartu su sūnumi gyvena jos motinai nuosavybės teise priklausančiame 1 kambario bute su patogumais. Apsilankymo metu namuose buvo švaru ir tvarkinga, butas apstatytas baldais, yra reikalingi namų apyvokos daiktai, vaikas turi savo vaikišką lovelę, žaislų, gyvenimo ir buities sąlygos yra tinkamos mažamečiui. M. D., gim. (duomenys neskelbtini), ugdomas (duomenys neskelbtini), lanko sporto būrelį. Tarnybos atstovei susisiekus su atsakovu, pastarasis nurodė, jog pastovios gyvenamosios vietos neturi, patvirtino, kad išlaikymo sūnui neteikia nuo jo gimimo, aplanko kelis kartus per metus, nesutinka su prašoma priteisti išlaikymo suma, nes šiuo metu jo finansinė padėtis yra sudėtinga. Jis registruojasi Užimtumo tarnyboje, tačiau jokių išmokų negauna, neoficialiai uždarbiauja pas draugus. Atsakovas V. D. turi dar du nepilnamečius vaikus: V. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), kurių atžvilgiu apribota jo kaip tėvo valdžia. Tuometinė atsakovo šeima buvo įtraukta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus sąrašą, o nuo 2018 m. liepos 1 d. atsakovui taikoma atvejo vadyba. Ieškovė sūnumi rūpinasi tinkamai, užtikrina, kad berniukas augtų švariuose, tvarkinguose, saugiuose namuose. Tarnyba sutinka, kad nepilnamečio M. D. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atitinka nepilnamečio vaiko interesus, o prašomas nustatyti išlaikymo dydis galėtų būti pakankamas kasdieniams poreikiams tenkinti.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Tarnyba pateikė prašymą civilinę bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant (el. bylos priedas, b. l. 14).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė G. K. ir atsakovas V. D. yra nepilnamečio sūnaus M. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (į bylą pateiktas vaiko gimimo liudijimas).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Ieškovė prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus M. D. gyvenamąją vietą su ja. Ieškovė teigė, jog vaikas nuo gimimo gyvena su ja, atsakovas nuo 2019 m. kovo mėnesio gyvena skyriumi, sūnaus nelanko, išlaikymo neteikia. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, teismo posėdyje nedalyvavo ir neišreiškė savo nuomonės dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertinęs tai, jog berniukas nuo pat jo gimimo gyvena kartu su motina, taip pat atsižvelgdamas į Tarnybos pateiktą išvadą, jog vaikui sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos, nustato nepilnamečio M. D., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina G. K..

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; kt.). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti.

Atsižvelgiant į ieškinyje nurodytas ir teismo posėdžio metu patikslintas aplinkybes, ieškovės paskaičiavimu, vaiko išlaikymo išlaidos kas mėnesį sudaro: maistas – 100 Eur ar daugiau; drabužiai, avalynė – 100 Eur; komunalinės paslaugos – vidutiniškai 90 Eur; higienos reikmenys – 40 Eur; vitaminai, vaistai – 30 Eur; mokestis už darželį – 80 Eur; sporto būrelis „(duomenys neskelbtini)“ – 20 Eur; kirpykla – 8 Eur; knygos, žaislai – 50 Eur; pramogos, žaidimai – 30 Eur.

Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1577-930/2017). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, ieškovės nurodytos išlaidos būtiniesiems vaiko maitinimo, aprangos, kirpyklos poreikiams tenkinti yra realaus ir protingo dydžio.

Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena dviese su sūnumi, komunaliniams mokesčiams žiemos laikotarpiu išleidžia apie 100 Eur per mėnesį, vasarą - apie 80 Eur per mėnesį. Darytina išvada, kad ieškinyje nurodyta vidutinė 90 Eur per mėnesį suma reikalinga komunalinėms paslaugoms apmokėti, tačiau vaiko dalis šioje sumoje sudarytų ½, t.y. 45 Eur per mėnesį. Didesnių aptariamų vaiko poreikių įrodymų ieškovė į bylą nepateikė.

Higienos ir buities poreikius patvirtinančių įrodymų ieškovė į bylą taip pat neteikė. Nesant duomenų apie tai, kad vaikas turi kokių nors specialiųjų poreikių, teismo vertinimu, nurodyta 40 Eur suma, kas mėnesį reikalinga šiems poreikiams tenkinti, yra per didelė, todėl mažintina.

Išlaidas sveikatos poreikiams, ieškovės teigimu, sudaro išlaidos nuolat vartojamiems žuvų taukams (apie 6 Eur per mėnesį), nosies purškikliui (apie 5 Eur per mėnesį), ledinukams gerklei, ligos atveju papildomai perkamiems įvairiems vaistams. Ieškovė taip pat paaiškino, kad vaikas turi problemų dėl adenoidų, tačiau šių specialiųjų poreikių įrodymų į bylą neteikė. Sutiktina, kad įvertinus sezonines ligas, taip pat sveikatos stiprinimui reikalingas priemones, vaiko sveikatos poreikiams kas mėnesį galėtų būti skiriama apie 20 Eur suma, kas sudarytų apie 240 Eur per metus. Didesnių vaiko poreikių šioje srityje ieškovė neįrodė.

Remiantis į bylą pateiktomis (duomenys neskelbtini) pažymomis, šalių nepilnametis sūnus lanko šią ikimokyklinio ugdymo įstaigą, laikotarpiu nuo 2018-09-03 iki 2019-07-15 už įstaigos paslaugas sumokėta 285,37 Eur, kas sudarytų apie 26 Eur per mėnesį. Esant tokiems pateiktiems duomenims, nėra aišku ar mokėtina suma už ugdymo įstaigos paslaugas, skirtingai nei paaiškino ieškovė, sudaro tik 26 Eur per mėnesį, ar yra susidaręs įsiskolinimas už šias paslaugas. Teismas atsižvelgia į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu nuo 2020-01-01 vaikų maitinimo darželiuose ir ugdymo mokestis buvo pakeltas, viešai skelbiamais duomenimis, vieno mėnesio paslaugos ikimokyklinio ugdymo įstaigoje kainuoja apie 65-70 Eur, kas iš dalies patvirtina ieškovės duotus paaiškinimus, jog paskutinį mėnesį už ugdymo įstaigos paslaugas sumokėjo 77 Eur.

Remiantis kasacinio teismo praktika, turi būti tenkinami ne tik būtinieji, bet ir protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan., gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą.

Ieškovė nurodė, kad šalių nepilnametis vaikas lanko sporto būrelį „(duomenys neskelbtini)“, kas kainuoja 20 Eur per mėnesį. Tokia suma, skirtina vaiko papildomo ugdymo, gabumų lavinimo poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į visuotinai žinomas papildomos veiklos užsiėmimų kainas, yra reali ir protinga. Įvertintina ir tai, kad vaikas lanko tik vieną būrelį, t.y. jo papildomas ugdymas šiuo atžvilgiu užtikrinamas tik minimaliai, o atsakovui tinkamai prisidedant prie vaiko išlaikymo, vaikas turėtų galimybę pasirinkti ir daugiau papildomo ugdymo veiklų.

Ieškovė nurodė net 50 Eur sumą, kiekvieną mėnesį skirtiną vaiko knygoms, žaislams, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, kad į šias išlaidas patenka ir vaiko ugdymo priemonės. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad ieškovė nurodė tik 30 Eur sumą, skiriamą vaiko pramogoms, kas yra labai nedidelė suma, įvertinant visuotinai žinomas pramogų kainas. Esant nurodytoms aplinkybėms, nurodyta bendra vaiko laisvalaikio poreikiams skirtina suma sudaro tik 80 Eur per mėnesį ir nelaikytina nepagrįstai didele.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalinga apie 500 Eur per mėnesį suma. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Ieškovė patvirtino, kad gauna 60 Eur dydžio išmoką vaikui, todėl daroma išvada, kad likusi suma, reikalinga vaiko išlaikymui sudaro iki 440 Eur per mėnesį.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Remiantis į bylą pateiktais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, per paskutinius penkis 2019 metų mėnesius ieškovė gavo iš viso 960,56 Eur pajamų neatskaičius mokesčių. Patikrinus ieškovės 2020 metų duomenis (CPK 179 str. 3 d.), matyti, kad ieškovė dirba, per aštuonis 2020 metų mėnesius gavo apie 3120 Eur pajamų, neatskaičius mokesčių, kas sudaro apie 390 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad gauna iki 350 Eur per mėnesį dydžio pajamas. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ieškovės vardu registruota: 1) 287/160 dalys ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini); 104//21105 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 7/160 dalys statinių, esančių (duomenys neskelbtini); po 1/10 dalį butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); 1/10 dalis žemės sklypo su statiniais, (duomenys neskelbtini); 1/10 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 1/10 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), iš viso turto už daugiau nei 14716,82 Eur. Kitų išlaikytinių ieškovė neturi. Duomenų apie sveikatos problemas, kurios darytų įtaką ieškovės darbingumui, byloje nėra.

Duomenų apie atsakovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą ar vertingą kilnojamąjį turtą byloje nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas šiuo metu nedirba, 2019 metų pabaigoje dirbo tris dienas, gavo 253,06 Eur neatskaičius mokesčių pajamas. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad šiuo metu atsakovas yra išvykęs dirbti į užsienį. Išvadą teikiančios institucijos pateiktais duomenimis atsakovas turi dar du išlaikytinius.

Objektyvių duomenų apie savo pragyvenimo šaltinį, šiuo metu gaunamas pajamas atsakovas į bylą nepateikė. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan., turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Be to, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018 21 punktą). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovui neatskleidus savo turtinės padėties, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ji yra prastesnė nei ieškovės. Atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie atsakovo sveikatos problemas, dėl kurių būtų apribotas jo darbingumas ir dėl kurių jis negalėtų teikti vaikui tinkamo dydžio išlaikymo ne tik minimaliems, bet ir papildomiems vaiko poreikiams tenkinti. Nors ieškovas, skirtingai nei atsakovė, turi dar du išlaikytinius, jam pačiam neįvertinus savo finansinio pasiregimo užauginti tris vaikus, ši aplinkybė negali būti priežastimi neteikti visiems vaikams pakankamo išlaikymo, sudarant tinkamas gyvenimo sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Ieškovė, gyvendama su vaiku, turi mažesnes galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje nei atsakovas, kuris neturi rūpintis kasdieniais vaiko poreikiais. Ieškovei tenka ir finansinių nuostolių rūpinantis vaiku šiam sergant rizika.

Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šalys prie vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis. Nustačius, kad šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui šalys turi teikti apie 440 Eur per mėnesį sumą, iš atsakovo nepilnamečio sūnaus naudai priteisiamas 220 Eur išlaikymas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019-12-12) iki vaiko pilnametystės. Teismo vertinimu, tokio dydžio išlaikymas nagrinėjamu atveju yra adekvatus ir nepažeis kitų nepilnamečių atsakovo vaikų interesų.

Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata galios pilna apimtimi, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Ieškovė prašo priteisti išlaikymą vaikui, išieškant jį iš atsakovo darbo užmokesčio ar kitų pajamų, nustatyti, kad vaiko išlaikymo išmokos būtų pervedamos į jos sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 25 d., motyvavo, kad tokiu būdu ji spėtų sumokėti mėnesio mokesčius, atlikti kitus einamuosius mokėjimus. Atsakovas prieštaravimų dėl išlaikymo pervedimo į ieškovės sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 25 d. nepateikė, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas. Tačiau teismas, priteisdamas išlaikymą, nesant pagrindo iš anksto konstatuoti, kad atsakovas nevykdys teismo sprendimo, nesprendžia sprendimo priverstinio vykdymo klausimų, kurie yra priskirti antstolio kompetencijai. Todėl prašymas dalyje dėl išlaikymo išieškojimo iš atsakovo darbo užmokesčio ar kitų pajamų netenkinamas.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 2346,77 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2019-03-01, kai šalys, ieškovės teigimu, ėmė gyventi skyrium, iki 2019-12-12 (ieškinio pateikimo teismui dienos). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė mažina reikalavimą ir prašo priteisti 2326,77 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimą. Ieškovė nurodė, kad įsiskolinimo laikotarpiu atsakovas vaikui išlaikymo neteikė, išskyrus vieną kartą duotus 20 Eur. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, priešingų aplinkybių nenurodė ir nepaaiškino, įrodymų apie teiktą išlaikymą vaikui nepateikė.

Ieškovė išlaikymo vaikui įsiskolinimą skaičiuoja po 250 Eur per mėnesį. Teismas priteisia iš atsakovo išlaikymą vaikui po 220 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis. Duomenų apie tai, kad vaiko poreikiai įsiskolinimo laikotarpiu buvo didesni nei šiuo metu, byloje nėra, priešingai, nurodyta, kad po ieškinio pateikimo teismui jie dar išaugo, tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad 2019 metais valstybės išmokos vaikui buvo mažesnės ir sudarė 50 Eur per mėnesį. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad išlaikymo vaikui įsiskolinimas skaičiuotinas po 220 Eur per mėnesį ir už 9 mėn. 12 d. sudaro 2048 Eur ((220 x 9) + (220 / 30 x 12) – 20).

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant 2048 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą.

Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimus nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).

Ieškinį dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteisiamas 75 Eur žyminis mokestis, mokėtinas už šį reikalavimą (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 7 d.). Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 59,40 Eur (220 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir 46,08 Eur (2048 Eur x 3 proc. x 75 proc.) už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš viso 180,48 Eur žyminio mokesčio.

Į bylą pateikta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodoma, jog ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 393,28 Eur. Proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (pilnai tenkintas ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tenkinta 88 procentai reikalavimų dėl išlaikymo priteisimo) iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 92 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 361,82 Eur.

Byloje susidarė 17,06 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios išlaidos taip pat priteisiamos iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Tenkinus apie 92 procentus ieškinio reikalavimų, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 15,70 Eur (17,06 Eur x 92 proc.) pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina – ieškove G. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. gruodžio 12 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas pervedant į ieškovės G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke iki einamojo mėnesio 25 d. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 2048 Eur (du tūkstančius keturiasdešimt aštuonis eurus) išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečio vaiko M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaiko motina – ieškovė G. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 180,48 Eur žyminio mokesčio ir 15,70 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 196,18 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt šešis eurus 18 euro centų) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 361,82 Eur (tris šimtus šešiasdešimt vieną eurą 82 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.