Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Diana Navickienė, sekretoriaujant Ingai Kanareikinai, dalyvaujant ieškovės UAB „Ringesta“ atstovui direktoriui A. S. ir atstovei advokatei Linai Šimei, atsakovės UAB „Santeka“ atstovui direktoriui R. K. ir atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui, trečiojo asmens, nereiškiančio savarankiškų reikalavimų UAB „Revasta“ atstovui direktoriui R. P., žodinio proceso tvarka, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės UAB „Ringesta“ ieškinį atsakovei UAB „Santeka“ su trečiuoju asmeniu UAB „Revasta“, pripažinti, kad statybos subrangos sutartis nutraukta dėl atsakovo kaltės, skolos už atliktus statybos rangos darbus, palūkanų ir kitų teismo išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinio esmė, faktai ir reikšmingos aplinkybės, teisiniai argumentai

Atsakovo teisinai argumentai, kuriais prašoma ieškovo ieškinį atmesti

Trečio asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų faktai ir reikšmingos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

Byloje nustatyta, kad ginčo šalis siejo statybos rangos teisinai santykiai. Tokių teisinių santykių šalys neginčija, juos pripažįsta.

Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Respublikos CK 6.644 str. 1 d.). Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui, visų pirma, lemia užsakovo poreikis gauti darbo rezultatą. Statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti. Taigi statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal savo dalyką – tai sutartys dėl statinių statymo ar kitų statybos darbų atlikimo (Lietuvos Respublikos CK 6.681 str.). Iš statybos rangos kylantiems santykiams, kaip specialiosios, prioritetiškai taikomos Lietuvos Respublikos CK 6.681–6.699 straipsnių normos, bendrosios rangos sutarties nuostatos – tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms bei jų nereglamentuotiems klausimams. Statybos veikloje būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą (statybos darbai ir statiniai neturi kelti pavojaus žmonių saugumui, aplinkai ir pan.), todėl statybos santykiai, susiję su esminiais reikalavimais statiniams, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naudojimo ir priežiūros, nugriovimo veikla ir kt., reglamentuojami imperatyviųjų viešosios teisės normų (Statybos įstatymo, jį lydinčių aktų, statybos techninių reglamentų, kt.). Šie statybos santykių teisinio reglamentavimo ypatumai lemia atitinkamą sutarties laisvės principo esant statybos rangos sutartiniams santykiams ribojimą.

Byloje šalių teikti įrodymai liudija, kad ieškovas UAB „Ringesta" ir atsakovas UAB „Santeka" 2012-05-18 sudarė statybos subrangos sutartį Nr. 12/05-18. Šalių sudaryta statybos subrangos sutartimi ieškovas (subrangovas) įsipareigojo atlikti švaraus vandens ir plovimo rezervuarų bei vandens gerinimo pastato statybos subrangos darbus objekte „Vandens gerinimo įrenginių statyba Kartenoje ir Kūlupėnuose", o atsakovas (rangovas) UAB „Santeka" įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti (t. 1, b.l. 42-49). 2012-07-21 tarp šalių buvo pasirašytas Papildomas susitarimas Nr. 1, kuriuo buvo pratęstas sutarties vykdymo terminas iki 2012-08-20 (t. 1, b.l. 50). 2012-09-14 raštu Nr. 01-264 atsakovas pareikalavo iki 2012-09-17 pateikti detalų darbų įvykdymo grafiką (t. 1, b.l. 75). 2012-09-20 ieškovas pateikė atsakovui darbų vykdymo grafiką Kulūpėnų statybos ir Kartenos statybos objektuose (tomas 1, b.l. 76-80), iš kurio nustatyta, kad darbai turėjo būti baigti iki 2012-10-26. 2012-10-22 atsakovas pateikė ieškovui reikalavimą iki 2012-10-23 nutraukti darbus Kulūpėnų statybos objekte, kadangi ieškovas nesilaiko 2012-09-20 pateikto darbų vykdymo grafiko (t. 1, b.l. 88). 2012-10-24 atsakovas pateikė pakartotinį reikalavimą ieškovui nutraukti darbus Kulūpėnų statybos objekte (t. 1, b.l. 89). Ieškovas, nesutikdamas su šiais reikalavimais, 2012-10-25 rašte Nr. 12-119 atsakovui nurodė, kad darbų negalėjo atlikti ne dėl savo kaltės (t. 1, b.l. 90-91). 2012-10-26 atsakovas pareikalavo iki 2012-10-29 nutraukti darbus Kartenos statybos objekte, kadangi atsakovas nesilaiko 2012-09-20 pateikto darbų vykdymo grafiko (t. 1, b.l. 92). Ieškovas pateikė atsakovui 2012-11-30 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. RNG01535 (141 279,96 Lt sumai) bei atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktus šiai sumai, pagal kuriuos atsakovas 2012-12-21 atliktus darbus priėmė ir iš dalies apmokėjo (t. 1, b.l. 93, 94-98). Ieškinio 2013-04-11 padavimo dieną atsakovas buvo skolingas ieškovui už priimtus darbus 90660,55 Lt. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas iš dalies sutiko su ieškinio reikalavimais ir 2013-10-22 (t. 3, b.l. 43) apmokėjo ieškovui skolos dalį, įvardindamas kaip sulaikytą garantinių įsipareigojimų įskaitymą 25712,50 Lt sumai, liko nesumokėta 64 948,05 Lt suma už atsakovo priimtus darbus. 2012-12-21 atsakovas pateikė ieškovui raštą Nr. 01-386, kuriame nurodė, kad yra paskaičiavęs ieškovui 25 712,50 Lt delspinigių už vėlavimą atlikti darbus (t. 1, b.l. 99-104), be to, atsakovas nurodė, kad ieškovo neužbaigtų darbų atlikimui ir defektų ištaisymui reikalinga suma 42 115, 18 Lt, tai sudaro atsakovo nuostolius, atsakovas kartu pateikė PVM sąskaitas – faktūras nurodytoms sumoms, kurias prašė ieškovo pasirašyti ir jas grąžinti. Be to, 2012-12-21 rašte Nr. 01-386 atsakovas nurodė, kad vadovaudamasis sutarties 10.2 punktu ir Lietuvos Respublikos CK 6.131 str. nustatyta tvarka, atsakovas įskaito priešpriešinius, vienarūšius reikalavimus 67 827,68 Lt sumoje, atitinkamai sumažinant ieškovui mokėtiną sumą. Ieškovas, nepripažindamas atsakovo pateiktų sąskaitų delspinigiams ir nuostoliams, 2013-01-14 šias sąskaitas atsakovui grąžino (t. 1, b.l. 105-106). Nagrinėjant bylą teisme, atsakovas teismui pateikė 2013-10-18 rašytinius paaiškinimus, kuriuose patikslino 2012-12-21 atlikto įskaitymo sumą, ją sumažindamas ir nurodė, kad įskaitoma suma turėtų būti: 33 106,70 Lt nuostolių suma ir 25712,50 Lt delspinigių suma, iš viso įskaitoma suma sudaro 58 819, 20 Lt (t. 3, b.l. 2-14).

Šioje byloje teisminio nagrinėjimo dalyką sudarė dvi grupės reikalavimų ir jas pagrindžiančių aplinkybių, tai yra, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo skolą už atliktus ir jam perduotus darbus bei pripažinti, jog šalių sudaryta statybos subrangos sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės. Atsakovas gynėsi nuo pareikštų reikalavimų, nepripažindamas savo kaltės dėl šalių sudarytos subrangos sutarties nutraukimo ir įrodinėdamas, jog jis turėjo įstatymu numatytą pagrindą atlikti įskaitymą.

Dėl vienašališko 2012-05-18 Statybos subrangos sutarties Nr. 12/05-18 nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Aplinkybę, kad po 2012-08-20 (darbų pabaigos terminas pagal Papildomą susitarimą prie Statybos rangos sutarties 3.1 punktą) ieškovas subrangos darbus atliko su atsakovo žinia/pritarimu patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (t. 1, b. l. 22-31), t.y. 2012-07-20 abiejų šalių pasirašytas papildomas susitarimas prie Sutarties, atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktai. Teismas pritaria ieškovo teiginiui, kad 2012-08-20 patvirtinus darbų grafiką, kuriuos ieškovas turėjo atlikti iki 2012-10-29, patvirtina, jog šalys bendrai suderinta šalių valia nukėlė bei pratęsė darbų pabaigos terminą, ir nenutraukdami sutarties tęsė darbus, t.y. šalių elgesys vykdant sutartį patvirtina, kad jos galiojimas buvo pratęstas.

Teismas sutinka su ieškovo argumentais, jog ieškovas vėlavo užbaigti darbus dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas UAB „Santeka“ iš esmės pažeidė Statybos subrangos sutartį nesikooperuodamas su ieškovu UAB „Ringesta“. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad visu Statybos subrangos sutarties vykdymo laikotarpiu iš atsakovo pusės buvo aiškiai pastebimas trukdymas ieškovui laiku atlikti darbus, bendradarbiavimo ir kooperavimosi stoka, galimai su tikslu išvengti tinkamo atsiskaitymo su ieškovu. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 15 str. 6 d. 2 p. įtvirtina rangovo pareigą pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybos leidimą bei statinio projektą ir pagal aktą perdavė statybvietę (o rangovas ją priėmė). Nors atsakovas nurodė, kad ieškovas darbus atliko, pažeisdamas sutartyje numatytą sąlygą nesamdyti subrangovų, tačiau dėl to pretenzijų ieškovui niekada nereiškė ir ginčo byloje dėl to nėra. Reikšminga šioje byloje ir tai, kad teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju ieškovo samdyto subrangovo UAB „Donela“ direktorius A. M. patvirtino tai, kad atsakovo objekte dirbo neturėdamas projektų, turimuose brėžiniuose buvo daug neatitikimų ir pakeitimų, dėl dokumentų (projektų) neturėjimo buvo prastovų.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai nurodė, kad ieškovas niekada nenurodė konkrečiai, kokių dokumentų jam trūko, kad jis galėtų tinkamai vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Šie atsakovo teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs, nes ieškovas, teikdamas į bylą įrodymus, aiškiai nurodė, kokių projekto dalių negavo iš atsakovo, kurios buvo ieškovui būtinos atliekant darbus (t. 2, b.l. 46-56). Ieškovas aiškiai išskyrė tas projekto dalis, kurias laikotarpiu nuo 2012-06-21 iki 2012-08-20 atsakovas UAB „Santeka" teikė užsakovui UAB „Kretingos vandenys" (bet ne ieškovui, kuris savo iniciatyva buvo priverstas vykti į „Kretingos vandenis" ir savo lėšomis kopijuotis reikiamą medžiagą). Atsakovo atstovai teismo posėdžio metu akcentavo, kad šių projekto dalių ieškovui nereikėjo, kad ieškovas galėjo vykdyti savo darbus neturėdamas jų, tačiau atsakovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, išskyrus savo samprotavimus, patvirtinančių, jog projektinės dokumentacijos ieškovui nebūtų reikėję, kai tuo tarpu ieškovas aiškiai nurodė, kad jam buvo būtina žinoti, kur stovės vidaus įranga ir numatyti palikti tam tikras angas.

Teismas pažymi, kad atsakovui pirmam pažeidus sutartinius įsipareigojimus, darbų atlikimo terminai buvo pratęsti, o tai kad liko nebaigta nedidelė dalis rangovo darbų (teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovas atliko apie 80 proc. visų užsakytų darbų), kaltas pats užsakovas, kuris nesudarė sąlygų rangovui šiuos darbus baigti: pradėjo nebendradarbiauti su rangovu, pradėjo vengti priimti atliktus darbus, nors jų kokybės neginčijo, pradėjo nemokėti už atliktus darbus ir vienašališkai nutraukė sutartį. Teismas sprendžia, kad šioje byloje pateikti įrodymai – šalių pasirašyta Sutartis, papildomas susitarimas dėl darbų grafiko, atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktai, sąskaitos-faktūros, užsakovo (atsakovo) ir rangovo (ieškovo) susirašinėjimo dokumentai, kurie vertinti kaip tiesioginiai įrodymai, patvirtinantys tiek šalių sutartinių santykių turinį, tiek darbų atlikimo apimtis bei terminus, - neginčijamai patvirtina, kad ieškovas iš esmės Sutarties nepažeidė.

Teismų praktikoje nurodoma kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014; kt.). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog labiau tikėtina, kad Sutartis nustatytais terminais pagal darbų vykdymo grafiką negalėjo būti įvykdyta ne dėl ieškovo kaltės, todėl yra pagrindas išvadai padaryti, jog atsakovas, vadovaudamasis Sutarties 11.7.1 punktu, neturėjo teisės vienašališkai nutraukti šalių sudarytos Sutarties.

Atsakovo atstovas taip pat nurodo, jog „ieškovui buvo suteiktos 7 dienos prieš sutarties nutraukimą, todėl laikyti esminiu pažeidimu, jog atsakovas nesilaikė sutartyje numatyto 10 dienų įspėjimo apie sutarties nutraukimą termino, nėra pagrįsta. Ieškovas turėjo pakankamai laiko ir jo teisės pažeistos nebuvo". Su šiuo teiginiu sutikti taip pat nėra pagrindo. Statybos subrangos sutarties 11.6 p. nustatė minimalų 10 dienų įspėjimo terminą prieš nutraukiant sutartį. Atsakovas apie ketinimą nutraukti Statybos subrangos sutartį pranešė 2012-10-22 (t. 1, b.l. 88). Čia pažymėtina, kad 2012-10-22 dar nebuvo suėjęs terminas, iki kurio ieškovas pagal šalių pasirašytą darbų grafiką turėjo pabaigti darbus, t.y. 2012-10-26 (t. 1, b.l. 76- 77). Rašytinių reikalavimų palikti objektą iš atsakovo pusės buvo net trys - 2012-10-22, 2012-10-24 ir 2012-10-26 (t. 1, b.l. 88, 89, 92). Pirmuose dviejuose raštuose buvo išdėstytas reikalavimas nedelsiant palikti statybų aikštelę, ir tik trečiajame rašte nurodyta palikti objektą per 3 dienas. Taigi atsakovas pažeidė Statybos subrangos sutartį net ir šiuo formaliuoju aspektu, nesilaikydamas paties pateiktos sutarties nustatytų sąlygų.

Kadangi teismas pripažįsta, jog atsakovas neturėjo teisės vienašališkai nutraukti šalių sudarytos Sutarties ir nutraukdamas sutartį nesilaikė sutartyje nustatytos sutarties nutraukimo tvarkos, todėl yra pagrindas išvadai padaryti, kad vienašališkas šalių sudarytos Sutarties nutraukimas yra neteisėtas (Lietuvos Respublikos CK 6.217 str.). Todėl ieškovo reikalavimas pripažinti, kad 2012-05-18 statybos subrangos sutartis Nr. 12/05-18 buvo nutraukta dėl atsakovo UAB „Santeka" kaltės, tenkintinas.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ekspertizė šioje byloje neturėjo būti skiriama, nes byloje iškeltas tik fakto klausimas. Su tokia atsakovo atstovo pozicija sutikti negalima. Pagal formuojamą teismų praktiką, sprendžiant ginčus, kylančius iš rangos teisinių santykių šalys kaip paprastai naudojasi teise atlikti teismo ekspertizę (Lietuvos Respublikos CPK 212 str. 1 d.). Tokia teisė šalims atlikti ekspertizę yra numatyta ir statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose (Lietuvos Respublikos CK 6.662 str. 5 d.). Teismo nuomone, šiuo atveju siekiant įrodyti, jog darbo projekto statinių konstrukcijų projektinė dokumentacija buvo nuolat koreguojama, keičiama ir revizuojama, kad rangovas negalėjo vykdyti statybos darbų neturėdamas šiems darbams darbo projekto, kad ne visi UAB „Revasta“ atlikti darbai atitiko ieškovo turėtus padaryti statybos darbus, buvo reikalingos specialios žinios. Ieškovas šia teise pasinaudojo, tačiau atsakovas nepasinaudojo savo teise nuginčyti ar paneigti ekspertizės išvadas, taip pat atlikti pakartotinę ekspertizę, jei turėjo abejonių, jog eksperto išvados nėra pagrįstos.

Dėl apmokėjimo už darbus, dėl atsakovo paskaičiuotų nuostolių ir atlikto įskaitymo.

Įstatymas numato, kad tais atvejais, kai rangovas negali įvykdyti sutartinės prievolės dėl nepakankamo užsakovo bendradarbiavimo su rangovu arba kitos užsakovo kaltės, rangovas nėra atsakingas už prievolės nevykdymą atsiradusius nuostolius užsakovui (Lietuvos Respublikos CK 6.64 str. 3 d.). Byloje nustatyta, kad atsakovas pažeidinėjo kooperavimosi pareigą, t.y. Sutarties vykdymo metu trukdė ieškovui laiku ir tinkamai vykdyti darbus, neteikė trūkstamų projektinės dokumentacijos dalių ir tuo pačiu metu teikė ieškovui pretenzijas dėl vėlavimo. Esant šioms aplinkybėms ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.691 str. 1 d.) nuostatomis, atsakovas neteisėtai priskaičiavo ieškovui delspinigius už vėlavimą vykdyti sutartį pagal Statybos subrangos sutarties 10.2 p., nes pagal šį punktą subrangovui (ieškovui) delspinigiai už atsilikimą nuo grafiko galėjo būti skaičiuojami tik tada, kai ieškovas vėluoja dėl savo kaltės.

Byloje nustatyta, kad 2013-10-24 atsakovas sumokėjo ieškovui 25 712,50 Lt sumą nurodydamas kaip sulaikytą garantinių įsipareigojimų įskaitymą pagal sutartį Nr. 12/05-18 (t. 3, b.l. 43) ir atsakovui sumokėjus šią sumą, ieškinio suma sumažėjo nuo 90 660,55 Lt iki 64 948,05 Lt.

Teismų praktikoje nustatyta, kad norint atlikti įskaitymą, turi egzistuoti juridinių faktų visuma, tai yra, įskaitytini reikalavimai turi atitikti tam tikras sąlygas ir neturi būti Lietuvos Respublikos CK 6.134 str. numatytų aplinkybių, dėl kurių įskaitymas būtų draudžiamas, tai yra, įskaitymo teisė nėra absoliuti.

Reikšminga šioje byloje tai, kad atsakovo pozicija dėl įskaitytinų sumų dydžio nuolat keitėsi, kaip ir įskaitomų nuostolių susidarymo pagrindas. Bylos nagrinėjimo pradžioje atsakovo tariamai patirti nuostoliai buvo įrodinėjami teismą klaidinančiais įrodymais, vėliau tai pripažįstant. 2012-12-21 atsakovas nusiuntė ieškovui raštą (t. 1, b.l. 99), kuriuo nurodė, kad ieškovo neatliktiems darbams užbaigti atsakovas išleido (ne planuoja išleisti) 112 079,55 Lt. Skirtumas tarp šios sumos ir ieškovo neaktuotos sumos lygus atsakovo nuostoliams, t.y. 42 115,18 Lt. Ieškovui pateikus ieškinį, atsakovas su atsiliepimu pateikė pažymą (t. 1, b.l. 164), kurioje taip pat nurodė, kad ieškovo neatliktiems darbams užbaigti išleido 112 079,55 Lt. Kaip šį faktą pagrindžiantį įrodymą pridėjo aštuonis atliktų darbų aktus su UAB „Revasta" (t. 1, b.l. 165-172). Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovas keturiuose atliktų darbų aktuose yra nepriėmęs tuose aktuose išvardintų darbų iš UAB „Revasta", šį faktą patvirtina UAB „Revasta" į bylą pateikta rašytinė medžiaga (t. 2, b.l. 26-37) bei tolimesnė atsakovo pozicija. Taigi vietoje atsakovo nurodytų 112 079,55 Lt dydžio išlaidų, kurias atsakovas neva išleido ieškovo neatliktų darbų taisymui, teliko 48 351,07 Lt dydžio išlaidos (2013 m. sausio mėn. UAB „Revasta" atlikti darbai). Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas UAB „Santeka" būtų realiai sumokėjęs UAB „Revasta" ir šiuos 48 351,07 Lt. Be to, ekspertizės akte nurodyta (ekspertizės akto 17 psl.), kad UAB „Revasta" bendrai atlikti darbai Kartenoje ir Kūlupėnuose už 37 216,74 Lt atitinka ieškovo darbams. Kiti UAB „Revasta" atlikti darbai nepriskirtini tokiems darbams, kurių neatliko ieškovas. Taigi darytina logiška išvada, kad atsakovas ne tik kad nepatyrė nuostolių, neleisdamas ieškovui užbaigti darbų pagal Statybos subrangos sutartį, bet dar ir sutaupė: ieškovas likusius darbus būtų pabaigęs už 69 964,37 Lt, o UAB „Revasta" juos atliko už 37 216,74 Lt. 2013-10-18 atsakovo atstovas pateikė į bylą naujus įrodymus ir naują nuostolių skaičiavimo metodiką, pagal kurią atsakovo išlaidos ieškovo nepabaigtiems darbams užbaigti nuo pradinės 112 079,55 Lt sumos sumažėjo iki 103 071,07 Lt. Atsakovas pateikė naują patirtų išlaidų suvestinę, į kurią buvo įtrauktos medžiagų įsigijimo, apgyvendinimo, komandiruočių ir darbų atlikimo išlaidos. Taigi 2013-10-18 iš esmės pasikeitė ne tik atsakovo išlaidų dydis, bet ir jų susidarymo pagrindas. Atsakovas įrodinėjo, kad ieškovo neatliktus darbus atlikinėjo ne tik UAB „Revasta", bet ir savo paties jėgomis, pateikė tai patvirtinančias sąskaitas. Tačiau šių sąskaitų, kaip pagrindžiančių atsakovo patirtus nuostolius, teismas negali pripažinti tinkamomis, nes jos patvirtina tik tai, kad Vilniaus ir Panevėžio miestuose buvo pirktos statybinės medžiagos ir įrankiai, t.y. visos į bylą pateiktos sąskaitos niekaip nepatvirtina, kad atsakovas šias medžiagas sunaudojo būtent ginčo objekte Kretingos r., nors būtent įrodyti, kad šios medžiagos buvo faktiškai sunaudotos ginčo objekte ir užbaigiant ieškovo neatliktus darbus, privalėjo atsakovas (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.). Pridėtomis PVM sąskaitomis faktūromis dėl apgyvendinimo paslaugų atsakovas įrodinėjo, kad turėjo papildomų išlaidų, nuomodamas lovas savo darbuotojams Kretingos r., nors iš kitos pusės atsakovas privalėjo 2013 m. birželio mėn. komandiruoti savo darbuotojus į Kretingos r., nes UAB „Kretingos vandenys" ir atsakovo UAB „Santeka" rangos sutartis buvo pratęsta iki 2013-07-31, o pats atsakovas ginčo objektuose taipogi vykdė ir kitus - santechninės įrangos montavimo darbus (t. 2, b.l. 45). Byloje pateikta lokalinė sąmata 7161,13 Lt sumai niekaip nepatvirtina, kad šioje sąmatoje įvardinti darbai buvo realiai atlikti paties atsakovo lėšomis. Be to, sudarant lokalinę sąmatą, į kiekvieno darbo kainą visada yra įskaičiuojama ir darbo jėgos, ir medžiagų, ir mechanizmų sąnaudų kaina, todėl ir ši lokalinė sąmata pertekliniu būdu apima ne tik atsakovo patirtus kaštus darbo jėgai, bet ir medžiagų bei mechanizmų (kuriems yra pateiktos atskiros PVM sąskaitos faktūros) kainą.

Lietuvos Respublikos CK 6.671 str. numatyta, kad tuo atveju, jeigu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, rangovas turi teisę reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Šiuo atveju 2012-12-21 atsakovas atliktus darbus priėmė pasirašydamas atliktų darbų aktą (t. 1, b.l. 94-97), trūkumų nenurodė ir jų neužaktavo, vadinasi, pripažino, kad ieškovas darbus atliko tinkamai, todėl ieškovas turi teisę reikalauti už juos apmokėti.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei išklausęs bylos šalių atstovų paaiškinimus konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai paneigia ieškovo kaltę dėl darbų terminų pažeidimo, o atsakovas neįrodė nei nuostolių dydžio, nei priežastinio ryšio tarp ieškovo veiksmų ir žalos bei jos dydžio. Teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog įskaitymas atitiko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos CK 6.130 str. suformuluotas įstatymo nustatytas būtinas sąlygas. Konkrečiai – atsakovas neįrodė, kad jo įskaitytas priešpriešinis reikalavimas įskaitymo metu buvo galiojantis ir vykdytinas. Šiuo atveju tebuvo tik atsakovo pareiga atsiskaityti su ieškovu, todėl pripažinus, kad 2012-12-21 atsakovo atliktas įskaitymas yra negaliojantis, ieškovui iš atsakovo priteistina 18810,26 Eur skola bei 9,5 procentų metines palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-03-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.38 str., 6.59 str., 6.71 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.245 str. 1, 3 d., 6.256 str., Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 2 d.).

Teismo turimais duomenimis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų bazės nustatyta, kad 2015-02-23 Panevėžio apygardos teismo nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla, kuria atsakovas ketina pradėti restruktūrizavimo procesą, tai yra, visumą restruktūrizavimo įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 str. 3 d.). Ieškovo atstovės advokatės duomenimis atsakovas tarp skolų tiekėjams nurodė 18810,26 Eur dydžio įsiskolinimą ieškovui, ką patvirtina į bylą pateikti UAB „Santeka“ restruktūrizavimo plano metmenys 2015-2019 m. (t. 5, b.l. 15-44). Šiuo atveju skola yra įtraukta į atsakovo įmonės buhalterinę apskaitą, ji nėra kažkaip pažymėta ar išskirta, kad dėl jos vyksta teisminiai ginčai, ji tiesiog įtraukta prie kitų tiekėjų skolų, kas įrodo, kad atsakovas iš esmės šią sumą pripažįsta.

Kiti šalių išdėstyti argumentai ir byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

2013-03-12 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje atsakovo turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (1 t., b.l. 10, Turto arešto akto unikalus Nr. 2013014221), kurios paliktinos galioti iki pilno teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybes biudžetą (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.).

Pagal į civilinę bylą pateiktą mokėjimo kvitą nustatyta, kad ieškovas, kreipdamasis į Kretingos rajono apylinkės teismą su ieškiniu, sumokėjo 2720,00 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b.l. 5, 41), bylos nagrinėjimo metu atsakovui sumokėjus dalį skolos, ieškinio reikalavimas sumažėjo iki 64 948,05 Lt, todėl ieškovui grąžintinas 223,59 Eur (772,00 Lt) sumokėtas žyminis mokestis.

Šioje byloje ieškovas turėjo 1948,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 302,00 Lt išlaidų, susijusių antstolių paslaugomis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (t. 3, b.l. 41, 42), 6000,00 Lt statybos projektinės dokumentacijos ekspertizės išlaidų (3 t., b.l. 117-119) ir 3500,00 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (t. 3, b.l. 36-40, t. 4, b.l. 111-113, 153-155), t.y. viso 11750,00 Lt (3403,04 Eur) ir prašo šią sumą priteisti iš atsakovo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad valstybė turėjo 41,73 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų. Ieškinį tenkinus pilnai, iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

pripažinti, kad 2012-05-18 statybos subrangos sutartis Nr. 12/05-18 buvo nutraukta dėl atsakovo UAB „Santeka" kaltės.

Pripažinti, kad 2012-12-21 atsakovo atliktas įskaitymas negaliojantis ir priteisti ieškovui UAB „Ringesta", į.k. 164681651, iš atsakovo UAB „Santeka", į.k. 147566547, 18810,26 Eur (aštuoniolikos tūkstančių aštuonių šimtų dešimties eurų ir 26 euro ct) skolą, 9,5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-03-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3403,04 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus tris eurus ir 4 euro ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „Santeka", į.k. 147566547, 41,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Išaiškinti, kad valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimui įsitesėjus, ieškovui UAB „Ringesta", į.k. 164681651, grąžinti 223,59 Eur (du šimtus dvidešimt tris eurus ir 59 ct) sumokėto žyminio mokesčio.

2013-03-12 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje atsakovo turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki pilno teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per šį teismą.